Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenis neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. LK-N-786, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. K. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. sausio 5 d.

2. Nuteistajam M. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. sausio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. sausio 4 d., 2/3 bausmės M. K. atliko 2022 m. gegužės 4 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

9. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

11. Pagal bylos duomenis, nuteistasis M. K. atlieka dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo terminas pagal 2/3 suėjęs 2022 m. gegužės 4 d.. 2025 m. rugsėjo 23 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant „OASys“ metodiką, kurio metu M. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kadangi nuteistojo M. K. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Įvertinus nuteistojo skundo teiginius, pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nors Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis formaliai atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus, o Komisija įvertino, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismo tokios išvados savaime nesaisto. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo padarytą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sprendžiant nuteistojo lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimas priimamas, atsižvelgiant į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

12. Pagal aukštesnės instancijos teismui pateiktą bylos medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, nekyla. Sutiktina su skundo argumentais, kad nuteistasis M. K. pastaruoju metu koreguoja savo elgesį teigiama linkme bei daro pažangą bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad žemesnysis teismas aptarė tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančius duomenis. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių: vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; dalyvauja elgesio pataisos programose; nuo 2023 m. lapkričio mėn. 17 d. bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenis neskelbtini) namuose. Paleistas lygtinai, turėtų gyvenamą vietą; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; bausmės atlikimo metu paskutinis narkotinių medžiagų vartojimas užfiksuotas 2019-04-26 po to naujų narkotikų vartojimo atvejų neužfiksuota, taip pat du kartus (2018-12-28 ir 2020-07-15) baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą (nuobaudos negaliojančios). Nuo 2021-06-14, kai buvo perkeltas iš (duomenis neskelbtini) kalėjimo į (duomenis neskelbtini) kalėjimą, naujų apsvaigimo nuo alkoholio atvejų neužfiksuota.; skatintas keturis kartus; drausminėmis nuobaudomis baustas 37 kartus. Atsižvelgiant į tai, priešingai skundo argumentacijai, vertintina, kad nors yra pastebimos tam tikros teigiamos nuteistojo elgesio tendencijos, tačiau jis, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama ir į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, atlikdamas laivės atėmimo bausmę, buvo baustas daug kartų, skatintas keturis kartus, o per paskutinius tris mėnesius neturi galiojančių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, nuo 2023 m. lapkričio mėn. 17 d. bausmę atlieka pakelės namų sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad nuteistojo M. K. elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu buvo įvertinti, kaip sudarantys pagrindą švelninti nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo sąlygas, tačiau tai savaime nesuponuoja pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą.

14. Vertinant nuteistojo pažangą mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina atsižvelgti į visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Iš Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos Nutarimo matyti, kad M. K. anksčiau yra teistas du kartus laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. M. K. Pirmą kartą į policijos akiratį pateko būdamas i nepilnametis —šešiolikos metų. Pirmą kartą nuteistas septyniolikos metų už nužudymą. Be to, pagal Socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo teigimu anksčiau jis buvo baustas už Viešosios tvarkos pažeidimą, nesunku sveikatos sutrikdymą, nužudymą, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis t. y. stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika.

15. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis linkęs save pateikti kaip socialiai patrauklaus (pavyzdžiui, elgiasi pagarbiai, atsakingo) asmens įspūdį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, svarbu pažymėti, jog nuteistasis dirbo skirtingose darbovietėse nuo 2017 metų, taip pat atlikinėdamas bausmę įgijo keturias specialybes. Aktualu pažymėti, kad priešingai skundo argumentams, nuteistojo palaikomi ryšiai su artimaisiais ir formaliai patvirtinta gyvenamoji vieta po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, savaime nėra išskirtinės aplinkybės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis teigia bandantis palaikantys ryšį su seserimi ir su dukra nors tai sekasi sunkiau, taip pat formaliai patvirtinta gyvenamoji vieta, tai įvertinta kaip apsauginiai veiksniai.

16. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo padarytą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sprendžiant nuteistojo lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimas priimamas, atsižvelgiant į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl pakankamo nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų pasikeitimo kelia tai, kad nuteistajam M. K. socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie dinaminių kriminogeninių veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, praeityje pasirinkti draugai ir gyvenimo stilius, impulsyvus mąstymas ir savitvardos praradimas, ankstesni režimo reikalavimų pažeidimai. Taip pat vienas statinis: kriminalinė istorija, kurią sudaro sunkėjantis smurtiniai nusikaltimai. Svarbu ir tai, kad nustatyti keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenamosios vietos turėjimas, adekvati savivertė, bei narkotikų nevartojimas. Akcentuotina, kad tai negali atsverti nustatyto vieno statinio kriminogeninio veiksnio (teisės pažeidėjui būdingas smurtinių nusikaltimų modelis) ir jau minėtų keturių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Pastebėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolimesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir ženklus drausminių baudų kiekis laisvės atėmimo vietos įstaigoje sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų skunde akcentuojamų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš nuteistojo išklausytų 8 prevencinių programų 4 iš jų nebuvo susijusios su kriminogeninių veiksnių mažinimu, o dalyvaudamas 2 intervencinėse programose, nors vienoje jų demonstravo motyvaciją keisti savo įsitikinimus, vis tik kitoje gilus programos esmės supratimas ir motyvacija tobulėti nebuvo pastebėti M. K. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas nenustatė aplinkybių kurios sudarytų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvados patikimumu, ar objektyvumu.

17. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad skundžiamą nutartį Vilniaus miesto apylinkės teisme priėmė tos pačios sudėties teismas, kuris jau buvo priėmęs ir ankstesnę nutartį tuo pačiu klausimu. Akcentuotina, kad teismas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1S-246-453/2019).

18. Taip pat svarbu paminėti, kad Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač nuteistojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo eismo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

19. Įvertinus pateiktus argumentus, sugretinus juos su faktine bylos medžiaga teismas vertina, kad atitinkamas nuteistojo apeliacinio skundo motyvas nėra pagrįstas. nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta. Vertintina, kad aplinkybė, jog apylinkės teismas M. K. atžvilgiu priėmė jam nepalankų sprendimą, savaime nesudaro pagrindo teiginiui, jog teismas buvo šališkas

20. Skundo nagrinėjimo metu nuteistajam vis dar yra likęs gana ženklus neatliktos bausmės terminas – daugiau nei 3 metai laisvės atėmimo. Nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje elgiasi pakankamai tinkamai ir atitinka pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus, vis dėl to, šios rizikos iš esmės savo elgesiu nepakeitė. Kita vertus tinkamai elgtis, įsitraukti į bausmės vykdymo procesą turi kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl tokie duomenys negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis asmeniui taikyti lygtinį paleidimą. Tokių teismo išvadų nekeičia ir nuteistojo gynėjo pateikiami argumentai, susiję su M. K. priklausomybės ligų neturėjimu, galėjimu naudotis mobiliuoju telefonu ir kt. Tęsdamas bausmės vykdymą ir tinkamai įgyvendindamas reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis gali toliau keisti savo elgesį teigiama linkme, ateityje pakartotinai kreiptis dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau šiuo metu tam pagrindo nėra.

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nuteistasis M. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas, spręsdamas M. K. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir visumą nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo ir spręsdamas netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Teismas Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.