Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. L. ir R. S. (R. S.) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

3. Suinteresuotas asmuo R. S. (toliau – ir apeliantas) su pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi nesutinka, prašo ją sustabdyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2SP-16129-676/2017, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

9. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

10. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2017-04-01 - 2017-12-31 Swedbank sąskaitos išrašą; 2021-01-01 - 2021-12-31 Swedbank sąskaitos išrašą; Vilniaus Lazdynų mokyklos 2021-08-31 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus krepšinio mokyklos 2021-10-26 patvirtinimą dėl M. S. Nr. (duomenys neskelbtini); Medicinos dokumentų 2021-10-27 išrašą/siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini); Lėktuvo bilietą 2022-04-15; 2018-01-01 - 2018-12-31 Swedbank sąskaitos išrašą; 2022-01-01 - 2022-12-31 Swedbank sąskaitos išrašą; 2018-04-04 el. laišką, kuriuo patvirtintas užsakymas dėl LG 32 INCH LED TV – televizoriaus pirkimo; Lėktuvo bilietus 2019-05-03; 2019-01-01 - 2019-12-31 Swedbank sąskaitos išrašą; 2023-01-01 - 2023-04-06 Swedbank sąskaitos išrašą; 2020-01-01 - 2020-12-31; Pranešimų telefonu kopiją; Lėktuvo bilietą 2021-03-18.

11. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja prašymą dėl vykdomojo rašto (dublikato) išdavimo pirmosios instancijos teismui pateikė 2023 m. kovo 1 d. LITEKO duomenys patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo šalis dėl paskirto 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio datos, vietos ir laiko, t. y. 2023 m. kovo 6 d. išsiuntė šalims pranešimus jų elektroniniais pašto adresais, o apeliantui ir jo gyvenamosios vietos adresu. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Būtent todėl CPK 314 straipsnis ir nustatė ribotos apeliacijos modelį, draudžiantį remtis naujais įrodymais, jei jie galėjo būti pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turi omenyje tai, kad apeliantas turėjo pareigą nurodytą CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, šios pareigos netinkamas vykdymas arba nevykdymas lemia tai, jog teismas gali atsisakyti priimti naujus įrodymus, taip siekiant užskirsti kelią piktnaudžiavimui procesu ir užtikrinti sklandžią proceso eigą. Neribojant naujų įrodymų pateikimo, procesas gali užsitęsti nepateisinamai ilgą laiką, o tai prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams. Apibendrinant aptartą, apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis), kadangi pirmiau nurodyti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui prieš priimant skundžiamą nutartį.

12. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2021-06-29 banko išrašą; 2023-03-10 banko išrašą; senosios banko sąskaitos uždarymą patvirtinančio dokumento kopiją; senosios banko sąskaitos uždarymo patvirtinančio dokumento vertimo kopiją; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eN2-2940-653/2021.

13. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2SP-16129-676/2017, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu, matyti, kad 2021-06-29 banko išrašas; 2023-03-10 banko išrašas; senosios banko sąskaitos uždarymą patvirtinančio dokumento kopija; senosios banko sąskaitos uždarymo patvirtinančio dokumento vertimo kopija, spręstina, kad jie yra susiję su šios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo reikalavimą, todėl pareiškėjos pateikti pirmiau paminėti nauji įrodymai priimtini ir pridėtini prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos. Pateikta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eN2-2940-653/2021 šiuo nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, todėl minėtą nutartį atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-16129-676/2017 patvirtino 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjų L. L. ir R. S. sudarytą taikos sutartį. 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarytos taikos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad R. S. skiria nepilnamečio sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 10 d. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, šią sumą pervedant į M. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjo 2017 m. spalio 23 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 16 d. priėmė skundžiamą nutartį, dėl to, kad apeliantas netinkamai vykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtintą šalių 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarytą taikos sutartį, t. y. netinkamai vykdė minėtos sutarties 1 punkto sąlygas.

Dėl pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims. Taigi pagal šio straipsnio nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju šalys vaiko išlaikymo klausimą išsprendė sudarydamos 2017 m. rugsėjo 28 d. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, minėta, kad nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 23 d., taigi tokiu atveju, taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui 2023 m. kovo 1 d. pateiktu prašymu pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl vaiko išlaikymo civilinėje byloje Nr. e2SP-16129-676/2017. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 1 punktą, teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

17. LITEKO duomenys patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo šalis apie paskirtą teismo posėdžio laiką, vietą ir datą. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pranešimus apie paskirtą teismo posėdį šalims išsiuntė 2023 m. kovo 6 d., o posėdis dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo paskirtas ir nutartis priimta tik 2023 m. kovo 16 d., t. y. praėjus dešimčiai kalendorinių dienų po pranešimų šalims išsiuntimo. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas minėtą pareigą įvykdė tinkamai, nes apeliantui buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo ir pateikti turimus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

18. Atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą ir bylos medžiagą, laiko, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, tinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, būtent tuo, kad nagrinėjamo klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo metu byloje nebuvo duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, taip pat suinteresuotas asmuo įrodymų, patvirtinančių jo prievolės tinkamą vykdymą, nepateikė. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos nebuvo vykdomos.

Dėl papildomų pareiškėjos pateiktų įrodymų

19. Vertinat į bylą pareiškėjos pateiktus įrodymus nustatyta, kad ankstesnė vaiko M. S. sąskaita (duomenys neskelbtini) nebegalioja, nes yra panaikinta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas apie pasikeitusią vaiko sąskaitą būtų nežinojęs, kadangi pateiktame atskirajame skunde pats iš esmės tai pripažįsta. Iš pareiškėjos pateiktų banko išrašų už 2021 – 2022 metus matyti, kad apeliantas į sūnaus sąskaitą per nurodytą laikotarpį pervedė 7 362, 19 Eur, o ne 11 400,00 Eur, kaip jis pats teigia. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad lėšos skirtos vaiko išlaikymui, kurios buvo pervestos į pirmiau nurodytą panaikintą ir negaliojančią vaiko sąskaitą būtų pasiekusios gavėjus, t. y. būtų realiai gautos, nėra. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas visgi Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos 2017 m. rugsėjo 28 d. taikos sutarties sąlygos dėl vaiko išlaikymo tinkamai nevykdė, t. y. nemokėjo vaiko išlaikymui skirtų lėšų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su vykdomųjų raštų išdavimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

23. Pareiškėja į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančius įrodymus, t. y. Swedbank banko mokėjimo nurodymus 2023-04-19 ir 2023-04-24; Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 19 d., kurioje nurodoma, kad pareiškėja patyrė 429,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į R. S. atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui.

24. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

25. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 760,12 Eur (0,4 × 1 900,30 Eur). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 429,00 Eur priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl iš suinteresuoto asmens pareiškėjos naudai priteistina 429,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 429,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.