Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-12-602/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-27
Bylos Nr.: A-12-602/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02324-2017-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: A. B.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų minsterija
Trečiasis asmuo: Sveikatos priežiūros tarnyba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. A-12-602/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02324-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.5; 20.2.3.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. birželio 2 d. raštą Nr. (9.8)I-3483; 2) VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-37290; 3) VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-291; 4) VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-74712; 5) VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-30506; 6) VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (7.5)7-10-79319; 7) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 150 000 Eur piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, atstovaujamas G. K., nuo 2005 m. klastojo dokumentus, vėliau jų pagrindu pradėjo prieš pareiškėją ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nutrauktas. Siekiant apginti savo interesus ir pareiškėjo klientų teises ir teisėtus lūkesčius, policininkai ir prokurorai suklastojo dokumentus, kuriuos panaudojo prieš pareiškėją ir pradėjo kitą ikiteisminį tyrimą, taip siekiant sutrukdyti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) profesinei veiklai, o 2009 m. įteikė pranešimą apie įtarimą ir pareikalavo Advokatų tarybos priimti procesinį sprendimą dėl pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), veiklos. Advokatų taryba 2009 m. vasario 26 d. pareiškėją išbraukė iš praktikuojančių (duomenys neskelbtini) sąrašo, apie ką buvo pranešta VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI). VMI atliko tyrimą dėl pareiškėjo reikalavimo sustabdyti profesinę veiklą, o VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyrius reikalavimo netyrė, klastojo dokumentus VSDFV duomenų bazėje, melagingai nurodant apie pareiškėjo nebūtą (duomenys neskelbtini) profesinę veiklą, išleido skundžiamus sprendimus ir juos perdavė antstoliui M. D., kuris, pareiškėjui nežinant, pradėjo priverstinį išieškojimą. Siekdamas apginti pažeistas teises kreipėsi į VSDFV, VSDFV Vilniaus skyrių ir antstolį, kurių reikalavo pateikti priimtus sprendimus, tačiau sprendimai nebuvo pateikiami, o priverstinis išieškojimas vykdomas VSDFV biudžeto naudai. Pareiškėjas šiuo atveju teigdamas apie neįteiktus sprendimus turi omenyje VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-74712, kuriuos, jų neturėdamas, skundė VSDFV. Apie šiuos sprendimus pareiškėjas sužinojo tik iš VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymų, kuriuose buvo nurodyta, kad minėti sprendimai pareiškėjui buvo įteikti per VSDFV sistemą, kuri jam nėra žinoma. Pareiškėjas nėra sudaręs su VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriumi jokių sutarčių dėl tokio pobūdžio korespondencijos įteikimo.

3. Pareiškėjas skunde teigė, kad VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyrius į pareiškėjo darbo stažą neįskaičiavo laikotarpio nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d., dirbto Z. B. individualioje įmonėje, kuris nurodytas 2016 m. gruodžio 5 d. išduotoje pažymoje apie pripažintus neginčijamus draudiminius laikotarpius. Pareiškėjas nesupranta, kodėl nesivadovauta Z. B. individualios įmonės 1995 m. kovo 1 d. išduota pažyma dėl darbuotojo darbo stažo patvirtinimo, kuri patvirtinta, kad VSDFV biudžetui įmokos darbinių santykių metu, t. y. nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d., įstatymo nustatyta tvarka yra sumokėtos. Dėl draudiminio laikotarpio VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyrius pripažįsta, kad per antstolį iš jo išieškota į VSDFV biudžetą iki 2015 m. sausio 13 d., tačiau nurodytas laikotarpis į darbo stažą neįskaičiuojamas ir negrąžinami per antstolį išieškoti pinigai. Šiuo atveju turėtų būti apsisprendžiama, ar jam grąžinami išieškoti pinigai, ar pripažintas darbo stažas iki 2015 m. sausio 13 d.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl VSDFV Vilniaus skyriaus vadovo G. K. nuo 2005 m. lapkričio 15 d. iki bylos nagrinėjimo teisme patirtas psichologinis smurtas pakenkė sveikatai, profesinei veiklai, jis prarado 55 proc. darbingumo. Dėl G. K. suklastotų dokumentų, viešai paskelbtos ir tikrovės neatitinkančios informacijos apie neva pareiškėjo vykdomą (duomenys neskelbtini) veiklą, pareiškėjas patyrė 150 000 Eur neturtinę žalą. Be to, dėl suklastotų dokumentų Darbo birža pareiškėjui negalėjo suteikti bedarbio statuso.

Atsiliepimas

5. Atsakovas VSDFV, atstovaudamas ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), individualią veiklą vykdė nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2009 m. vasario 26 d. Pagal 2010 m. gegužės 15 d. automatiniu būdu iš VMI gautus duomenis apie pareiškėjo deklaruotas (duomenys neskelbtini) individualios veiklos pajamas už 2009 m., nustatyta, kad pareiškėjas už 2009 m. VMI deklaravo 5 015 Lt metinę pajamų sumą, nuo kurios buvo apskaičiuota 501,50 Lt mokėtina valstybinio socialinio draudimo įmokų suma (5 015 Lt x 10 proc. = 501,50 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų nustatyta tvarka, t. y. iki 2010 m. gegužės 3 d. pareiškėjas nesumokėjo, VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjui 2010 m. gegužės 18 d. išsiuntė raginimą Nr. (8.5) R-3216 dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos už 2009 m. ir delspinigių sumokėjimo. Pareiškėjas raginime nustatytu terminu skolos nesumokėjo, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (8.5) 7-10-30506 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir pateikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nurašyti nustatytą įsiskolinimą iš pareiškėjo asmeninių sąskaitų. Mokėjimo nurodymai kredito įstaigų nebuvo įvykdyti, todėl VSDFV Vilniaus skyrius antstoliui M. D. pateikė 2010 m. rugsėjo 20 d. prašymą Nr. (9.1) 7-P-1968 vykdyti 501,50 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 6,50 Lt delspinigių skolos išieškojimą į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (8.5) 7-10-30506.

7. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (1.11) I-7264 „Dėl 2016-10-29 ir 2016-11-28 skundų“ konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius teisingai apskaičiavo už 2009 m. mokėtiną VSD įmoką ir pagrįstai priėmė 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (8.5) 7-10-30506 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo grąžinti pagal šį sprendimą išieškotą valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių skolą.

8. Atsakovas pažymėjo, kad VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.11) I-7264 buvo atsakyta į Asociacijos Kompleksinė ergonteisinė parama „CEJSA“ ir pareiškėjo bendrą 2016 m. spalio 29 d. skundą „Dėl tarno V. V. 2016-10-12 žodžių kratinio rašte Nr. (1.30)3-11346“ ir 2016 m. lapkričio 28 d. skundą „Dėl tarno V. 2016-11-07 rašto Nr. (1.30)-123263, kuris nesupranta valstybinės kalbos ir neskiria fizinio asmens nuo juridinio asmens“, kuriuose, tarp kitų reikalavimų, buvo pateiktas reikalavimas registruotu paštu pareiškėjams Asociacijos Kompleksinė ergonteisinė parama „CEJSA“ pirmininkui, atstovaujančiam pareiškėjui, ir pareiškėjui, pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (8.5)7-10-30506 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, išrašytą pareiškėjo vardu ir atsakyti, dėl kokių priežasčių nurodytų vykdomųjų raštų nepateikta pareiškėjui ir pareiškėjo atstovei Asociacijai Kompleksinė ergonteisinė parama. VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. (1.11) I-7264 pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta ir jam įteiktas 2017 m. sausio 11 d.

Atsiliepimas

9. Atsakovas teigė, kad po VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-30506 ir 2015 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (7.5) 7-10-79319 priėmimo, kai pareiškėjo individuali veikla 2009 m. vasario 26 d. buvo nutraukta, VSDFV 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. (9.8) I-3483 paaiškino pareiškėjui, kad galiojantys teisės aktai nenumato draudimo pradėti valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos išieškojimą iš fizinio asmens, vykdžiusio individualią veiklą, laikotarpiu, kai individuali veikla jau yra išregistruota iš Mokesčių mokėtojų registro. Po tokio išregistravimo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolės subjektas – fizinis asmuo išlieka, todėl pradėti iš jo VSD įmokų skolos išieškojimą yra teisėta ir pagrįsta.

10. VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo atžvilgiu priimtus ir nebaigtus vykdyti 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (8.5) 7-10-74712, priėmė šiuos ankstesnius sprendimus apimantį (jungtinį) 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (7.5)7-10-79319 dėl pareiškėjo 130,18 Eur skolos (112,07 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 18,11 Eur delspinigių) išieškojimo priverstine tvarka. Skola, išieškoma pagal minėtus sprendimus, susidarė dėl pareiškėjo, kaip individualią (duomenys neskelbtini) veiklą vykdžiusio asmens, nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius už 2009 m. birželio mėnesį ir 9,90 Eur priskaičiuotų delspinigių už darbuotojus bei 8,21 Eur priskaičiuotų delspinigių už savarankiškai dirbančio (individualią veiklą vykdančio) asmens nesumokėtų VSD įmokų nuo deklaruotų pajamų už 2009 m.

11. Atsakovas dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (8.5) 7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-74712 paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius priėmė šiuos sprendimus siekdamas išieškoti skolą, susidariusią dėl pareiškėjo, kaip individualią (duomenys neskelbtini) veiklą vykdžiusio asmens nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius už 2009 m. birželio mėnesį ir 9,90 Eur priskaičiuotų delspinigių už darbuotojus bei 8,21 Eur priskaičiuotų delspinigių už savarankiškai dirbančio (individualią veiklą vykdančio) asmens nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo deklaruotų pajamų už 2009 m. Teisinio pagrindo, kodėl turėtų būti panaikinti minėti sprendimai, pareiškėjas nenurodė. VSDFV taip pat nenustatė pagrindo, leidžiančio panaikinti minėtus sprendimus ir grąžinti pagal juos išieškotas lėšas.

12. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, VSDFV 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. (9.8) I-3483 Nr. „Dėl 2017-04-14, 2017-05-04, 2017-05-05, 2017-05-06 skundų“ konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo iš A. B.: 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-74712, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (7.5)7-10-79319 ir nėra teisinio pagrindo tenkinti A. B. reikalavimą panaikinti minėtus sprendimus.

13. Dėl reikalavimo nurodyti, kokią konkrečią pinigų sumą antstolis M. D. išieškojo iš pareiškėjo vadovaudamasis VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (8.5)7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (8.5)7-10-74712, pareiškėjui VSDFV 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. (9.8) I-3483 buvo paaiškinta, kad antstolis M. D. pagal minėtus sprendimus jokių sumų VSDFV Vilniaus skyriui nėra pervedęs.

14. Dėl reikalavimo nurodyti, kokią konkrečią pinigų sumą antstolis M. D. išieškojo iš pareiškėjo vadovaudamasis VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (8.5)7-10-30506 pareiškėjui VSDFV 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. (9.8) I-3483 buvo paaiškinta, kad išieškota ir VSDFV Vilniaus skyriui pervesta suma yra 25,59 Eur. Antstolio M. D. kontoroje vykdomas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (8.5)7-10-30506 dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjo 508,00 Lt (501,50 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 6,50 Lt delspinigių) skolos išieškojimo priverstine tvarka. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Apdraustųjų registras) turimais 2017 m. rugsėjo 7 d. duomenimis pagal minėtą sprendimą skolos likutis yra 121,49 Eur.

15. Dėl reikalavimo nurodyti, kokią konkrečią pinigų sumą antstolis M. D. išieškojo iš pareiškėjo, vadovaudamasis VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-79319, pareiškėjui 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. (9.8) I-3483 buvo paaiškinta, kad antstolis M. D. pagal minėtą sprendimą jokių sumų VSDFV Vilniaus skyriui nėra pervedęs. VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. spalio 12 d. raštu Nr. (8.1) 3-113795 VšĮ „Pušyno kelias“ pateikė 2015 m. spalio 8 d. nurodymą Nr. (8.1) 7-N-114 išieškoti skolą iš pareiškėjo priverstine tvarka bei 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (7.5)7-10-79319, kuriuo buvo sujungtas išieškojimas pagal priimtus ir nebaigtus vykdyti 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-74712. Dokumentų kopijas VSDFV Vilniaus skyrius išsiuntė pareiškėjui registruota pašto siunta adresu: (duomenys neskelbtini). Siųsti dokumentai 2015 m. gruodžio 2 d. buvo grąžinti su žyma „paliktas pranešimas“. VSDFV Vilniaus skyriuje 2017 m. sausio 3 d. buvo gauti VšĮ „Pušyno kelias“ grąžinti minėti dokumentai kartu su 2016 m. gruodžio 29 d. lydraščiu Nr. S16/544 ir 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. S16/543, kuriame nurodoma, kad iš darbuotojo A. B. pajamų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. išskaičiuota 5,61 Eur. VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (8.1) 3-34207 pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 1-ajam pensijų poskyriui 2017 m. kovo 30 d. nurodymą Nr. (8.1)7-N-37 išieškoti likusią 124,57 Eur (130,18 Eur – 5,61 Eur) skolą iš pareiškėjo priverstine tvarka bei 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (7.5)7-10-79319, siekiant skolos išieškojimą nukreipti į pareiškėjo netekto darbingumo pensiją. Dokumentų kopijas VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. balandžio 3 d. išsiuntė pareiškėjui registruota pašto siunta adresu: (duomenys neskelbtini), pašto siunta grąžinta nebuvo. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. iš VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 1-ojo pensijų poskyrio buvo gauta 48,33 Eur. Apdraustųjų registre turimais 2017 m. rugsėjo 7 d. duomenimis pagal 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (7.5) 7-10-79319 skolos likutis yra 76,24 Eur.

Atsiliepimas

16. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (8.5) 7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (8.5) 7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (8.5) 7-10-74712 kopijos buvo išsiųstos pareiškėjui kartu su VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. (8.1)3-28997 „Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) A. B. pateikimo“ elektroniniu paštu, adresu: (duomenys neskelbtini), taigi su šiais sprendimais pareiškėjas yra susipažinęs. Todėl VSDFV 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. (9.8) I-3483 konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pakartotinai pateikti pareiškėjui minėtų sprendimų kopijas.

17. Teigė, kad VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. (1.11) I-7264 ir prie jo pridedamų VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. (9.1) 7-P-1968 „Dėl sprendimo išieškoti (duomenys neskelbtini) B. A. skolą priverstine tvarka vykdymo“ ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (8.5) 7-10-30506 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ patvirtintos kopijos registruota pašto siunta buvo išsiųsti pareiškėjui adresu: (duomenys neskelbtini), ir jam įteikti 2017 m. sausio 11 d.

18. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtų, nepagrįstų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV veiksmų nebuvo, negalima laikyti, jog pareiškėjas įrodė neturtinei žalai priteisti būtinas sąlygas.

19. Nurodė, kad pareiškėjas skunde pateikia papildomą reikalavimą dėl duomenų apie jo valstybinio socialinio draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas įrašymą į Apdraustųjų registrą. Pažymėjo, kad šis papildomas reikalavimas nebuvo nagrinėtas VSDFV priimant 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (9.8) I-3483 „Dėl 2017-04-14, 2017-05-04, 2017-05-05, 2017-05-06 skundų“ (tai nebuvo šio ginčo dalykas). Taip pat pažymėjo, kad šis papildomas reikalavimas jau buvo išnagrinėtas kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2801-171/2017, įsiteisėjusiu 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo reikalavimas atmestas, todėl byla dalyje dėl pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo stažo ir draudžiamųjų pajamų įrašymo į Apdraustųjų registrą nutrauktina.

Atsiliepimas

20. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nevykdė Socialinio draudimo įstatyme nustatytos prievolės mokėti socialinio draudimo įmokas ir nustatytu laiku nemokėjo socialinio draudimo įmokų, taip pat nemokėjo ir apskaičiuotų delspinigių, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas išieškoti įsiskolinimą, priėmė eilę sprendimų dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, teikė kredito įstaigoms, kuriose pareiškėjas turėjo sąskaitų, mokėjimo nurodymus nurašyti įsiskolinimo sumas iš pareiškėjo sąskaitų. VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.5) 7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (8.5) 7-10-291, 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (8.5) 7-10-30506, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (8.5) 7-10-74712, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (7.5) 7-10-79319 ir vykdė priverstinį skolos išieškojimą. Siekdamas išieškoti socialinio draudimo įmokų ir delspinigių įsiskolinimą, VSDFV Vilniaus skyrius veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovavosi Socialinio draudimo įstatymo, Fondo biudžeto taisyklių, Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių nuostatomis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno argumento, pagrindžiančio skundžiamų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų neteisėtumą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl minėtų sprendimų panaikinimo.

22. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjo skunde minimas VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 13 d. raštas Nr. 3239 „Dėl duomenų sutvarkymo“ VMI buvo išsiųstas siekiant patikslinti Apdraustųjų registre esančius neteisingus duomenis apie pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), individualios veiklos laikotarpį, todėl nei šis raštas, nei jame pateikti duomenys nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiškėjui kokios nors žalos, nes minėtas raštas buvo išsiųstas būtent pareiškėjo, kaip asmens, vykdančio individualią veiklą, duomenų Apdraustųjų registre sutvarkymo interesais. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendro pobūdžio paaiškinimus dėl žalos atsiradimo ir nepateikė pagrįstų įrodymų, kad VSDFV ar VSDFV Vilniaus skyrius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, iš kurių galėtų būti kildinama neturtinė žala, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Nesant valstybės neteisėtų veiksmų ir iš to kylančios žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, vadinasi, nėra nei vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas.

23. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. I-3222-789/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01168-2017-9), kurią nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas, jau yra pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas tuos pačius argumentus dėl žalos atsiradimo kaip ir šioje byloje, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

II.

24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

25. Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. (8.5)7-10-37290 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nusprendė iš pareiškėjo priverstine tvarka išieškoti 392,41 Lt įmokų. VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (8.5)7-10-291 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nusprendė iš pareiškėjo priverstine tvarka išieškoti 34,43 Lt delspinigių. VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (8.5)7-10-30506 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nusprendė iš pareiškėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą priverstine tvarka išieškoti 508 Lt skolą (iš jų 501,50 Lt įmokų, 6,50 Lt delspinigių). VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (8.5)7-10-74712 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nusprendė iš pareiškėjo priverstine tvarka išieškoti 29,87 Lt delspinigių. VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo atžvilgiu priimtus ir nebaigtus vykdyti sprendimus, 2015 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (7.5)7-10-79319 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nusprendė iš pareiškėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą priverstine tvarka išieškoti 130,18 Eur (iš jų 112,07 Eur įmokų, 18,11 Eur delspinigių).

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-30506 ir 2015 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (7.5)7-10-79319 panaikinimo, įpareigojimo VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, surašytų po 2009 m. vasario 26 d., kurių pagrindu antstolis M. D. vykdo priverstinius išieškojimus iš pareiškėjo turto ir pajamų, pateikimo, taip pat dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo viešai per spaudą „Lietuvos rytas“ paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodant, kad G. K. 2015 m. sausio 13 d. raštu Nr. (7.5)3-3239, adresuotu Vilniaus apskrities VMI, melagingai nurodė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. sausio 13 d. Nurodė, jog skundžiami sprendimai yra naikintini dėl to, kad buvo priimti jau po to, kai 2009 m. vasario 26 d. pareiškėjo profesinė veikla nebuvo vykdoma, todėl negalimi jokie įsipareigojimai.

27. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. patikslino 2017 m. balandžio 14 d. skundą, prašydamas panaikinti visumą VSDFV Vilniaus skyriaus ir G. K. sprendimų, susijusių su galbūt suklastotais dokumentais dėl pareiškėjo veiklos nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2015 m. sausio 13 d., kurių pagrindu antstolis vykdė priverstinius išieškojimus iš pareiškėjo piniginių lėšų, ir tas lėšas grąžinti bei atlyginti 100 000 Eur neturtinę žalą, o jį šmeižiančią informaciją paneigti per dienraštį „Lietuvos rytas“. Pareiškėjas taip pat reikalavo antstolio pateikti įrodymus, kurių pagrindu vykdomas priverstinis išieškojimas, ir nurodyti išieškotą pinigų sumą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2017 m. gegužės 5 d., taip pat sustabdyti išieškojimo vykdymą iki VSDFV apsispręs dėl gynybinės pozicijos, t. y. ar panaikinti skundžiamus sprendimus ir grąžins priverstinai išieškotus pinigus, ar užskaitys draudiminį stažą nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2015 m. sausio 13 d.

28. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 6 d. kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-291 ir 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-74712 panaikinimo bei 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė nurodyti, kokią konkrečią sumą antstolis išieškojo iš jo piniginių lėšų, kuri išieškota skundžiamais sprendimais už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki šio reikalavimo įteikimo ir grąžinti iki 2017 m. gegužės 10 d. jam jo pinigus bei į jo draudiminį darbo stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2015 m. sausio 13 d. ir tokius duomenis įrašyti VSDFV duomenų bazėje.

Žemesnės instancijos teismas

29. Teismas nurodė, kad VSDFV 2017 m. birželio 2 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (9.8)I-3483 „Dėl 2017-04-14, 2017-05-04, 2017-05-05, 2017-05-06 skundų“, kuriuo, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. gegužės 14 d., 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 6 d. skundus, konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, dalis pareiškėjo skundų reikalavimų nenagrinėtini, kadangi į juos buvo atsakyta anksčiau, o pagrindo pakartotinai pateikti pareiškėjo prašomus sprendimus nėra, kadangi jie pareiškėjui buvo įteikti.

30. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2017 m. birželio 2 d. rašto Nr. (9.8)I-3483, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-74712, 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-30506, 2015 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (7.5)7-10-79319 teisėtumo ir pagrįstumo bei 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl to, kad kartu su ginčijamu VSDFV 2017 m. birželio 2 d. raštu jam nebuvo įteikti kiti, t. y. nagrinėjamoje byloje ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai. Pareiškėjas paaiškino, kad net neturėdamas minėtų VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, dėl jų panaikinimo pateikė skundus VSDFV. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde teismui keliamus reikalavimus, apibrėžtas šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti skundžiamo VSDFV 2017 m. birželio 2 d. rašto dalį, įvertinant, ar pagrįstai atsisakyta pateikti pareiškėjui skundžiamus sprendimus.

31. Teismas dėl įpareigojimo VSDFV pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus, nurodė, kad skundžiamame VSDFV rašte nurodoma, jog pareiškėjo 2017 m. balandžio 14 d. skunde, 2017 m. gegužės 4 d. patikslintame skunde, 2017 m. gegužės 5 d. patikslintame skunde ir 2017 m. gegužės 6 d. skunde keliami tapatūs reikalavimai (dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-30506 įteikimo, dėl VSDFV Vilniaus skyriaus informacijos teikimo darbo biržai 2010 m. apie pareiškėjo individualią veiklą, dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 13 d. rašto Nr. (7.5)3-3239 Vilniaus apskrities VMI ir jame esančios informacijos paneigimo per dienraštį „Lietuvos rytas“, dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-30506 suklastojimo, dėl duomenų įrašymo į Apdraustųjų registrą ir valstybinio socialinio draudimo stažo fiksavimo, dėl minėtais raštais padarytos neturtinės žalos atlyginimo), į kuriuos buvo išsamiai atsakyta VSDFV 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (9.8)I-7126, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (1.11)I-7264, 2017 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (11.1)I-1857, 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (1.11)I-2095. Todėl 2017 m. balandžio 14 d. skunde nurodytų reikalavimų dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-30506 įteikimo, dėl VSDFV Vilniaus skyriaus informacijos teikimo darbo biržai 2010 metais apie pareiškėjo individualią veiklą, dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 13 d. rašto Nr. (7.5)3-3239 Vilniaus apskrities VMI ir jame esančios informacijos paneigimo per dienraštį „Lietuvos rytas“, dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-30506 suklastojimo, dėl duomenų įrašymo į Apdraustųjų registrą ir valstybinio socialinio draudimo stažo fiksavimo bei dėl minėtais raštais padarytos neturtinės žalos atlyginimo teismas nenagrinėjo.

Šalies argumentai

32. Teismas nurodė, kad iš 2016 m. spalio 29 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. skundų turinio matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, be kita ko, prašydamas pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-30506. VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. (1.11)I-7264, įvertinęs pareiškėjo skundus nustatė, kad VSDFV šiuo sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimą susijusį su 2010 m. birželio 4 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (8.5)7-10-30506 įteikimu. Nurodė, kad šis sprendimas pareiškėjui išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (9.1)7-P-1968 „Dėl sprendimo išieškoti (duomenys neskelbtini) B. A. skolą priverstine tvarka vykdymo“ pašto siunta registracijos adresu: (duomenys neskelbtini). Pašto paslaugų tiekėjas AB „Lietuvos paštas“ pašto siuntą grąžino 2010 m. spalio 25 d. su žyma „neatsiėmė“.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas, sulyginęs pareiškėjo 2016 m. spalio 29 d., 2016 m. lapkričio 28 d. skundų turinį su skundų, kurių pagrindu priimtas VSDFV 2017 m. birželio 2 d. sprendimas, konstatuoja, kad jie yra iš esmės analogiško turinio. Teismo vertinimu, VSDFV pakartotinai iš naujo nagrinėti tuos pačius pareiškėjo reikalavimus, į kuriuos pareiškėjui jau buvo atsakyta anksčiau, neturėjo jokio teisinio pagrindo, todėl, sprendė, kad VSDFV, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Taisyklių 30 punktu, ginčijamame sprendime pagrįstai nusprendė nenagrinėti pareiškėjo reikalavimo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo pateikimo/įteikimo.

34. Teismas nurodė, kad VSDFV skundžiamame 2017 m. birželio 2 d. rašte, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. balandžio 14 d. reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (7.5)7-10-79319 įteikimo paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius šio sprendimo kopiją 2017 m. balandžio 3 d. išsiuntė pareiškėjui adresu: (duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta, kuri grąžinta nebuvo. Atsižvelgęs į tai, VSDFV konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pateikti pareiškėjui minėtą sprendimą.

35. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės mėn. rašto Nr. (7.5E) 3E matyti, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. spalio 12 d. raštu Nr. (8.1) 3-113795 VšĮ „Pušyno kelias“ pateikė 2015 m. spalio 8 d. nurodymą Nr. (8.1)7-N-114 išieškoti skolą iš pareiškėjo priverstine tvarka bei ginčijamą VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 8 d. sprendimą, kuriuo buvo sujungtas išieškojimas pagal priimtus ir nebaigtus vykdyti 2009 m. liepos 21 d., 2010 m. sausio 21 d. ir 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimus. Informavo, kad dokumentų kopijos buvo išsiųstos pareiškėjui adresu: (duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta. Siųsti dokumentai buvo grąžinti su žyma „paliktas pranešimas“. VSDFV Vilniaus skyriuje 2017 m. sausio 3 d. gauti VšĮ „Pušyno kelias“ grąžinti minėti dokumentai kartu su 2016 m. gruodžio 29 d. lydraščiu Nr. S16/544 ir 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. S16/543, kuriame nurodoma, kad iš pareiškėjo pajamų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. išskaičiuota 5,61 Eur. Pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (8.1)3-34665 pakartotinai registruota pašto siunta Nr. RN337339501LT išsiuntė dokumentus, tarp jų ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (7.5)7-10-79319. Remiantis AB Lietuvos paštas internetiniame tinklalapyje viešai skelbiamais duomenimis (https://www.post.lt/lt/pagalba/uzklausos-formos/siuntu-paieskos-forma/tarptautine-paieska), praėjus 6 mėnesiams nuo pašto siuntos išsiuntimo, paieška neatliekama. Kadangi registruota pašto siunta Nr. RN337339501LT buvo išsiųsta 2017 m. balandžio 3 d., nėra galimybės nustatyti, kada pareiškėjui pašto siunta buvo įteikta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek VSDFV, tiek VSDFV atsiliepimuose į skundą teigė, jog registruota pašto siunta Nr. RN337339501LT negrįžo siuntėjui, laikytina, jog ji pareiškėjui buvo įteikta. Esant šioms aplinkybėms, VSDFV pagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, kad nėra pagrindo pakartotinai įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pateikti pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (7.5)7-10-79319.

36. VSDFV skundžiamame 2017 m. birželio 2 d. rašte dėl 2017 m. gegužės 6 d. skunde nurodyto reikalavimo pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.5) 7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (8.5) 7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-74712 paaiškino, kad šių sprendimų kopijos buvo išsiųstos pareiškėjui kaip rašto priedai kartu su VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. (8.1)-28997 „Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) A. B. pateikimo“ elektroniniu paštu, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, VSDFV padarė išvadą, kad su šiais sprendimais pareiškėjas buvo susipažinęs, todėl nurodė, kad nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pakartotinai pateikti pareiškėjui minėtus sprendimus. Teismas nustatė, kad minėtų VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų kopijos pareiškėjui buvo išsiųstos elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad VSDFV Vilniaus skyriaus raštus yra gavęs minėtu elektroniniu paštu, tačiau skunde nurodo, jog nesutinka su VSDFV sprendimo 2017 m. birželio 2 d. teiginiais dėl sprendimų įteikimo elektroniniu paštu, kadangi jis neturi kompiuterio ir nemoka su juo dirbti, be to, dokumentų siuntimas elektroniniu paštu yra negalimas. Teismas nesutiko su tokiais pareiškėjo argumentais, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad visi pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriui, VSDFV ar teismui siųsti dokumentai buvo surašyti kompiuteriu. Atitinkami dokumentai pareiškėjo tiek proceso šalims, tiek teismui buvo siunčiami iš pareiškėjo naudojamo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), kai kuriuose pareiškėjo siųstuose dokumentuose nurodomas elektroninis paštas, kuriuo naudojasi pareiškėjas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas naudojasi minėtu elektroniniu paštu ir su siunčiamais sprendimais galėjo susipažinti. Teismas vertino, kad dokumentų išsiuntimas elektroninėmis priemonėmis yra tinkamas informavimo būdas, siekiant operatyviai informuoti suinteresuotą proceso dalyvį apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus.

Atsiliepimas

37. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tiek kreipdamasis į VSDFV, tiek į teismą, iš esmės siekė, jog jam būtų pateikti atitinkami VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai. Šiuo konkrečiu atveju VSDFV Vilniaus skyrius kartu su atsiliepimu pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-74712, 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-30506 ir 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (7.5)7-10-79319, t. y. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus, kurie nebuvo pateikti kartu su VSDFV 2017 m. birželio 2 d. raštu. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Tai, jog išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti VSDFV 2017 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pateikti jam pareiškėjo prašomus dokumentus, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismas dėl VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nurodė, kad VSDFV 2017 m. birželio 2 d. raštu išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 6 d. skundus ir pateikė argumentus dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d., 2010 m. sausio 21 d., 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2015 m. spalio 8 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, skunde pasisakydamas dėl ginčijamų raštų, nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, žinodamas apie nevykdomą pareiškėjo profesinę veiklą, nepagrįstai surašė ginčijamus sprendimus. Be to, į pareiškėjo darbo stažą neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d., kuriuo jis dirbo Z. B. individualioje įmonėje.

39. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo VSDFV teiktų skundų turinio matyti, kad tik 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. gegužės 6 d. VSDFV teiktuose skunduose pareiškėjas nurodė argumentus dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. jog VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai į jo draudiminį stažą neįtraukė laikotarpio nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2015 m. sausio 13 d., taip pat jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. ir 2015 m. spalio 8 d. sprendimai priimti po 2009 m. vasario 26 d., t. y. po to, kai pareiškėjo individuali veikla nebuvo vykdoma. VSDFV 2017 m. birželio 2 d. rašte, pasisakydama dėl pareiškėjo skundo argumentų, paaiškino, kad galiojantys teisės aktai nenumato draudimo pradėti valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos išieškojimą iš fizinio asmens, vykdžiusio individualią veiklą, laikotarpiu, kai individuali veikla jau yra išregistruota iš Mokesčių mokėtojų registro. Po tokio išregistravimo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolės subjektas – fizinis asmuo išlieka, todėl pradėti iš jo VSD įmokų skolos išieškojimą yra teisėta ir pagrįsta. Dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (8.5) 7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-74712 paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius priėmė šiuos sprendimus siekdamas išieškoti skolą, susidariusią dėl pareiškėjo, kaip individualią (duomenys neskelbtini) veiklą vykdžiusio asmens nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius už 2009 m. birželio mėnesį ir 9,90 Eur priskaičiuotų delspinigių už darbuotojus bei 8,21 Eur priskaičiuotų delspinigių už savarankiškai dirbančio (individualią veiklą vykdančio) asmens nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo deklaruotų pajamų už 2009 m. Teisinio pagrindo, kodėl turėtų būti panaikinti minėti sprendimai, pareiškėjas nenurodė. VSDFV taip pat nenustatė pagrindo, leidžiančio panaikinti minėtus sprendimus ir grąžinti pareiškėjui pagal juos išieškotas lėšas.

40. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą, nevykdė įstatyme nustatytos prievolės mokėti socialinio draudimo įmokas ir nustatytu laiku mokėti socialinio draudimo įmokų, taip pat nemokėjo ir apskaičiuotų delspinigių, nėra, todėl atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalį ir į nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su VSDFV 2017 m. birželio 2 d. rašte nurodytais argumentais. Pareiškėjas kitų argumentų, susijusių su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais, neteisėtumu ir nepagrįstumu, nei teismui, nei VSDFV nenurodė.

41. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad nei VSDFV, nei VSDFV Vilniaus skyrius į jo draudimo darbo stažą neįskaičiavo laikotarpio nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d., kurį jis dirbo Z. B. individualioje įmonėje, nurodė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3408-473/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01349-2017-0), kuriuo atmetė pareiškėjo reikalavimą į jo draudiminį stažą įrašyti laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., išdirbtą Z. B. individualioje įmonėje. Pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, galutinis sprendimas byloje dar nėra priimtas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įskaičiuoti į jo darbo stažą minėtą laikotarpį yra nagrinėjamas teisme, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktu, dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisakė. Teismas vertino pareiškėjo argumentus dėl į jo draudiminį darbo stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d. ir nurodė, kad nei viename iš VSDFV teiktų skundų pareiškėjas nekėlė reikalavimo dėl duomenų įrašymo laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjo argumentų dėl draudiminio stažo įskaičiavimo laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d. gali būti pasisakyta tik atitinkamai institucijai išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl tokio pobūdžio argumentų. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jog į jo draudiminį darbo stažą neįskaičiuotas minėtas laikotarpis, teismas nevertino.

42. Teismas konstatavo, kad VSDFV 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. (9.8)I-3483 tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skunduose pateiktus argumentus dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, pateikti atsakymai išsamūs ir motyvuoti, nekeliantys abejonių. VSDFV raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimus ir panaikinti VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

43. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad pareiškėjas žalą kildina iš VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl VSDFV 2015 m. sausio 13 d. rašto Nr. (7.5)3-3239 teisėtumo ir pagrįstumo. VSDFV 2017 m. birželio 2 d. raštu buvo atsisakyta pateikti pareiškėjui prašomų dokumentų kopijas, VSDFV 2015 m. sausio 13 d. rašte pateikti, pareiškėjo nuomone, neteisingi duomenys dėl pareiškėjo vykdomos veiklos. Šioje dalyje nagrinėjamos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos bendro pobūdžio teiginiais, jog VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojas klastojo pareiškėjo dokumentus. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas teismui nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių aplinkybių (pvz. įsiteisėjusio teismo nuosprendžio), todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad buvo klastojami jo dokumentai, laikytini deklaratyviais. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus, kuriuos teismas pripažino teisėtais ir pagrįstais. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo, kadangi nenustatyti neteisėti VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai.

44. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat yra susijęs su VSDFV 2015 m. sausio 13 d. raštu. Pagal pareiškėjo suformuluotą ir teismo priimtą skundo dalyką ir reikalavimus jis inicijavo bylą dėl VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti laikomas nepriimtinu, jeigu juo iš tiesų siekiama, jog būtų atšauktas galutinis aktas, o, patenkinus šį ieškinį, teisinės galutinio akto pasekmės taptų niekinėmis (žr., pvz., Pirmosios instancijos teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimą Danzer prieš Tarybą, T-47/02 28–29 p., 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB, T-3/00 ir T-337/04 280–285 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina iš, jo manymu, nepagrįsto VSDFV 2015 m. sausio 13 d. rašto, tačiau šio rašto teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl nėra pagrindo konstatuoti VSDFV neteisėtus veiksmus ir šiuo aspektu. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjo prašymo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus, žalos atlyginimą netenkino.

III.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

46. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad VSDFV radus paslėptus 2008 m. lapkričio 13 d. ir 2009 m. balandžio mėn. mokėjimo kvitus, prašė teismo 2017 m. gruodžio 20 d. juos prijungti prie bylos ir vertinti priimant skundžiamą sprendimą, tačiau šiuo klausimu byloje visiškai nepasisakyta. Kvitai įrodo, kad skyrius suklastojo draudiminį stažą, t. y. 2016 m. gruodžio 19 d. priimant sprendimą dėl netekto darbingumo pensijos dydžio, apskaičiuotas 29,9917 m. trukmės darbo stažas, o ne faktiškai įgytas 30,3483 m. darbo stažas.

47. Teigia, kad teismo sprendimas turi būti teisingas ir teisėtas, įtikinamas, skaidrus, nuoseklus, aiškus ir suprantamas, teismas, spręsdamas teisinio ginčo santykių kvalifikavimo ir teisės taikymo klausimus, turi nurodyti, kodėl tam tikrus ginčo šalių argumentus atmeta, sprendimo motyvai turi būti pakankami, iš jų turi būti aiški teismo pozicija dėl visų priimtų įrodymų ir byloje kylančių klausimų, motyvai turi būti aiškiai atskiriami nuo šalių paaiškinimų, vertinimų, samprotavimų ar byloje esančių įrodymų turinio, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti išspręsti visi pareikšti reikalavimai.

48. Pareiškėjo nuomone, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo aiškiai matyti jo negaliojimo pagrindai, dėl to teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Teismo sprendimas grindžiamas išskirtinai teismo išgalvotomis prielaidomis ir motyvais, kurie neatitinka pareiškėjo reikalavimų, kuriais grindžiamas skundo dalykas.

Atsiliepimas

49. Atsakovas VSDFV, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

50. Nurodo, kad išanalizavęs ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo skundžiami VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti šiuos sprendimus pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Byloje nesant ginčo dėl to, kad pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą, nevykdė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir VSD įstatymas) nustatytos prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir nustatytu laiku šių įmokų bei priskaičiuotų delspinigių nesumokėjo, teismas rėmėsi VSD įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų priėmimo metu) ir sutiko su atsakovų argumentais, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškėjo skundžiamus sprendimus priėmė pagrįstai, siekdamas išieškoti pareiškėjo, kaip individualią (duomenys neskelbtini) veiklą vykdžiusio asmens, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių įsiskolinimą.

51. Pažymi, kad pripažinęs VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus teisėtais ir pagrįstais ir nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, jog pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė vien tik bendro pobūdžio teiginiais dėl dokumentų klastojimo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes neįrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius teiginius dėl jam padarytos žalos ir nenurodo jokių argumentų, paneigiančių teismo sprendime išdėstytą argumentaciją dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrįstumo.

52. Atsakovas nurodo, kad tiek pirminiame skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjo argumentai dėl laikotarpio nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. kovo 2 d., dirbto Z. B. individualioje įmonėje, neįtraukimo į pareiškėjo draudiminį stažą, šioje byloje neturi būti vertinami, nes, kaip teisingai pažymėjo teismas, apibrėžęs šios bylos nagrinėjimo ribas, teisme jau yra nagrinėjamas ginčas dėl reikalavimo į pareiškėjo draudiminį stažą įtraukti laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., išdirbtą Z. B. individualioje įmonėje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01349-2017-0), o dėl laikotarpio nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d. VSDFV nėra išnagrinėjusi pareiškėjo skundo, nes pareiškėjas tokio reikalavimo nekėlė.

Žemesnės instancijos teismas

53. Pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, pagrindžiančių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Teismas bylą išnagrinėjo tinkamai pritaikęs materialiosios teisės normas bei objektyviai ir išsamiai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendimą priėmė pareiškėjo pareikštų reikalavimų ribose. Teismas sprendime nurodė motyvus dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo, pagrindė savo išvadas teisės aktais ir byloje surinktais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad teismas turėjo padaryti kitokias išvadas, negali būti pagrindas konstatuoti, jog teismas neva neįvertino byloje esančių įrodymų ir priėmė sprendimą, pagrįstą teismo išgalvotomis prielaidomis ir motyvais.

Atsiliepimas

54. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

55. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėdamas pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus, teismas nustatė, jog šioje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2017 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. (9.8) I-3483, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (8.5) 7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (8.5) 7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (8.5) 7-10-74712, 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (8.5) 7-10-30506, 2015 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (7.5) 7-10-79319 teisėtumo ir pagrįstumo bei 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Išanalizavęs ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skundžiami VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti šiuos sprendimus pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Byloje nesant ginčo dėl to, kad pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą, nevykdė Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytos prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas į VSDF biudžetą ir nustatytu laiku šių įmokų bei priskaičiuotų delspinigių nesumokėjo, teismas rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi ir sutiko su atsakovų argumentais, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo skundžiamus sprendimus priėmė pagrįstai, siekdamas išieškoti pareiškėjo, kaip individualią (duomenys neskelbtini) veiklą vykdžiusio asmens, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių įsiskolinimą.

56. Pripažinęs VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus teisėtais ir pagrįstais ir nenustatęs nei neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė vien tik bendro pobūdžio teiginiais dėl dokumentų klastojimo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes neįrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius teiginius dėl jam padarytos žalos ir nenurodo svarių argumentų, paneigiančių teismo sprendime išdėstytą argumentaciją dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrįstumo.

57. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, tiek pirminiame skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjo argumentai dėl laikotarpio nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. kovo 2 d., dirbto Z. B. individualioje įmonėje, neįtraukimo į pareiškėjo draudiminį stažą šioje byloje neturi būti vertinami, nes, kaip teisingai pažymėjo teismas, apibrėžęs šios bylos nagrinėjimo ribas, teisme jau yra nagrinėjamas ginčas dėl reikalavimo į pareiškėjo draudiminį stažą įtraukti laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., išdirbtą Z. B. individualioje įmonėje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01349-2017-0), o dėl laikotarpio nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d. VSDFV nėra išnagrinėjusi pareiškėjo skundo, nes pareiškėjas tokio reikalavimo nekėlė.

58. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, pagrindžiančių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Teismas bylą išnagrinėjo tinkamai pritaikęs materialiosios teisės normas bei objektyviai ir išsamiai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendimą priėmė pareiškėjo pareikštų reikalavimų ribose, todėl teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo A. B. skundą atmetė. Teismas motyvavo pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą, pagrindė savo išvadas teisės aktais ir byloje surinktais duomenimis, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad teismas turėjo padaryti kitokias išvadas, negali būti pagrindas konstatuoti, jog teismas neįvertino byloje esančių įrodymų ir priėmė sprendimą, pagrįstą teismo išgalvotomis prielaidomis ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

59. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

61. Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (8.5)7-10-37290 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nusprendė iš pareiškėjo priverstine tvarka išieškoti 392,41 Lt įmokų (3 t., b. l. 53). VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (8.5)7-10-291 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nusprendė iš pareiškėjo priverstine tvarka išieškoti 34,43 Lt delspinigių (3 t., b. l. 54). VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (8.5)7-10-30506 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nusprendė iš pareiškėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą priverstine tvarka išieškoti 508 Lt skolą (iš jų 501,50 Lt įmokų, 6,50 Lt delspinigių) (1 t., b. l. 56). VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (8.5)7-10-74712 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nusprendė iš pareiškėjo priverstine tvarka išieškoti 29,87 Lt delspinigių (3 t., b. l. 55).

62. VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo atžvilgiu priimtus ir nebaigtus vykdyti sprendimus, 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-79319 „Dėl (duomenys neskelbtini) B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nusprendė iš pareiškėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą priverstine tvarka išieškoti 130,18 Eur (iš jų 112,07 Eur įmokų, 18,11 Eur delspinigių) (1 t., b. l. 112).

63. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-30506 ir 2015 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (7.5)7-10-79319 panaikinimo, įpareigojimo VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, surašytų po 2009 m. vasario 26 d., kurių pagrindu antstolis M. D. vykdo priverstinius išieškojimus iš pareiškėjo turto ir pajamų, pateikimo, taip pat dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo viešai per spaudą „Lietuvos Rytas“ paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodant, kad G. K. 2015 m. sausio 13 d. raštu Nr. (7.5)3-3239, adresuotu Vilniaus apskrities VMI, melagingai nurodė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. sausio 13 d. (2 t., b. l. 61–62).

64. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 6 d. kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-291 ir 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-74712 panaikinimo bei 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė nurodyti, kokią konkrečią sumą antstolis išieškojo iš jo piniginių lėšų, kuri išieškota skundžiamais sprendimais laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki šio reikalavimo įteikimo ir grąžinti iki 2017 m. gegužės 10 d. pareiškėjui jo pinigus bei į jo draudiminį darbo stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2015 m. sausio 13 d. ir tokius duomenis įrašyti VSDFV duomenų bazėje (2 t., b. l. 59–60).

65. VSDFV 2017 m. birželio 2 d. sprendime Nr. (9.8)I-3483 „Dėl 2017-04-14, 2017-05-04, 2017-05-05, 2017-05-06 skundų“, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. gegužės 14 d., 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 6 d. skundus, konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, dalis pareiškėjo skundų reikalavimų nenagrinėtini, kadangi į juos buvo atsakyta anksčiau, taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pakartotinai pateikti pareiškėjo prašomus sprendimus, kadangi jie pareiškėjui buvo įteikti (1 t., b. l. 134–138).

V.

66. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

67. VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklės, nustatančios draudėjų, apdraustųjų asmenų bei kitų suinteresuotų asmenų (toliau – pareiškėjai) skundų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) bei kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų (toliau – kitos Fondo įstaigos) individualių administracinių aktų ir kitų konkrečiam asmeniui ar konkrečiai nurodytai asmenų grupei skirtų administracinių sprendimų (toliau – sprendimai) ir veiksmų (neveikimo), kurie, pareiškėjų manymu, pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, pateikimo ir jų nagrinėjimo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką. Šių taisyklių 30 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu VSDFV arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo/sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą pranešama pareiškėjui.

68. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, kurio tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam buvo pateikti.

69. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2005 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 3 dalyje (2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-93 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, antstolius, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).

70. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2005 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio (2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-93 straipsnio redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. <…> Advokatų, advokatų padėjėjų, notarų ir antstolių pajamų metinė suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra laikoma mokestinių metų 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.

71. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1 punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius nuo individualios įmonės ar bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. <…> Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2005 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad <…> Advokatų, advokatų padėjėjų, notarų ir antstolių socialinio draudimo įmokos mokamos nuo 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos per mėnesį. Socialinio draudimo įmokos nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos turi būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.

72. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.

73. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 straipsnio redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras.

74. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais: 1) duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą; 3) duodami nurodymą kredito įstaigai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo indėlių kredito įstaigoje ir priklausančių palūkanų (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 punkto redakcija); 4) inicijuodami bankroto bylų iškėlimą (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 punkto redakcija). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2005 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams.

75. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą.

VI.

76. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2009 m. vasario 26 d. vykdė individualią veiklą kaip (duomenys neskelbtini).

77. VSDFV Vilniaus skyriaus priėmė pareiškėjo ginčijamus sprendimus (2009 m. liepos 21 d., 2010 m. sausio 21 d., 2010 m. gruodžio 21 d.) siekdamas išieškoti skolą, susidariusią dėl pareiškėjo, kaip individualią veiklą vykdžiusio asmens – (duomenys neskelbtini), nesumokėtų VSD įmokų už apdraustuosius už 2009 metų birželio mėnesį ir priskaičiuotus delspinigius už darbuotojus bei priskaičiuotus delspinigius už savarankiškai dirbančio (individualią veiklą vykdančio) asmens nesumokėtų VSD įmokų nuo deklaruotų pajamų už 2009 metus. Minėti sprendimai priimti remiantis teisės normomis paminėtomis šios teismo nutarties 69-74 punktuose bei kitomis teisės normomis, kurios yra nurodytos ir skundžiamuose sprendimuose. Remiantis šiomis teisės normomis pareiškėjui buvo paskaičiuotos VSD įmokos, dėl šių įmokų nesumokėtos dalies bei dėl to paskaičiuotų delspinigių yra priimti skundžiami sprendimai dėl nesumokėtų VSD įmokų išieškojimo priverstine tvarka. VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. spalio 8 d. sprendimą priėmė atsižvelgdamas į pareiškėjo atžvilgiu priimtus ir nebaigtus vykdyti sprendimus (2009 m. liepos 21 d. sprendimą, 2010 m. sausio 21 d. sprendimą, 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą).

78. Pareiškėjas, ginčydamas 2009 m. liepos 21 d., 2010 m. sausio 21 d. , 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2015 m. spalio 8 d. sprendimus, t. y. paduodamas skundus VSDFV bei teismui nenurodė konkrečių motyvų, kuriais remiantis galima būtų tvirtinti, kad priimant minėtus sprendimus buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Todėl VSDFV pagrįstai akcentavo, kad pareiškėjui nenurodžius, kodėl turėtų būti panaikinti minėti sprendimai ir VSDFV nenustačius pagrindo, leidžiančio panaikinti minėtus sprendimus ir grąžinti pagal juos išieškotas lėšas, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus.

79. VSDFV Vilniaus skyriaus priėmė pareiškėjo ginčijamą 2010 m. birželio 4 d. sprendimą, pagal iš VMI 2010 m. gegužės 15 d. gautus Mokesčių mokėtojų registro duomenis apie A. B. deklaruotas (duomenys neskelbtini) individualios veiklos pajamas už 2009 metus (A. B. už 2009 metus VMI deklaravo 5015,00 Lt metinę pajamų sumą, nuo kurios buvo apskaičiuota 501,50 Lt mokėtina VSD įmokų suma). Sprendimas priimtas remiantis teisės normomis paminėtomis šios teismo nutarties 69–74 punktuose, kurios yra nurodytos ir skundžiamame sprendime. Remiantis šiomis teisės normomis pareiškėjui buvo paskaičiuotos VSD įmokos, dėl šių įmokų nesumokėtos dalies bei dėl to paskaičiuotų delspinigių yra priimtas sprendimas dėl nesumokėtų VSD įmokų išieškojimo priverstine tvarka.

80. VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.11) I-7264 konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius teisingai apskaičiavo už 2009 metus mokėtiną VSD įmoką ir pagrįstai priėmė 2010 m. birželio 4 d. sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo pagal šį sprendimą išieškotą VSD įmokų ir delspinigių skolą grąžinti. VSDFV 2017 m. birželio 2 d. skundžiamame rašte pagrįstai akcentavo, kad pakartotinai nenagrinės klausimo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo. VSDFV raštas atitinka viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 30 punktą.

81. Nenustačius, kad pareiškėjo minėti ginčijami sprendimai yra neteisėti, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

82. Nepagrįsti pareiškėjo procesinių dokumentų argumentai susiję su tuo, kad skundžiami sprendimai priimti tuomet, kai pareiškėjas jau nevykdė veiklos. Nesumokėtos VSD įmokos paskaičiuotos už laikotarpį, kai pareiškėjas vykdė veiklą ir privalėjo mokėti šias įmokas. Savarankiškai dirbančių asmenų pareiga mokėti jiems priklausančias socialinio draudimo įmokas nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos negali būti suprantama kaip pareiga mokėti šias įmokas tik veiklos vykdymo metu, bet taip pat turėtų būti suprantama kaip pareiga sumokėti visas už šį laikotarpį apskaičiuotas ir nesumokėtas įmokas.

83. Kiti pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai yra susiję su minėtais pareiškėjo ginčytais sprendimais, kurių nenustačius pagrindo naikinti, nėra pagrindo pagrįstais pripažinti kitus pareiškėjo skundo argumentus. Be to, tiek VSDFV, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo teiktų skundų ir pagrįstai sprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius tinkamai įgyvendino savo kompetenciją priimdamas šioje byloje ginčijamus sprendimus.

84. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanVaida Urmonaitė-Maculevičienė