- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- e2-1791-913/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00246-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- K. M.
- Advokatai
- Sigita Mačytė
dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei (nuotoliniu būdu, per vaizdo konferencijų programą Zoom),
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė L. G. (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama nustatyti nepilnametės E. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. G.; priteisti iš atsakovo K. M. nepilnametės dukros E. P. išlaikymui po 280 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukra sulauks pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir sumokant šias pinigų sumas L. G. iki einamojo mėnesio 10 dienos; E. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną L. G.; priteisti iš atsakovo K. M. ieškovei L. G. vaiko E. P. išlaikymo įsiskolinimą – 10 080 eurų; priteisti iš atsakovo K. M. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ji ir K. M. (toliau – atsakovas) (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. P.. Šalių santykiai nutrūko netrukus po dukros gimimo, vaikas liko gyventi su motina. Tėvas su dukra nebendravo ir dabar jokių santykių nepalaiko, jos gyvenime nedalyvauja, vaiku nesidomi ir nesirūpina. Ieškovė dukrai gimus kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), pas savo motiną. Vėliau nuo 2013 iki 2023 metų gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. liepos 25 d. ieškovė kartu su dukra E. P. ir dar dviem savo vaikais: N. D. ir G. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Grįžusi iš (duomenys neskelbtini) ieškovė apsigyveno (duomenys neskelbtini), kur jos šeimai pažįstamas asmuo suteikė gyvenamąją vietą – namą, mainais už jo priežiūrą. Grįžus į (duomenys neskelbtini) ieškovė susirado darbą, kurį laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)”, tačiau dabar nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Nepilnametė E. P. greitai ir gerai adaptavosi naujoje gyvenamojoje vietoje, šiuo metu lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasę. Mergaitė turi draugų, toliau gyvena su broliu ir seserimi, prie kurių yra pripratusi bei prisirišusi. Su atsakovu nei ieškovė, nei dukra jokių santykių nepalaiko. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė E. P. nuo gimimo gyvena su motina, kuri ja visapusiškai rūpinasi, pilnai atliepia jos poreikius, mergaitės santykiai su mama yra artimi ir glaudūs, o tėvas su dukra nuo pat jos gimimo jokių ryšių nepalaiko, dukra nesidomi ir nesirūpina, nepilnametės E. P. gyvenamojo vieta turi būti nustatyta su ieškove.
3. Šalių dukra E. P. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, ji lanko ugdymo įstaigą – pagrindinę mokyklą. Mergaitės išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti: maistui, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, mokymosi, lavinimo priemonėms, išlaidos sveikatos priežiūrai, vaistams sezoninių ligų gydymui, laisvalaikiui, pramogoms ir pan. Šiuo metu E. P. materialinius poreikius per mėnesį gali patenkinti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Ieškovė, augina tris vaikus ir kiekvienam iš jų gauna po 152,90 eurų išmoką. Atsižvelgiant į tai, kasmėnesinis nepilnametės E. P. išlaikymas, tenkantis ieškovei ir atsakovui, mažintinas 152,90 eurų suma ir sudaro beveik 560 eurų kas mėnesį. Ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau intensyviai ieškosi darbo. Šiuo metu ieškovės šeima gyvena iš valstybės mokamų išmokų vaikams, turto ieškovė taip pat jokio nėra įgijusi. Ieškovė, be su atsakovu turimos dukros, turi dar du vaikus: (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą G. G. ir (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų N. D. Kokia yra atsakovo turtinė bei finansinė padėtis, ieškovė nežino. Tačiau atsakovas prie dukros išlaikymo nuo pat jos gimimo niekada ir niekaip nėra prisidėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, kuriai neišvengiamai tenka didesnis jo aprūpinimo teikimas, atsakovui tenkanti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 280 eurų kas mėnesį. Toks išlaikymo dydis yra reikalingas tenkinti šiuo metu realiai egzistuojančius E. P. poreikius. Atsakovas nuo pat dukros gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ja nesirūpina, nedalyvauja jos auklėjime, neteikia jokio materialinio išlaikymo, todėl yra susidaręs E. P. išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, iš viso 10 080 (280 Eur x 36 mėn.) eurų, kuris priteistinas iš atsakovo.
4. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ieškovė nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju yra susidariusi situacija kai vaiko tėvas nebendrauja ir nepalaiko jokio santykio su dukra. Atsakovas faktiškai yra svetimas žmogus savo dukrai, jis neatvyksta aplankyti nei ieškovės, nei dukros, nesidomi vaiko gyvenimu. Esant tokiai situacijai, ieškovė mano, kad nebūtų tikslinga nustatyti konkrečios vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos, pagal kurią tėvas būtų įpareigotas lankyti dukrą ar pasiimti ją. Tokia bendravimo tvarka nebūtų priimtina pačiam vaikui, bei neatitiktų jo interesų, nes, kaip minėta, atsakovas jai yra visiškai svetimas žmogus. Tam, kad atsakovas galėtų pilnavertiškai bendrauti su dukra, iš pradžių tarp jų turėtų būtų užmegztas artimesnis ryšys, dukra turėtų jį pažinti, prie jo priprasti ir pan. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su dukra, ją lankytų, jeigu tik tokio bendravimo jis pats (atsakovas) pageidautų. Atsakovui rodant iniciatyvą, ieškovė nedarytų kliūčių dukrai bendrauti su tėvu ir šis bendravimas sėkmingai galėtų vykti bendru susitarimu, todėl šiuo ieškiniu ieškovė neprašo nustatyti atsakovo ir dukros bendravimo tvarkos.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovė pilnai palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti pilnai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą ir dukters gyvenamąją vietą nustatyti vietą su ieškove. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu išsiskyrė kai vaikui buvo vienas mėnuo, atsakovas tėvystę pripažino geranoriškai. 2011 metais atsakovas paskutinį kartą matė savo dukrą. Šiuo metu ji nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę išmoką ir vaiko pinigus. Gyvena name be nuomos mokesčio, už priežiūrą.
6. Atsakovui K. M. procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui tinkamai paskelbta viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad apie posėdį jam yra žinoma, jo neatvykimo priežastys nežinomos.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija, Skyrius) pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, jog nepilnametės E. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. G., konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas ir išlaikymo priteisimas iš tėvo K. M. nepažeistų nepilnametės E. P. teisių ir jos teisėtų interesų; ieškovės L. G. prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – 280 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, yra pakankama, kad būtų užtikrinti būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai ir skiriamas minimalus dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai. Išvadoje taip pat nurodo, kad pagal Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – Sistema) SPIS duomenis, Tarnyba turi duomenų apie E. P. teisių ir geriausių interesų pažeidimus: (duomenys neskelbtini) buvo atliktas vaiko – E. P. situacijos vertinimas, nustatyta, kad buvo pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikį. L. G. šeimai inicijuota Atvejo vadyba. Tarnyba (duomenys neskelbtini) ištyrė ieškovės L. G. šeimos aplinkos sąlygas. L. G. su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena nuosavame vieno aukšto name su mansarda. Gyvenamajame name yra virtuvė ir du kambariai. L. G. nuomos mokesčio nemoka, tik pati perka malkas, moka už elektrą, šiukšles. Tarnybos atstovų apsilankymo metu, namuose buvo tvarkinga, švaru, buities sąlygos kuklios, bet tvarkingos. E. turi jai skirtą kambarį, kurį dalinasi su broliu. E. augina šunį, kuris naktį būna namo koridoriuje, o dieną – lauke. E. namuose yra sudarytos sąlygos mokytis, ilsėtis, leisti laisvalaikį ir kt. Tarnybos atstovams L. G. pasakojo, kad jau ilgą laiką, praktiškai nuo E. gimimo, ji vieną išlaiko dukrą ir rūpinasi jos priežiūra, lavinimu, mokslais, sveikata. Su K. M. paskutinį kartą ji buvo susitikusi 2013 m., kai jai reikėjo tėvo sutikimo norint vaiką išsivežti į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jie nebendrauja, jis neteikia vaikui jokio išlaikymo, nebendrauja su vaiku. L. G. teigė, kad nežino jokių K. M. kontaktų, pagal jos turimą informaciją jis yra išvykęs ir gyvena (duomenys neskelbtini). K. M. tėvai mirę. Šiuo metu L. G. su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), jai vienai sudėtinga išlaikyti visus vaikus, nes šiuo metu nedirba. Turi dar du nepilnamečius vaikus. Tarnybos atstovams nepavyko susitikti su atsakovu K. M. ir ištirti jo šeimos aplinkos sąlygų. Atsakovas ieškinyje nurodytu adresu negyvena, jo telefono numeris TS nėra žinomas. Kaip susitikimo metu nurodė ieškovė L. G., K. M. gyvena ne Lietuvos Respublikoje, bet tikslios jo buvimo vietos negalėjo nurodyti, teigė, kad galimai atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Mokinių registro duomenimis E. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje. E. P. sutiko su TS specialiste pasikalbėti viena, nebūnant šalia mamai. Pokalbio metu E. sėdėjo prie stalo, buvo drąsi, rami ir noriai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Mergaitė bendraujanti, draugiška ir mylinti artimuosius ir augintinius. Jos akys spindėjo iš laimės, kaip pasakojo apie šuniuką. Mergaitės pasiteiravus kiek jai metų, E. atsakė, kad (duomenys neskelbtini), bet greit bus (duomenys neskelbtini). Mergaitė lanko fizinio būrelį, patinka tinklinis. Labiausiai patinka dailės pamoka. Mergaitė meniškos sielos ir labai miela, jautri, draugiška. Į mokyklą važiuoja mokykliniu autobusiuku. E. sakė, kad jai su mama gyventi patinka, su mama sutaria gerai. Jos abi žaidžia stalo žaidimus, mėgsta padėti mamai gaminti maistą. E. sakė, kad ji maistui neišranki, valgo viską, taip pat sakė, kad mėgsta saldumynus. Paklausus mergaitės apie tėtį, pasakė, jog žino jo vardą K. M., bet visai neatsimena ir nežino, kaip jis atrodo. Neturi tėčio nuotraukos. Sakė, jog nenori bendrauti su tėčiu, kadangi jis jai yra svetimas žmogus. Mergaitė iš viso turi tris brolius ir tris seses. Paklausus mergaitės ar žino TS specialisčių atvykimo tikslą, pasakė, kad žino ir mamytė jai paaiškino ir išreiškė norą gyventi su mamyte ir nori, kad tėtis teiktų išlaikymą. Ji pažysta tėčio dukrą M. ir su ja susirašo ir bendrauja. Su tėčio tėvais t. y. seneliais nebendrauja. Senelių iš mamos pusės neturi jie jau numirę.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į bylą pateiktą išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
9. Byloje nustatyta, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina – L. P. (G.), tėvas – K. M.. Nepilnametis vaikas gyvena su mama, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
10. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.
11. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Ieškovė prašo šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. E. P. nuo pat gimimo gyvena kartu su savo motina ieškove L. G.. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnametės interesams.
12. Teismas vertina, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus ir jų nepažeis. Ieškovės prašymas nustatyti nepilnametės dukters E. P. gyvenamąją vietą su ja tenkinamas, kaip geriausiai atitinkantis vaiko interesus (CPK 185 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
13. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.192 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir kt.).
15. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.
16. Ieškovė rašytinių įrodymų dėl dukters poreikių neteikė ir iš esmės juos grindė savo paaiškinimais. Nurodė, jog orientaciniu kriterijumi vaiko išlaikymo dydžiui laikytinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro vaiko pinigai, ir kadangi ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus, kiekvienam iš jų gauna po 152,90 Eur dydžio išmoką. Šiuo metu ieškovė nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto ieškovė neturi.
17. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė. Iš registruose esančių duomenų nustatyta, kad nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto Lietuvoje atsakovas neturi. Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie K. M. nėra. NDNT informacinės sistemos duomenimis, atsakovui K. M. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2008-11-18 iki 2034-08-04. Kitų nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi.
18. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Šiuo metu mokamos universalios išmokos vaikui dydis, tuo atveju kai šeimoje auga trys ir daugiau vaikų yra 152,90 Eur.
19. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur neatskaičius mokesčių).
20. Ieškovės paaiškinimais išlaidas vaiko poreikių tenkinimui sudaro: maistas, higienos priemonės, drabužiai, avalynė, mokymosi, lavinimo priemonės, išlaidos sveikatos priežiūrai, vaistams sezoninių ligų gydymui, laisvalaikiui, pramogoms ir pan., bei nurodo, kad šiuo metu E. P. materialinius poreikius per mėnesį gali patenkinti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismas įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nepilnametės E. P. įprastinių kasdienių poreikių tenkinimui bei jos laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgių, gabumų lavinimui yra reikalinga ne mažesnė nei 709 Eur suma, kartu pažymėtina, kad toks išlaikymo dydis atitinka minimalios mėnesinės algos dydį (MMA atskaičius mokesčius).
21. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo vertinamos vaiko interesų naudai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
22. Nustatant šalių dukrai reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia dukrai gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jos kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jai reikia, ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, gyvena kaimo vietovėje. Įvertinęs visas žinomas aplinkybes, taip pat išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, įvertinęs mergaitės poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, jog, kaip minėta, mergaitė gyvena su ieškove, dėl ko ieškovei tenka daugiau pareigų (tame tarpe ir išlaikymo) jos atžvilgiu, teismas sprendžia, kad dukters E. P. išlaikymui iš jos tėvų galima teikti suma yra 709 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 280 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-02-06), indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
23. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 10 080 Eur išlaikymo įsiskolinimą 36 mėnesius, kurio dydį nurodo 280 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad šalys kartu negyvena. Atsakovas nuo pat dukters gimimo išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismui pripažinus, kad iš atsakovo teiktinas išlaikymas E. P. sudaro 280 Eur, bei įvertinant, kad prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis yra skaičiuojamas po 280 Eur per mėnesį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesių laikotarpį, kas sudaro 10 080 Eur (280 Eur x 36 mėn. = 10 080 Eur) (CK 3.200 straipsnis).
24. Ieškovė L. G. yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
25. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškovei byloje buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir turtinius reikalavimus dėl išlaikymo bei jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 96 straipsnis). Žyminis mokestis sudaro 412 Eur (110 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir 302 Eur už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 15,86 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 387,50 Eur (CPK 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-02-06) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 10 080 Eur (dešimt tūkstančių aštuoniasdešimt eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. P., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina L. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 412,00 Eur (keturis šimtus dvylika eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5662), bei 387,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant: juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.