- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-949-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- G. J.
- Ieškovas
- L. B.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2067-949/2015 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui G. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. B. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. teismo patvirtinta taikos sutartimi priteistą nepilnamečiui vaikui K. J. išlaikymo dydį po 250,00 Lt, padidinant jį, ir iš G. J. nepilnamečiui vaikui priteisti išlaikymą po 175,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad dukros K. J. poreikiai yra iš esmės pasikeitę, o ieškovės turtinė padėtis taip pat iš esmės pasikeitė – ji augina dar vieną nepilnametį vaiką, dirba manikiūrininke pagal verslo liudijimą, šiuo metu yra registruota darbo biržoje, turi sveikatos problemų, gauna mažas pajamas, dukras išlaikyti materialiai padeda ieškovės tėvai.
Atsiliepimas
Atsakovas G. J. su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad sutinka mokėti 120,00 Eur išlaikymą. Mano, kad vaiko išlaikymui nurodytos sumos nėra įrodytos, kitos nurodytos išlaidos dukros poreikių tenkinimui yra ženkliai padidintos. Ieškovės vaiko gimimas, santuokos su kitu asmeniu nutraukimas, negali būti laikomas esminiu ieškovės turtinės padėties pasikeitimu, o jo turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė už ieškovės. Mano, kad dukros išlaikymui turėtų pakakti apie 200,00 Eur per mėnesį, todėl sutiktų skirti 100,00 Eur išlaikymą.
Nepilnametė šalių dukra K. J. su ieškovės ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, sutiko ir jį palaikė.
Institucija teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo pajamas, pritarė ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3491-124/2008 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisė iš atsakovo G. J. dukrai K. J. išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Paskyrė ieškovę L. B. vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisė iš atsakovo G. J. valstybei 54,00 Eur žyminio mokesčio.
Priteisė iš atsakovo G. J. ieškovei L. B. 599,97 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Po 2008-07-04 Šiaulių miesto apylinkės nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnametei dukrai K. J. mokėti po 250,00 Lt kas mėnesį periodinių išmokų, atsakovas 2013-08-17 įregistravo transporto priemonę, 2005-06-14 įgijo ½ dalį vieno kambario buto (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovė po santuokos nutraukimo nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neįgijo. Teismas vertino ieškovės gaunamas pajams, sveikatos problemas, paaiškinimus apie išlaidas, skirtas vaiko priežiūrai ir pragyvenimui, aplinkybes, kad ieškovė šiuo metu išlaiko dvi nepilnametes dukras, ir konstatavo, kad ieškovės finansinė padėtis yra pablogėjusi.
Teismas vertino nepilnamečio šalių vaiko K. J. amžių (jai netrukus bus (duomenys neskelbtini), poreikius, atsižvelgė į tai, kad K. J. turi sveikatos problemų (diagnozuota duomenys neskelbtini), reikalingi akiniai, dėl (duomenys neskelbtini) turi avėti ortopedinę avalynę, buvo gydoma sanatorijoje, reikalinga tvarkyti dantis), turi gabumų – dainuoja, sportuoja. Šiuo metu šalių dukrai yra beveik duomenys neskelbtini) metų, mergaitė yra paauglė, todėl teismui yra akivaizdu, kad išaugo jos poreikiai mokymosi priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, o taip pat padidėjo išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad nurodyti mergaitės poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas).
Teismas akcentavo abiejų tėvų pareigą tenkančią būsto išlaikymui. Teismas atsižvelgė į tai, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 300,00 Eur, todėl pripažino, jog nepilnamečio vaiko K. J. išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma yra 300,00 Eur.
Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, teismas vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismo nustatyta, kad ieškovės vardu Lietuvoje registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nėra, ieškovė šiuo metu nedirba, tam tikrais laikotarpiais užsiima individualia veikla – yra manikiūrininkė, o atsakovas turi statybininko specialybę, nuo 2015-05-14 nedirba, išėjo iš darbo savo noru. Duomenų apie šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus nėra, atsakovas nurodė, kad materialiai padeda savo (duomenys neskelbtini) metų dukrai, ieškovė išlaiko kitą savo nepilnametį vaiką, apie kitus šalių išlaikomus asmenis byloje nėra. Atsakovas nurodo, kad gali teikti tik 120,00 Eur dydžio išlaikymą, nes materialiai remia (duomenys neskelbtini) metų dukrą, savo poreikiams išleidžia minimaliai, šiuo metu nedirba, todėl jo materialinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų apribotos jo galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės – po santuokos nutraukimo jis įgijo transporto priemonę, dalį nekilnojamojo turto, kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi, todėl laikė, kad atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriama dalis neturi būti mažesnė nei ieškovės.
Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, byloje esamus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad negalima iš esmės pabloginti atsakovo ir jo šeimos narių padėties, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 150,00 Eur per mėnesį išlaikymą, kuris yra būtinas nepilnametei šalių dukrai, nes tokio dydžio parama iš esmės nepažeidžia atsakovo interesų ir yra įmanoma įvykdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
1. Apeliantas įsitikinęs, kad nei vaiko tėvų turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai per laikotarpį nuo 2008 metų liepos 4 d., kai buvo priimta Šiaulių apylinkės teismo nutartis, iš esmės nėra pasikeitę.
2. Teismas netinkami vertino darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, taip pat pastangas susirasti naują darbą. Teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes nurodė, jog atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi (pagerėjusi), nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, neįvertino atsakovo amžiaus ((duomenys neskelbtini)metai) ir paklausos darbo rinkoje.
3. Apelianto manymu, ieškovės pateiktame nepilnametės dukters poreikių paskaičiavime nurodytos sumos yra aiškiai per didelės, neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų, o vaiko poreikiai neatitinka realios situacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, esminę reikšmę suteikė ne toms aplinkybėms, kurios yra pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti, ir tai lėmė netinkamą materialiosios teisės normos – CK 3.201 straipsnio – taikymą.
4. Ieškinio patenkinimas neužtikrina atsakovo teisinės padėties stabilumo, kuri buvo sukurta 2008-07-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, ir užkerta kelią atsakovo teisių, įskaitant teises į nuosavybę, įgyvendinimui. Mano, kad sumenkinta ankstesnių teismo sprendimų reikšmė, nors įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) turėtų būti visiems privalomi ir vykdomi.
Šalies argumentai
5. Apelianto teigimu iš atsakovo teismo priteistos ieškovei advokato pagalbos išlaidos yra pernelyg didelės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. B. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nesuprantama, kuo remiantis apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Išlaikymo dydį ir formą nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia naujus reikalavimus, ką CPK 312 straipsnis tai draudžia. Teismo priteistos advokatės pagalbos išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Be to, kiekviena šalis turi įvertinti savo riziką dėl bylinėjimosi teisme, todėl nėra pagrindo sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo.
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl nepilnamečiam vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
Pažymėtina tai, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. LR CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus, yra numatytos išimtys. Tiek apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia prie bylos dokumentus, tiek atsikirtimų pagrindu ieškovė teikia naujus įrodymus, kurie papildo byloje ištirtus ir įvertintus įrodymus. Atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, apeliacinėje instancijoje teikiami įrodymai vertinti kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Dėl pagrindo išlaikymo dydžiui pakeisti
Bylos duomenys teismui patvirtina, kad 2003-07-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria iš atsakovo G. J. priteistas išlaikymas vaikui K. J. po 125,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (8-9 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-07-04 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo nutarta pakeisti 2003-07-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą, jį padidinat iki 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2008-07-01, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją
Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad nei vaiko tėvų turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai per laikotarpį nuo 2008 metų liepos 4 d., kuomet buvo priimta Šiaulių apylinkės teismo nutartis, iš esmės nėra pasikeitę. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados dėl nepilnametės šalių dukters poreikių padidėjimo, nes nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 metų liepos 4 d. nutarties priėmimo praėjo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai, mergaitė yra paauglė, padidėjo poreikiai mokymosi priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, padidėjo išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tėvų turtinės padėties pokytį po 2008 metais nustatyto išlaikymo dydžio dukrai, pagrįstai vertino atsakovo 2013-08-17 įsigytą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) bei 2005-06-14 įgytą ½ dalį vieno kambario buto (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pastebėjo bylą nagrinėjęs teismas, tuo tarpu ieškovė po santuokos nutraukimo nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neįgijo, o iš teismo 2003-07-24 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties akivaizdu, jog nekilnojamojo turto santuokos nutraukimo metu nei ieškovė, nei atsakovas neturėjo (8-9 b. l.). Šiuo atveju nepagrįstai apeliantas tokį savo turtinės padėties pagerėjimą bando susieti su turto išlaikymu ir jo nelikvidumu. Nors apeliantas teigia, kad buto dalies nuosavybės teise atsakovui priklausymo faktas buvo žinomas priimant Šiaulių miesto apylinkės 2008-07-04 teismo nutartį dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr.2-3491/2008 patvirtinimo ir išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad tuo metu išlaikymo dydis buvo padidintas pačių tėvų susitarimu. Aplinkybė, kad 2008 metais priteistas išlaikymas vaikui yra indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, tai yra nepilnametė dukra yra apsaugota nuo neigiamų infliacijos padarinių, nepaneigia, esant įstatyminiam pagrindui, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu ieškovė augina (duomenys neskelbtini) metų dukrą, gyvena tėvams priklausančiame bute, yra registruota darbo biržoje, taip pat vykdo individualią veiklą. Šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, esminę reikšmę suteikė ne toms aplinkybėms, kurios yra pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti, ir tai lėmė netinkamą materialiosios teisės normos – CK 3.201 straipsnio – taikymą.
Dėl poreikių dydžio
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 325 Eur. Taip pat pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Konkrečiu atveju ieškovei teko pareiga įrodinėti kaip pasikeitė jos materialinė padėtis, kaip padidėjo vaiko poreikiai dėl kokių priežasčių reikalinga didesnė išlaikymo suma. Atsakovas nurodydamas, kad ieškovės pateiktame nepilnametės dukters poreikių paskaičiavime nurodytos sumos yra aiškiai per didelės, neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų, o vaiko poreikiai neatitinka realios situacijos, taip pat turi pareigą pagrįsti savo argumentus, nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis).
Apelianto manymu, teismas padidindamas išlaikymą nepilnametei dukrai padarė neteisingas ir prieštaringas išvadas. Nurodo, kad mergaitė turi sveikatos problemų, tačiau nenurodo, kada jos atsirado ir nesiaiškino, ar šių problemų nebuvo 2008 metais. Visų pirma, minėta, kad 2008 m. padidintą iki 250 Lt teiktino išlaikymo dukrai dydį šalys patvirtino taikos sutartimi, taigi, teismas jokių faktinių aplinkybių netyrė ir jų nevertino. Antra, byloje esantys medicininiai išrašai patvirtina nepilnamečio vaiko ligas, todėl ieškovei įrodžius dukros poreikių padidėjimą šiuo aspektu, išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o ne nuo ligos nustatymo momento. Šiuo atveju visiškai nepagrįstai apeliantas remiasi teisinės padėties stabilumo užtikrinimo pažeidimu teigdamas, kad skundžiamas sprendimas iš esmės sumenkina ankstesnių teismo sprendimų reikšmę. Deklaratyvūs apelianto argumentai, kad nustatyta ligos diagnozė dukrai nėra suderinama su gabumais sportui, nepaneigia materialinių sąlygų vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Minėta, kad minimali mėnesinį alga (MMA) šiuo metu yra 325 Eur, o išlaikymas iš atsakovo padidintas iki 150 Eur, taigi yra akivaizdžiai mažesnis už išlaikymo dalį, jeigu teismas laikytųsi orientacinio ir vienam iš tėvų tenkančio 162,50 Eur dydžio kriterijaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su jais negyvenantis tėvas.
Aptariamam kontekste pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).Todėl apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.
Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą ir turtinės padėties vertinimo
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Vienu iš apeliacinio skundo argumentu, apeliantas apeliuoja į tai, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, neįvertino atsakovo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai) ir paklausos darbo rinkoje.
Nors atsakovas turi sveikatos problemų dėl stuburo, jam nustatyta arterinė hipertenzija, tačiau jam skirtas intensyvus gydymas ir tai yra laikino pobūdžio susirgimai (125-126 b. l.). Atsakovo pateikti medicininiai išrašai nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad atsakovas turi ribotą galimybę įsidarbinti dėl sveikatos būklės, nes teismo vertinimu duomenų patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, nepateikta. Šiuo atveju sutiktina su teismo pozicija, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų apribotos jo galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos vertinant šalių turtinę padėtį bei sprendžiant išlaikymo dydį.
Apelianto teiginius, jog (duomenys neskelbtini) mieste esant labai blogai ekonominei padėčiai, susirasti mūrininko darbą yra sunku, teismas vertina kaip niekuo nepagrįstus ir neturinčius jokios reikšmės darbo santykiams. Atsakovo profesija yra statybininkas, teismui akivaizdu, kad tai yra paklausi specialybė darbo rinkoje, be to, atsakovas turi nemažą tokio darbo patirtį. Teismo vertinimu atsakovas turėjo gerai apmokamą darbą UAB (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-12-31 gavo 2170,94 Eur pajamų, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31 –1136,08 Eur pajamų, atskaičius mokesčius, bei laikotarpiu nuo 2014-06-14 iki 2015-04-15 gavo kompensacinio pobūdžio pajamų – dienpinigių –11734,58 Eur (97-99 b. l.) Pažymėtina ir tai, kad atsakovas iš UAB (duomenys neskelbtini) išėjo savo noru, motyvuodamas darbo nebuvimu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taip apeliantas siekia išvengti išlaikymo pareigos ar ją sumažinti, motyvuodamas nedarbo faktu. Nors apeliantas pateikia savanoriško darbo paieškos rezultatus, tačiau iš jų nėra aišku, kodėl atsakovas nesutiko su darbo sąlygomis dvejose bendrovėse (124 b. l.). Teismo vertinimu šios aplinkybės neįrodo, kad atsakovas išnaudojo visas galimybes susirasti darbą savarankiškai, pagal savo gebėjimus ir turimą kvalifikaciją. Todėl galima teigti, kad tokia padėtis atsakovą galimai tenkina, tačiau toks elgesys nesuderinamas su asmenine tėvo atsakomybe dėl materialinių sąlygų sudarymo vaiko normaliam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkami vertino darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, taip pat pastangas susirasti naują darbą. Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į atsakovo amžių, jo argumentus dėl sveikatos būklės, yra pagrindo spręsti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apelianto teigimu iš atsakovo teismo priteistos ieškovei advokato pagalbos išlaidos yra pernelyg didelės.
Pažymėtina tai, kad priteistos pirmosios instancijos teismo advokatės pagalbos išlaidos už teisines konsultacijas, ieškinio projekto parengimą, paklausimų parengimą, prašymų teismui parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija 2015 m. kovo 19 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Nors bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus apie pairtų išlaidų dydį, priteisė iš atsakovo ieškovei 599,97 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma su kokiais konkrečiai išlaidų dydžiais apeliantas nesutinka. Be to pažymėtina ir tai, kad kiekviena šalis turi įvertinti savo riziką dėl bylinėjimosi teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Iš apelianto ieškovė prašo priteisti 200 Eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (139-140 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 200 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto ieškovės naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.