- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- 2YT-3899-950/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00569-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Pareiškėjas
- H. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. S. 2023 m. sausio 16 d. pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujantis suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjos reikalavimo esmė
Pareiškėja H. S. 2023 m. sausio 16 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė:
- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po sutuoktinio B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. lapkričio 20 d., mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja H. S. ir jos atstovas advokatas E. P. Staniukaitis teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.
II. Suinteresuoto asmens nuomonė dėl pareiškėjos reikalavimo
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ 2023 m. sausio 23 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad dėl H. S. pareiškimo reikalavimų pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko ir bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pateikti faktiniai duomenys liudija, kad 2022 m. spalio 5 d. mirė V V. J. (medicininis mirties liudijimas Nr. 22-67978825). Veronikos V. J. sutuoktinis B. J. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. 505914, santuokos liudijimas Nr. 398746). Po jo mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. V V. J. ir B. J., būdami susituokę įsigijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir negyvenamąją patalpą - pastogę, esančius (duomenys neskelbtini). V V. J. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai H. S.. Pareiškėja palikimą po jos mirties priėmė.
Pareiškėja H. S. 2023 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2022 m. spalio 5 d., priėmė palikimą atsiradusį po sutuoktinio B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; kt.).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį - jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; kt.).
Iš pareiškėjos H. S. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad V V. J. po savo sutuoktinio B. J. mirties ir toliau liko gyventi bendrai įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo visiškai rūpinosi, mokėjo visus komunalinius mokesčius, taip prižiūrėdama ir valdydama bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad V V. J. po savo sutuoktinio B. J. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis; CPK 448 straipsnis). Dėl to yra pagrindas pareiškėjos H. S. pareiškimą tenkinti.
Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po B. J. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 96 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos H. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.