Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-29 · Administracinė byla Nr. I-3408-473/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-29
Bylos Nr.
I-3408-473/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01349-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Violeta Balčytienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3408-473/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01349-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 7.2.2; 7.3.2. (S) 55.1.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Broniaus Januškos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, ir atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Vilniaus skyriaus 2016-12-19 sprendimą Nr. PE-SP8-7804, kuriuo pareiškėjui paskirta netekto darbingumo socialinė draudimo pensija pagal pripažintą 29.7772 m. draudiminio darbo stažą, ir įpareigoti priimti naują sprendimą, kuriame vietoje pripažinto 29.7772 m. draudiminio darbo stažo, papildomai būtų įrašytas faktiškai išdirbtas stažas nuo 1991-09-01 iki 1994-01-01 Z. B. individualioje įmonėje, bei 2009-01-10 iki 2015-01-13 dirbtas advokatu, nuo viso faktiškai išdirbto laikotarpio paskaičiuoti netekto darbingumo socialinę draudimo pensiją; 2) panaikinti Valdybos 2017-04-07 sprendimą Nr. (6.5)I-2253; 3) įpareigoti Valdyba ir Valdybos Vilniaus skyrių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje pripažinti draudiminiu laikotarpiu faktiškai dirbtą laikotarpį nuo 1991-09-01 iki 1994-01-01 Z. B. individualioje įmonėje bei 2009-01-10 iki 2015-01-13 dirbtą advokatu; 4) pripažinti teisę į 15 000 Eur piniginę kompensaciją (b. l. 1–2, 64). Nurodė, kad teikiant dokumentus netekto darbingumo socialinei draudimo pensijai gauti Valdybos Vilniaus skyriui paaiškėjo, kad Valdybos duomenų bazėje duomenys apie jo draudiminį laikotarpį neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi trūksta darbo stažo – vietoje faktiškai išdirbto darbo stažo 37 metų netekto darbingumo pensijos dydį apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 29,7772 metų draudiminį darbo stažą. Valdyba pripažįsta jo draudiminį stažą nuo 2005-05-25 iki 2015-01-13. Šiuo atveju ginčijamas draudiminis laikotarpis yra nuo 2009-01-10 iki 2015-01-13. Atsakovė su nurodytu draudiminiu laikotarpiu sutinka, tačiau nepagrįstai vengia jį priskaičiuoti, nurodydama, kad yra įsiskolinimas. Atsakovei pripažinus laikotarpį nuo 2009-01-10 iki 2015-01-13 draudiminiu, privalu jį registruoti Valdybos duomenų bazėje. Priverstinis išieškojimas negali būti kliūtis fiksuoti teisingus draudiminio stažo duomenis. Nuo 1991-09-01 pareiškėjas pradėjo dirbti Z. B. individualioje įmonėje. Šią aplinkybę patvirtina 1993-12-01 Valdybos Šilalės skyriaus tarnautojo spaudas bei parašas darbo knygelėje, taip pat išduotas Valdybos pažymėjimas, kuriame matosi įrašas apie įmokų mokėjimą Valdybos biudžetui nuo 1991-09-01 iki 2005-03-02 dienos. Šiuo atveju Valdyba į draudiminį darbo stažą nepagrįstai neįskaičiavo dirbto laikotarpio nuo 1991-09-01 iki 1994-01-01. Šiuo atveju, atsakovų neteisingas duomenų įregistravimas Valdybos duomenų bazėje apie pareiškėjo draudiminį darbo stažą, yra pagrindas pripažinti teisę į turtinę bei moralinę žalą

Atsiliepimas

Atsakovas Valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 69–75). Nurodė, kad nustatydamas pareiškėjo 29,7772 metų stažą Valdybos Vilniaus skyrius vadovavosi įrašais, esančiais pareiškėjo darbo knygelėje ir registre esančiais duomenimis. Į pareiškėjo 29,7772 metų stažą įskaityti darbo Šilutės rajono vartotojų kooperatyve laikotarpis nuo 1978-12-04 iki 1979-05-21, būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis nuo 1979-05-25 iki 1981-10-06, vidaus reikalų tarnybos laikas nuo 1981-10-06 iki 1991-08-01, darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpis nuo 1993-01-01 iki 1994-12-31 ir visas laikas, per kurį už pareiškėją buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, visas laikas per kurį pareiškėjas gaudavo pašalpas, visas laikas per kurį pareiškėjas, kaip advokatas, mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 2016-09-30. Pareiškėjas Z. B. individualioje įmonėje dirbo nuo 1991-09-01 iki 1995-03-01. Pareiškėjui į stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1991-09-01 iki 1992-12-31 Z. B. individualioje įmonėje, nes šiuo laikotarpiu įmonė nemokėjo privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus. Z. B. individuali įmonė 1995-10-31 likviduota, o įmonės dokumentai Šilalės rajono savivaldybės archyvui neperduoti saugojimui, todėl nėra galimybės gauti duomenis apie pareiškėjui 1991–1993 metais priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas Z. B. individualioje įmonėje. Laikotarpis nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31, kuriuo Z. B. individuali įmonė mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už įmonės darbuotojus, yra įskaitytas į pareiškėjo stažą, todėl pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas įskaityti šį laikotarpį į stažą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Asmens stažas ir draudžiamosios pajamos nuo 1994-01-01 įrodomi registre esančiais duomenimis, savarankiškai dirbančių asmenų stažas nustatomas pagal sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, o duomenys apie šių asmenų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius į registrą įrašomi tik tuomet, kai yra sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis ir registro duomenimis, Valdybos Vilniaus skyrius į pareiškėjo stažą įskaitė tik tą pareiškėjo, kaip savarankiškai dirbančio asmens, veiklos laikotarpį, už kurį buvo sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, t. y. nuo 2002-05-25 iki 2009-01-10. Pareiškėjas, kaip advokatas, nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos laiku mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir nuo 2009-01-11 valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo, todėl registro duomenų bazėje yra įrašyti pareiškėjo, kaip advokato, duomenys apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpį nuo 2009-01-10. Pareiškėjui, kaip advokatui, nustatytu laiku (iki 2010-05-03) nesumokėjus 501,50 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo deklaruotų individualios veiklos pajamų už 2009 metus, Valdybos Vilniaus skyrius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte, vykdė priverstinį skolos išieškojimą ir priėmė 2010-06-04 sprendimą Nr. (8.5)7-10-30506 „Dėl advokato B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kurį perdavė vykdyti antstoliui. Kai pareiškėjas sumokės valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, į registrą bus įrašyti pareiškėjo, kaip advokato valstybinio socialinio draudimo duomenys už laikotarpį nuo 2009-01-11 iki 2009-02-26, t. y. iki advokato A. B. veiklos pabaigos datos. Valdybos Vilniaus skyrius, gavęs informaciją iš Lietuvos advokatūros, kad pareiškėjas laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės, kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl pareiškėjo veiklos vykdymo laikotarpių sutvarkymo mokesčių mokėtojų registro duomenų bazėje, nes duomenys apie pareiškėjo, kaip advokato, veiklos vykdymo laikotarpius nesutampa su registro duomenų bazėje turimais mokesčių mokėtojų registro duomenimis. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įregistravo mokesčių mokėtojų registre pareiškėjo duomenis apie veiklos vykdymo laikotarpius, t. y. į mokesčių mokėtojų registrą įrašė pareiškėjo, kaip advokato, veikos pabaigos datą 2009-02-26 ir apie tai informavo Valdybos Vilniaus skyrių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas, pareiškėjo reikalavimas įskaityti į pareiškėjo darbo stažą laikotarpį nuo 2009-01-10 iki 2015-01-13, dirbtą advokatu, nes laikotarpis iki 2009-01-10 jau yra įskaitytas į pareiškėjo stažą. Laikotarpis nuo 2009-02-27 iki 2015-01-13 kaip nurodo pareiškėjas, dirbtas advokatu, iš viso negali būti įskaitytas į stažą, nes nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu jis, kaip advokatas, būtų vykdęs veiklą. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendro pobūdžio paaiškinimus dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atsiradimo ir nepateikė pagrįstų įrodymų, kad Valdybos Vilniaus skyrius atliko neteisėtus veiksmus, iš kurių galėtų būti kildinama neturtinė žala, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Valdybos Vilniaus skyriaus veiksmai skiriant pareiškėjui netekto darbingumo pensiją ir apskaičiuojant pareiškėjo stažą šiai pensijai gauti, yra teisėti ir pagrįsti. Neesant valstybės neteisėtų veiksmų ir iš to kylančios žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taigi, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat turėtų būti atmestas.

Atsakovė Valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 113–118). Atsiliepimą grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip ir Valdybos Vilniaus skyrius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas byloje kilo dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2016-12-19 sprendimo Nr. PE-SP8-7804 ir Valdybos 2017-04-07 sprendimo Nr. (6.5)I-2253 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei 15 000 Eur piniginės kompensacijos atlyginimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-12-19 Valdybos Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. PE-SP8-7804 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo A. B.“, kuriuo nusprendė pareiškėjui skirti 96,33 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2016-10-05 iki 2017-10-31. Netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 29,7772 m trukmės stažą bei 1984, 1985, 1986, 1987, 1988, 1994, 2000, 2001, 2002, 2007, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 ir 2015 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 1,0319 ir 1,0087 bei pagal 2016 m. spalio mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (112 Eur) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (445 Eur) (b. l. 6).

Pareiškėjas 2017-02-10 kreipėsi į Valdybą su skundu, kurį vėliau papildė, dėl Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. PE-SP8-7804, kuriame reikalavo panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus 2016-12-19 sprendimą Nr. PE-SP8-7804 ir priimti naują sprendimą, kuriame vietoje 29,7772 darbo stažo būtų įrašytas faktinis draudiminis darbo stažas (b. l. 123, 124–125).

Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2017-04-07 Valdyba priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-2253, kuriame nurodė, kad Valdybos Vilniaus skyriaus 2016-12-19 sprendime Nr. PE-SP8-7804 nurodytas 29,7772 metų stažas apskaičiuotas teisingai, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė (b. l. 4–5).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 8 str. 1 d. nustato, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai.

Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. įtvirtina, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas. Pagal šio straipsnio 2 d. 1 p. asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtino Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 14 p. nustato, kad pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyti stažui prilyginami laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitomi į stažą pagal faktinę jų trukmę.

Pensijų įstatymo 8 str. 2 d. 1 p. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 3–5 punktuose. Šį stažą sudaro laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos (1 p.).

Pensijų įstatymo 9 str. 1 d. įtvirtina, kad jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

Nuostatų 23 p. įtvirtina sąrašą dokumentų, kuriais įrodomi Pensijų įstatymo 54 str. išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Šiame punkte nurodoma, kad tokiais dokumentais gali būti darbo knygelės, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis darbo stažo pažymoms, sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymos ir kt. Nuostatų 21 p. nustatyta, kad stažas po 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Pagal Nuostatų 30 p. draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., o Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo įstatymas) (redakcija galiojusi iki 2016-12-31) 10 str. 1 d. socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus.

Pagal Socialinio draudimo įstatymo 14 str. 2 d. draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.

Socialinio draudimo įstatymo 2 str. 8 d. nustato, kad savarankiškai dirbantys asmenys –asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys).

Pagal Socialinio draudimo įstatymo 6 str. 1 d. savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) (redakcija nuo 2014-05-01 iki 2017-04-18) 25.11 p. savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus verslo liudijimą turinčius asmenis) duomenys apie kalendoriniais metais apskaičiuotas (pagal faktiškai gautas pajamas) draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos į registrą įrašomi tik jiems sumokėjus apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Dėl faktiškai išdirbto laikotarpio nuo 1991-09-01 iki 1994-01-01

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalauja į draudiminį stažą įrašyti faktiškai išdirbtą laikotarpį nuo 1991-09-01 iki 1994-01-01. Nurodo, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo Z. B. individualioje įmonėje.

Atsakovas Valdybos Vilniaus skyrius nurodė, kad 2016-12-19 sprendimu Nr. PE-SP8-7804 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo A. B.“ paskirtos netekto darbingumo pensijos dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgus ir į pareiškėjo darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpį nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31.

Iš teismui pateiktos pareiškėjo darbo knygelės ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau - ir Registras) duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 1991-01-01 iki 1995-03-01 (b. l. 86–89, 90) dirbo Z. B. individualioje įmonėje. 1995-10-31 įmonė buvo likviduota (b. l. 91). Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, nustatyta, kad Z. B. individuali įmonė valstybinio socialinio draudimo įmokas už savo darbuotojus mokėjo tik nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31 (b. l. 92). Taigi šiuo atveju remiantis Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 1 p. nuostata, kuri įtvirtina, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str., privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas, pareiškėjui gali būti įskaitytas tik tas darbo stažas, už kurį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, t. y. nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31.

Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valdybos Vilniaus skyrius 2016-12-19 sprendime Nr. PE-SP8-7804 apskaičiuodamas netekto darbingumo pensijos dydį pagrįstai atsižvelgė tik į pareiškėjo darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpį nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31, kadangi tik už jį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nagrinėjamu atveju, likęs, pareiškėjo nurodomas, laikotarpis nuo 1991-01-01 iki 1992-12-31 negali būti įskaitomas į draudiminį stažą, kadangi jo metu įmonė nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl faktiškai išdirbto laikotarpio nuo 2009-01-10 iki 2015-01-13

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009-01-10 iki 2015-01-13 dirbo advokatu, todėl šis darbo laikas privalo būti įskaičiuojamas į draudiminį stažą.

Atsakovas Valdybos Vilniaus skyrius teigia, kad į pareiškėjo darbo stažą tik tą pareiškėjo kaip advokato veiklos laikotarpį, už kurį buvo sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, t. y. nuo 2002-05-25 iki 2009-01-10.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2009-02-26 buvo laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo (b. l. 96). Veiklos vykdymo pabaiga buvo įregistruota Mokesčių mokėtojų registro duomenų bazėje (b. l. 104). Taigi šiuo atveju pareiškėjui stažas galėtų būti skaičiuojamas tik už laikotarpį nuo 2009-01-11 iki 2009-02-26. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nuo 2009-01-11 nevykdo pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. 2010-06-04 Valdybos Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. (8.5)7-10-30506 „Dėl advokato B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo 508 Lt (įmokų 501,50 Lt, delspinigių 6,50 Lt) ir nuspręsta šią sumą išsiieškoti priverstine tvarka (b. l. 103). 2010-09-20 buvo išduotas šio sprendimo vykdomasis raštas Nr. (9.1)7-P-1968 (b. l. 101). Byloje nėra duomenų, kad įmokos už laikotarpį nuo 2009-01-10 iki 2009-02-26 būtų sumokėtos, taigi vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 6 str. 1 d., kuri įtvirtina, kad savarankiškai dirbančių asmenų, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas, pareiškėjui į darbo stažą negali būti įskaičiuotas minėtas laikotarpis.

Taigi atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad Valdybos Vilniaus skyrius skaičiuodamas draudiminį stažą pagrįstai neatsižvelgė į laikotarpį nuo 2009-01-11 iki 2015-01-13, todėl atmetamas pareiškėjo reikalavimas atmetamas.

Dėl 15 000 Eur piniginės kompensacijos priteisimo

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertintina pinigais.

Nagrinėjamu atveju, atmestinas pareiškėjo reikalavimas priteisti 15 000 Eur kompensaciją, kadangi, remiantis tuo, kad išdėstyta, nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, kurie pagal nurodytas CK nuostatas yra būtina sąlyga viešajai atsakomybei kilti.

Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Valdybos Vilniaus skyriaus 2016-12-19 sprendimas Nr. PE-SP8-7804 ir Valdybos 2017-04-07 sprendimas Nr. (6.5)I-2253 yra teisėti ir pagrįsti, todėl teisinio pagrindo juos naikinti nėra, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas, nuo faktiškai išdirbto laikotarpio, t. y. nuo 1991-01-01 iki 1994-01-01 ir nuo 2009-01-10 iki 2015-01-13 paskaičiuoti netekto darbingumo socialinę draudimo pensiją yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus 2016-12-19 sprendimą Nr. PE-SP8-7804 ir Valdybos 2017-04-07 sprendimą Nr. (6.5)I-2253. Teismui konstatavus, kad ginčijamus sprendimus panaikinti nėra teisinio pagrindo, yra atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius Bajoras Violeta Balčytienė Bronius Januška