Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. K., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl termino nuo kurio prašo priteisti išlaikymą. Ieškovė patikslinusi reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. K. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti pilnai.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai.

5. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija, Skyrius) pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, jog pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Skyriaus nuomone priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra būtinas siekiant užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius. Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, iš atsakovo priteistinas išlaikymas pagal vaiko poreikius, kuriuos yra pateikusi ieškovė savo ieškinyje, bei atsakovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, taip pat kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

6. Į teismo posėdį išvadą teikiančios institucijos atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinį tenkinti.

7. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio A. K. tėvai yra ieškovė J. L. ir atsakovas A. K. (duomenys neskelbtini).

8. Pateikti rašytiniai įrodymai iš valstybės įmonės Registrų centro įrodo, kad atsakovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto.

9. Ieškovė 2024 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir prašo priteisti nepilnamečiui vaikui A. K. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

10. Atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką neneigia, su ieškiniu ir patikslintu ieškinio reikalavimu sutiko.

Dėl išlaikymo priteisimo

11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

13. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2009 m. lapkričio 10 d. Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. Nr. 3K-3-525/2011, 2016 m. balandžio 18 d. Nr. 3K-3-209-916/2016, kt.).

14. Kaip minėta, pagrindas apskaičiuoti kiekvienam vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, kurie yra individualūs ir priklauso nuo daugelio įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiuo atveju šalių sūnus Andrius yra 8 mėnesių amžiaus ir visiškai suprantama, kad jis turi poreikius maistui, aprangai, higienai, ugdymui, taip pat jų poreikiams priskiriamos ir išlaidos būstui, komunalinėms paslaugoms, o kainos tų poreikių patenkinimui, kaip visuotinai žinoma, turi tendenciją didėti.

15. Šiuo metu Lietuvoje minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 940 Eur, o atskaičius – apie 708,42 Eur (708,42 – 96,25) ÷ 2). Taigi minimalus orientacinis kiekvieno iš tėvų teiktinas išlaikymo dydis vaikui sudaro apie 306 Eur per mėnesį.

16. Nesant tarp šalių ginčo dėl išlaikymo dydžio, nėra pagrindo išsamiau analizuoti ieškovės pateiktos nepilnamečio vaiko poreikių lentelės, juolab, kad atsakovas su ieškiniu sutinka, ieškovės nurodyta reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui suma 300 Eur neviršija Lietuvos Respublikoje nustatytos MMA, jau atskaičius mokesčius ir minusavus valstybės mokamus vaikui pinigus.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikoma, kad ieškovės nurodytos išlaidos skiriamos nepilnamečio vaiko išlaikymui yra realios ir protingos. Pripažįstama, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

18. Įvertinus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

19. Šalims išaiškinama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms esminėms aplinkybėms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Už ieškinį šioje byloje yra mokėtinas 81 Eur mokestis t. y. už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, straipsnio 7 dalis). Ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį tenkinus, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis).

21. Valstybės šioje byloje nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus A. K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.