- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- TS-19-1128/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų.
Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. sausio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. sausio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. balandžio 2 d. nutarimu dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nutarė netaikyti M. K. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo motyvuojamas tuo, kad nuteistajam būdingas pakartotinis labai sunkių smurtinių nusikaltimų modelis, didesnę bausmės dalį asmuo vykdė drausminius pažeidimus, baustas 37 kartus, stebima nepakankama motyvacija esminių nusikalstamam elgesiui problemų sprendimui bei įsitraukimui į elgesio korekcijos programas. M. K. naują labai sunkų nusikaltimą padarė turint neišnykusį teistumą už eilę tyčinių nusikaltimų, lygtinio paleidimo metu.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir taikyti M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisija neskyrė pakankamai dėmesio tam, kad M. K. atlieka bausmę pusiaukelės namuose, t. y. ypatingu režimu, kuris maksimaliai priartintas prie gyvenimo visuomenėje. Nuteistasis yra sudaręs Profesinio mokymo sutartį su (duomenys neskelbtini), kiekvieną darbo dieną vyksta į šią mokymo įstaigą. Gyvenimas pusiaukelės namuose leidžia jam pačiam disponuoti gaunamomis lėšomis, vairuoti automobilį, naudotis mobiliojo ryšio telefonu, ne tik aktyviai rengtis gyvenimui laisvėje, bet ir faktiškai gyventi laisvėje. Komisija neįvertino, kad yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kas sudarė esminę fakto aplinkybių nustatymo, o tuo pačiu ir jų vertinimo klaidą. Ne kartą yra priimta nutarimų, kuriais lygtinai paleidžiamų asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nepalyginti didesnė, nei nustatyta jo atveju. Be to, lygtinio paleidimo atveju jis gyventų pas draugę I. B., adresu (duomenys neskelbtini). Skundžiamame nutarime nepakankamai vertinamos teigiamos individualios jo, kaip nuteistojo, savybės, pastangos integruotis į visuomenę.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. K. 2022 m. gegužės 4 d. atliko du trečdalius įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika. Visos bausmės atlikimo laikotarpiu vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatytas nepakitęs rizikos lygis – vidutinis. Nuteistojo keliama didelės žalos rizika (visuomenei) yra vidutinė. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad M. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, į Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo pusiaukelės namus atlikti tolimesnės bausmės atvyko 2023 m. lapkričio 17 d. 2024 m. gruodžio 5 d. perkeltas iš Marijampolės pusiaukelės namų į Vilniaus pusiaukelės namus.. Bausmę atliekant Marijampolės kalėjimo pusiaukelės namuose (šiuo metu Vilniaus pusiaukelės namuose) nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, pas draugę, kuri gyvena Vilniuje. Asmuo pateikė sutikimą priimti gyventi M. K. lygtinio paleidimo atveju jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomus darbus, (duomenys neskelbtini) dirbo pagalbiniu darbininku, (duomenys neskelbtini) dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. 2014 m. Vilniaus pataisos namų mokymosi centre įgijo vidurinį išsilavinimą, išklausė „Duonos gaminių kepėjo“ neformaliojo profesinio mokymo programos kursą, mokėsi profesinio rengimo centre siuvėjo-operatoriaus specialybės ir ją įgijo, nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įgijo kompetenciją (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakyme nurodyta, kad M. K. priimtas į darbą nuo (duomenys neskelbtini) darbininko pareigoms. Darbo sutartis neterminuota, todėl tikėtina, kad darbinę veiklą nuteistasis tęs ir lygtinio paleidimo atveju. Bausmės atlikimo metu M. K. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, atliko gerbūvio darbus, įgijo ne vieną profesinę kvalifikaciją, dalyvavo prevencinėse priemonėse, dalyvavo motyvacinėje programoje „Elgesys. Pokalbis. Pasikeitimas“, dalyvavo intervencinėse priemonėse, dalyvavo savanorystėje labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ veikloje, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. M. K. skatintas 4 kartus. Pagal 2025 m. sausio 24 d. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymą, įstaiga vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Asmuo bausmės atlikimo metu dirba ir gauna darbo užmokestį.
Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Dalyvavimas motyvacinėje, intervencinėse, pozityvaus užimtumo priemonėse, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. M. K. laisvės bausmės atlikimo metu net 37 kartus baustas, paskutinį kartą 2024 m. rugpjūčio 7 d., 3 kartus baustas drausmine tvarka už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Nors šios nuobaudos nebegaliojančios, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. M. K. realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 15 m., pirmą karą nuteistas 17 m., pirmąją laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdamas 18 m. 2007 m. buvo lygtinai paleistas, lygtinio paleidimo metu padarė nusikaltimą, dėl kurio nuo 2009 m. nepertraukiamai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis teistas tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas (smurtines), du kartus už nužudymą. Nusikaltimų pobūdis rodo, kad nuteistasis negebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties, turėjo sunkumų suvokiant savo pavojingumą, pyktį ir savikontrolės stoką. Nuteistajam teismas kartą jau buvo parodęs pasitikėjimą ir leido bausmę atlikti laisvėje, paleisdamas lygtinai. Tačiau nuteistasis nepatvirtino teismo pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir vėl nusikalsta.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis negeba išlikti ramus ir kryptingas konflikto atveju, per greitai ir stipriai reagavo tuo atveju, kai reikėjo priimti sprendimą veikti ar atsitraukti, tuo metu jo elgesys buvo sunkiai prognozuojamas. Alkoholio vartojimo problemos tiesiogiai susijusios su M. K. smurtinio elgesio pasireiškimu. Nuteistasis su nusikalstamu elgesiu sieja alkoholio vartojimo problemas, jas spręsti bausmės atlikimo metu motyvuotas, tačiau tai jo nestabdė elgtis neatsakingai, struktūruotoje aplinkoje ne kartą baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą (alkoholio ir psichotropinių medžiagų). Pasak nuteistojo, narkotikus pavartojo nusivylęs gyvenama aplinka ir taip bandydamas atsiriboti nuo rutinos. Asmuo dalyvavo priemonėse, skirtose agresyvaus elgesio prevencijai. Specialisto, kuris vedė programą, išvadoje nurodyta, kad nuteistojo gilaus programos esmės supratimas ir motyvacija tobulėti nebuvo pastebėti. Nuteistasis daugiausia dėmesio skyrė formaliam programos užbaigimui, tačiau galutinis rezultatas ir žinios ne itin domino, nes jis teigė esantis susipažinęs su reikalingais įgūdžiais. Nuteistajam būdingas nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei kriminalinės nuostatos. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba laikytis nustatytų nuteistiesiems privalomų kalėjimo vidaus tvarkos taisyklių, kurių kiekviena vienodai svarbi siekiant nuteistojo pataisos proceso teigiama linkme. Socialiniai ryšiai su artimaisiais silpni, tačiau asmuo stengiasi su dukra ryšius palaikyti. Nuo (duomenys neskelbtini) turi draugę, su ja planuoja bendrą ateitį. Pažymėtina, kad M. K. paskutinis nusikaltimas tiesiogiai susijęs su šeimos nario, t. y. tėvo, nužudymu, kas rodo, kad nuteistojo ryšiai su artimaisiais nebuvo glaudūs ir palaikantys, taip pat nuteistasis yra grasinęs savo buvusiai sutuoktinei peiliu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie M. K. kriminogeninių statinių veiksnių nurodyta: teistumai, didelis bendras atskirų pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teisme, skaičius, pirmojo susidūrimo su policija ir teistumo metu buvo nepilnametis, pirmą kartą nuteistas nepilnametis, pažeidęs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto sąlygas, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (smurtinio) modelio dalis. Prie kriminogeninių dinaminių veiksnių nurodyta: silpni socialiniai ryšiai su artimaisiais, smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio, problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus, neigiamos nuostatos į visuomenės narius.
Pažymėtina, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad M. K. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. K. skundo dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.