Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, be tikslo jas platinti, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 28 d., apie 15.00 val., būdamas Gedimino pr., Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 3,306 g, o tetrahidrokanabinolio koncentracija - 21,1 procentų, bei minėtą medžiagą laikė iki 2023 m. rugpjūčio 29 d,. apie 02.25 val., kol Karmelitų g. 4, Vilniuje, įvykio vietos apžiūros metu šias medžiagas surado rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, kai buvo suimtas, kažkur 3 val., jis nusipirko narkotinių medžiagų ir vakare jį su jomis pagavo. Tai buvo marihuana, 3 gramai, kaina 30 eurų. Jis įsigijo prie „McDonaldo“ Gedimino pr. asmeniniam vartojimui. Pats vartojo. Buvo vasarą epizodas. Buvo įdėta į popieriuką, kai įsigijo. Paskui įdėjo į stiklinį indelį. Iki tol kol sulaikė, buvo kažkiek pavartojęs. Likusią medžiagą turėjo su savimi kuprinėje. Sulaikymas buvo prieš halės turgaus skverą. Jis jas išmetė ant žolės ir jos buvo surastos. Pripažino, kad čia buvo jo medžiagos. Iki galo jis nesuprato kas jam buvo pateikta (pranešimas apie įtarimą), nežinojo, kad yra galimybė atleisti jį pagal laidavimą. Mama sužinojo, kai atėjo teismo nuosprendis. Jis jai nepasakojo, kad buvo sulaikytas. Apie tai, kad vartojo ji taip pat nežinojo. Jie daug kalbasi, turi bendrų reikalų. Ji jam padeda su studijomis, jis jai padeda su sodo darbais. Gyvena kartu. Jis spėja, kad buvo pasakęs, kad eina pas draugą. Vasara tai įprasta. Jis nepasakojo, nes jam prokuroras pasakė mamai nesakyti ir pats jis jautė didžiulę gėdą. Jis jaučia prieš ją atsakomybę nevartoti, nedaryti žalingų dalykų. (duomenys neskelbtini) buvo bendra informacija apie žalingus įpročius, alkoholizmą, narkotikus. Jo pajamos priklausomai kiek jis dirba. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nedaug moka, mama padeda. Jis asmeniškai su prokuroru nebendravo. Tikriausiai nesuprato dėl laidavimo. Labai gailiuosi dėl to, ką padarė. Blogai, kad taip darė. Po to įvykio nevartojo narkotinių medžiagų. Mama yra jam autoritetas. Kai reikia priimti sprendimą, aptarinėja klausimus su ja. Tėčio neturi, visą gyvenimą gyvena su mama (t. 2, b. l. 33-36).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta laiduotuoja A. R. parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai sūnus gavo teismo nutartį. Jis net nelabai žinojo, kad buvo atėjusi paštininkė, o jo nebuvo. Kartu viską perskaitė. Iki to įvykio sūnus nieko nepasakojo. Nežinojo, kad vartoja draudžiamas medžiagas. Jų santykiai šilti ir normalūs. Jie kartu kažkiek dirba, šiaip bendrauja. Anksčiau važinėdavo daug kartų į keliones, varžybas. Apie problemas ir gerus įvykius pasipasakoja. Jis pasakė, kad jam parodė nepasakoti jai. Tas šokiravo. Dar kartą perklausė. Buvo pokalbis. Ji yra tris vaikus užauginusi. Augino viena, bet sakydavo, kad jie turi neigiamą tėvo pavyzdį dėl priklausomybių. Sakė, kad vaikai to nebandytų, nes gali būti didesnis polinkis į priklausomybę, negu bet kam kitam. A. M. tėvas turi problemų su alkoholiu, bet A. M. ji nėra gyvenime mačiusi išgėrusio. Jis sakė, kad gailisi, kad tai buvo toks vienkartinis eksperimentas. Jie kartu gyvena, kartu dirba. Ji administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudos apmokėtos. Ji gyvena su visais trimis vaikais, vaikai suaugę. Pajamas gauna iš darbo. Ji taip pat pažįsta jo draugus. To laisvalaikio pas sūnų yra labi mažai, nes dabar kai mokosi ir dirba, tai to laisvalaikio beveik nėra visai. Ji negali nieko blogo apie jo draugus pasakyti. Sūnus nakvodavo pas draugus, bet jeigu pasakydavo, kad pas draugą būdavo, tai ji juo tiki (t. 2, b. l. 33-36).

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Minėto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Pabrėžtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį. Šiuo atveju asmuo atsako baudžiamojo proceso tvarka jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Teismas nenustatė kaltinamojo A. M. veiksmuose tikslo platinti pastarojo neteisėtai disponuotą narkotinę medžiagą. Visų pirma, tokia išvada darytina atsižvelgiant į narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekį, kuris yra 3,306 g, t. y. mažesnis nei 5 g, kas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų aktualią redakciją sudaro nedidelį kiekį. Visų antrą, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo nuoseklūs parodymai, iš kurių matyti, kad rasta narkotinė medžiaga buvo skirta jo asmeniniam vartojimui. Pagrindo abejoti pirmiau nurodytais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo ir dėl to, kad šiuos pastarojo paaiškinimus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada Nr. T-N 2486/2023(01), kurioje nurodyta, kad A. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties – būtent tos narkotinės medžiagos, kuria jis neteisėtai disponavo įvykio metu, pėdsakų (t. 1, b. l. 116).

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis A. M. suvokė, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga ir norėjo taip veikti. Pačio kaltinamojo duoti parodymai dėl rastų medžiagų priklausymo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kategorijai, šių medžiagų laikymo vieta, taip pat kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad kartais pavartoja šių medžiagų, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, bendrais bruožais suprato disponuojamų medžiagų kiekį ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o būtent – disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti. Remiantis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. M. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Be visų pirmiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso metu neginčijami nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtai disponuotos draudžiamos medžiagos buvo rastos atliekant įvykio vietos apžiūrą, tačiau pastarajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtyje šių medžiagų radimo aplinkybė yra apibrėžta asmens kratos procedūra. Esant minėtam neatitikimui, pirmiau nurodyta kaltinimo dalis tikslintina, nurodant, kad A. M. turėtos narkotinės medžiagos buvo rastos ir išimtos įvykio vietos apžiūros metu. Be kita ko, kaip matyti iš pirmiau aptarto kaltinimo turinio, jame nebuvo nurodyta rastos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) koncentracija, nustatyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3082579-23, todėl ši kaltinimo dalis taip pat tikslintinta, nurodant 21,1 procentų tetrahidrokanabinolio koncentraciją. Kartu teismas pabrėžia, kad šis kaltinimo patikslinimas įtakos kaltinamojo A. M. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 2 dalį įtakos neturi.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. M. ir jo motina A. R. pateikė prašymą atleisti jos sūnų A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos atsakomybei (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. M. nurodė, kad ji su motina A. R. sieja artimi santykiai – jie kartu gyvena, taip pat kaltinamasis pasirinko tą pačią specialybę kaip jo motina – mokosi (duomenys neskelbtini), todėl juos sieja ne tik šeimyniniais santykiai, bet ir profesinė sritis. Jis padeda motinai su jos projektais, o ji dalinasi su juo savo žiniomis ir patirtimi. Anot A. M., jo motina apie įvykį sužinojo tik tada, kai jau buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Anksčiau jis šios informacijos nenorėjo atskleisti, kadangi nesuprato situacijos rimtumo, jautė didelę gėdą ir nenorėjo nuvilti motinos. Kaltinamojo teigimu, jo motina visiškai nieko nežinojo apie tai, kad jis vartoja narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 33-36). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta A. R., prašanti teismo būti laiduotoja, taip pat patvirtino, kad ją su sūnumi sieja itin artimi, šilti santykiai. Jie kartu gyvena, taip pat yra pasirinkę tą pačią specialiybę, todėl dalinasi ne tik šeimos reikalais, bet ir profesinėmis aktualijomis. Anot A. R., ji apie įvykį sužinojo tik tada, kai kaltinamojo gyvenamojoje vietoje buvo gautas teismo baudžiamasis įsakymas. Sūnus nurodė, kad nelabai suprato įvykio aplinkybių, galvojo, kad turėtos draudžiamos medžiagos užtraukė išimtinai administracinę atsakomybę, todėl tiek dėl šios aplinkybės, tiek dėl gėdos jausmo apie tai nenorėjo pasakoti motinai. A. R. teigimu, A. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos jaučia gėdą, gailisi, apie šį įvykį buvo daug kalbėta, todėl ji, įvertinusi jų tarpusavio santykius, mano, kad ateityje galės daryti teigiamą įtaką sūnui (t. 2, b. l. 33-36).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis A. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusižengimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – anksčiau nebuvo teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu A. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kaltinamasis dirba, vykdo individualią veiklą, per paskutinius penkerius metus buvo baustas du kartus administracine tvarka, paskirtą administracinę nuobaudą – baudą sumokėjęs, jis nebuvo gydytas nuo psichiatrinių ar priklausomybių ligų. Po įvykio kaltinamasis taip pat išklausė mokymus apie narkotinių medžiagų vartojimo daromą žalą organizmui (t. 1, b. l. 124-127, t. 2, b. l. 31, 38, 39). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.

Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, todėl spręstina, kad ateityje A. M. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas A. R. prašymas perduoti A. M. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. R. yra neteista, administracine tvarka nebausta. Teisiamojo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad ją su sūnumi sieja artimi, tarpusavio pasitikėjimu ir savitarpio pagalba paremti santykiai – jie kartu gyvena, taip pat yra pasirinkę tą pačią specialybę – ji dirba (duomenys neskelbtini), o A. M. kaip tik mokosi šios specialybės, todėl juos sieja ne tik buitiniai ir šeimos reikalai, bet ir profesinė sritis. A. R. taip pat nurodė, kad sužinojusi apie įvykį šia tema su sūnumi ne kartą bendravo, to bendravimo metu buvo prieita išvados dėl būtinybės pastarajam išklausyti narkotinių medžiagų daromo žalingo poveikio organizmui kursus, ką kaltinamasis ir padarė. Tiek kaltinamasis, tiek jo motina bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad ji pastarajam yra autoritetas – A. M. atsižvelgia į motinos nuomonę, priimdamas sprendimus, su ja tariasi, todėl jų abiejų vertinimu A. R. galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamosios ir laiduotojo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų anksčiau aptartų, A. M. ir jo santykius su A. R. charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad A. R. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti A. M.nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją A. R. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarosios asmenybę, taip pat kaltinamajam jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajam A. M. laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 62-63). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. po atlikto tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) (2,934 g), supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotos saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje (t. 1, b. l. 77-81), sunaikintinos;

2. po tyrimų likę tyrimo objektai (vatos tamponai) bei jų pakuotė, supakuota į voką, stiklinis indas ir jo pakuotė, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, perduodant jį A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. po atlikto tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys) (2,934 g), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikinti;

2. po tyrimų likusius tyrimo objektus: vatos tamponus bei jų pakuotę, supakuota į voką, stiklinį indą ir jo pakuotę, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. R., kad ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.