Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-159-282/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-08
Bylos Nr.: 1A-159-282/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis: Ž. J., J. O., V. A.
Kaltinamasis: L. L.
Advokatai: Sofija Kručienė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-282/2015Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00282-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.4.11.3.1.; 2.1.7.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei, Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,gynėjams advokatams Sofijai Kručienei, Zigmantui Lipnevičiui, Jurgitai Šlapaitienei,nuteistiesiems Ž. J.,išteisintajam L. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo J. O. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo

Ž. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 (dėl 2012-02-25 veikos pasikėsinant apgaulės būdu įgyti V. Č. turtą) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;pagal BK 182 straipsnio 1 (dėl 2012-02-25 veikos apgaulės būdu įgyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. G. turtą) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, Ž. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ž. J. išteisintas nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos V. Č. ir V. G. epizodai).

J. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyto ir V. D. suteikto kredito išgryninimo) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, J. O. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

J. O. išteisintas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

L. L. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį nepadarius šių nusikalstamų veikų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai: 950 Lt turtinės žalos priteista solidariai iš V. A. ir J. O.; 1000 Lt turtinės žalos priteista solidariai iš V. A. ir Ž. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas V. A., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Ž. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. A. ir kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo: V. A., kalėdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, paskambinęs neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu ir paprašęs asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir kartu (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje vienoje kameroje kalinčio Ž. J. surasti asmenis, kurie sutiktų pateikti savo bankų sąskaitų numerius tam, kad į jas būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, pastariesiems: asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suradus V. L., Ž. J. suradus T. D., asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, paprašytam kito asmens kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iškirtas, suradus E. K., V. L. asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, padiktavus savo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), o T. D. Ž. J. padiktavus savo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir Ž. J. T. D. banko sąskaitos numerį perdavus V. A., o E. K. padiktavus asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, vyro T. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, T. K. sąskaitos numerį perdavus kitam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nenustatytomis aplinkybėmis gavus V. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), o asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. L. banko sąskaitos numerį perdavus telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių V. A., tokiu būdu įgijęs V. L. banko sąskaitos numerį, T. D. sąskaitos numerį ir po to 2012-02-25, apie 9.54 val., iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus, mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, V. A., paskambinęs nukentėjusiajai V. Č. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ir panaudojo svetimus, V. Č. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ten buvusio kompiuterio pagalba, kurio IP adresai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, naudodamasi internetu, 2012-02-25 apie 10.25 val., prisijungęs prie V. Č. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) iš jos į V. L. AB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 4 000 Lt, po to V. L. 2012-02-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 11.30 val., iš savo sąskaitos 1 650 Lt pervedus į T. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 2 000 Lt pervedus į T. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 200 Lt pervedus į V. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šių pinigų neišgrynino bankui blokavus sąskaitose esančius pinigus, tokiu būdu savo, A. A. ir asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – V. Č. priklausančius 4 000 Lt.

Be to, Ž. J. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su V. A., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo: V. A., kalėdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, paprašęs Ž. J. surasti asmenis, kurie sutiktų pateikti savo bankų sąskaitų numerius tam, kad į jas būtų pervedamos piniginės lėšos, po to išgryninamos, Ž. J. suradus T. D., o jai suradus T. L. ir Ž. J. telefonu padiktavus T. L. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), o Ž. J. T. L. banko sąskaitos numerį perdavus V. A., pastarasis tokiu būdu įgijęs T. L. banko sąskaitos numerį 2012-02-25, apie 16.07 val. iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus, mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai, panaudodamas apgaulę ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, paskambinęs nukentėjusiajai V. G. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ir panaudojo svetimus, V. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ten buvusio kompiuterio pagalba, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), naudodamasi internetu, 2012-02-25 apie 16.48 val., prisijungęs prie V. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), jos vardu 2012-02-25 laikotarpyje nuo 17.01 val. iki 17.11 val. sudarė greitojo kredito sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 000 Lt paskolai gauti, gavęs 1 000 Lt paskolą, šiuos pinigus ir 250 Lt asmeninių V. G. pinigų iš V. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2012-02-25 pervedė į T. L. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), po to T. L. pinigus išgryninus bankomate (duomenys neskelbtini) mieste bei perdavus T. D., o jai pinigus perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu, V. A., veikdamas kartu su Ž. J., apgaule savo ir Ž. J. naudai įgijo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 1 000 Lt ir V. G. priklausančius 250 Lt.

Ž. J. buvo kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2012-02-25 veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kalinčiu V. A., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiais K. Ž., T. S. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą), turėdamas tikslą, neteisėtai įgytus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis panaudojant apgaule užvaldyti svetimą turtą, t. y. V. A. 2012-02-25 apie 9.54 val., kalint (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu iš V. Č. išviliojus V. Č. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, po to neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu paskambinus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam K. Ž. ir paprašius jo surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, po to K. Ž. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu paskambinus V. L. ir paprašius jos suteikti banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos, o V. L. padiktavus K. Ž. savo AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), o K. Ž. V. L. sąskaitą telefonu perdavus V. A., po to V. A. paprašius Ž. J. surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, Ž. J. paskambinęs neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu laisvėje esančiai T. D. ir paprašęs jos suteikti banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, o T. D. Ž. J. padiktavus savo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir Ž. J. T. D. banko sąskaitos numerį perdavęs V. A., po to K. Ž. paprašius (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčio T. S. surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, o T. S. paskambinus E. K. ir paprašius jos suteikti banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos, o E. K. padiktavus T. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios T. K. sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), o T. S. perdavus T. K. banko sąskaitos numerį K. Ž., o K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijus V. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po to V. A. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, panaudojus kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresų numeriai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudojus V. Č. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, prisijungus prie V. Č. atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) atlikus banko operaciją:

2012-02-25 apie 10.25 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. Č. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią V. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurią įgijo iš K. Ž., pervedus 4 000 Lt, iš kurių 2 000 Lt V. L. pervedus į T. D. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu veikdamas kartu su V. A., K. Ž., T. S. neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją.

Be to, Ž. J. buvo kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kalinčiu V. A., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdamas tikslą neteisėtai įgytus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis panaudojant apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012-02-25 kalėdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambinęs T. D. ir paprašęs jos surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, pastarajai suradus T. L., šiam padiktavus T. D. savo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), o T. D. T. L. sąskaitą telefonu perdavus Ž. J., po to Ž. J. T. L. sąskaitą padiktavęs (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kartu kameroje kalinčiam V. A., tokiu būdu V. A. įgijus T. L. banko sąskaitos numerį ir 2012-02-25 apie 16.07 val., iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) juo neteisėtai, panaudojant apgaulę ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, paskambinus nukentėjusiajai V. G. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įgijus svetimus, V. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, po to (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, panaudojus kompiuterį, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), pasinaudojus V. G. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, prisijungus prie V. G. atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) atlikus banko operacijas:

2012-02-25 17.01 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. G. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, 2012-02-25 iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. G. sąskaitos (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervesta apgaule iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytos piniginės lėšos – 1 000 Lt, minėtus pinigus ir 250 Lt asmeninių V. G. pinigų pervedus į T. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu veikdamas kartu su V. A. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas.

J. O. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupe su V. A., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo: V. A., kalėdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-02-25, iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambinęs (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam J. O. bei paprašęs J. O. surasti asmenis, kurie sutiktų pateikti savo bankų sąskaitų numerius tam, kad į jas būtų pervedamos piniginės lėšos, po to išgryninamos, pastarajam suradus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalintį L. L., o L. L. suradus brolį D. L. ir jo telefono numerį perdavus J. O., D. L. J. O. prašymu suradus A. D., kuriam sutikus duoti savo sąskaitą, A. D. D. L. padiktavus savo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir D. L. perdavus A. D. banko sąskaitos numerį J. O., o pastarajam A. D. sąskaitos numerį telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavus V. A., tokiu būdu įgiję A. D. banko sąskaitos numerį, po to V. A. 2012-02-25, apie 13.24 val., iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai, panaudodamas apgaulę ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, paskambino nukentėjusiajai V. D. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ir panaudojo svetimus, V. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ten buvusio kompiuterio pagalba, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), naudodamasis internetu 2012-02-25 14.14 val., prisijungęs prie V. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, 2012-02-25 iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervesta apgaule iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytos piniginės lėšos – 1 000 Lt, iš jų 950 Lt pervedė į A. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 2012-02-25 14.29 val., iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, po to D. L. 2012-02-25 A. D. leidimu pasinaudojant A. D. banko mokėjimo kortele išgryninus pinigus bankomate Alytuje bei perdavus J. O. seseriai D. P., kuriai dalį pinigų pervedus J. O. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), o dalį pinigų perdavus (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, taip apgaule, V. A. savo, J. O., L. L. naudai įgijo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 950 Lt.

J. O. buvo kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2012-02-25 veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kalinčiu V. A., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiu L. L., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdamas tikslą neteisėtai įgytus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis panaudojant apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: V. A., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-02-25 neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu paskambinus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam J. O. ir paprašius jo surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, po to J. O. suradęs (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalintį L. L., pastarajam suradus laisvėje esantį brolį D. L. ir jo telefono numerį perdavus J. O., o J. O. paskambinęs neteisėtai turėtu telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas D. L. ir paprašęs surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, o D. L. suradus A. D., kuriam sutikus duoti savo sąskaitą ir A. D. D. L. padiktavus savo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir D. L. perdavus A. D. banko sąskaitos numerį telefonu J. O., o pastarasis A. D. sąskaitos numerį telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavęs V. A., tokiu būdu V. A. įgijus A. D. banko sąskaitos numerį, po to 2012-02-25 apie 13.24 val., kalint (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu iš V. D. išviliojus V. D. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, po to 2012-02-25 (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, panaudojus kompiuterį, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), pasinaudojus V. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, prisijungus prie V. D. atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) atlikus banko operacijas:

2012-02-25 14.14 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“, esančios V. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti,

2012-02-25 iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervesta apgaule iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytos piniginės lėšos – 1 000 Lt, iš jų 950 Lt pervedus į A. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“,

2012-02-25 14.29 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, tokiu būdu veikdamas kartu su V. A., L. L. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas.

L. L. buvo kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2012-02-25 veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kalinčiu V. A., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiu J. O., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdamas tikslą neteisėtai įgytus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis panaudojant apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: V. A., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-02-25 neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu paskambinus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam J. O. ir paprašius jo surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, po to J. O. suradus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalintį L. L. ir paprašius jo surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, L. L. suradęs laisvėje esantį brolį D. L. ir jo telefono numerį perdavęs J. O., o J. O. paskambinus neteisėtai turėtu telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. L. ir paprašius surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos, po to išgryninamos, o D. L. suradus A. D., kuriam sutikus duoti savo sąskaitą ir A. D. D. L. padiktavus savo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir D. L. perdavus A. D. banko sąskaitos numerį telefonu J. O., o pastarajam A. D. sąskaitos numerį telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavus V. A., tokiu būdu V. A. įgijus A. D. banko sąskaitos numerį, po to 2012-02-25 apie 13.24 val., kalint (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu iš V. D. išviliojus V. D. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, po ko 2012-02-25 (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, panaudojus kompiuterį, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), pasinaudojus V. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, prisijungus prie V. D. atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) atlikus banko operacijas:

2012-02-25 14.14 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti,

2012-02-25 14.29 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, tokiu būdu veikdamas kartu su V. A., J. O. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas.

Be to, L. L. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kad jis veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kalinčiu V. A., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiu J. O., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent: V. A., kalint (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-02-25, iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambinus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam J. O. bei jo paprašius surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, J. O. suradus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalintį L. L. bei paprašius jo surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, L. L. suradęs laisvėje esantį brolį D. L. ir jo telefono numerį perdavęs J. O., o J. O. paskambinus neteisėtai turėtu telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. L. ir paprašius surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos ir po to išgryninamos, D. L. J. O. prašymu suradus A. D., kuriam sutikus duoti savo sąskaitą, A. D. D. L. padiktavus savo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir D. L. perdavus A. D. banko sąskaitos numerį J. O., o šiam A. D. sąskaitos numerį telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavus V. A., tokiu būdu V. A. įgijus A. D. banko sąskaitos numerį ir po to 2012-02-25 apie 13.24 val., iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai, panaudojant apgaulę ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, paskambinus nukentėjusiajai V. D. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įgijus ir panaudojus svetimus, V. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ten buvusio kompiuterio pagalba, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), pasinaudojus internetu 2012-02-25 14.14 val., prisijungus prie V. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, 2012-02-25 iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervesta apgaule iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytos piniginės lėšos – 1 000 Lt, iš jų 950 Lt pervedus į A. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 2012-02-25 14.29 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, po to D. L. 2012-02-25 A. D. leidimu pasinaudojus A. D. banko mokėjimo kortele ir išgryninus pinigus bankomate (duomenys neskelbtini) bei perdavus J. O. seseriai D. P., kuriai dalį pinigų pervedus J. O. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), o dalį pinigų perdavus (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, taip apgaule, savo, V. A., J. O. naudai įgijo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 950 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-17 nuosprendžio dalį dėl L. L. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, Ž. J. išteisinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (du nusikalstamos veikos epizodai), J. O. išteisinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį:

L. L. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012-02-25 epizodas, nukentėjusioji V. D.) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012-02-25 epizodas, nukentėjusioji V. D.) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

Ž. J. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012-02-25 epizodas, nukentėjusioji V. Č.) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių,

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012-02-25 epizodas, nukentėjusioji V. G.) epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (pagal atskirus epizodus), subendrinti apėmimu bei jas iš dalies sudėjus tarpusavyje, Ž. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

J. O. pripažinti kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012-02-25 epizodas, nukentėjusioji V. D.) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimu ir J. O. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendžiu paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, jas visiškai sudedant.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1 000 Lt solidariai iš V. A. ir Ž. J., 950 Lt solidariai iš V. A., J. O. ir L. L.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teigia, kad teismo išvados dėl L. L., Ž. J. ir J. O. išteisinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstos, dėl to teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad L. L., Ž. J., J. O. buvo kaltinami BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarę bendrininkų grupėje. Pastebi, kad nusikalstamų veikų sudėtys Baudžiamajame kodekse paprastai yra aprašytos taip, lyg jas darytų vienas asmuo, tiesiogiai atlikdamas veiką, numatytą sudėtyje, o organizatorius, kurstytojas, padėjėjas savo veiksmais bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, sudėties požymių nerealizuoja, tačiau jų veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų (vykdytojo) veiksmams ar papildo juos, o, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų, todėl dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Nurodo, kad šios bylos kontekste teismas pagrįstai konstatavo Ž. J. bei J. O. kaltę sukčiavus, nes šias veikas Ž. J. bei J. O. padarė bendrininkaudami su kitais asmenimis, t. y. kiti asmenys realizavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, o Ž. J. ir J. O. veika pasireiškė sąskaitų, į kurias buvo daromi neteisėti pinigų pervedimai iš nukentėjusiųjų asmenų sąskaitų, suradimu bei pateikimu vykdytojui, taip pat padėjimu juos išgryninti (duodant/perduodant nurodymus), t. y. Ž. J. ir J. O. veikė kaip padėjėjai. Tačiau apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai Ž. J., J. O. bei L. L. veiksmų neįvertino kaip padėjėjų (bendrininkų) padarant BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Nesutinka su teismo išvada, kad BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (2012-02-25 V. Č. epizodas, 2012-02-25 V. G. epizodas, 2012-02-25 V. D. epizodas) padarė vienas V. A. vien dėl to, kad nėra nurodyta, kokius veiksmus atliko Ž. J., J. O. ir L. L., kokias konkrečiai neteisėtas finansines operacijas jie inicijavo ir atliko. Pastebi, kad šiems asmenims pagal BK 215 straipsnio 1 dalį suformuluotame kaltinime konkrečiai nurodyta, ką jie padarė. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog V. A. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, t. y. realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Nurodo, kad analizuojant šių veikų padarymo mechanizmą akivaizdu ir abejonių nekelia tai, jog šių veikų padaryti būtų neįmanoma, jeigu nebūtų galimybės pinigų pervesti į kitą sąskaitą, t. y. neturint kito asmens sąskaitos, BK 215 straipsnyje numatytos veikos padarymas iš esmės pasunkėtų. Teigia, kad V. A., kaip vienas iš bendrininkų, realizavo BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, o Ž. J., J. O. ir L. L., kaip bendrininkai (padėjėjai), sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams (surado ir pateikė kitų asmenų sąskaitas) ir tokie jų veiksmai buvo būtini bendroje nusikalstamoje veikoje, nes neturint banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigines lėšas, šios nusikalstamos veikos padarymas iš esmės pasunkėtų. Dėl to mano, kad Ž. J., J. O. ir L. L. veikos jiems buvo inkriminuotos pagrįstai bei teisingai kvalifikuotos, todėl teismas nepagrįstai juos išteisino nepadarius BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų.

Taip pat prokuroras teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai L. L. išteisino pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad L. L., kaip ir kiti kaltinamieji šioje byloje, su kitais asmenimis ir tarpusavyje bendravo telefonu, kas jiems yra uždrausta atliekant bausmę pataisos namuose. Dėl to mano, kad naudodamas draudžiamą daiktą (mobiliojo ryšio telefoną) L. L. turėjo suprasti ir suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti, o atsižvelgiant į tai, jog jo veiksmai buvo aktyvūs ir atlikti sąmoningai, t. y. jis davė brolio sąskaitą, davė broliui nurodymus kaip elgtis su pinigais (kai pirmą kartą buvo pervesti į sąskaitą), jis tiesioginiam bendravimui dėl tolimesnių pinigų pervedimų perdavė brolio mobiliojo ryšio telefono numerį J. O.. Taip pat teigia, kad neįtikima L. L. nurodyta aplinkybė, jog jis nesupratęs apie daromus nusikaltimus, nes „J. O. jam sakė, kad jo draugas turi jam iš užsienio pervesti pinigus“, kadangi kiekvienam iš nuteistųjų per pataisos įstaigos sąskaitą galima pervesti pinigus (tai žinoma laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims), todėl, jei tai legalios piniginės lėšos, tai būtų nelogiška jas pervedinėti į nepažįstamų asmenų sąskaitas. Be to, neįtikinama ir tai, kad, būdamas ne kartą teistas, ir šiuo atveju darydamas uždraustus veiksmus pataisos namuose, L. L. negalėjo suvokti, jog daro nusikaltimus, t. y. buvo suklaidintas. Prokuroras nurodo, kad vertinant asmens suvokimą dėl daromos nusikalstamos veikos, reikia įvertinti tokio pobūdžio nusikalstamų veikų paplitimo mastą (nusikalstamos veikos, kai asmenys esantys įkalinimo įstaigose mobiliojo ryšio telefonais išvilioja iš nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenis, kuriais vėliau pasinaudojus į surastas laisvėje esančių asmenų sąskaitas pervedami pinigai, yra labai išplitę) ir visiškai neįtikima, jog ne kartą teistas asmuo, atliekantis bausmę pataisos namuose, žinodamas apie daromus nusikaltimus, nesupras, kam reikalinga laisvėje esančio asmens sąskaita. Teigia, kad nepagrįstai teismas nesirėmė L. L., apklausto kaip liudytojo, parodymais bei jo nuoširdžiu prisipažinimu, kadangi pradžioje L. L. kaip liudytojas buvo apklaustas, nes nebuvo surinkta duomenų, leidusių šį asmenį apklausti kaip specialųjį liudytoją BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ar pareikšti šiam asmeniui įtarimus, tik vėliau gavus papildomus duomenis, L. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Taip pat nurodo, kad L. L. apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad jam buvo girdėta ir žinoma, jog pataisos namuose kalintys asmenys daro nusikalstamas veikas, sukčiauja, išviliodami iš asmenų elektroninės bankininkystės duomenis, t. y. jis iš esmės patvirtino savo duotus parodymus, kai buvo apklausiamas kaip liudytojas bei duomenis, nurodytus prisipažinime. Dėl to apeliantas teigia, kad šie duomenys patvirtina L. L., kaip vieno iš bendrininkų, kaltę sukčiavus, nes L. L., surasdamas asmenį, kuris gali teikti sąskaitas, į kurias bus pervedami iš nukentėjusiųjų asmenų sąskaitų pinigai atliekant neteisėtas finansines operacijas, bei šį asmenį nurodydamas kitiems bendrininkams, sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams, ir tokie L. L. veiksmai buvo būtini bendroje nusikalstamoje veikoje, kadangi neturint banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigines lėšas, šios nusikalstamos veikos padarymas iš esmės pasunkėtų. Dėl to mano, kad L. L. tokie veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Skunde prokuroras nurodo, kad Ž. J., J. O. ir L. L. bausmės už jų padarytus nusikaltimus skirtinos vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytais bendrais bausmių skyrimo pagrindais bei atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybes. Nurodo, kad Ž. J. nevedęs, teistas 9 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, kaltinamas padaręs 2 apysunkius nusikaltimus iš 2 nesunkius nusikaltimus, veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad naujas veikas Ž. J. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą, kad visos šios aplinkybės vertinamos tik kaip piktybinis įstatymų nesilaikymas ir rodo asmens nenorą ir nesugebėjimą pasitaisyti, ignoravimą visuomenėje nusistovėjusių elgesio bei moralės normų, todėl jam už nusikalstamų veikų padarymą turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. Taip pat nurodo, kad J. O. išsiskyręs, teistas 10 kartų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, kaltinamas padaręs 1 apysunkį nusikaltimą ir 1 nesunkų nusikaltimą, veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra pripažinta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad naujas veikas J. O. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą, kad visos šios aplinkybės vertinamos tik kaip piktybinis įstatymų nesilaikymas ir rodo asmens nenorą ir nesugebėjimą pasitaisyti, ignoravimą visuomenėje nusistovėjusių elgesio bei moralės normų, todėl jam už nusikalstamų veikų padarymą turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. L. L. nevedęs, teistas 8 kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs 1 apysunkį nusikaltimą ir 1 nesunkų nusikaltimą, veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, naujas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą, (duomenys neskelbtini) pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, visos šios aplinkybės vertinamos tik kaip piktybinis įstatymų nesilaikymas ir rodo asmens nenorą ir nesugebėjimą pasitaisyti, ignoravimą visuomenėje nusistovėjusių elgesio bei moralės normų, todėl jam už nusikalstamų veikų padarymą turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. O. prašo panaikinti nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir jį išteisinti, nes, vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo Nr. 40 reikalavimų, kadangi jo kaltę grindė prielaidomis ir dėl to pažeidė jo teises į nešališką teismą. Taip pat teigia, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, be to, teismas nepašalino esminių prieštaravimų liudytojų, nuteistųjų parodymuose, nepasisakė nuosprendyje dėl šių parodymų vertinimo ir nemotyvavo, kodėl vienais parodymais tiki, o kitus atmeta. Dėl to mano, kad nuosprendis neatitinka nuosprendžio formos ir turinio reikalavimų.

Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis davė nuoseklius, vienodus parodymus, jog V. A. visiškai nepažįsta, nes V. A. bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, o jis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, su V. A. nesitarė daryti nusikaltimų, o buvo V. A. suklaidintas, pasakius, jog „viskas yra legalu“, be to, pinigai buvo išgryninti per labai trumpą laiką. Taip pat nurodo, jog jis prisipažino turėjęs mobiliojo ryšio telefoną ir juo bendraudavęs su nuteistaisiais, esančiais kitose įkalinimo įstaigose, tarp jų ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Teigia, kad V. A. patvirtino jo nepažinojęs, kad nusikaltimus padarė ekspromtu, su niekuo nesitaręs, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teigia, kad D. P., kaip ir jis pats, manė, kad pinigai yra gauti legaliai iš užsienio, todėl nepagrįstai teismas nuosprendyje nurodė, kad jis disponavo svetimais pinigais, kuriuos jam pervedė D. P., kad davė jai nurodymus, kur ir kaip paskirstyti pinigus. Tai, kad jis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliko kartu su L. L., kuris, neva, buvo girdėjęs, jog V. A. sukčiauja, neįrodo, kad jis taip pat tai buvo girdėjęs. Taip pat jo kaltės neįrodo ir tai, kad pinigų paėmimas nebuvo vienkartinio pobūdžio. Pastebi, kad dėl kitų atvejų, kurie vyko panašiu metu, ikiteisminiai tyrimai jam nebuvo pradėti. Mano, kad šioje byloje D. L. taip pat galėjo būti nuteistas laisvės atėmimo bausme, nes D. L. atliko beveik tokius pačius veiksmus kaip ir jis, tačiau teismas D. L. nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai su šia byla nesusijusias aplinkybes vertino kaip pagrindinį jo kaltės įrodymą, traktuodamas tai kaip aktyvų nusikalstamos veikos vykdymą ir pritarimą nusikalstamai veikai.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas nuosprendyje deklaratyviai išdėstė apgaulės apibrėžimą, niekaip apgaulės fakto nesusiedamas su jo padarytais veiksmais, todėl mano, kad jo veiksmai – prašymas pervesti pinigus žinant, kad jie legalūs ir pervedami jo draugų iš užsienio, darant paslaugą kitam asmeniui, kuris truputį už tai jam atsilygino kaip už paslaugą – niekaip nepatvirtina apgaulės fakto. Be to, teismas niekaip nepagrindė, jog jis (apeliantas) žinojo, jog pinigai gauti nusikalstamu būdu, todėl teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad teismas šioje byloje nenustatė jokio nusikalstamų veiksmų bendrumo tarp jo ir V. A., t. y. jo veiksmuose nenustatė jokių bendrininkavimo subjektyvių ir objektyvių požymių, o tik deklaratyviai konstatavo, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Taip pat teigia, kad nebuvo nustatyta tiesioginė tyčia padaryti sukčiavimą, o tik deklaratyviai konstatuota, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis L. L. prašo prokuroro skundą atmesti kaip nepagrįstą, nelogišką. Teigia, kad prokuroras prašo jį nuteisti remdamasis vien prielaidomis, manymu bei savaip interpretuodamas jo (L. L.) duotus parodymus. Nurodo, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose nebendrauja su asmenimis, darančiais nusikaltimus, o jei ir bendrauja, tačiau nežino, kad jie tuo užsiima, nes logiška, kad toks asmuo nesigirs bet kam apie daromus nusikaltimus. Teigia, kad apie tai, jog J. O. užsiima neteisėta veikla, sužinojo tik iš policijos pareigūnų bei padarė išvadą, kai pabendravo su savo broliu. Nurodo, kad kiekvienas nuteistasis žino, jog lėšos gali būti pervedamos į jo asmeninę sąskaitą pataisos namuose, tačiau tos lėšos gali būti išleidžiamos tik pataisos namų parduotuvėje, jų negalima persiųsti draugams ar kitaip jų panaudoti, tik išskirtiniais atvejais galima lėšas persiųsti šeimos nariams. Žinodamas šias aplinkybes bei tai, kad bus pervedama didelė pinigų suma iš užsienio, sutiko duoti brolio sąskaitą, nieko blogo neįtardamas, J. O. net neužsiminė, kad pinigai bus įgyti apgaulės būdu. Mano, kad banko sąskaitos perdavimas su jos savininko sutikimu nėra nusikaltimas. Mano, kad prisipažinimas, kuriame nurodė žinąs, jog kaliniai daro nusikaltimus bei nurodė kelias kalinių pavardes, nėra įrodymas, nes tokias aplinkybes nurodė norėdamas padėti savo broliui, be to, prisipažinime nurodytos aplinkybės yra dėl kitos nusikalstamos veikos, padarytos prieš 3-4 savaites iki šioje byloje tirtų nusikaltimų, nes jau tada buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) AVPK dėl 4700 Lt pervestų į D. L. sąskaitą. Apklausos metu sužinojo tikrąją pinigų kilmę ir apie J. O. bei V. A.. Tvirtina nežinojęs apie J. O. daromus veiksmus, nes su D. L. po to nebebendravo. Mano, kad jis negali būti teisiamas už tai, kad davė telefono numerį, nes to nedraudžia įstatymai. Dėl to teigia, kad jis, kaip padėjėjas, bendrininkų grupėje ir tyčia padaryti šių nusikalstamų veikų negalėjo.

Prokuroras prašė patenkinti prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistojo J. O. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. O. gynėjas adv. Z. Lipnevičius prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, jo ginamojo J. O. apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistasis Ž. J. ir jo gynėja adv. S. Kručienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Išteisintasis L. L. ir jo gynėja adv. J. Šlapaitienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistasis J. O., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl sukčiavimo, o prokuroras, nesutikdamas su nuosprendžiu dėl Ž. J., J. O. ir L. L. išteisinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei dėl L. L. išteisinimo ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas tiek dėl J. O. kaltės sukčiavus, tiek ir dėl J. O., Ž. J. ir L. L. nekaltumo inicijavus finansines operacijas bei dėl L. L. nekaltumo sukčiavus. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, taip pat teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, todėl nepagrįstas nuteistojo J. O. skundo argumentas, kad nuosprendis neatitinka nuosprendžio formos ir turinio reikalavimų, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl liudytojų ir nuteistųjų parodymuose esančių prieštaravimų. Nors nuteistasis J. O. skunde nurodo, kad teismas jo kaltę sukčiavus grindė prielaidomis, nepašalino esminių prieštaravimų liudytojų ir nuteistųjų parodymuose, tačiau apeliantas skunde nenurodo, kokie esminiai prieštaravimai liudytojų ir nuteistųjų parodymuose nebuvo pašalinti, kokius teismo teiginius jis vertina prielaidomis, todėl teisėjų kolegija išsamiau apie šiuos J. O. skundo argumentus nepasisako.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų analize, pateiktomis išsamiai motyvuotomis išvadomis, jog J. O. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir pagrįstai dėl to nuteistas, bei kad J. O., Ž. J. bei L. L. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, o L. L. nepadarė ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir dėl šių veikų jie pagrįstai išteisinti.

Prokuroras teigia, kad Ž. J., J. O. ir L. L. nepagrįstai išteisinti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, nes šias nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrai su V. A., kuris, kaip nusikalstamų veikų vykdytojas, realizavo sukčiavimą bei inicijavo finansines operacijas, o Ž. J., J. O. bei L. L. padėjo jam padaryti šias veikas surasdami asmenis, į kurių banko sąskaitas buvo pervedami neteisėtu būdu įgyti pinigai, šių sąskaitų pateikimu V. A. bei pinigų išgryninimu (duodant/perduodant nurodymus).

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė gali pasireikšti neteisėtu bent vienos finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu, t. y. neteisėtu bent vienos svetimos elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimu, žinomai netikrų vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimu, arba vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimo pripažinimu teisėtu. Pagal teismų praktiką neteisėtas finansinės operacijos inicijavimas – tai neteisėtų veiksmų, kurių paskirtis yra gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis (pervesti sąskaitoje esančias lėšas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba išmokėti grynuosius pinigus), praėjimas arba atlikimas panaudojant bent vieną svetimą elektroninių mokėjimo priemonę ar elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudojant žinomai netikrus bent vienos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas – tai neteisėtų veiksmų, kurių rezultatas yra informacijos apie elektroninius pinigus pateikimas ar nurodymo kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis įvykdymas (sąskaitoje esančių lėšų pervedimas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimas), atlikimas.

Byloje nustatyta, kad finansines operacijas panaudodamas neteisėtai iš nukentėjusiųjų įgytas AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti), inicijavo ir atliko V. A., pasinaudodamas jam kitų asmenų perduotomis laisvėje esančių asmenų sąskaitomis banke. Nors Ž. J., J. O. pripažino suradę ir perdavę V. A. asmenų sąskaitų banke numerius, o L. L. pripažino perdavęs J. O. savo brolio mobiliojo ryšio telefono numerį, tačiau sąskaitos banke numerio gavimas su sąskaitos savininko sutikimu bei šios sąskaitos banke numerio ar mobiliojo ryšio telefono numerio perdavimas trečiam asmeniui, taip pat su sąskaitos ar mobiliojo ryšio telefono savininko sutikimu, patys savaime nėra neteisėtas finansinės operacijos inicijavimas ar atlikimas arba neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimas BK 215 straipsnio prasme. Teisus prokuroras, kad BK 182 straipsnyje, 215 straipsnyje numatytų veikų padaryti būtų neįmanoma, jeigu nebūtų galimybės pinigų pervesti į kitą sąskaitą, t. y. neturint kito asmens sąskaitos, tačiau pagal teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo ir 2001-05-28 Europos Sąjungos Tarybos pamatinį sprendimą, skirtą kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimo, nuostatas elektroninių mokėjimų priemonė yra tik materialų pavidalą turinčios priemonės bei elektroniniai pinigai, o tapatybės patvirtinimo priemonė yra naudotojo parašas, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas (PIN) arba kredito įstaigos suteiktos kitos priemonės (slaptažodžiai, slapti kodai, raktai, biometrinės priemonės ir pan.), skirtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybei patvirtinti. Taigi, sąskaitos banke numeris nėra nei elektroninių mokėjimų priemonė, nei elektroninių mokėjimų priemonės naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti. Dėl to pagrįstai apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad vien banko sąskaitos numerio žinojimas nėra pakankamas finansinei operacijai inicijuoti. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Ž. J., J. O. ar L. L. tarėsi su V. A., kokiu būdu jie neteisėtai inicijuos ir atliks finansines operacijas, kokie bus kiekvieno jų veiksmai atliekant neteisėtų finansinių operacijų inicijavimo ir atlikimo veiksmus bei kokias priemones naudos šių neteisėtų veiksmų atlikimui. Tokių duomenų nepateikė ir prokuroras. Nesant bendrininkavimą patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo manyti, kad V. A., inicijuodamas finansines operacijas ir jas atlikdamas, veikė kartu su Ž. J., J. O. ir L. L.. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad neteisėtas finansines operacijas inicijavo ir jas atliko vienas V. A.. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Ž. J., J. O. bei L. L. suformuluotuose kaltinimuose nenurodyta BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmė, t. y. nenurodyta, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko, kokias konkrečiai neteisėtas finansines operacijas jie inicijavo ir atliko.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai Ž. J., J. O. ir L. L. išteisino pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nesant jų veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties, todėl naikinti Ž. J., J. O. ir L. L. atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašo prokuroras apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Taip pat nepagrįstas prokuroro prašymas L. L. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. sukčiavus kartu su V. A. ir J. O. įgyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 950 Lt.

Iš L. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą matyti, kad jis šį nusikaltimą kaltinamas padaręs vien dėl to, kad J. O. paprašytas perdavė pastarajam savo brolio D. L. mobiliojo ryšio telefono numerį, todėl nepagrįstai prokuroras skunde teigia, kad L. L. nuteistajam J. O. perdavė ir D. L. sąskaitos banke numerį.

L. L. nurodė, kad V. A. jam yra žinomas iš kalinių kalbų kaip vykdantis sukčiavimus asmuo, tačiau pats su V. A. niekada nebendravo, jo nematė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kartu bausmę atliekančio J. O. prašymu jis perdavė jam savo brolio D. L. telefono numerį, kad po to su broliu nebebendravo, J. O. su jo broliu D. L. bendravo tiesiogiai, todėl jis nieko nežino apie tai, kieno sąskaitą jo brolis perdavė J. O. ir kokios pinigų sumos buvo pervedinėjamos ir išgryninamos. L. L. taip pat nurodė, kad jis jokių pinigų dėl sukčiavimo, kuriuo jis yra įtariamas, negavo. Tokius parodymus L. L. davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis bei teisme, todėl netikėti iš esmės nuosekliais L. L. parodymais nėra pagrindo, be to, tokius jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Nuteistasis J. O. patvirtino, kad su L. L. broliu D. L. jis bendravo tiesiogiai jam skambindamas ir, kad A. D. sąskaitą gavo tiesiogiai iš D. L.. Kaip liudytojas teisme apklaustas D. L. patvirtino, kad brolis klausė, ar jis gali rasti draugą, į kurio sąskaitą banke būtų galima persiųsti pinigus, po to tuos pinigus paimti ir perduoti kitiems asmenims. D. L. taip pat nurodė, kad brolis jam sakė, jog su juo susisieks asmenys, su kuriais jis susitars ir kuriems jis perduos pinigus. Betarpišką J. O. bendravimą su L. L. broliu D. L. patvirtina ir J. O. neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė (3 t. 69–86, 91 b. l.). Nuteistasis V. A. neigė pažinojęs L. L.. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad V. A. bendravo su L. L.. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad L. L. apie nukentėjusiosios V. D. vardu apgaulės būdu paimtą kreditą ir pervestą į A. D. sąskaitą bei vėliau išgrynintą bankomate, nežinojo, jokios naudos už J. O. perduotą brolio mobiliojo ryšio telefono numerį negavo, jokių nurodymų D. L. dėl pinigų perdavimo nedavė, nes pinigų pervedimo į A. D. sąskaitą aplinkybės buvo derinamos be L. L. žinios, o J. O. tiesiogiai bendraujant su D. L.. Taip pat šiuo atveju L. L. kaltės sukčiavus neįrodo ir tai, kad jis pataisos namuose naudojosi draudžiamu turėti mobiliojo ryšio telefonu.

Teisus prokuroras, kad L. L. kaip įtariamasis apklausos metu patvirtino jo kaip liudytojo apklausos metu duotus parodymus, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog L. L. kaip liudytojo apklausa buvo atlikta pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl dėl šio pažeidimo L. L. kaip liudytojo apklausos protokole užfiksuotų duomenų nėra pagrindo pripažinti teisėtu būdu gautais įrodymais ir jais grįsti L. L. kaltę sukčiavus. Taip pat L. L. kaltės sukčiavus neįrodo ir jo 2012-09-18 rašytas atviras prisipažinimas, nes, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, jame nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio faktai apie tai, kad jam žinoma, jog J. O. sukčiauja, kad neaišku, kokiu būdu buvo gautas šis L. L. atviras prisipažinimas (ar gautas paštu, ar pateikiant jį per pareigūnus, ar kitais būdais). Be to, iš L. L. 2012-09-18 rašyto atviro prisipažinimo matyti, kad jis kalba apie jam pareikštus įtarimus, tačiau šioje byloje 2012-09-18 L. L. joks įtarimas dar nebuvo pareikštas, todėl neaiški šio atviro prisipažinimo kilmė.

Prokuroras skunde L. L. kaltę sukčiavus grindžia ir tuo, kad L. L. ne kartą yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kad jam buvo žinoma, jog pataisos namuose nuteistieji užsiima sukčiavimais, kad legalios lėšos nepervedinėjamos nepažįstamiems asmenims, ir dėl to L. L. turėjo suprasti ir suprato, jog elgiasi nusikalstamai, tačiau tokios prokuroro nurodytos aplinkybės leidžia daryti tik prielaidą, kad L. L. turėjo numanyti, kokiu tikslu J. O. bendravo su laisvėje esančiu D. L., ir teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad prielaidomis negali būti grindžiama L. L. kaltė sukčiavus V. D. atžvilgiu kartu su V. A. ir J. O..

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad L. L. pagrįstai išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių, todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį dėl L. L. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį naikinti, kaip to prašo prokuroras apeliaciniu skundu.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad išteisinus L. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, iš V. A. ir J. O. suformuluoto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu) šalintinos aplinkybės, susijusios su L. L. bendrininkavimu, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad ši aplinkybė iš V. A. ir J. O. suformuluoto kaltinimo liko nepašalinta. Dėl to skundžiamas nuosprendis tikslinamas pašalinant V. A. ir J. O. suformuluotame kaltinime aplinkybę, kad jie svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 950 Lt įgijo ir L. L. naudai.

Nuteistasis J. O. neigia sukčiavęs kartu su V. A. nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu, nes buvo V. A. suklaidintas dėl pervedamų į sąskaitą banke pinigų kilmės. Tačiau toks nuteistojo teiginys yra nepagrįstas.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, arba išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti, t. y. apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teises į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Nors nuteistasis V. A. teisme nurodė, kad nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu jis atliko vienas, nes nei L. L., nei J. O. jis nepažįsta, tačiau pripažino prašęs kalinių, kad jam surastų banko sąskaitas pinigų pervedimui. Nuteistasis J. O. taip pat pripažino mobiliojo ryšio telefonu bendravęs su kitais nuteistaisiais, esančiais kitose įkalinimo įstaigose, tarp jų ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje (pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje tuo metu buvo V. A.), kad vieno „draugo“, kurio nei vardo nei pavardės nežino, iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus prašymu, prašė kartu su juo kalėjusio L. L. banko sąskaitos tam, kad į ją būtų galima pervesti pinigus iš užsienio, kad L. L. davė jam savo brolio D. L. telefono numerį, su kuriuo jis pats toliau bendravo ir D. L. perdavė jam savo draugo A. D. banko sąskaitos numerį, kurį jis perdavė „draugui“. Taip pat J. O. parodė, kad kai „draugas“ jam telefonu pranešė, jog pinigai yra sąskaitoje, tuomet jis paskambinęs D. L. liepė pinigus išgryninti, su D. L. buvo sutarę, kad pinigus jis perduos jo seseriai D. P., prieš perduodant pinigus D. L. jis paaiškindavo, kur jis turi stovėti, bei apibūdindavo kaip atrodys sesuo, kad visą tą laiką su D. L. ir seserimi jis bendravo telefonu. J. O. taip pat nurodė, kad dalį pinigų sesuo pervesdavo į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o likusius perduodavo (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistųjų draugams ar draugėms. Tokius nuteistojo J. O. parodymus patvirtino liudytojai D. L., D. P., A. D.. J. O. nurodytas aplinkybes, kad iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus jam skambino asmuo ir prašė banko sąskaitos, patvirtino ir nuteistasis V. A.. Be to, nuteistojo J. O. kaltę patvirtina ir tai, kad po to, kai V. A. apgaulės būdu įgijo nukentėjusiosios V. D. duomenis, reikalingus finansinei operacijai atlikti, prisijungė prie jos elektroninės bankininkystės ir apgaulės būdu jos vardu gavo 1 000 Lt kreditą (paraiška kreditui gauti užpildyta 2012-02-25, 14.14 val.) bei šį kreditą pervedus į A. D. sąskaitą, praėjus vos 19 minučių nuo pervedimo, 950 Lt buvo išgryninti (duomenys neskelbtini) (3 t. 110 b. l.). Toks greitas neteisėtu būdu gautų pinigų išgryninimas, V. A. ir J. O. būnant skirtinguose miestuose esančiose įkalinimo įstaigose, leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji buvo pažįstami, puikiai suprato, kokius veiksmus kuris turi atlikti. Pažymėtina, kad J. O. nurodė, kad jo pravardė buvo „Dž.“, o teisme V. A. patvirtino žinojęs asmenį, pravarde „Dž.“. Tai rodo, kad V. A. ir nuteistasis J. O. vienas kitą pažinojo ir veikė bendrai, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis buvo V. A. suklaidintas dėl pinigų kilmės. Nepagrįstas J. O. skundo teiginys, kad jis nežinojo, jog V. A. užsiima sukčiavimais, nes iš bylos duomenų matyti, kad V. A. ne kartą teistas už sukčiavimus, be to, kaip jau buvo minėta, jie vienas kitą pažinojo ir veikė bendrai, todėl teismo išvada, kad jie buvo pažįstami, pagrįsta ne prielaidomis, o byloje surinktais įrodymais.

Be to, kaip liudytoja apklausta J. O. sesuo D. P. parodė, kad J. O. jai nurodydavo, iš ko ji turi paimti pinigus ir kam perduoti, kad dalį paimtų pinigų ji pervedė tiesiogiai J. O. į pataisos namus, o dalį atidavė jo nurodytiems asmenims. Liudytojas D. L. taip pat parodė, kad, kai į jo draugo A. D. sąskaitą banke buvo pervesti pinigai, jam paskambinęs asmuo pasakė, jog reikia nueiti ir išgryninti pinigus, kad tuos pinigus reikia perduoti prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties moteriai (nustatyta, kad ta moteris D. P.). Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina, kad neteisėtu būdu gauti pinigai po jų išgryninimo buvo J. O. žinioje, nes jis, duodamas nurodymus tiek liudytojui D. L. dėl pinigų išgryninimo bei jų perdavimo jo seseriai, tiek ir savo seseriai dėl pinigų paėmimo ir jų tik dalies perdavimo J. O. nurodytiems asmenims, patvirtina, kad nuteistasis J. O. savo nuožiūra disponavo šiais neteisėtu būdu gautais pinigais. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktos informacijos matyti, kad iš karto po neteisėtu būdu gautų pinigų išgryninimo ir perdavimo liudytojai D. P., pastaroji J. O. 2012-02-27 pervedė 140 Lt., 2012-03-05 – pervedė 600 Lt, 2012-03-12 – 300 Lt (3 t. 149–150, 151 b. l.), ir tai patvirtina, kad ne tik liudytojos D. P. parodymus, jog dalį pinigų ji pervedė broliui į pataisos namų sąskaitą, bet ir tai, kad J. O. neteisėtu būdu įgytus pinigus naudojo savo reikmėms.

Įvertinus tai, kad nuteistasis J. O. buvo pažįstamas su V. A., kad jie veikė bendrai, kad J. O. davė nurodymus liudytojams D. L. bei D. P. dėl pinigų perdavimų bei gavo dalį neteisėtu būdu įgytų pinigų, daroma išvada, kad J. O. sukčiavo, o tokiais savo veiksmais jis realizavo savo kaip bendrininko šiame nusikaltime vaidmenį (su V. A. buvo pasiskirstę vaidmenimis – V. A. neteisėtu būdu įgijo nukentėjusiosios V. D. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, reikalingus inicijuoti finansines operacijas, atliko finansinę operacijas, o J. O. surado asmenį, į kurio sąskaitą banke buvo pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai, davė nurodymus dėl pinigų išgryninimo bei jų perdavimo), todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu sukčiavęs. Taigi, apylinkės teismas išvadą dėl J. O. kaltės sukčiavus padarė remdamasis įrodymais, o ne prielaidomis, kaip teigia nuteistasis skunde, todėl nepagrįstas J. O. skundo argumentas, kad jis nuteistas remiantis vien prielaidomis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados dėl J. O. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, Ž. J., J. O., L. L. išteisinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei L. L. išteisinimo ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, yra išsamiai motyvuotos, todėl naikinti teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. O. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio.

Patikslinti nuosprendžio nustatomoje dalyje V. A. ir J. O. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu) suformuluotą kaltinimą, pašalinant aplinkybę, kad jie svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 950 Lt – įgijo ir L. L. naudai.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus