- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- I-2801-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00763-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
- 7.3.1Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 19), kuriame prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (10.10) 1-336 ir įpareigoti į draudimo darbo stažą įskaičiuoti laikotarpius nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. (2 metus ir 9 mėnesius) ir nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 13 d. (6 metus).
Paaiškina, kad 2016-12-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriuje susipažino su savo duomenimis ir pamatė, kad VSDFV duomenų bazėje neatitinka faktiniai duomenys apie jo darbo stažą dirbant advokatu.
Nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Z. B. individualiojoje įmonėje. Tai patvirtina 1993 m. gruodžio 1 d. VSDFV Šilalės skyriaus spaudas ir šio skyriaus tarnautojos spaudas bei darbo knygelėje ir naujai išduotame VSDFV pažymėjime esantys parašai. Šiame pažymėjime matomas įrašas apie įmokų mokėjimą VSDFV biudžetui nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. kovo 2 d. Dėl tokios pažymos išdavimo yra pateikęs reikalavimą VSDFV, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Į darbo stažą VSDFV Vilniaus skyrius įtraukė laikotarpį tik nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2005 metų sausio 1 d., tačiau nepagrįstai neįskaičiavo laikotarpio nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d.
Į darbo stažą taip pat neįskaičiuotas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 13 d., kai dirbo advokatu. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 13 d. raštas Nr. ( 7.5)3-3239 patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas advokatu, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje turimais Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, veiklą vykdė nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. sausio 13 d. Šias aplinkybes patvirtina taip pat ir antstolio M. D. priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo lėšų ir turto.
Mano, kad VSDFV duomenų bazėje nuslėptas 8 metų ir 9 mėnesių draudimo stažas, t. y. dėl suklastotų duomenų apie faktiškai išdirbtus laikotarpius nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. (2 metai ir 9 mėnesiai) ir nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 13 d. (6 metai) neteisingai apskaičiuotas 29,7772 metų darbo stažas.
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundą (b. l. 65–67) prašo reikalavimą dėl VSDFV 2017 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.10)I-336 atmesti kaip nepagrįstą, o reikalavimą įpareigoti VSDFV įskaityti į stažą laikotarpius nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 13 d. palikti nenagrinėtus.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į VSDFV, reikalaudamas įskaityti į stažą faktiškai dirbtus laikotarpius nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d. ir nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1997 m. vasario 18 d. bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
VSDFV, nagrinėdama šį prašymą, nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. lapkričio 26 d. prašymais išduoti pažymą apie stažą ir vadovaudamasis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 16 ir 18 punktais, apskaičiavo pareiškėjo stažą, parengė ir registruotu laišku išsiuntė jam 2016 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. (10.13) 11-13329 „Apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai“.
VSDFV 2017 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (6.5)I-60 išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. gruodžio 6 d. skundą ir atmetė jį kaip nepagrįstą. Dėl pareiškėjo prašymo į stažą įskaityti 1991 m. rugsėjo 1 d.–1994 m. sausio 1 d., 1995 m. sausio 1–kovo 1 d. ir 1996 m. sausio 1 d.–1997 m. vasario 18 d. laikotarpius VSDFV padarė išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. pažymoje Nr. (10.13) 11-13329 apskaičiuotu 29,7751 metų (29 metai 9 mėnesiai 9 dienos) stažu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškimu pakartotinai kreipėsi į VSDFV, prašydamas taisyti duomenis Registre ir įskaityti į jo stažą laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. bei laikotarpį nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2000 metų, kai, pasak jo, dirbo pagal teisininko licenciją ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas.
VSDFV, susipažinusi su pareiškėjo 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškimu, nustatė, kad į pareiškime keliamus reikalavimus jam buvo atsakyta VSDFV 2017 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (6.5) I-60. Kadangi naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti VSDFV 2017 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (6.5) I-60, nepateikė, VSDFV 2017 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (10.10) I-336 teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti A. B. 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškimą kaip pakartotinį.
Atkreipia dėmesį, kad 2017 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (10.10) I-336 nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimų įskaityti į stažą jo nurodytus laikotarpius, o tiesiog konstatuota, kad prašymas vertintas kaip pakartotinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VSDFV 2017 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.10)I-336 teisėtumo ir pagrįstumo bei VSDFV įpareigojimo į pareiškėjo draudimo darbo stažą įskaičiuoti šiuos laikotarpius: 1991 m. rugsėjo 1 d.–1994 m. sausio 1 d. ir 2009 m. sausio 8 d.–2015 m. sausio 13 d.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į VSDFV su skundu (b. l. 93), kuriame prašė į darbo stažą įskaičiuoti šiuos faktiškai dirbtus laikotarpius: nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d. ir nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1997 m. vasario 18 d., taip pat atlyginti turtinę 5 000 Eur ir neturtinę 15 000 Eur žalą.
VSDFV 2017 m. sausio 4 d. raštu Nr. (6.5)I-60 išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. gruodžio 6 d. skundą (b. l. 68–70) ir pareiškėjo reikalavimą įskaityti į stažą šiuos laikotarpius: 1991 m. rugsėjo 1 d.–1992 m. gruodžio 31 d., 1995 m. sausio 1 d.–1995 m. kovo 1 d., 1996 m. sausio 1 d.–1997 m. vasario 16 d., atmetė kaip nepagrįstą bei konstatavo, kad 29,7751 metų stažas apskaičiuotas taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“. Taip pat nurodė, kad reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų nagrinėja administraciniai teismai, todėl atsisakė jį nagrinėti kaip nepriskirtą VSDFV kompetencijai.
Pareiškėjas su 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškimu (b. l. 71–72) kreipėsi į VSDFV, Vilniaus teritorinę biržą ir Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pareiškime pareiškėjas kėlė reikalavimus Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pradėti ikiteisminį tyrimą, VSDFV duomenų bazėje atstatyti teisingumą apie jo asmenį, t. y. į duomenis apie jo darbo stažą įrašyti faktiškai išdirbtą laiką, ir per AB „Lietuvos paštas“ grąžinti antstolio D. išreikalautus pinigus iš jo darbo užmokesčio VšĮ „Pušyno sanatorija“, kuriais iki šiol naudojasi VSDFV Vilniaus skyrius, taip pat Darbo biržoje 2010 m. pripažinti pareiškėją bedarbiu ir išmokėti bedarbio išmoką.
VSDFV 2017 m. sausio 18 d. raštu (b. l. 103) pareiškėjui atsakė į jo 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškimą. VSDFV konstatavo, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškime kelia tuos pačius klausimus kaip ir 2016 m. gruodžio 6 d. skunde, t. y. nesutinka su duomenimis, esančiais Registro duomenų bazėje. Taip pat nurodė, kad dėl šių duomenų jam jau buvo išsamiai paaiškinta VSDFV 2017 m. sausio 4 d. rašte Nr. (6.5)I-60 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“, o dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo atsakyta VSDFV 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (11.1)I-7337. Kadangi 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškime papildomų argumentų nepateikė, pareiškimas nebuvo nagrinėjamas kaip pakartotinis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Taip pat aktualus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklių) 30 punktas, kuriame nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu VSDFV arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą.
Minėta, kad ginčas byloje keliamas dėl VSDFV 2017 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.10)I-336 teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. nagrinėjamos administracinės bylos dalyką iš esmės sudaro VSDFV atsisakymas išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 20 d. skundą VAĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka, kadangi pareiškėjo keliami klausimai jau buvo išnagrinėti VSDFV 2017 m. sausio 4 d. rašte Nr. (6.5)I-60, o dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo atsakyta VSDFV 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (11.1)I-7337.
Kadangi byloje nėra ginčo dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo, toliau šis klausimas nenagrinėjamas.
Iš pareiškėjo 2016 m. gruodžio 6 d. skundo (b. l. 99) matyti, kad jis kėlė ginčą dėl neįskaičiuotų į darbo stažą šių laikotarpių: nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d., nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1997 m. vasario 18 d.
VSDFV, remdamasi VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. (10.13)11-13329, 2017 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (6.5)I-60 (b. l. 68–70) atmetė pareiškėjo 2016 m. gruodžio 6 d. skundo reikalavimus įskaityti į darbo stažą laikotarpius nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d., nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1997 m. vasario 16 d., o kitų periodų, nurodytų pažymoje, nenagrinėjo, nes pareiškėjas jų neskundė, todėl padarė išvadą, kad su apskaičiuotu kitų periodų draudimo stažu sutinka (b. l. 112).
Iš byloje esančio pareiškėjo 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškimo (b. l. 71–72) matyti, kad jis kėlė ginčą dėl to, kad į darbo stažą neįskaičiuoti šie laikotarpiai: nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2009 m. vasario 29 d. ir nuo 1996 m. pradžios iki 2000 m.
Nors 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškime pareiškėjas nurodė laikotarpius, kurių nebuvo nurodęs 2016 m. gruodžio 6 d. skunde, tačiau, kaip minėta, dalis draudimo stažo periodo buvo analizuota 2017 m. sausio 4 d. rašte Nr. (6.5)I-60, o su likusia, laikoma, kad pareiškėjas sutiko, nes likusios pažymos dalies neskundė, taigi, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo prašymą laiko pakartotiniu.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčijo minėtą VSDFV 2017 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-60 Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad jis sutiko su šiuo sprendimu, taip pat sutiko su sprendimo motyvais dėl neįskaičiuotų į darbo stažą laikotarpių, todėl teismas mano, kad draudimo darbo stažo trukmės klausimas yra išanalizuotas galutinai, nes vėl ir vėl iš naujo analizuojant ir imant iš pažymoje nurodyto draudimo stažo konteksto tam tikrus laikotarpius procesas taptų begalinis ir betikslis.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nurodo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas prieš teismo posėdį (2017 m. gegužės 31 d.) pateikė patikslintą skundą. Iš jo turinio matyti, kad pareiškėjas patikslina skundo pagrindą, tačiau reiškia tuos pačius reikalavimus kaip ir 2017 m. gegužės 12 d. patikslintame skunde.
Pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. patikslintą skundą teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu (kaip pateiktą praleidus 14 kalendorinių dienų terminą nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos).
Kaip buvo nurodyta 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje, pareiškėjas atsakovės atsiliepimą gavo 2017 m. balandžio 11 d. kartu su teismo šaukimu, todėl paskutinė diena (keturiolikta kalendorinė diena) pateikti patikslintą skundą buvo 2017 m. balandžio 25 d., o pakartotinai pareiškėjas patikslintą skundą pateikė 2017 m. gegužės 31 d., t. y. daugiau kaip po mėnesio. Taigi jis praleido ABTĮ nustatytą keturiolikos kalendorinių dienų terminą po atsiliepimo gavimo.
Pareiškėjo 2017 m. gegužės 31 d. patikslintą skundą atsisakytina priimti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi (kaip pateiktą praleidus 14 kalendorinių dienų terminą nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. 2017 m. gegužės 31 d. pateiktą patikslintą skundą atsisakyti priimti.
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.