- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-97-544/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- T. K.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-97-544/2012
Teisėja Vitalija Ragauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.7; 102.2; 114.11; 122.3;124.1; 124.2.9;126.3;126.8;
NUTARTIS
2012 m. vasario 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios T. Kulboko įmonės administratoriaus Vyto Matkėno atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-28-02/2005 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui T. K., tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais: AB bankas „NORD/LB Lietuva“, B. B. ir O. B., UAB „Žvilgsnis iš arčiau“, Tado Kulboko individualiai įmonei, S. A., dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėjas bankrutavusios T. Kulboko įmonės administratorius prašė CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-28-02/2005 dėl T. K. ir R. K. santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, panaikinti minėtoje byloje 2005-06-20 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje T. K. priteista vienam atsiskaityti su kreditoriais UAB „Omnitel“ ir VSDFV Anykščių skyriui. Nurodė, kad UAB „Omnitel“ 2831,56 Lt skola atsirado 2003 metais, VSDFV Anykščių skyriui 6623 Lt skola susidarė iki 2005-06-20. 2005-06-20 sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra esminė, kadangi kreditoriai nebuvo pakviesti į teismo posėdį, įmonė buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, netinkamai buvo taikyta CK 3.118 str. 2 d., 3.125 str., 3.126 str. 2 d., o šiuo metu įmonei iškelta bankroto byla. Įmonės savininkas T. K. bei pati įmonė turto neturi. Apie santuokos nutraukimo bylą ir sprendimo turinį sužinojo 2011-03-28, kada iš teismo gavo teismo sprendimą. Prašymą atnaujinti procesą pateikė 2011-06-17, todėl CPK 368 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino nepraleido. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi buvo paskirtas 2010-09-03 teismo nutartimi, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie santuokos nutraukimo bylą, ir tai yra svarbi termino praleidimo priežastis, sudaranti pagrindą jam atnaujinti (2 t., b. l. 117-118, 153-154).
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo prašymą ir iš bankrutavusios įmonės administratoriaus Vyto Matkėno priteisė R. K. 968 Lt bylinėjimosi išlaidų. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu 2005 m. birželio 20 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-28-02/2005 buvo nutraukta šalių santuoka bei padalintas santuokoje įgytas turtas. Atsakovui T. K. buvo priteista individuali įmonė su visu įmonei priklausančiu turtu. Teismas nurodė, kad pareiškėjui visos aplinkybės apie turto padalijimą tarp sutuoktinių bei apie teismo priimtą sprendimą buvo žinomos iš Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla ir jis paskirtas administratoriumi, nes nutartyje nurodyta, kad T.Kulboko įmonė priteista T. K. ir įmonės turtas nebuvo dalijamas. Pareiškėjas patvirtino, kad su byla, kurioje prašo atnaujinti procesą, susipažino 2010 m. rugsėjo 15 d. Į teismą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi 2011 m. birželio 20 d., t. y. po sprendimo įsiteisėjimo praėjus šešeriems metams. Teismas konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o įsigaliojus CPK pakeitimams nuo 2011-10-01 – vieneri metai. Teismas nurodė, jog šis terminas yra naikinamasis ir jam suėjus išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą, o praleistas terminas negali būti atnaujintas (2 t. b. l. 176-177).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas bankrutavusios T. Kulboko įmonės administratorius Vytas Matkėnas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį ir grąžinti bylą Anykščių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad LR CK 1.131 str. nustatyta, kad, jei ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir ĮBĮ neįvardyta ieškinio senaties termino praleidimo svarbios priežastys ar kriterijai, kuriuos nustačius yra pagrindas pasibaigusį terminą atnaujinti. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamas tik ieškinio senaties termino metu buvusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku ginti savo teises. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3d. įmonei iškėlė bankroto bylą. Įmonės savininkas T. K. telefonu iš D.Britanijos pažadėjo su kreditoriais atsiskaityti, todėl buvo tikimąsi, kad savininkai atsiskaitys su kreditoriais. Esant tokiomis aplinkybėms, dėl praleisto senaties termino neturėjo būti ginčų. Skundžiama nutartimi teismas nutarė priteisti R. K. iš jo 968,00Lt teisinės pagalbos išlaidų. Bankrutavusi įmonė turto ir lėšų neturėjo ir neturi, kreditorių reikalavimai nepadengti, administravimo išlaidos sudaro 33000,00 Lt, kurias apmoka administratorius iš savo asmeninių lėšų. Mano, kad pagal CK 6.130 str. l d., būtų galima, jei to reikės, R. K. patirtas teisinės pagalbos išlaidas 968,00 Lt dengti mažinant B. B. ir O. B. Panevėžio apygardos teismo patvirtintąją kreditorinį reikalavimą (2 t., b. l. 179-180).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, ištyrė įrodymus, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko skundžiamoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta. 2005-06-20 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimas dėl turto padalijimo įsiteisėjo 2005-07-20. 2010-09-03 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kurti įsiteisėjo 2010-09-04, T. Kulboko individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Nustatyta, jog pareiškėjas su minėta civiline byla susipažino 2010 m. rugsėjo 15 d., todėl jis praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Mano, kad tikėjimas, jog savininkai be teisinių ginčų atsiskaitys su kreditoriais, nėra svarbi priežastis atnaujinti CPK nustatytą terminą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyti penkerių ir vienerių metų terminai yra naikinamieji. 2005-06-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-708-786/2011 įsiteisėjo 2005-07-20. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė tik 2011-06 mėnesį. Kadangi prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį naikinamasis vienerių metų suėjo 2006-07-20. Be to, 2010-07-20 suėjo penkerių metų terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir kitais įstatyme numatytais pagrindais (2 t., b. l. 198-199).
Atskirasis skundas atmestinas, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK XVIII skyriaus normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo pagrindus ir terminus tokiam prašymui paduoti, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str. - 185 str.), todėl pilnai nustatė reikšmingas teisingam klausimo išsprendimui aplinkybes, savo išvadas tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta atsisakyti atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 punkte numatytu pagrindu, nes yra praleistas CPK 368 str. numatyti terminai prašymui dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu paduoti ir nėra pagrindo šiuos terminus atnaujinti, todėl visi jie nekartojami. Vertinant apelianto atskirojo skundo argumentus dėl termino skaičiavimo pradžios ir svarbių priežasčių jiems atnaujinti, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 str. 1 d. nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas peržiūrint bylą instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, tačiau kita vertus, jie turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo. Todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007 ir kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino ir ar yra pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus (CPK 370 str. 1 d.). Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis apie tai, kad jis praleido įstatymo nustatytus terminus prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, o jeigu ir praleido, tai mano, kad teismas jį turėjo atnaujinti, nes taip atsitiko dėl svarbių priežasčių. Teismo nuomone, apelianto argumentas nepagrįstas ir teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nustatyto 3 mėnesių termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui apie jo nurodomą padarytą aiškią teisės taikymo klaidą padalijant sutuoktinių turtą neabejotinai tapo žinoma 2010-09-15, kada pareiškėjas pripažįsta, kad susipažino su civiline byla Nr. N2-28-02/2005, kurioje prašo atnaujinti procesą. Be to, 2010-09-03 Panevėžio apygardos teismo nutartyje iškelti bankroto bylą T.Kulboko įmonei teismo nutartyje taip pat aiškiai nurodyta, kad įmonė su visomis skolomis teko T. K., kad skolos priteistos tik iš jo, o įmonės turtas nebuvo dalijamas (2 t., b. l. 122-124). Šiai nutarčiai įsiteisėjus 2010-09-14, jos turinys administratoriui tikrai tapo žinomas, nes jis šios nutarties pagrindu pradėjo eiti savo pareigas. Todėl, kaip teisingai ir pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, termino paduoti prašymą pradžia turi būti skaičiuojama būtent nuo 2010-09-15, o ne nuo 2011-03-28, kada administratorius nurodo gavęs teismo sprendimo nuorašą. Prašymas procesui atnaujinti paduotas 2011-06-20 (2 t., b. l. 166), t. y. beveik 5 mėnesius praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą minėtam procesiniam veiksmui atlikti. CPK 78 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal bylos duomenis sektų, kad svarbios priežastys, dėl kurių praleistas minėtas terminas, yra ta, kad įmonei iškelta bankroto byla ir kad buvo vyko derybos su įmonės savininku ir jo sutuoktine dėl galimo atsiskaitymo su kreditoriais. Administratoriaus prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pareikštas ĮBĮ 8 str. 1 d., 4 d., 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindais vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tai, kad įmonei iškelta bankroto byla, nesudarė pakankamo pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad įstatymo nustatytu laikotarpiu procesiniam veiksmui atlikti egzistavusios priežastys būtų buvusios tokio pobūdžio, kad būtų objektyviai sutrukdžiusios ir atėmusios galimybę bankroto administratoriui, kurias yra savo veiklos profesionalas ir kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, jei administratorius manė, jog bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių interesai pažeisti (CPK 78 str., 178 str.). CPK 368 str. 2 d. numatyti terminai yra naikinamieji ir, kaip patvirtina virš nurodyti duomenys, jie yra praleisti, todėl šiam terminui pasibaigus išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir nurodyto termino teismai iš viso negali atnaujinti. Prašymų atnaujinti procesą pateikimo terminai nustatyti CPK normose, todėl jų skaičiavimo, pasibaigimo, sustabdymo ir procesinio termino praleidimo pasekmes įtvirtina CPK normos ir šiems klausimas spręsti netaikomos CK normos, reglamentuojančios materialinių terminų, taip pat ieškinio senaties terminų, reglamentavimą. Todėl apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CK 1.131 str. ir kitomis CK nuostatomis (2007-02-22 Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai, 4 punktas).
Teismui nustačius, kad prašymas paduotas praleidus terminus, nustatytus CPK 368 str., buvo pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. numatytais pagrindais (CPK 371 str. 3 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo turėjo teisę nenagrinėti, atitinkamai - ir apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.
Kaip žinoma, iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu bei pripažįstamos sutuoktinių bendrąja nuosavybe, veiklos atsiradusios prievolės taip pat pripažįstamos bendromis (solidariomis) sutuoktinių prievolėmis, todėl yra tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Šiuo atveju sutuoktinių turtas buvo padalintas iki bankroto bylos iškėlimo T.Kulboko įmonei. Tačiau galiojantys įstatymai bei teismų praktika ir šiuo atveju užtikrina kreditorių interesų apsaugą, nes sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai išlieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditoriai sutinka su prievolės modifikavimu (pvz., LAT CBS plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje 3K-P-186/2010). Teismo nuomone, apeliantas, kaip bankrutuojančios įmonės administratorius, atsižvelgęs į kreditorių nuomonę, turi teisę atskiru ieškiniu (pareiškimu) ginti, jo manymu, pažeistas kreditorių teises ir reikalauti kreditorių reikalavimų atlyginimo iš abiejų sutuoktinių turto, jei tik yra pagrindas manyti ir galima įrodyti, kad individuali įmonė buvo sutuoktinių bendroji jungtinė jų nuosavybė, kad prievoles, atsiradusias iš jos veiklos, yra pagrindas pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis.
Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo nepatenkintas, bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo tinkami ir pateikti laiku, tai teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti suinteresuotajam asmeniui (ieškovei) R. K. išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str.1 d.). Tačiau teismas be pagrindo šias išlaidas priteisė asmeniškai iš bankrutavusios įmonės administratoriaus, o ne iš dalyvaujančio byloje asmens bankrutavusios T.Kulboko įmonės. Teismo paskirtasis administratorius tik atstovauja bankrutavusiai įmonei teisme, tačiau nėra savarankiškas dalyvaujantis byloje asmuo. Bankrutavusios T.Kulboko įmonės kreditoriai susirinkimuose buvo suteikę įgaliojimus administratoriui pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje santuokos nutraukimo byloje. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Civilinės bylos šalys, nors vienai jų ir iškelta bankroto byla, laikytinos lygiateisėmis civilinio proceso ir civilinės bylos šalimis. Bankrutavusios T.Kulboko įmonės piniginė prievolė sumokėti 968 Lt suinteresuoto asmens turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti būti vykdoma iš tam kreditorių skirtų bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą, nes šios išlaidos atsirado po bankroto bylos iškėlimo iš civilinės bylos, kuri buvo iškelta administratoriaus siekiant ĮBĮ nustatyta tvarka nuginčyti sprendimą siekiant užtikrinti skolos išieškojimą iš įmonės savininko. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ (14 str. 1 d. 1 p.), taip pat įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto proceso metu (ĮBĮ 33-36 str.). ĮBĮ 36 str. 1 d. nustatyta, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto procese gautų lėšų), kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu; bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011 ir kt.). Todėl šioje dalyje skundžiamosios teismo nutarties dalis tikslintina, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų.
Kadangi atskirasis skundas atmetamas, tai suinteresuotam asmeniui (ieškovei) R. K. priteisiama 545 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už numatytus maksimalius dydžius (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 2 t., b. l. 200-202).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad suinteresuotam asmeniui (ieškovei) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 968 (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni) Lt teisinės pagalbos išlaidų priteisiama iš bankrutavusios T.Kulboko įmonės (į. k. 254289560, Raguvėlės km, Anykščių rajonas).
Priteisti iš bankrutavusios T.Kulboko įmonės (į. k. 254289560, Raguvėlės km, Anykščių rajonas) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 545 (penkis šimtus keturiasdešimt penkis) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Nustatyti, kad minėtais teismų sprendimais priteistos 968 Lt ir 545 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) yra administravimo išlaidos, tenkintinos ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka.