Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.

2019 m. sausio 16 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gelventa“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi UAB „Gelventa“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Elmeda“. 2018 m. kovo 15 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas. 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis). Taip pat kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (2019 m. sausio 3 d. pranešimas ir el. laiškas).

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų, bankroto administratorės ataskaitos nustatyta, kad atsakovės vadovas perdavė administratorei įmonės dokumentus. Kadangi įmonė jokio turto neturėjo, todėl jis administratorei perduotas nebuvo. Administratorė patikrinusi UAB „Gelventa“ dokumentus nenustatė sandorių, dėl kurių reikėtų pareikšti ieškinius teisme. Taip pat nenustatyta tyčinio bankroto požymių.

Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-19995-587/2018 nutarė išieškoti kreditorei BUAB „Gelventa“ bankroto administratorei UAB „Elmeda“ iš skolininko E. Ž. 5 200 Eur administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 9 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo. Pagal šį teismo įsakymą E. Ž. bankroto administratorei sumokėjo 2 000 Eur.

Bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje darbuotojų nebuvo, įmonė veiklos nevykdė. Registrų duomenimis įmonė nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturėjo. Bankroto procedūros metu įmonė gavo 2 000 Eur, iš kurių buvo tik iš dalies padengtos administravimo išlaidos. Byloje liko nepatenkinti 4 378,87 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.

Bankroto administratoriaus pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2018 m. spalio 23 d. pažyma Nr. (12.4)-AD5-7316 patvirtina, kad bankrutavusi BUAB „Gelventa“ su aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose BUAB „Gelventa“ dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas privalo patikrinti ar yra tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju matyti, jog formalusis pagrindas yra. Sprendžiant dėl materialiojo pagrindo buvimo spręstina, jog teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, ir kt.). Konkrečiai tai reiškia, jog teismas turi įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog įmonė turėtų daugiau turto ar kad būtų sandorių, kuriuos nuginčijus to turto daugiau atsirastų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, jog yra ir materialusis pagrindas pripažinti įmonę pasibaigusia.

Be to pažymėtina, jog vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gelventa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.