Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį, kuriame prašo iš atsakovės R. M. (toliau – atsakovė) priteisti 1 076,90 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 43,67 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ir 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė pilnai palaikydama ieškinio reikalavimus nurodė, kad šalių sudarytos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje šalys susitarė dėl draudimo įmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 6 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala V. G. vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini). Ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1 076,90 Eur draudimo išmoką. Eismo įvykio dienai atsakovė nebuvo įvykdžiusi savo pareigos sumokėti draudimo įmoką, todėl ieškovė, vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsnio 2 dalimi, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktu, pareiškė ieškinį reikalaudama susigrąžinti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko išmokėtą sumą. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad prašomos priteisti žalos dydis pagrįstas automobilį remontavusio autocentro UAB ,,Žėrutis“ sąmata, sąskaita faktūra.

II. Atsakovės atsikirtimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos duomenimis, ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir atsakovė R. M. 2018 m. lapkričio 7 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje šalys susitarė dėl draudimo įmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos (Draudimo sutarties 1.3.1 punktas, 1.3.2 punktas), pagal kurią draudimo įmoka mokama iki kiekvieno mėnesio 4 d. 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovė R. M., vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui (duomenys neskelbtini). Ieškovė eismo įvykyje nukentėjusio asmens prašymu 2019 m. gruodžio 11 d. bankiniu pavedimu automobilio (duomenys neskelbtini) remonto darbus atlikusiam autocentrui UAB ,,Žėrutis“ išmokėjo 1 076,90 Eur draudimo išmoką. Ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. gruodžio 13 d. pretenziją dėl išmokėtos išmokos išieškojimo. Atsakovė aplinkybių, kad dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis ir dėl to kilo žala, neginčijo, tačiau nesutiko su nustatytos žalos dydžiu.

6. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovės reiškiamas reikalavimas kilęs iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Reikalavimas atsakovei grindžiamas šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatų pažeidimu, t. y. atsakovė eismo įvykio dienai nebuvo įvykdžiusi pareigos sumokėti sutartyje nustatytu terminu draudimo įmokos. Tokiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Ieškovė reiškia regresinį reikalavimą, kuriam pareikšti ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė draudimo išmoką išmokėjo 2019 m. gruodžio 11 d., todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2020 m. gruodžio 11 d. Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. sausio 5 d.

7. Ieškovė nurodė, jog ieškinys paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino, ieškinio eiga buvo nutrūkusi CK 1.130 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi atsakovė prievolę pripažino – šalys tarėsi dėl taikaus sprendimo būdo. CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas. Tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, ir kiti panašūs veiksmai.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. pretenziją dėl išmokos išieškojimo. Iš po pretenzijos pateikimo tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė pripažino pažeidusi draudimo sutartį, tačiau nesutiko su iš šio pažeidimo kildinamos prievolės dydžiu – atsakovė nesutiko atlyginti pretenzijoje nurodytą žalą, pareikalavo ieškovės detalaus jos paskaičiavimo ir pagrindimo. Atsakovė nuo pat pradžių kėlė žalos dydžio nustatymo pagrįstumo klausimą. Atsakovė nesutiko su žalos dydžiu ir ieškovei pateikus paaiškinimus dėl jos dydžio nustatymo, atsakovė nesutiko su ieškovės siūlymu atlyginti žalą, sudarančią septyniasdešimt ar penkiasdešimt procentų, paskaičiuotų nuo nustatytos žalos dydžio. Ieškovė galiausiai atsakovei nurodė, kad iki 2020 m. kovo 15 d. nesudarius taikos sutarties ieškovės nurodytomis sąlygomis, bus kreiptasi į teismą. Taigi bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė pripažino ieškovės pretenzijoje nurodyto reikalavimo dydį, sutiko su jos apskaičiavimu ir sutiko

su ieškove sudaryti taikos sutartį ieškovės pasiūlytomis sąlygomis, todėl CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina. Ieškovė termino atnaujinti neprašė. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė, būdama savo srities specialistė, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, todėl CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo pagrindo nėra. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

9. Ieškinį atmetus dėl praleisto ieškinio senaties termino, galutiniam teismo sprendimui ieškinio reikalavimų pagrįstumas ar nepagrįstumas teisinės reikšmės neturi, tačiau teismas glaustai pasisako dėl atsakovės argumentų, kuriais ginčijamas nustatytos žalos dydis ir atsakovės nurodomų aplinkybių, kaip pagrindo sumažinti ieškovės prašomos priteisti visos šimto procentų grąžintinos draudimo išmokos dydį.

10. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, vairuodama ieškovės apdraustą transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį dėl kurio trečiųjų asmenų turtui padarytą žalą atlygino ieškovė. Atsakovė neginčijo, kad eismo įvykio metu atsakovė nebuvo draudimo sutartyje nustatytu terminu iki 2019 m. rugsėjo 4 d. sumokėjusi 16,02 Eur draudimo įmokos. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Atsakovės argumentai, kad atsakovė vėliau sumokėjo draudimo įmoką, kaip ir visas kitas, ieškovė įmokas priėmė, nenutraukė draudimo sutarties, su ieškove kitais metais sudarė naują draudimo sutartį, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo, kadangi šios aplinkybės nėra nurodytos kaip teisės normos taikymo/netaikymo sąlygos ir draudiko teisės reikalauti grąžinti išmokėtą sumą savaime neriboja, tačiau šios aplinkybės vertintinos sprendžiant dėl priteistinos išmokos dydžio.

11. Taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, atsižvelgiama į grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijus. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 63 punkte nustatyta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7

dalyje įtvirtinta draudiko teisė aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grąžinamos sumos dydžio nustatymo: nustatytų pareigų pažeidimas, reikšmingos kitos byloje aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka. Kasacinis teismas pasisakęs, kad grąžinamos sumos dydžiui nustatyti svarbios yra tokios aplinkybės kaip nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

12. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, lygią nustatytos žalos dydžiui. Atsakovė nesutinka su nustatytu žalos dydžiu. Žalos dydį ieškovė grindė 2019 m. rugsėjo 6 d. eismo įvykio deklaracija, fotonuotraukomis, autocentro UAB ,,Žėrutis“ sudaryta 2019 m. spalio 25 d. remonto sąmata, 1 076,90 Eur sumai išrašyta (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) už automobilio (duomenys neskelbtini) remontą. Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas automobiliui (duomenys neskelbtini) padarytas pažeidimas – galinis bamperis nubrauktas, įskeltas, šie pažeidimai matomi ir pridėtose fotonuotraukose. Ieškovės atstovė paaiškino, kad po eismo įvykio nukentėjusi transporto priemonė ieškovės atstovų nebuvo apžiūrėta. Automobilio apžiūra buvo atliekama autocentro UAB ,,Žėrutis“ serviso darbuotojų, su kuriais žalos sureguliavimo klausimu buvo bendraujama telefonu, apžiūros aktas nesudarytas. Ieškovė duomenų, kada automobilis (duomenys neskelbtini) serviso darbuotojų buvo apžiūrėtas neturi. Atstovės paaiškinimu, servise 2019 m. spalio 25 d. sudaryta remonto darbų sąmata, kurioje nurodyti remonto darbai būtini, galutinai paaiškėję serviso darbuotojams atlikus detalią transporto priemonės apžiūrą, kadangi ne visi pažeidimai buvo vizualiai matomi surašant įvykio deklaraciją. Sąmatoje darbų kiekiai ir kainos paskaičiuotos naudojant Audatex kompiuterinę programą, skirtą automobilių remonto sąmatoms sudaryti, atsižvelgiant į automobilio sugadinimus (įvedama darbų kategorija, nurodomos būtinos medžiagos, darbo valandų sąnaudos bei jų įkainiai). Vertinant sąmatą, matyti, kad buvo atlikti galinio buferio, kurio pažeidimai užfiksuoti eismo įvykio deklaracijoje ir fotonuotraukose, keitimo (nuėmimo, uždėjimo, dažymo, ir kt. su buferio remontu susiję) darbai. Ieškovės atstovės paaiškinimu, buferio keitimui reikėjo atlikti šiuos darbus: buferio nuėmimas/pastatymas, galinio buferio 2 atšvaitai įvykio metu nebuvo sugadinti, todėl jų nereikėjo keisti naujais, bet reikėjo perkelti į naują buferį, buferio davikliai nebuvo pažeisti, todėl juos reikėjo perketi taip pat į naują buferį, buvo būtina juos pajungti ir patikrinti jų elektroniką. Šių darbų būtinumo, kiekio ir kainos, išskyrus detalės – buferio, kainą, atsakovė neginčijo. Sąmata taip pat patvirtina, kad buvo atlikti galinio dangčio dažymo darbai, kurie ieškovės atstovės paaiškinimu, buvo būtini, kadangi dangtis buvo apibraižytas. Ieškovės paaiškinimu, dangčio dažymui reikėjo išrinkti/surinkti detales: valstybinio numerio rėmelį, rankenėles, galinį stiklą, galinius valytuvus, valytuvų variklį, valstybinio numerio apšvietimo žibintus, antikorozinis padengimas buvo būtinas po galinio dangčio remonto. Į darbų sąmatą įtraukti duslintuvo remonto darbai, kurie, ieškovės teigimu, buvo būtini, kadangi eismo įvykio metu buvo sugadintas duslintuvas, kurį servisas suremontavo jo nekeisdamas nauju ir tuo ženkliai sumažino žalos dydį. Ieškovės pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje, fotonuotraukose jokių galinio dangčio, duslintuvo pažeidimų neužfiksuota. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus byloje nustatytų aplinkybių, jog automobilio apžiūros aktas iškart po įvykio ir vėliau nesudarytas, automobilio remonto darbų sąmata sudaryta praėjus daugiau nei mėnesiui po eismo įvykio, nesant kitų duomenų, patvirtinančių dangčio ir duslintuvo pažeidimų atsiradimą ginčo eismo įvykio metu, kontekste vertina pagrįstais atsakovės argumentus, jog ieškovės įrodymai nepatvirtina fakto, kad visi serviso sudarytoje remonto darbų sąmatoje nurodyti automobilio (duomenys neskelbtini) sužalojimai yra priežastiniu ryšiu susiję su ginčo eismo įvykiu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą neįrodytos žalos, t. y. galinio dangčio, duslintuvo remonto darbų sumos, dydžiu (CK 6.249 straipsnis, CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai). Ginčo, jog atsakovė iki draudimo sutartyje nustatyto termino eismo įvykio metu nebuvo sumokėjusi kas mėnesį mokėtinos draudimo įmokos, nėra, kas sudaro pagrindą ieškovei pasinaudojant įstatymo suteikta teise reikšti atsakovei regresinį reikalavimą. Reiškiamu reikalavimu ieškovė prašo priteisti šimtą procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, kuri, teismo vertinimu mažintina atsižvelgiant į nesumokėtos draudimo įmokos dydį (16,02 Eur), praleistą jos sumokėjimo terminą (trys dienos), į įmokų nesumokėjimo laiku priežastis (visą sutarties galiojimo laikotarpį kas mėnesio įmokos buvo mokamos pavėluotai, tačiau iškart gavus neįgalumo pensiją), į tai, kad po įvykio įmoka buvo sumokėta ir įmokos pagal sutartį toliau buvo mokamos (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė prašo priteisti 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, kurios, ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas, 98 straipsnis).

14. Valstybė šioje byloje patyrė 5,27 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, valstybei 5,27 Eur (penkių eurų ir 27 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.