- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-984-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00099-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. M.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2022 m. spalio 21 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB „Lietuvos draudimas“) ieškiniu prašė iš atsakovės R. M. priteisti 1 076,90 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 43,67 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalių sudarytos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – ir sutartis) pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. buvo apdrausta automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartimi nustatytas draudimo įmokų dydis ir mokėjimo tvarka. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 6 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1 076,90 Eur draudimo išmoką. Eismo įvykio dieną atsakovė nebuvo įvykdžiusi savo pareigos sumokėti draudimo įmoką, todėl ieškovė, vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsnio 2 dalimi, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktu, prašo sugrąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtą sumą, žalos dydis pagrįstas automobilį remontavusio autocentro UAB ,,Žėrutis“ sąmata, sąskaita faktūra.
3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio tenkinimo atveju, prašo priteistos sumos išmokėjimą išdėstyti penkeriems metams. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, o prašomos priteisti trečiajam asmeniui išmokėtos 1 076,90 Eur žalos dydis yra nepagrįstas. Ieškovė nepagrįstai išmokėjo išmoką už automobilio dangčio remontą, jo antikorozinį padengimą, bei duslintuvą. Ieškovės nurodoma 150 Eur naudoto buferio kaina neatitinka tikrovės, viešai skelbiamoje internetinėje prekyboje automobilio Skoda Octavia galinio buferio kainos prasideda nuo 55 Eur. Ieškovės išmokėtos išmokos dydis neatitinka protingumo kriterijų, automobilio Skoda Octavia 2011 metų gamybos rinkos kaina yra nuo 3 500 Eur iki 4 800 Eur. Nesumokėta draudimo įmoka sudarė tik 16,02 Eur. Laiku, t. y. kiekvieno mėnesio 3 dieną sumokėti draudimo įmokos atsakovė negalėjo dėl to, kad tik mėnesio 9-11 dienomis gaudavo neįgalumo pensiją, iš kurios atlikdavo mokėjimus. Ieškovė šias aplinkybes žinojo, pavėluotai mokamas įmokas priėmė ir tokią situaciją toleravo. Atsakovė po eismo įvykio įmoką sumokėjo, toliau mokėjo visas draudimo įmokas, kitais metais sudarė naują draudimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisė atsakovei R. M. 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 5,27 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsiliepimas
5. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Reikalavimas atsakovei grindžiamas šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatų pažeidimu. Tokiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės regresinio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovė draudimo išmoką išmokėjo 2019 m. gruodžio 11 d., todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2020 m. gruodžio 11 d. Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. sausio 5 d.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, jog ieškinio senaties termino eiga buvo nutrūkusi, kadangi atsakovė prievolę pripažino – šalys tarėsi dėl taikaus sprendimo būdo. Ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. pretenziją dėl išmokos išieškojimo. Atsakovė pripažino pažeidusi draudimo sutartį, tačiau nuo pat pradžių kėlė žalos dydžio pagrįstumo klausimą, nesutiko su ieškovės siūlymu atlyginti žalą, sudarančią septyniasdešimt ar penkiasdešimt procentų nuo nustatytos žalos dydžio. Ieškovė atsakovei nurodė, kad iki 2020 m. kovo 15 d. nesudarius taikos sutarties ieškovės nurodytomis sąlygomis, bus kreiptasi į teismą. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovė pripažino ieškovės reikalavimą, sutiko su ieškove sudaryti taikos sutartį jos pasiūlytomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.130 straipsnio 2 dalies ir 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatų. Ieškovė termino atnaujinti neprašė. Teismas nenustatė, kad ieškovė iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą. Konstatavo, kad ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas trumpai pasisakė dėl kitų šalių argumentų dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Atsakovės argumentus, kad ji vėliau sumokėjo draudimo įmoką, kaip ir visas kitas, ieškovė įmokas priėmė, nenutraukė draudimo sutarties, su ieškove kitais metais sudarė naują draudimo sutartį, teismas pripažino kaip neturinčius teisinės reikšmės sprendžiant dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo. Šios aplinkybės nėra nurodytos kaip teisės normos taikymo / netaikymo sąlygos, draudiko teisės reikalauti grąžinti išmokėtą sumą savaime neriboja, tačiau šios aplinkybės vertintinos sprendžiant dėl priteistinos išmokos dydžio.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nesutinka su ieškovės nustatytu žalos dydžiu. Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuoti automobilio Skoda Octavia pažeidimai – galinis bamperis nubrauktas, įskeltas. Pažeidimai matomi pateiktose fotonuotraukose. Po eismo įvykio ieškovės atstovai nukentėjusios transporto priemonės neapžiūrėjo, ją apžiūrėjo autocentro UAB ,,Žėrutis“ serviso darbuotojai, apžiūros aktas nesudarytas. Sąmatoje darbų kiekiai ir kainos paskaičiuotos naudojant Audatex kompiuterinę programą. Buvo atlikti galinio buferio, kurio pažeidimai užfiksuoti eismo įvykio deklaracijoje ir fotonuotraukose, keitimo (nuėmimo, uždėjimo, dažymo, ir kt. su buferio remontu susiję) darbai. Buferio keitimui atliktų darbų būtinumo, kiekio ir kainos, išskyrus detalės – buferio – kainą, atsakovė neginčijo. Sąmata patvirtina, kad buvo atlikti galinio dangčio dažymo darbai, kadangi dangtis buvo apibraižytas. Į darbų sąmatą įtraukti duslintuvo remonto darbai, kurie, ieškovės teigimu, buvo būtini, kadangi eismo įvykio metu buvo sugadintas duslintuvas, jį servisas suremontavo jo nekeisdamas, tuo ženkliai sumažino žalos dydį. Ieškovės pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje, fotonuotraukose jokių galinio dangčio, duslintuvo pažeidimų neužfiksuota. Automobilio apžiūros aktas iškart po įvykio ir vėliau nesudarytas, automobilio remonto darbų sąmata sudaryta praėjus daugiau nei mėnesiui po eismo įvykio. Nesant kitų duomenų apie dangčio ir duslintuvo pažeidimą ginčo eismo įvykio metu, teismas atsakovės argumentus, jog ieškovės įrodymai nepatvirtina fakto, kad visi serviso sudarytoje remonto darbų sąmatoje nurodyti automobilio Skoda Octavia sužalojimai yra priežastiniu ryšiu susiję su ginčo eismo įvykiu, pripažino pagrįstais. Teismas pripažino, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą neįrodytos žalos, t. y. galinio dangčio, duslintuvo remonto darbų sumos, dydžiu (CK 6.249 straipsnis, CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
9. Ginčo, jog atsakovė iki draudimo sutartyje nustatyto termino eismo įvykio metu nebuvo sumokėjusi kas mėnesį mokėtinos draudimo įmokos, nėra, kas sudaro pagrindą ieškovei pasinaudojant įstatymo suteikta teise reikšti atsakovei regresinį reikalavimą. Reiškiamu reikalavimu ieškovė prašo priteisti šimtą procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, kuri, teismo vertinimu mažintina atsižvelgiant į nesumokėtos draudimo įmokos dydį (16,02 Eur), praleistą jos sumokėjimo terminą (trys dienos), į įmokų nesumokėjimo laiku priežastis (visą sutarties galiojimo laikotarpį kas mėnesio įmokos buvo mokamos pavėluotai, tačiau iškart gavus neįgalumo pensiją), į tai, kad po įvykio įmoka buvo sumokėta ir įmokos pagal sutartį toliau buvo mokamos (CPK 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-665-1088/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. buvo pažeista apeliantės teisė į teisminę gynybą. Byla 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdyje išnagrinėta nepaisant pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kuris buvo grindžiamas užsitęsusiu kitos bylos nagrinėjimu, dėl ko apeliantės atstovė negalėjo atvykti į civilinės bylos Nr. e2-665-1088/2022 nagrinėjimą. Netenkinus prašymo atidėti nagrinėjimo, apeliantei buvo užkirstas kelias pasisakyti baigiamosiose kalbose, pateikti papildomus argumentus, pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Teismas nurodė, kad apeliantė neįrodė, kad nukentėjusiajam kompensuota žala buvo priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu. Teismo teiginiai, kad ieškovė neįrodė, jog galinio dangčio, duslintuvo apgadinimai ir atitinkamai remonto darbai yra susiję su eismo įvykiu, yra nepagrįsti. Į bylą pateikta remonto sąmata, posėdyje apeliantės atstovė teikė paaiškinimus, kas irgi laikytina įrodymais. Tam tikri apgadinimai, pildant eismo įvykio deklaraciją, gali būti nematomi, apie juos tampa žinoma remontuojant transporto priemonę. Atsakovė, teigdama, kad apeliantės nustatyti transporto priemonės apgadinimai nesusiję su eismo įvykiu, turėjo šias aplinkybes įrodyti. Teismas pasikliovė tik subjektyvia atsakovės pozicija. Buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
10.3. Teismas nevertino, kad draudimo sutarties pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, iki eismo įvykio pasikartojęs ne kartą. Apeliantė neturėjo teisės nepriimti draudėjo mokamos pavėluotos draudimo įmokos, teisės aktai jai nenustato tokios teisės. Draudimo įmokos mokėjimo sąlygų pažeidimas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Grąžinamos sumos dydžiui nustatyti svarbios šios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės.
10.4. Teismo vertinimas, kad derybos dėl taikos sutarties nereiškia prievolės pripažinimo yra formalus, nevertinant šalių elgesio. Vertinimas, kad prievolė iš atsakovės pusės turėjo būti pripažinta aiškiai raštu išdėstant, jog ji sutinka su žalos dydžiu, atlikti dalį mokėjimo ir pan., yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsakyta pozicija, kad ieškinys buvo įkeltas į sistemą iki senaties termino suėjimo ir šie įrodymai bus pateikti.
Atsiliepimas
11. Atsakovė R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo surašymą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliantės teisių į teisminę gynybą ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
11.2. Bylos nagrinėjimas atidėtas keletą kartų. 2021 m. balandžio 8 d. parengiamajame posėdyje apeliantės atstovė įpareigota iki 2021 m. balandžio 23 d. pateikti žalos bylą, 2022 m. birželio 22 d. nutartimi apeliantei pakartotinai nustatytas terminas iki 2021 m. liepos 20 d. pateikti žalos bylą, 2021 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimis teismas apeliantei nurodė, kad įpareigojimas neįvykdytas. 2022 m. sausio 6 d. parengiamajame posėdyje apeliantės atstovė nurodė, jog žalos byla yra pateikta, kokia ji yra. Apeliantei buvo suteikta teisė pateikti visus įrodymus ir papildomus argumentus. Lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai nebuvo pažeisti.
Šalies argumentai
11.3. Apeliantės atstovė iki teismo posėdžio pradžios nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, prašymas gautas liudytojo apklausos teismo posėdyje metu, nepateikta neatvykimą dėl svarbių priežasčių pateisinančių dokumentų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 1 dalimi, teismas neturėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžio data buvo suderinta su apeliantės atstove. Ji buvo išklausyta 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdyje.
11.4. Pirmosios instancijos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, savo išvadas pagrindė byloje esančiais įrodymais. Apeliantė neįvykdė pareigos po eismo įvykio apžiūrėti automobilį ir įvertinti žalą, rėmėsi 2019 m. spalio 25 d. surašyta sąmata, sudaryta praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio nuo eismo įvykio, kuri nepatvirtina, kad dangčio ir duslinto sugadinimai buvo padaryti įvykio metu. Teismo išvada, kad apeliantė neįrodė priežastinio ryšio, yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.
11.5. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad apeliantė draudimo išmoką išmokėjo 2019 m. gruodžio 11 d., nuo šios dienos skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2020 m. gruodžio 11 d. Apeliantė ieškinį teismui pateikė tik 2021 m. sausio 2 d.
11.6. Teismo išvados, kad atsakovė nepripažino prievolės atitinka kasacinio teismo išaiškinimą, Skolininko tylėjimas nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus. Apeliantės nurodytas susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė niekada nepripažino apeliantės prašomos žalos dydžio, nesutiko net sumokėti 50 procentų prašomos žalos. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė pripažino žalą, nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos teismui pateikė paaiškinimus apie tai, kad ieškinys buvo pateiktas laiku t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino bei teikia naują įrodymą – ekrano nuotrauką. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateiktas naujas įrodymas vienareikšmiškai nepatvirtina argumento dėl ieškinio senaties, tam reikalinga papildoma analizė, suteikti laiko atsikirsti atsakovei, kas reikštų bylos atidėjimą, kas ir taip ieškovės prašymus buvo daryta kelis kartus. Tokio įrodymo prijungimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to ieškovė turėjo visas galimybes šį dokumentą pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti. Be to, pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos naujos aplinkybės. Šiuo atveju ieškovės pateiktų paaiškinimų ir įrodymų priėmimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas priima apeliacinio skundo papildymą. Todėl atsisakytina priimti ieškovės paaiškinimus, jais, nagrinėjant bylą, nesivadovaujama.
15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos susigrąžinimo, ieškinio senaties termino taikymo.
16. Byloje nustatyta, kad akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir atsakovė R. M. 2018 m. lapkričio 7 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. buvo apdrausta automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje šalys susitarė, kad draudimo įmoka mokama dalimis iki kiekvieno mėnesio 4 d. 2019 m. rugsėjo 6 d.
17. Atsakovė R. M., vairuodama transporto priemonę „Audi A3“, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė eismo įvykyje nukentėjusio asmens prašymu 2019 m. gruodžio 11 d. bankiniu pavedimu automobilio Skoda Octavia remonto darbus atlikusiam autocentrui UAB ,,Žėrutis“ išmokėjo 1 076,90 Eur draudimo išmoką. Prašo ją priteisti iš atsakovės, nes ji buvo laiku (įvykio dienai) nesumokėjusi draudimo įmokos dalies.
18. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, nesutiko ir su žalos dydžiu.
19. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Jam pareikšti ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė draudimo išmoką išmokėjo 2019 m. gruodžio 11 d., todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2020 m. gruodžio 11 d. Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. sausio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės teiginys, jog ieškinys paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino, ieškinio eiga buvo nutrūkusi CK 1.130 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi atsakovė prievolę pripažino (šalys tarėsi dėl taikaus sprendimo būdo) yra nepagrįstas.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. pretenziją dėl išmokos išieškojimo. Po pretenzijos pateikimo tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė pripažino pažeidusi draudimo sutartį, tačiau nesutiko su iš šio pažeidimo kildinamos prievolės dydžiu – atsakovė nesutiko atlyginti pretenzijoje nurodytą žalą, dėl ko vyko derybos dėl taikaus susitarimo.
21. CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.
22. Iš byloje surinktų įrodymų – susirašinėjimo ir paties šios bylos iškėlimo fakto matyti, kad atsakovė nepripažino ieškovės pretenzijoje nurodyto reikalavimo dydžio, todėl nelaikytina, kad pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostatą atsakovė pripažino prievolę.
23. Ieškovė termino atnaujinti neprašė.
24. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė, būdama savo srities specialistė, profesionalė iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, todėl CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo pagrindo nėra. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, todėl pagrįstai šiuo įstatyminiu pagrindu ieškinys atmestas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškinį atmetus dėl praleisto ieškinio senaties termino, galutiniam teismo sprendimui ieškinio reikalavimų pagrįstumas ar nepagrįstumas teisinės reikšmės neturi, tačiau pirmos instancijos teismas pasisakė dėl atsakovės argumentų, kuriais ginčijamas nustatytos žalos dydis, dėl jų pasisako ir apeliacinės instancijos teismas.
26. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 63 punkte nustatyta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grąžinamos sumos dydžio nustatymo: nustatytų pareigų pažeidimas, reikšmingos kitos byloje aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka. Kasacinis teismas pasisakęs, kad grąžinamos sumos dydžiui nustatyti svarbios yra tokios aplinkybės kaip nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).
27. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, lygią jos nustatytos žalos dydžiui. Atsakovei nesutinkant su nustatytu žalos dydžiu ir ieškovei prašant regreso tvarka jį priteisti iš atsakovės, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovei ar jos atstovui turėjo būti sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį po įvykio. Nors praktikoje sužalotą automobilį apžiūri jį remontuojantis autoservisas ir kainą derina su draudimo įstaiga, tačiau prašant žalos iš trečiojo – kalto asmens, jis taip pat turi teisę derėtis dėl kainos, kadangi į jį nukreiptas regresas. Tai, kad ieškovas gali prašyti žalą atlyginti regreso tvarka, jis akivaizdžiai žinojo, kadangi žinojo apie atsakovės vėluojamą mokėti draudimo išmoką, todėl turėjo apie tai iš karto informuoti atsakovę, kurios šiuo atveju neinformuodamas eliminuoja jos teisę žinoti apie gresiantį ieškinį ir būti lygiomis teisėmis su ieškove, nustatinėjant žalos dydį, kadangi akivaizdu, kad šiuo atveju eliminuojama draudimo sutartis, jos sudarymo esme grįstas žalos atlyginimas ir visa žalos atlyginimo našta tenka atsakovei. Automobilio apžiūra buvo atliekama autocentro UAB ,,Žėrutis“ serviso darbuotojų, su kuriais žalos sureguliavimo klausimu ieškovė bendravo telefonu, apžiūros aktas nesudarytas. Ieškovė duomenų, kada automobilis Skoda Octavia serviso darbuotojų buvo apžiūrėtas neturi. Joks nepriklausomas ekspertas žalos dydžio nevertino.
28. Pirmos instancijos teismas, vertindamas šiuos įrodymus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, jog automobilio apžiūros aktas iškart po įvykio ir vėliau nesudarytas, automobilio remonto darbų sąmata sudaryta praėjus daugiau nei mėnesiui po eismo įvykio, atsakovė neinformuota apie būsimą regresą, nesant kitų duomenų, patvirtinančių dangčio ir duslintuvo pažeidimų atsiradimą ginčo eismo įvykio metu, teisingais pagrįstais laikė atsakovės argumentus, jog ieškovės įrodymai nepatvirtina fakto, kad visi serviso sudarytoje remonto darbų sąmatoje nurodyti automobilio Skoda Octavia sužalojimai yra priežastiniu ryšiu susiję su ginčo eismo įvykiu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą neįrodytos žalos dydžiu (CK 6.249 straipsnis, CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai).
29. Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad prašoma priteisti išmoka, mažintina atsižvelgiant į nesumokėtos draudimo įmokos dydį (16,02 Eur), praleistą jos sumokėjimo terminą (trys dienos), į įmokų nesumokėjimo laiku priežastis (visą sutarties galiojimo laikotarpį kas mėnesio įmokos buvo mokamos pavėluotai, tačiau iškart gavus neįgalumo pensiją), į tai, kad po įvykio įmoka buvo sumokėta ir įmokos pagal sutartį toliau buvo mokamos (CPK 185 straipsnis).
30. Atmestinas apeliantės argumentas, kad buvo pažeista apeliantės teisė į teisminę gynybą, nes byla teismo posėdyje išnagrinėta nepaisant pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kuris buvo grindžiamas užsitęsusiu kitos bylos nagrinėjimu, dėl ko apeliantės atstovė negalėjo atvykti į civilinės bylos Nr. e2-665-1088/2022 nagrinėjimą.
31. Bylos nagrinėjimas atidėtas keletą kartų. Apeliantės atstovė kelis kartus buvo įpareigota pateikti žalos bylą nustatant terminus, 2021 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimis teismas apeliantei nurodė, kad įpareigojimas neįvykdytas. Apeliantei buvo suteikta teisė pateikti visus įrodymus ir papildomus argumentus. Lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai nebuvo pažeisti. Iš bylos proceso Liteko sistemoje matyti, kad apeliantės atstovė iki teismo posėdžio pradžios nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, prašymas gautas teismo posėdžio proceso metu, nepateikta neatvykimą dėl svarbių priežasčių pateisinančių dokumentų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalimi, teismas neturėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Be to teismo posėdžio data buvo suderinta su apeliantės atstove, ji buvo išklausyta 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdyje. Taip pat svarbu, jog apeliantė yra stambus juridinis asmuo, kuris apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu turėjo galimybę paskirti kitą atstovą.
32. Atmestinas apeliantės argumentas, jog atsakovė, teigdama, kad apeliantės nustatyti transporto priemonės apgadinimai nesusiję su eismo įvykiu, turėjo šias aplinkybes įrodyti, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, eliminuodama patį draudimo principą, kad žalą atlygina ne ieškovė, o apsidraudęs asmuo – atsakovė, kuri įstatymo prasme yra ir vartotojas, pati turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai informuodama atsakovę apie galimą regresą, taip suteikdama teisę jai taip pat nustatyti žalos dydį iš karto po autoįvykio. To padaryta iš ieškovės pusės nebuvo, todėl teismas laiko, kad įrodinėjimo taisyklės pažeistos nebuvo, nes atsakovę prarado teisę rinkti įrodymus.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl jo keisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Atsakovė R. M. apeliacinės instancijos teisme patyrė 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atmetus apeliacinį skundą priteistinos atsakovei iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 360,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.