- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- AN2-191-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00012-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K., A. S., Institucijos
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba
- Advokatai
- Kazys Bitaris, Kazis Bita
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Kaziui Bitariui,
Institucijos (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos) atstovui Ugniui Rauckiui,
Žemesnės instancijos teismas
teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. ir jo įgalioto atstovo advokato Kazio Bitario bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo:
V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 4 dalyje, 290 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas:
pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį – 50 Eur bauda;
pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį – 800 Eur bauda;
pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį – 900 Eur bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. K. paskirta galutinė nuobauda – 900 Eur bauda.
Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi, V. K. paskirtas teisės medžioti atėmimas vieneriems metams.
Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, administracinio nusižengimo padarymo įrankį – medžioklinį šaunamąjį ginklą HEYM, 8x57 IS, Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu ir prožektoriumi, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK) ginklinėje, nutarimui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos.
A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas:
pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį – 50 Eur bauda;
pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį – 900 Eur bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. S. paskirta galutinė nuobauda – 900 Eur bauda.
Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi, A. S. paskirtas teisės medžioti atėmimas vieneriems metams.
Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, administracinio nusižengimo padarymo įrankį – medžioklinį šaunamąjį ginklą BLASTER R, 8, „Winchester Magnum“, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. S., su optiniu taikikliu ir prožektoriumi, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK ginklinėje, nutarimui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020-01-21 V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020-01-14 apie 22.00 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete jis kartu su A. S., turėdami teisę medžioti, medžiojo graižtviniais šautuvais HEYM, 8x57 IS, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. K., ir BLASTER R, 8, „Winchester Magnum“, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. S., su optiniais taikikliais draudžiamu būdu – šviečiant iš transporto priemonės „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtinės šviesos šaltiniais – prožektoriais, pritvirtintais prie medžioklinio šautuvo vamzdžio. V. K. medžiojo neteisėtai, nesant įrašui tam medžioklės plotų vienetui išduotame 2019-12-31 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), su savimi turėdamas ginklą, kuris nebuvo įdėtas į dėklą. Veždamas šį jam priklausantį ginklą automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant grindų tarp galinės ir priekinės sėdynės, jis nesilaikė ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, nes ne medžioklės metu medžioklinis ginklas nebuvo įdėtas į dėklą, šoviniai iš jo nebuvo išimti. Taip V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau ir – Taisyklės, Medžioklės taisyklės) 58, 58.2, 58.2.1, 58.5.8, 58.15, 59, 60, 62, 63, 74, 74.1 punktų reikalavimus. Tokie V. K. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis.
2. 2020-01-21 A. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020-01-14 apie 22.00 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete jis kartu su V. K., turėdami teisę medžioti, medžiojo graižtviniais šautuvais HEYM, 8x57 IS, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. K., ir BLASTER R, 8, „Winchester Magnum“, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. S., su optiniais taikikliais draudžiamu būdu – šviečiant iš transporto priemonės „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dirbtinės šviesos šaltiniais – prožektoriais, pritvirtintais prie medžioklinio šautuvo vamzdžio. Be to, A. S., būdamas medžioklės vadovu ir turėdamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ jam išduotą 2019-12-31 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas medžioklę, neįrašė jame kito medžioklėje dalyvavusio medžiotojo V. K., t. y. tinkamai neužpildė medžioklės lapo Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Be to, A. S., veždamas jam priklausantį ginklą automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės keleivių sėdynės, nesilaikė ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, nes ne medžioklės metu medžioklinis ginklas nebuvo įdėtas į dėklą, šoviniai iš jo nebuvo išimti. Taip V.A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21, 23, 58, 58.2, 58.5.8, 58.15, 59, 60, 62, 63, 74, 74.1 punktų reikalavimus. Tokie A. S. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 5 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-07-17 nutarimu V. K. ir A. S. pripažino kaltu padarius jiems inkriminuotus administracinius nusižengimus. Teismas, motyvuodamas tokį sprendimą, skundžiamame nutarime nurodė, kad nors V. K. ir A. S. pripažino savo kaltę tik dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 59, 60 ir 63 punktų pažeidimo, t. y. dėl to, kad po medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotą V. K. vairuojamame automobilyje vežėsi V. K. ir A. S. priklausančius ginklus, nesilaikydami ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų (ginklai nebuvo uždarytuose dėkluose, V. K. ginklas buvo ir užtaisytas), nurodydami, kad taip atsitiko dėl neatidumo, netinkamai padedant šiuos ginklus automobilyje po jų apžiūrėjimo, o kitus jiems inkriminuotus Taisyklių pažeidimus jie neigė, tačiau, įvertinęs visą byloje surinktų įrodymų visumą sisteminiu–kompleksiniu būdu, atsižvelgdamas į kiekvieno įrodymo gavimo būdą, laiką, šaltinį, leistinumą ir sąsajumą su byloje nustatinėtomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina abiejų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltę dėl visų jiems inkriminuotų pažeidimų padarymo.
II. Apeliacinių skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu V. K. ir jo atstovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-17 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą V. K. nutraukti, nesant jo veiksmuose nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 4 ir 5 dalyse, sudėties.
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, skundžiamą nutarimą grindė šiais argumentais:
1. Iš V. K. ir A. S. paaiškinimų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams įvykio vietoje, užfiksuotų ir filmuotoje medžiagoje, fotolentelių, ginklų, jų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių paėmimo protokolo Nr. 00107 ir medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) sisteminio vertinimo galima daryti išvadą, kad V. K. išties padarė visus šiuos pažeidimus – buvo šiame medžioklės plote su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, medžiojo draudžiamu būdu (šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais ir / arba apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais, nesilaikė ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, nes vežiojosi savo šaunamąjį ginklą užtaisytą, nemedžiodamas tame medžioklės plote ir neišimdamas iš jo šovinių bei neįdėdamas jo į dėklą. Nors V. K. teisme laikėsi versijos, jog jis tą 2020-01-14 vakarą teisėtai medžiojo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote, tik būdamas įrašytas į kitą medžioklės lapą ir, laikinai pertraukęs savo medžioklę kitame šio ploto vienete, rodė atskirai medžiojusiam ir jį pavežti paprašiusiam A. S. savo ginklą, duodamas pradinius parodymus apie visa tai Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams jis nurodė, kad tą vakarą išvis nemedžiojo, tik vežiojo draugą, rodė jam savo ginklą ir davė jį pabandyti. Šiais jo parodymais, kuriuos patvirtina inspektorių Ramūno Strukčinsko, Indrės Žigienės ir Viktoro Mickevičiaus parodymai, fotografijos ir filmuota medžiaga bei A. S. parodymai toje pačioje įvykio vietoje, teismas grindė savo vidinį įsitikinimą, kad jokioje kitoje medžioklėje V. K. tą vakarą / naktį nedalyvavo ir į kitą medžioklės lapą šalia medžiotojo E. M. buvo įrašytas vėliau, taip dirbtinai ir neteisėtai sukuriant neva įrodymą apie V. K. teisę su ginklu būti šiame medžioklės plote. Teisme duotus V. K., A. S. ir E. M. parodymus apie V. K. medžioklės tą vakarą teisėtumą vertino kritiškai, kaip duotus susijusių tarpusavyje asmenų (vieno medžiotojų klubo, kurio vadovu yra A. S.), siekiant padėti V. K. išvengti administracinės atsakomybės, todėl jais nesirėmė.
2. Tai, kad V. K. ir A. S. medžiojo draudžiamu būdu (šviečiant iš transporto priemonių dirbtiniais šviesos šaltiniais ir / arba apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais) teismas taip pat pripažino esant įrodyta liudytojų – Aplinkos apsaugos departamento inspektorių R. Strukčinsko, I. Žigienės ir V. Mickevičiaus – parodymais, taip pat ir liudytojo K. B. parodymais, duotais pažeidimo tyrimo metu. Kad 2020-01-14 apie 22.00 val. V. K. ir A. S. važinėjo po medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotą automobiliu, pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, tai patvirtino ir jų pakviesti liudytojai D. V., A. K. ir D. J., o tai, kad visi šie asmenys teisme nurodė nematę jokio švietimo po apylinkes kitaip nei automobilio žibintais, tai negalėtų būti laikoma tyčiniu Medžioklės taisyklių pažeidimu, teismas vertino kaip visų šių asmenų neatkreipimą dėmesio į tokią aplinkybę arba bandymą padėti V. K. ir A. S. išvengti administracinės atsakomybės. Kaip visiškai logiškus ir atitinkančius situaciją bei patvirtinančius vienas kitą teismas pripažino liudytojo K. B. tyrimo metu ir liudytojų R. Strukčinsko, I. Žigienės ir V. Mickevičiaus teisme duotus parodymus, atitinkančius taip pat ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad būdami netoliese tamsiu paros metu jie matė važinėjantį automobilį ir iš jo ar nuo jo į visas puses apylinkes apšviečiančias prožektorių šviesas. Kadangi medžioklė buvo atliekama ne tykojant šernų, kas leistų naudoti prie šautuvų pritvirtintus prožektorius, jokio teisėto paaiškinimo šviesti prožektoriais medžioklės plote, vežiojantis užtaisytus medžioklinius ginklus, prie kurių, kaip matyti iš fotografijų ir filmuotos medžiagos, prožektoriai ir buvo pritvirtinti, nėra, ir tai pripažįstama medžiojimu draudžiamu medžioklės būdu.
3. Tai, kad K. B., apklausiamas teismo posėdžio metu, bandė keisti savo anksčiau duotus parodymus, teigdamas, kad prožektorių šviesų nepastebėjo, o tokius paaiškinimus įvykio vietoje 2020-01-19 Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams davė, pats jų bijodamas ir darydamas tai, ko jie prašo, teismas vertino kaip šio pažįstančio administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis asmens bandymą padėti išvengti jiems atsakomybės. Kaip buvo nustatyta bylos tyrimo metu, būtent K. B., sučiuptas nelegaliai žvejojantis prie (duomenys neskelbtini) šliuzo, atkreipė pareigūnų dėmesį į prožektorių šviesas laukuose aplinkui, klausdamas, kodėl pareigūnai negaudo brakonieriaujančių medžiotojų; tada į tai atkreipę dėmesį pareigūnai savo akimis (ir per naktinio matymo žiūronus) įsitikino, kad šviečia tikrai ne tik automobilio žibintai, o ir mažiausiai du galingi prožektoriai, paprastai naudojami medžiotojų ir vėliau rasti prie V. K. ir A. S. ginklų automobilyje. Abejoti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, reido metu užfiksavusių šias aplinkybes, parodymais teismas neturi jokio pagrindo ir to nepaneigia taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų ir V. K. atstovo įrodinėjimai, grindžiami nuotraukomis ir matavimais, kad pareigūnai net negalėjo tokių aplinkybių pamatyti. Akivaizdu, kad tamsoje, negyvenamoje vietovėje, kur nėra kitų šviesos šaltinių, būtent šviesos sklidimas ir judėjimas yra gerai pastebimi, tuo labiau – pareigūnų, kurių darbas yra juos tamsoje pastebėti ir turint galimybę panaudoti naktinio matymo žiūronus. Tai, kodėl šie šviesos blyksniai pareigūnų nebuvo nufilmuoti, teismui visiškai įtikinamai paaiškino patys inspektoriai – liudytojai R. Strukčinskas, I. Žigienė ir Institucijos atstovas: ribotos pareigūnų turėtos kameros galimybės to neleido. Tokios filmuotos medžiagos nebuvimas, esant pakankamai visumai kitų byloje surinktų įrodymų, anot pirmosios instancijos teismo, nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų kaltės dėl šio pažeidimo padarymo.
4.2. V. K. ir jo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. K. su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas priimdamas nutarimą tinkamai neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir į pateiktus V. K. įrodymus. Dėl nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, V. K. savo kaltę pripažino, tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 290 straipsnio 4 ir 5 dalis.
Dėl ANK 290 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos turinčio teisę medžioti asmens (medžiotojo) atsakomybės už buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas
4.3. Kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino V. K. pateiktus įrodymus apie tai, kad jis 2020-01-14 vakarą teisėtai medžiojo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote, tik buvo įrašytas į kitą medžioklės lapą. Teismas, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir inspektorių R. Strukčinsko, I. Žigienės ir V. Mickevičiaus parodymais, nusprendė, jog jokioje kitoje medžioklėje V. K. tą vakarą / naktį nedalyvavo ir į kitą medžioklės lapą šalia medžiotojo E. M. buvo įrašytas vėliau, taip dirbtinai ir neteisėtai sukuriant neva įrodymą apie V. K. teisę su ginklu būti šiame medžioklės plote. Teisme duotus V. K., A. S. ir E. M. parodymus apie V. K. medžioklės tą vakarą teisėtumą teismas įvertino taip pat kritiškai, kaip duotus susijusių tarpusavyje asmenų (vieno medžiotojų klubo, kurio vadovu yra A. S.), siekiant padėti V. K. išvengti administracinės atsakomybės, todėl jais nesirėmė.
4.4. V. K. nesutinka su tokiu teismo vertinimu, jog jis į E. M. lapą įrašytas buvo vėliau, taip dirbtinai ir neteisėtai sukuriant įrodymą apie jo teisę su ginklu būti medžioklės plote, dėl toliau nurodomų motyvų.
4.5. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau ir – Šilutės GGAI, Institucija) pareigūnų vyr. inspektorės I. Žigienės ir vyr. inspektoriaus R. Strukčinsko pateiktoje filmuotoje medžiagoje matyti, jog 2020-01-14 buvo sustabdytas „Volkswagen Transporter“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnai V. K. klausinėjo apie aplinkybes, klausė, ar jis medžiojo. Akivaizdu, jog jie klausė apie medžiojimą kartu su A. S., todėl suprantama, jog jis atsakė ne. Pareigūnai taip pat uždavė klausimą, kodėl A. S. yra tik vienas įrašytas į medžioklės lapą, V. K. jiems paaiškino, jog jis su A. S. nemedžiojo, o A. S. jo paprašęs jį pavežti ir kartu A. S. apžiūrėjo V. K. naujai įsigytą ginklą.
4.6. V. K. tiek pareigūnams filmuojant ir siekiant užfiksuoti aplinkybes, tiek teikdamas rašytinius paaiškinimus pareigūnams ir apklausiamas teisme teikė tapačius parodymus. 2020-02-18 teismo posėdyje V. K., atsakydamas į atstovo klausimą, kodėl jis Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų neinformavo apie tai, kad jis teisėtai medžiojo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės būrelio vienete, paaiškino, jog visų pirma jis pirmą kartą susidūrė su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais, antra, pasimetė, išsigando, nes su juo visą laiką R. Strukčinskas kalbėjo pakeltu, įsakmiu tonu, siekiant, jog jie prisipažintų nebūtus dalykus, nuteikinėjo prieš kolegą A. S., o vėliau pasikvietus pareigūnui aplinkybių sutikslinimui į Šilutės GGAI pas pareigūną R. Strukčinską, jie buvo išvaryti iš kabineto, kadangi neatsivežė ginklų. Apie ginklų atsivežimą jie informuoti nebuvo (tai patvirtina ir byloje pateiktas 2020-01-14 šaukimas, kuriame nurodyta, jog atvykus į Instituciją su savimi turėti tik asmens dokumentą ir medžiotojo bilietą) (2020-02-18 teismo posėdžio garso įrašo 24.15–29.35 min.)
4.7. Tai, kad V. K. pateikė medžioklės lapą tik vėliau, nepatvirtina to, jog jis buvo suklastotas. Jokie kiti byloje pateikti įrodymai ar liudytojų parodymai nepaneigia aplinkybės, jog V. K. tą dieną medžiojo kitur ir buvo įrašytas į medžioklės lapą, anaiptol – tokią aplinkybę patvirtino liudytojas E. M., kurio parodymai dėl nesuprantamų priežasčių teismo buvo įvertinti kritiškai. Apie situaciją, kai V. K. buvo surašytas protokolas dėl neteisėtos medžioklės, jis sužinojo, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme (įvardijama posėdyje prieš geras kelias savaites), todėl medžioklės lapas ir buvo pateiktas vėliau (2020-02-18 teismo posėdžio garso įrašo 29.40–30.44 min.). Tiesa, V. K. medžiojo ne pirmą kartą kartu su E. M., todėl akivaizdu, jog jie yra susiję, tačiau vien aplinkybė, kad jie yra pažįstami ir bendrauja, nėra pagrindas nesiremti šio liudytojo parodymais ir juos vertinti kritiškai.
4.8. Apie tai, ar medžioklės plotų savininkas galėtų patvirtinti apie V. K. medžioklę jo plotuose, V. K. į tokį savo atstovo klausimą atsakė, jog vienareikšmiškai taip, tačiau teisėja pasakė, jog pagal medžioklės lapą jie turėjo medžioti kartu su E. M., tai ką dar čia tvirtinti (2020-02-18 teismo posėdžio garso įrašo 43.05–43.27 min.). Teismas taip leido suprasti, jog tokių įrodymų pakanka įrodyti tai, kad V. K. medžioklėje dalyvavo, tačiau vėliau nutarime jau kritiškai įvertino tiek E. M. liudijimą, tiek ir medžioklės lapą nurodė kaip suklastotą.
Dėl ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinės atsakomybės už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ir / ar draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės taisyklėse
4.9. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad byloje yra įrodytas medžiojimo draudžiamais būdais, kurie nustatyti Medžioklės taisyklėse, faktas.
4.10. 2020-02-18 teismo posėdyje pareigūnas R. Strukčinskas paliudijo, jog žvyrkeliu važiuojantis automobilis iš pradžių jokių įtarimų nesukėlė, vėliau automobiliui pavažiavus apie kilometrą, pasuko kairiau link siurblinės, sustojo ir buvo matomos pašvaistės, kurios švietė į vieną pusę, į kitą pusę, tarsi kažko ieškant. Tuo metu buvo su K. B., kuriam buvo pildomas protokolas už neleistiną nėgių žvejybą. Vėliau automobilis vėl pavažiavo, pasuko dešinėn link Priekulės, sustojo, priekinės lempos švietė į (duomenys neskelbtini) pusę, tiesiai į juos. Iš automobilio išlipo žmogus, kuris su prožektoriumi švietė į laukus, kairėn, dešinėn, tada vėl automobilis pajudėjo (duomenys neskelbtini) kanalo link, automobilį matė, tačiau apie 200 m jo nematė, kadangi užstojo jį siurblinė. Pavažiavus dar toliau link (duomenys neskelbtini) kanalo, automobilis jiems buvo iš kairės, dar du kartus automobilis buvo sustojęs ir švietė, vėliau prie (duomenys neskelbtini)kanalo automobilis apsisuko ir lempos švietė į asfaltą, už pylimo buvo švietinėjama dviem galingais prožektoriais. Kai automobilis sustojo, pareigūnas pasiėmė žiūronus ir galvojo, jog pamatys žmonių siluetus ar kontūrus, bet kadangi buvo pakankamai toli ir tamsi naktis, jam matėsi tik ryškesnės prožektorių šviesos, matėsi, kad tai nėra mažas automobilis, o didelė mašina. Pašvietinėjo apie 5 min. ir vėl pajudėjo, sustojo, švietinėjo, o kai privažiavo siurblinę, pareigūnai susėdo ir nuvažiavo pasitikti automobilio. K. B. jiems pasakė, jog čia ne pirmą kartą važinėja medžiotojai. Tuomet jie judėjo link automobilio ir jį susistabdė (2020-02-18 teismo posėdžio garso įrašo 1.26–1.32 min.). R. Strukčinskas nurodė, jog su žiūronais tolumoje esantį daiktą ar kažkokį įvykį 10 kartų geriau mato, tačiau tamsoje galimybės įžiūrėti žmonių nebuvo, matė tik šviečiančius prožektorius, apšviečiančius laukus (2020-02-18 teismo posėdžio garso įrašo 1.54.58–1.55.35 min.).
4.11. 2020-07-07 Aplinkos apsaugos inspektorė I. Žigienė teisme paliudijo, jog 2020-01-14 vykdė aplinkosauginį reidą. Buvo surašytas protokolas K. B.. Tam, kad galėtų atsispausdinti protokolą, išlipo iš mašinos ir tuomet pamatė važinėjančią mašiną ir sakė, kas ten per mašina važinėja. Pamatė mašiną, į kurią atkreipė dėmesį. Mašina atvažiavo, sustojo prie kitoje pusėje esančios siurblinės, šviesos buvo į jų pusę, iš automobilio išlipo žmonės ir matėsi pašvaistės į vieną ir į kitą pusę, mašina šiek tiek pastovėjo, tada pajudėjo ir išvažiavo. Mašina nuo siurblinės pasuko į dešinę, apsisuko, pastovėjo ir vėl važiavo. Sustojo ir vėl išlipo kažkas ir vis švietinėjo. Matėsi apšviesti medžiai, kad geriau matytųsi, Ramūnas (pareigūnas R. Strukčinskas) išsitraukė žiūronus ir pasakė, jog mato kažkokią nemažą mašiną ir kaip vaikšto asmenys ir švietinėja. Mašina vėl pajudėjo, buvo sustojusi ir vėl važiavo, vėliau matė, kaip pravažiavo pro siurblinę, ir tuomet važiavo link jų (teismo posėdžio garso įrašo 3.50–7.37 min.). V. K. atstovas K. Bitaris inspektorei pateikdamas klausimą nurodė, jog ji akcentuoja mačiusi, kaip iš automobilio išlipę asmenys švietė su prožektoriumi. Inspektorė patvirtino, jog taip. Į klausimą, ar įstatymas tai draudžia, inspektorė atsakė, kad nedraudžia (teismo posėdžio garso įrašo 14.06–14.15 min.).
4.12. 2020-07-07 neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius V. Mickevičius teisme paliudijo, kad iš automobilio švietė tikrai galingais prožektoriais (teismo posėdžio garso įrašo 36.55–37.00 min.). Atstovui K. Bitariui paklausus, ar jis yra įsitikinęs, kad buvo šviečiama iš transporto priemonės, ar išlipus iš transporto priemonės, V. Mickevičius atsakė, jog įsitikinęs visiškai nėra, nebent tik išlipus ar šalia automobilio. Į klausimą, ar galėjo šviesti ir šalia transporto priemonės, V. Mickevičius atsakė, jog gal ir galėjo (teismo posėdžio garso įrašo 51.04–51.35 min.).
4.13. Aplinkos apsaugos inspektorių pateiktoje filmuojamoje medžiagoje, kai buvo fiksuojamas pažeidimas, kalbama tik apie ginklus, šovinius, medžioklės lapą, tačiau neužsimenama, kad pareigūnai matė švietimą ir neklausiama V. K. ir A. S. apie šias aplinkybes.
4.14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patys Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai švietimą iš automobilio pradėjo akcentuoti tik po liudytojo K. B. sutikimo duoti melagingus parodymus. Byloje pateiktas 2020-01-14 tariamai surašytas medžioklės patikrinimo aktas, kuris nebuvo rašomas pažeidimo metu, nes pateiktoje filmuotoje Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų medžiagoje tokio akto nėra ir apie jį nekalba pareigūnai, o tai, kad aktas buvo surašytas tik 2020-01-21, patvirtina A. S. tos dienos parašas. Jei būtų švietimas nustatytas jau sulaikymo metu, tai ne tik kad apžiūros metu filmuojant pažeidėjus būtų apie tai jų klausiama, bet ir įvykio vietoje iš medžiotojų būtų paimti medžioklės ginklai ir surašytas medžioklės patikrinimo aktas. Jei pažeidėjai būtų atsisakę jį pasirašyti, tai akte ir būtų pažymėta ir užfiksuota vaizdo kameromis. Taigi akivaizdu, kad pareigūnai patikrinimo metu nefiksavo ANK 290 straipsnio 5 dalies taisyklių pažeidimų, nes jų paprasčiausiai nebuvo.
4.15. Taigi galima daryti išvadą, jog V. K. yra pripažintas kaltu pagal Aplinkos apsaugos inspektorių parodymus, kurie negalėjo patvirtinti, ar asmenys švietė iš automobilio ar šalia jo (tai nėra draudžiama), o kitų įrodymų, patvirtinančių švietimą iš automobilio, nėra.
Dėl liudytojų ir kitų pateiktų teismui įrodymų vertinimo
4.16. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
4.17. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 5 punkto taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
4.18. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. filmuota medžiaga, nuotraukos, nurodant atstumus, kur buvo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ir V. K. su A. S.. Filmuota medžiaga, nuotraukos patvirtina, jog atstumai yra dideli ir įžiūrėti, jog būtent iš automobilio buvo šviečiama, yra neįmanoma, tai teisme paliudijo ir pareigūnas R. Strukčinskas. Taip pat teismui buvo pateikta filmuota medžiaga, kad automobilyje, kuriuo jie tą vakarą važiavo, nėra techninių galimybių ginklų pasiimti nuo galinės sėdynės, jais tinkamai naudotis esant automobilio priekinėse sėdynėse, tačiau teismas šiuos įrodymus dėl nežinomų priežasčių ir vėl įvertino kaip netinkamus. Teismas nieko nepasisakė apie atstumus, iš kurių matyti, jog Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai faktiškai ir negalėjo matyti, kad šviečiama iš transporto priemonės. Tai teisme patvirtino ir pareigūnai. Teismas, pasisakydamas, jog jie naudojosi naktinio matymo žiūronais, nurodė realios situacijos neatitinkančią informaciją, kadangi tokios informacijos pareigūnai pateikę nebuvo. Jie tik nurodė, jog buvo išsiėmę žiūronus, tačiau žiūronai užfiksuoti niekur nebuvo, jų specifikacijos neaptartos.
4.19. Taip pat šviečiant šalia transporto priemonės, nusižengimas jei toks ir būtų buvęs, turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, o ne pagal šio straipsnio 5 dalį.
4.20. Teismas liudytojo D. V. parodymus vertino kritiškai, nors šis su V. K. pažįstamas tik tiek, kad jis tvarko laivus (duomenys neskelbtini). Jie nėra susiję artimais ryšiais. Teismo posėdyje šis asmuo paliudijo, jog 2020-01-14 buvo netoli įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) uoste, ir dirbo prižiūrėtoju aitvaruotojų prašymu dėl anksčiau vykdytų vagysčių iš konteinerių – vasarnamio, jis teritoriją apžiūrinėjo prožektoriumi, todėl su juo švietė, o atstumas iki siurblinės yra apie pusė kilometro, kur pareigūnai ir matė švietimus. Daugiau D. V. kitų šviesą skleidžiančių priemonių nematė. Apžiūrėdamas objektus, teritoriją, pamatė atvažiuojantį automobilį su šviesomis, kuriame sėdėjo V. K. ir A. S. (2020-02-18 teismo posėdžio garso įrašo 2.47–2.52 min.). O dėl E. M. teisme teiktų parodymų, teismas pasisakė, jog po sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiamas klausimas dėl jo, kaip liudytojo, atsakomybės davus melagingus parodymus. Nesuprantama, kodėl išskirtinai išsirenkamas būtent E. M., o ne visi liudytojai, kurie teikė parodymus administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų. Tai nėra niekuo pagrindžiama.
4.21. 2020-01-19 Aplinkos apsaugos departamento atlikta liudytojo K. B. apklausa taip pat nepatvirtina fakto, jog V. K. švietė iš automobilio su prožektoriais, t. y. neleistinu būdu. Jis nurodė, jog matęs po to, kai jam buvo surašytas protokolas už nėgių žvejybą neleistinu būdu, jog atvažiuoja mašina žvyrkeliu nuo pagrindinio kelio. Ji buvo privažiavusi „vadakačkę“ (vandens siurblinė) iš kitos pusės kanalo ir visur švytinėjo. Po to pajudėjo link marių. Ten nuvažiavus visur švytinėjo į laukus, medžius, į (duomenys neskelbtini) kanalą su galingu prožektoriumi. Po to (po 5–10 min.) ji pradėjo judėti link plento. Judėdama link plento žvyrkeliu sustodavo, švytinėdavo į laukus. Kol nuvažiavo link plento, ne vieną kartą buvo sustojusi. Po kiek laiko važiuodamas namo ant kelio pamatė sustabdytą autobusiuką, kurį buvo susistabdę gamtos apsaugos pareigūnai. Remiantis šio liudytojo parodymais, negalima teigti, jog asmuo matė, kad asmenys, važiavę automobiliu, švietė iš automobilio, jis tiesiog patvirtino matęs, jog švietė prožektoriais. Jis neturėjo žiūronų ir negalėjo pamatyti, ar šviečiama iš automobilio ir kas šviečia. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, siekdami surinkti savo naudai kuo daugiau įrodymų, galbūt darė poveikį K. B., kuris teisme patvirtino, kad pareigūnų bijojo ir sutiko duoti jiems naudingus parodymus, nes jis užsiima neteisėta veikla ir taip siekė jų palankumo.
4.22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė vienas iš Aplinkos apsaugos pareigūnų nepatvirtino fakto, jog matė, kad į laukus V. K. ar A. S. švietė prožektoriais, kurie pritvirtinti prie medžioklinių ginklų. Jeigu V. K. ir V. S. ir būtų švietę prožektoriais į laukus, kurie nebuvo pritvirtinti prie ginklų ir ne iš automobilio, tai šie veiksmai nėra niekaip draudžiami, ir V. K. bei A. S. veiksmuose nebūtų jokio teisės pažeidimo. Pareigūnai šioje byloje dėl per didelio atstumo negalėjo tiksliai pasakyti, ar buvo šviečiama iš transporto priemonės, ar stovint šalia, todėl akivaizdu, kad jie negali nurodyti, ar matyti švietimo įrenginiai buvo pritvirtinti ant ginklų, todėl apklausiami teisme šios aplinkybės ir nepatvirtino.
4.23. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iki tada, kai 2020-01-21 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nebuvo net užsimenama apie švietimą. Medžioklės aktas V. K. nebuvo pateiktas pasirašyti taip pat iki 2020-01-21. I. Žigienė teismo posėdyje teigė, jog apie pažeidimą, ką asmenys buvo pažeidę, ji buvo įvardijusi pažeidimo dieną ir tai matyti filmuotoje medžiagoje. Ji nurodė: „Aš sakiau ginklai ne dėkluose, į medžioklės lapą neįrašyta, ginklai užtaisyti, garsiai tokie mano žodžiai buvo pasakyti, tai ko dar reikia“ (2020-07-07 teismo posėdžio garso įrašo 32.05–32.19 min.). Apie švietimą net nėra užsimenama, kada atsiranda šis pažeidimas, nėra aiškinamasi.
4.24. Pastebėtina, jog visi V. K. pateikti įrodymai ir pakviesti liudytojai teismo buvo įvertinti kritiškai, tačiau visi pareigūnų atlikti pažeidimai yra pateisinami. Iš esmės administracinio nusižengimo padarymas buvo įrodinėjamas tik specialistų parodymais, jų samprotavimais ir prielaidomis apie tariamai buvusias aplinkybes, kurios nefiksuotos vaizdo įraše. Teismas išskirtinai vertino kaip patikimus pareigūnų surinktus duomenis, nors būtent Aplinkos apsaugos darbuotojų veiksmai, jų eiga ir kelia daugiausiai abejonių dėl jų teisingumo, t. y. prie protokolo pateikiamoje fotolentelėje nurodoma, kad fotografuota 2020-01-14, tačiau iš fotografijos Nr. 6 akivaizdu, jog fotografuota vėliau, paimant ginklus iš medžiotojų.
4.25. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3/2013).
Šalies argumentai
4.26. V. K. ir jo atstovo teigimu, šiuo atveju nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. K. švietė neleistinu būdu iš automobilio ant ginklų pritvirtintais prožektoriais. Pareigūnų liudijimai teisme tik patvirtino tai, kad jie nematė, ar iš automobilio buvo šviečiama, ar šalia jo, o faktas, kad V. K. medžiojo su E. M., pas kurį buvo įrašytas į medžioklės lapą, taip pat nėra paneigtas. Visos abejonės, kaip nurodyta anksčiau, turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl V. K. administracinio nusižengimo byla pagal ANK 290 straipsnio 4 ir 5 dalis turi būti nutraukta.
Dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės
4.27. Jeigu vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 290 straipsnio 5 dalyje, V. K. atstovas prašo atsižvelgti į toliau nurodytus motyvus dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės.
4.28. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
4.29. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą V. K., neatsižvelgė į jį charakterizuojančias aplinkybes. V. K. administracine tvarka baustas nėra, nei realios žalos, nei realaus pavojaus nesukėlė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, manytina, jog V. K. paskirta 900 Eur bauda ir specialiosios teisės medžioti atėmimas vieneriems metams bus pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
4.30. Teismų praktikoje aiškinant konfiskavimo taikymą ne vieną kartą pabrėžta, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys bylose 2AT-8-2013, 2AT-60-2014, 2AT-52-511-2016, 2AT-4-489/2016 ir kt.).
3. Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-17 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti, nesant jo veiksmuose nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 1 ir 5 dalyse, sudėties.
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir į jo pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
Dėl ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės atsakomybės
5.2. Apelianto A. S. nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, jog byloje yra įrodytas pažeidimas, kad būdamas medžioklės vadovu, jis neįrašė į medžioklės lapą kito medžiotojo – V. K. – ir pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21, 23, 58, 58.2, 58.5.8,58.15, 59, 60, 62, 63, 74, 74.1 punkto reikalavimus.
5.3. A. S. nurodo, kad neįrašė V. K. į savo medžioklės lapą, nes pastarasis su juo nemedžiojo, jis medžioklę vykdė vienas – nuo 2020-01-14 18.15 val. medžiojo tykodamas, medžiojo būtent šernus, todėl ir turėjo teisę naudoti prožektorių ant ginklo.
5.4. Jei medžioklėje būtų dalyvavęs ir V. K., tai jis jį būtų įrašęs į lapą, kurį turėjo su savimi, taigi jokių kliūčių jam jį įtraukti į lapą nebuvo, tačiau žinodamas, kad V. K. su juo nemedžiojo, o medžiojo tame pačiame ploto vienete kitoje vietoje su kitu medžiotoju E. M., todėl jis dubliuojančio įrašo nedarė, nes tokiu atveju būtų buvę taip, kad V. K. medžiojo dviejose vietose. Sustabdžius patikrinimui ir aplinkosaugininkams klausiant, ar V. K. medžioja kartu su juo, kadangi medžioklėje nuo vakaro dalyvavo tik jis vienas, tai ir atsakė, kad medžioja vienas ir kad V. K. su juo nemedžioja. Tuo metu dar pagalvojo, kad V. K. iki atvažiuodamas iki (duomenys neskelbtini) jo paimti gal bus ką nors sumedžiojęs ir Aplinkos apsaugos pareigūnai jį sekė. Pareigūnams atliekant automobilio apžiūrą buvo aptiktas V. K. šautuvas ne dėkle ant automobilio grindų, tai jį išmušė iš pusiausvyros, jis pasimetė, bandė prisiminti, kaip tai nutiko – prisiminė, kad išlipdamas iš bokštelio ištaisė savo šautuvą ir atėjo į sutartą vietą ant žvyrkelio. Susitikus su V. K., nutarė apžiūrėti jo naują šautuvą su jį, A. S., dominančiu optiniu taikikliu, tad iš ginklo dėklo paėmęs jo šautuvą keletą kartų pažiūrėjo per optinį taikiklį. Paimdamas į rankas V. K. šautuvą, jis savo šautuvą įdėjo į atlaisvintą V. K. ginklo dėklą ir jį uždarė. Jo ginklo dėklas buvo likęs jo mašinoje, su kuria buvo išvažiavusi jo žmona namo pas šeimą, tad ginklo dėklo jis tuo metu neturėjo. Nei jis, nei V. K. neužtaisinėjo jo ginklo, jis, A. S., paėmęs tik kelis kartu pažiūrėjo per optinį taikiklį, kad įvertintų jo parametrus. Netrukus paprašė V. K. jį nuvežti į netoliese, apie 1–1,5 km atstumu, esantį lauką Pjaulių k., kur šernai daro žalą žemės ūkio naudmenims, kur ir planavo toliau tęsti medžioklę. Pjaulių k., pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti iš paskos važiavusių Aplinkos apsaugos pareigūnų. Po patikrinimo jis tęsė medžioklę numatytoje vietoje.
5.5. A. S. pažymi, kad iš automobilio nebuvo medžiojama, jo ginklas buvo V. K. ginklo dėkle, kuris buvo ant antros eilės sėdynės V. K. automobilyje „Volkswagen Transporter“, o pastarojo šautuvas buvo padėtas ant grindų po antros eilės sėdynėmis, ant jo buvo uždėtas jo, A. S., ramentas. Šautuvų pasiekti ir pasiimti iš tos vietos neišlipus iš tokio automobilio dėl automobilio specifikos yra neįmanoma.
Dėl teisės aktų pažeidimų
5.6. Medžioklės metu medžioklinio ginklo naudojimą reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Tai numato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 33 straipsnis „Ginklų ir šaudmenų nešiojimasis ir gabenimas“, kurio 4 punkte numatyta: „Medžioklės plotuose medžioklei skirti užtaisyti ginklai nešiojami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
5.7. Minėtų Taisyklių 60 punkte numatyta: „Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai siekiant nutraukti kančias pribaigiamas sužeistas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais kitais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių <...>“. A. S. nurodo, kad 2020-01-14 užpildęs medžioklės lapą ir būdamas medžioklės ploto vienete turėjo teisę būti su neįdėtu į dėklą ginklu, taip ir buvo pasielgta.
5.8. Taisyklių 62 punkte numatyta: „Medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas tik perlaužus (jei yra techninės galimybės)“. A. S. nurodo, kad patikrinimo metu jo ginklas ir buvo su saugikliu ne kovinės būsenos ir be šovinio lizde (tik tikrintojai nepateikė vaizdo medžiagos, kurioje būtų atliekama ginklo apžiūra atitraukiant ginklo spyną ir ją parodant pareigūnams – nes tai paneigtų pareigūnų žodžius). Nors kai jis buvo spaudžiamas padėti šovinius prie ginklo, girdisi, kaip I. Žigienė sako, jog viskas (t. y. jo ginklo apžiūra) yra nufilmuota.
5.9. Taisyklių 63 punkte numatyta: „Ne medžioklės metu medžioklinis ginklas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimti.“ A. S. teigimu, šio punkto pažeidimas jam negali būti taikomas, nes 2020-01-14 patikrinimo metu jis dar nebuvo baigęs medžioklės, nors jo ginklas buvo dėkle ir su išimtu iš šovinio lizdo šoviniu, kurį jis išėmė išlipdamas iš bokštelio prieš pareidamas link automobilio.
5.10. Taisyklių 58.5.8. punkte numatyta: „Draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais.“ A. S. teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių tai patvirtinti. Nei Aplinkos apsaugos pareigūnai, nei žvejai (brakonieriai) negalėjo to matyti, negalėjo matyti tiesiogiai paties automobilio, nes iš jų buvimo vietos vaizdą užstoja vešli pakrančių augmenija, švendrai, nelygus reljefas, vandens pumpavimo stoties pastatas, el. transformatorinė su apaugusiais krūmais. Taip medžiojama nebuvo. Tokį įspūdį pareigūnai galėjo susidaryti dėl lėto važiavimo labai duobėtu žvyro keliu, išsisukinėjant, apvažiuojant duobes, kai jie važiavo marių link, link jėgos aitvarų stovyklos, kur link buvo atvažiavęs kitas automobilis. Jei, kaip teigia pareigūnai, jau buvo švitinėjama ir gan ilgai, tai jie galėjo ir pagal jų pažeidimų fiksavimo tvarką privalėjo užfiksuoti vaizdo fiksavimo priemonėmis (kaip žinoma, tokias priemones jie turėjo). Tačiau tokio švitinėjimo nebuvo. O kaip buvo išsiaiškinta 2020-02-14 teismo posėdyje, Aplinkos apsaugos inspektorius R. Strakšinskas, paveikęs liudytoją K. B., privertė jį duoti neteisingus, bet Aplinkos apsaugos pareigūnui reikiamus parodymus, kuriuos, teisme prisiekęs, K. B. paneigė ir papasakojo, jog pareigūnai pildė dokumentus sėdėdami automobilyje ir iš tos vietos, kur jie buvo, žvyrkeliu važiuojančio automobilio tiesiogiai nesimatė.
5.11. Taisyklių 58.15. punktas numato draudimą medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejį, kai medžiojami šernai tykojant). A. S. teigia, kad 2020-01-14 jis ir medžiojo būtent tykodamas, medžiojo šernus ir turėjo teisę bei švietė dirbtiniu šviesos šaltiniu, pritvirtintu prie šautuvo, ir pasišvietė rankiniu prožektoriumi. Nėra tokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis švietė iš automobilio – taip medžiojama nebuvo.
5.12. Pareidamas iš medžioklės vietos link žvyrkelio ((duomenys neskelbtini) g.) jis švietė rankiniu prožektoriumi, šviesdamas davė ženklą V. K., jog jis yra pravažiavęs jo parėjimo vietą. Medžioklėje jau keleri metai jis naudojasi termovizoriumi, tad šviesti ieškant žvėrių nėra jokio reikalo. Ginklo uoksai yra ortopediniai, pritaikyti juos naudoti tik dešine ranka. Pateiktame vaizdo įraše matosi, kad yra neįmanoma važiuojant automobilyje naudotis ginklu pro langą, ginklas nėra pritaikytas naudoti ir kaire ranka, jis su ortopedine buože. Be to, kaip išsiaiškino, automobilio „Volkswagen Transporter“ dešinysis šoninis langas neatsidaro, nes yra sugedęs.
5.13. 2020-01-21 apie 17 val. Aplinkos apsaugos pareigūnams R. Strakšinskui ir I. Žigienei atvykus į namus ir atliekant ginklo poėmį jis reikalavo pateikti protokolą ar kitą dokumentą, iš kurio būtų aišku, kuo jis yra kaltinamas, ką pažeidė ir kokiu pagrindu yra paimamas ginklas, aiškino, kad nepateikus jokio dokumento ginklo poėmis yra neteisėtas. Atvykus iškviestiems policijos pareigūnams, jis buvo priverstas perduoti ginklą. Vėliau paaiškėjo, kad ginklo paėmimo metu nebuvo jokio dokumento – nei protokolo, nei nutarimo – apie jo galbūt padarytus teisės pažeidimus. Jam buvo aiškinama, jog administracinio nusižengimo protokolo jam negali surašyti, kol nėra paimtas ginklas. Protokolas buvo surašytas tik 2020-01-21 19.26 val., o Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas Nr.00108 jau po protokolo surašymo. Tiktai 2020-01-21 vakare, apie 20 val., gavęs protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-154-2020, jis galėjo susipažinti, kokių teisės aktų pažeidimu yra kaltinamas. Taigi prieš 7 dienas (2020-01-14) apie padarytus pažeidimus nebuvo pateikta informacijos, o jis apie tai sužinojo ne tuo pat metu, nors pažeidimo fiksavimo metu privalėjo būti surašytas protokolas, jei buvo privaloma paimti ginklą, ir t. t.
5.14. A. S. teigimu 2020-01-14 atliekant galimo pažeidimo fiksavimą buvo pažeistos jo teisės, t. y. jam nebuvo išaiškintos jo teisės, nebuvo išaiškinta, ką neteisėto jis padarė, kokius ANK straipsnius ar kitus teisės aktus pažeidė, kaip tai numato ANK. Patikrinimo metu nebuvo paaiškinta, jog jis yra įtariamas medžiojęs neleistinu būdu, nebuvo surašytas nei administracinio nusižengimo protokolas, nei medžioklės patikrinimo aktas. Nesant aiškiems įtarimams ir nežinant pažeidimo esmės, pažeidus jo teises, jam nebuvo sudarytos sąlygos paaiškinti aplinkybes ir apsiginti.
5.15. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019-12-30 įsakymu Nr. AD1-261 patvirtintos Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos 25 punkte numatyta: „Reido dalyviai, pastebėję asmenis, įtariamus padarius pažeidimus, juos stebi techninėmis priemonėmis (joms esant) fiksuoja galimą pažeidimą <...>.“ Vaizdo fiksavimui priemones pareigūnai turėjo, bet įrašų nepateikė.
5.16. Protokolo surašymą reglamentuoja ANK ir net du LR aplinkos ministro įsakymais patvirtinti tvarkos aprašai: LR aplinkos ministro 2003-08-08 įsakymu Nr. 418 patvirtinta Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos 21 punkte numatyta: „Pareigūnas, radęs transporto priemonėje teisės pažeidimo įrankius, priemones, objektą, kitus teisės pažeidimo įrodymus, neteisėtai įgytus gamtos išteklius, gamtos išteklius be jų įgijimą įrodančių dokumentų (jei tokie dokumentai reikalingi), – apie tai surašo protokolą, kuriame smulkiai aprašo minėtus daiktus.“ Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019-12-30 įsakymu Nr. AD1-261 patvirtintos Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos 32 punkte nurodyta: „Pareigūnas, nustatęs, kad buvo padarytas pažeidimas, turi vietoje surinkti pažeidimą įrodančią medžiagą (pareiškimus, liudytojų parodymus, pažeidimo padarymo įrankius, objektus ir kt.,) nustatyti pažeidėjo asmenybę ir surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, jeigu tai užtraukia administracinę atsakomybę.“; 33 punkte numatyta: „Pareigūnai pažeidėjų apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka <...>“. Tai padaryta nebuvo, nes, kaip 2020-02-14 teismo posėdyje nurodė kaip liudytojas apklaustas inspektorius R. Strakšinskas, protokolo nerašė, nes surašius neteisingai ir įrašius kokius neteisingus pažeidimų punktus prie to prisikabina advokatai ir bylos pralaimimos. 2020-01-14 atlikto patikrinimo metu nebuvo surašytas nei administracinių nusižengimų protokolas, nei medžioklės patikrinimo aktas, nei padarytas joks įrašas Medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) apie patikrinimą ir nustatytus pažeidimus. Patikrinimo metu nebuvo paaiškinta ir jam, A. S., nebuvo aišku, kuo jis įtariamas, kokius teisės aktus pažeidė. Tokie veiksmai – laiku ir tinkamai nesurašius reikiamų dokumentų – sudarė sąlygas inspektoriui vėliau surašyti ir plėsti, piktnaudžiauti ir sunkinti galimų pažeidimų mastą ir, kaip vėliau paaiškėjo, taip ir buvo daroma. Apklausiamas kaip liudytojas K. B., teisme prisiekęs sakyti tiesą, paliudijo, kaip inspektorius R. Strakšinskas, atvykęs į jo gyvenamąją vietą, įkalbėjo jį teikti melagingus parodymus, jo bijodamas ir R. Strakšinskui pasakius, jog reikės tik pasirašyti liudytojo apklausos protokolą ir patvirtinti liudijimą vaizdo įrašu, o į teismą jam vykti nereikės, paliudijo tai, ko prašė R. Strakšinskas. Versija apie švitinėjimą prilipdyta vėliau tam, kad būtų rimtesnis pažeidimas, dėl didesnių nuopelnų.
5.17. Dėl ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinės atsakomybės už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ir / ar draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės taisyklėse, taip pat dėl liudytojų ir kitų pateiktų teismui įrodymų vertinimo A. S. savo apeliaciniame skunde nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes, nurodytas V. K. atstovo skunde, todėl apygardos teismas jų nekartoja, tik nurodo tai, ką A. S. nurodo papildomai savo apeliaciniame skunde.
5.18. Pasisakydamas dėl liudytojo V. Mickevičiaus, neetatinio Aplinkos apsaugos inspektoriaus, 2020-07-07 teismo posėdyje duotų parodymų A. S. papildomai nurodo, jog V. Mickevičius pripažino, kad nėra įsitikinęs, jog matė, kad šviečiama buvo tik iš važiuojančios mašinos, kad šviečiama galbūt buvo ne iš automobilio, kad nematė nuvažiuojančio žvyrkeliu automobilio dešinio šono, nes automobilis buvo į jį kairiuoju šonu, kad apsisukdamas automobilis savo žibintais apšvietė medžius ir lauką, paliudijo, kad žvyrkelio atkarpa nėra matoma.
5.19. Dėl liudytojų ir kitų pateiktų teismui įrodymų vertinimo A. S. papildomai nurodo, kad teismui buvo pateikta jo filmuota medžiaga, nuotraukos. Tačiau teismo šie įrodymai neįvertinti dėl nežinomų priežasčių. Iš filmuotos medžiagos matyti, jog automobilyje, kuriuo jie tą vakarą važiavo, nėra techninių galimybių ginklų pasiimti nuo galinės sėdynės, jais tinkamai naudotis esant automobilio priekinėse sėdynėse. Fotonuotraukose (b. l. 19, fotonuotrauka Nr. 4) ir filmuotoje medžiagoje matyti, jog ant grindų esančio ginklo viršaus uždėtas ramentas. Neįvertinta aplinkybė, kad jis, A. S., sėdėdamas automobilyje, fiziškai neturėjo galimybes atlikti švietimo iš automobilio veiksmą, byloje yra pateikiamos aplinkybės, jog šio automobilio langas net neatsidaro. Neįvertinta ir tai, ar jam, esant dešiniarankiam, fiziškai įmanoma medžioti šviečiant iš automobilio ginklu, kurio buožė yra ortopedinė, pritaikyta juos naudoti tik dešine ranka, pagaminta išformuojant dešinės rankos nykščiui skylę ir taip išformuojant ginklo paėmimą tik dešine ranka, taigi kaire ranka nepalaikysi ir nepasinaudosi. Neatsižvelgta ir į jo parodymus, jog jis naudojasi termovizoriumi ir todėl švietimas yra nelogiškas žvėrių aptikimo būdas. Be to, teismas nieko nepasisakė apie atstumus ir vietovės ypatumus, užstojančius transporto priemonės matomumą tam tikrą atkarpą, iš kurių matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai faktiškai ir negalėjo matyti, kad šviečiama iš transporto priemonės, nes iš jų buvimo vietos vaizdą užstojo vešli pakrančių augmenija, švendrai, nelygus reljefas, vandens pumpavimo stoties pastatas, el. transformatorinė su apaugusiais krūmais. Tai teismo posėdžiuose patvirtino ir kaip liudytojai apklausti pareigūnai.
5.20. Teismas, pasisakydamas, jog Aplinkos apsaugos pareigūnai naudojosi naktinio matymo žiūronais, nurodė realios situacijos neatitinkančią informaciją, kadangi tokios informacijos pareigūnai pateikę nebuvo. Jie tik nurodė, jog buvo išsiėmę žiūronus, jie užfiksuoti niekur nebuvo, o administracinio nusižengimo protokole pažymėta: „Nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės: žiūronai DELTA OPTIKAL TITANIUM“ (b. l. 5), tačiau šie žiūronai nėra naktinio matymo, o yra tik paprasti, t. y. pritaikyti naudoti dieną.
5.21. Pirmosios instancijos teismo liudytojas D. V. įvertintas taip pat kritiškai, nors, A. S. teigimu, jie nėra pažįstami.
5.22. Dėl 2020-01-19 atliktos liudytojo K. B. apklausos A. S. papildomai nurodo, jog 2020-02-14 teismo posėdyje išsiaiškinta, kad inspektorius R. Strakšinskas, paveikęs šį liudytoją, privertė jį duoti neteisingus, bet Aplinkos apsaugos pareigūnui reikiamus parodymus, kuriuos, teisme prisiekęs, K. B. paneigė ir papasakojo, jog pareigūnai pildė dokumentus sėdėdami automobilyje ir iš tos vietos, kur jie buvo, žvyrkeliu važiuojančio automobilio tiesiogiai nesimatė.
5.23. A. S., atkreipdamas dėmesį į tai, kad nė vienas iš Aplinkos apsaugos pareigūnų nepatvirtino fakto, jog matė, kad švietimą į laukus prožektoriais, kurie pritvirtinti prie medžioklinių ginklų, vykdė jis ir V. K., papildomai nurodo, jog akivaizdu, kad pareigūnai per didelį atstumą net ir negalėjo nakties metu nustatyti, ar minėti švietimo įrenginiai buvo pritvirtinti prie ginklų, todėl savo liudijime teisme šios aplinkybės ir nepatvirtino. A. S. nurodė, kad turėjo ir naudojosi tokiu pat galingu rankiniu prožektoriumi pasišviesdamas lauką ir šviesdamas automobiliu važiavusiam V. K..
5.24. Teismo nutarime nurodoma, kad jis, A. S., ištaisė ginklą greitai išimdamas šovinį ir paėmęs kitą ginklą, norėjo taip pat padaryti. Tačiau A. S. pažymi, kad pareigūnai patys paprašė parodyti ginklus, ar jie nėra užtaisyti, ir jis aiškiai žinodamas, kad jo ginklas yra neužtaisytas, paėmęs savo ginklą ir pakreipęs jį taip, kad filmuojančiam pareigūnui aiškiai būtų matoma ginklo spyna ir vamzdis, atitraukė spyną ir joks šovinys neiššoko, o buvo matyti tik kiti dėtuvėje buvę 2 šoviniai, kuriuos jiems matant ir netrukdant jis išėmė (pagal Taisykles, išlipant iš bokštelio privaloma ginklą ištaisyti, t. y. išimti šovinį iš ginklo šovinio lizdo, vamzdžio, tai jis buvo padaręs išlipdamas iš bokštelio prieš eidamas prie automobilio). Prašydamas parodyti ginklus, R. Strakšinskas pasakė, jog bus geriau, jeigu jis parodys, atitrauks spynas, nes jie apie ginklus nelabai ką išmano. Jis taip ir padarė, todėl suprantama, kad pareigūnai, daugiau reikalų turintys tik su žvejybos taisyklių pažeidėjais, nėra išmanantys ginklų sandaros, todėl pamatytas šovinys dėtuvėje jiems asociavosi su užtaisyto ginklo sąvoka, bet ginklas laikomas užtaisytu, kai šovinys yra ginklo vamzdyje, o ne dėtuvėje. Keista, jeigu pareigūnai pastebėjo, kad jis, kaip jie tik vėliau aiškina, greitai ištaisė savo ginklą, tai kodėl apskritai prileido jį prie kito ginklo. Jokio pagriebimo jo už rankos nebuvo, jis, paėmęs V. K. ginklą, atidarinėjo spyną, buvo įjungtas saugiklis ir nėjo iškart atitraukti spynos, konstrukcija nežinoma, tad kažkiek užtrukus atidarius spyną iš ginklo buvo išspriegtas šovinys, kuris nukrito šalia ant automobilio grindų. Atidarant ginklo spyną jis būna išspriegiamas su tam tikra inercija, tai nutiko tik su V. K. ginklu, o ištaisinėjant jo, A. S., ginklą, joks šovinys nei išspriegtas, nei išlindo iš ginklo vamzdžio. Visa jo ginklo ištaisymo eiga buvo neskubant rodoma pareigūnams ir jis aiškiai matė, kad jie tai filmuoja net keliese, bet to įrašo nepateikė.
5.25. Teisme pareigūnas R. Strakšinskas aiškino, jog ne visus veiksmus filmavo, nes neva neužtenka įrenginyje GOPRO vietos, bet tai nelogiška ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes vėlesni įvykiai pateikiami nufilmuoti, o ankstesni – ne, tai reiškia, kad atminties vietos įrenginyje pakako, ji nebuvo užpildyta. Nepateikiama apžiūros dalis, kur buvo filmuojama automobilio pirminė apžiūra įlipant į automobilį per galines bagažinės duris ir jį apžiūrint iš vidaus, ant galinės sėdynės aptinkant dėkle jo, A. S., ginklą „Blaser R8“, vėliau išlipus ir tęsiant apžiūrą atidarant automobilio šonines duris. Pareigūnai nuslėpė dalį vaizdo įrašų, pateikė tik tuos, kurie jiems naudingi, o įrašų, galinčių objektyviai nustatyti tiesą ir jiems apsiginti, nepateikė, juolab, kad teisme išsiaiškinta, jog pareigūnai turėjo net tris priemones, su kuriomis jie filmavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareigūnai, kai neva pastebėjo švitinėjant iš V. K. automobilio, turėjo priemones ir laiko tai užfiksuoti turimomis priemonėmis, nes, pagal jų teiginius, švietinėjimas truko ilgą laiką, kol automobilis važiavo link žvyrkelio pabaigos, važiavo sustodamas vis pašviesdamas. Bet tai tik jų įsivaizduojami teiginiai, neparemti jokiais vaizdiniais įrodymais, nors vaizdo fiksavimo priemones jie turėjo net tris. Pastebėtina, jog ir tamsiu metu filmuojant, kad ir mobiliuoju telefonu, būtų matomos tiek automobilio, tiek prožektorių šviesos.
5.26. Teisingumui nustatyti prašo teismo leisti atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą – fiksavimą įvykio–pažeidimo fiksavimo vietoje, siekiant nustatyti faktines aplinkybes – ar stebint iš Aplinkos apsaugos pareigūnų buvimo vietos buvo galima matyti tai, ką teigia matę pareigūnai, užfiksuoti ir tai pateikti teismui.
5.27. A. S. teigimu, šiuo atveju nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis gabeno ginklą užtaisytą ir ne dėkle, jog jis medžiojo šviesdamas neleistinu būdu iš automobilio, ant ginklų pritvirtintais prožektoriais. Pareigūnų liudijimai teisme patvirtino tik tai, kad jie nematė, ar iš automobilio buvo šviečiama, ar šalia jo. Visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl, apelianto A. S. teigimu, administracinio nusižengimo byla pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 5 dalis turi būti nutraukta.
Dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės
5.28. A. S. pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jį charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad jis administracine tvarka baustas nėra, nei realios žalos, nei realaus pavojaus nesukėlė, net nebuvo iššauta nei šūvio, nei sumedžiotas laimikis, o tik subjektyviais Aplinkos apsaugos pareigūnų liudijimais pagrįstas galimas pažeidimas apie švietimą iš automobilio.
5.29. Teismų praktikoje aiškinant konfiskavimo taikymą ne vieną kartą pabrėžta ir tai, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys bylose 2AT-8-2013, 2AT-60-2014, 2AT-52-511-2016, 2AT-4-489/2016 ir kt.).
2. Teismo posėdyje apeliantai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti. Institucijos atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliaciniai skundai atmestini.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Nagrinėjamoje byloje V. K. nubaustas už tai, kad 2020-01-14 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete jis kartu su A. S., turėdami teisę medžioti, medžiojo graižtviniais šautuvais HEYM, 8x57 IS, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. K., ir BLASTER R, 8, „Winchester Magnum“, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. S., su optiniais taikikliais draudžiamu būdu – šviečiant iš transporto priemonės „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dirbtinės šviesos šaltiniais – prožektoriais, pritvirtintais prie medžioklinio šautuvo vamzdžio. V. K. medžiojo neteisėtai, nesant įrašui tam medžioklės plotų vienetui išduotame 2019-12-31 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), su savimi turėdamas ginklą, kuris nebuvo įdėtas į dėklą. Veždamas šį jam priklausantį ginklą automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant grindų tarp galinės ir priekinės sėdynės, jis nesilaikė ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, nes ne medžioklės metu medžioklinis ginklas nebuvo įdėtas į dėklą, šoviniai iš jo nebuvo išimti. Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas, sistemiškai įvertinęs paties V. K. ir A. S. paaiškinimus Aplinkos apsaugos pareigūnams įvykio vietoje, užfiksuotus ir filmuotoje medžiagoje, fotolenteles, ginklų, jų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių paėmimo protokolą Nr. 00107 ir medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog V. K. buvo šiame medžioklės plote su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, medžiojo draudžiamu būdu (šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais ir / arba apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais, nesilaikė ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, nes vežiojosi savo šaunamąjį ginklą užtaisytą, nemedžiodamas tame medžioklės plote ir neišimdamas iš jo šovinių bei neįdėdamas jo į dėklą, tokiais savo veiksmais padarė jam inkriminuotus ANK 290 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, pasireiškusius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58, 58.2, 58.2.1, 58.5.8, 58.15, 59, 60, 62, 63, 74, 74.1 punktų reikalavimų pažeidimu.
6. A. S. šioje byloje nubaustas už tai, kad 2020-01-14 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete jis kartu su V. K., turėdami teisę medžioti, medžiojo graižtviniais šautuvais HEYM, 8x57 IS, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. K., ir BLASTER R, 8, „Winchester Magnum“, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. S., su optiniais taikikliais draudžiamu būdu – šviečiant iš transporto priemonės „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dirbtinės šviesos šaltiniais – prožektoriais, pritvirtintais prie medžioklinio šautuvo vamzdžio. Be to, A. S., būdamas medžioklės vadovu ir turėdamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ jam išduotą 2019-12-31 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas medžioklę, neįrašė jame kito medžioklėje dalyvavusio medžiotojo V. K., t. y. tinkamai neužpildė medžioklės lapo Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Be to, A. S., veždamas jam priklausantį ginklą automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės keleivių sėdynės, nesilaikė ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, nes ne medžioklės metu medžioklinis ginklas nebuvo įdėtas į dėklą, šoviniai iš jo nebuvo išimti. Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nors A. S. 2020-01-14 turėjo teisę medžioti ir tai patvirtinantį medžioklės lapą ir buvo jame nurodytame medžioklės plote, tačiau jis, kaip medžioklės vadovas, neįrašė į savo turėtą medžioklės lapą kito medžiotojo – V. K. ir nepareikalavo jo parašo (Taisyklių 21 ir 23 punktai), medžiojo draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, iš jų – šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais (Taisyklių 58.5.8 punktas) ir apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (Taisyklių 58.15 punktas), nesilaikė ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, vežiojosi savo medžioklinį ginklą neužsegtame dėkle ir užtaisytą, su šoviniu lizde (Taisyklių 60, 62 ,63 punktai), tokiais savo veiksmais padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 5 dalyse, pasireiškusius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21, 23, 58, 58.2, 58.5.8, 58.15, 59, 60, 62, 63, 74, 74.1 punktų reikalavimų pažeidimu.
7. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. kategoriškai nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 290 straipsnio 4 ir 5 dalis, o administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. ginčija jo nubaudimą pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 5 dalis, teigdami, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl V. K. ir A. S. kaltės padarius minėtus jiems inkriminuotus administracinius nusižengimus. V. K. ir jo atstovo teigimu, šiuo atveju nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. K. švietė neleistinu būdu iš automobilio ant ginklų pritvirtintais prožektoriais (pareigūnai teisme tik patvirtino tai, kad jie nematė, ar iš automobilio buvo šviečiama, ar šalia jo), o faktas, kad V. K. medžiojo su E. M., pas kurį buvo įrašytas į medžioklės lapą, taip pat nėra paneigtas. A. S. taip pat teigia, kad byloje nėra objektyvių ir neginčytinų jo kaltės įrodymų, t. y. kad jis gabeno ginklą užtaisytą ir ne dėkle, jog medžiojo šviesdamas neleistinu būdu iš automobilio, ant ginklų pritvirtintais prožektoriais, taip pat pažymėdamas, kad pareigūnų liudijimai teisme patvirtino tik tai, kad jie nematė, ar iš automobilio buvo šviečiama, ar šalia jo.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
9. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
10. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, ir pripažindamas A. S. kaltu padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 5 dalyse, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje apklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis V. K. ir A. S., Institucijos atstovą, kaip liudytojus apklausęs įvykio metu įvykio vietoje patikrinimą atlikusius Aplinkos apsaugos departamento inspektorius R. Strukčinską ir I. Žigienę bei kartu su jais reide dalyvavusį neetatinį inspektorių V. Mickevičių, taip pat kaip liudytojus apklausęs K. B., A. K., D. J., E. M., įvertinęs Institucijos pateiktuose įvykio aplinkybių tyrimo vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. pateiktame kompaktiniame diske esančias įvykio vietos apylinkių nuotraukas ir planus su atstumų išmatavimais, įvertinęs šių duomenų visumą byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste motyvuotai konstatavo, kad V. K. ir A. S. kaltė dėl jiems inkriminuotų administracinių nusižengimų įrodyta ir abejonių nekelia. Nors V. K. ir A. S. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu pripažino savo kaltę tik dėl Medžioklės taisyklių 59, 60 ir 63 punktų pažeidimo, t. y. dėl to, kad po medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotą V. K. vairuojamame automobilyje vežėsi V. K. ir A. S. priklausančius ginklus, nesilaikydami ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų (ginklai nebuvo uždarytuose dėkluose, V. K. ginklas buvo ir užtaisytas), nurodydami, kad taip atsitiko dėl neatidumo, netinkamai padedant šiuos ginklus automobilyje po jų apžiūrėjimo, o kitus jiems inkriminuotus Medžioklės taisyklių pažeidimus jie neigė ir ginčija savo apeliaciniuose skunduose tačiau, apygardos teismo nuomone, Klaipėdos apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina abiejų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltę dėl visų jiems inkriminuotų nusižengimų padarymo.
11. Pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse nustatytus pažeidimus. ANK 290 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už turinčio teisę medžioti asmens (medžiotojo) buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. ANK 290 straipsnio 1 ir 5 dalių konstrukcijos yra blanketinės, jos nukreipia į kitą teisės aktą – Medžioklės taisykles. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apylinkės teismas pripažino įrodyta, kad V. K. pažeidė Medžioklės taisyklių 58, 58.2, 58.2.1, 58.5.8, 58.15, 59, 60, 62, 63, 74, 74.1 punktų, o A. S. – 21, 23, 58, 58.2, 58.5.8, 58.15, 59, 60, 62, 63, 74, 74.1 punktų reikalavimus.
12. Medžioklės taisyklių 21 punkte nustatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius, o medžiotojai turi pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje. Už teisingą medžioklės lapo užpildymą, pagal Taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus, atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas (23 punktas); asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, draudžiama medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus ir kt.) (58.1.1 papunktis), o asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės (58.2.1 papunktis); medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, iš jų – šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais (58.5.8 papunktis) ir medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus 10.2.6 papunktyje), medžioklinius prožektorius, kurių šviestuvas žibintas pritaisytas prie šautuvo, leidžiama naudoti tik medžiojant šernus tykojant (58.15 papunktis). Taisyklių 59 punkte nurodyta, kad medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, 60 punkte – kad medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine – pradėjus medžioti. Jeigu einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais kitais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių.62 punkte nustatyta, kad medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, ginklą perlaužus (jei yra techninės galimybės). Taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad ne medžioklės metu medžioklinis ginklas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimti.74.1 papunktyje nurodyta, kad Medžioklės taisyklių 58.1–58.5, 58.35 ir 71.9 papunkčiuose nurodytų draudimų pažeidimai laikomi šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais.
Dėl ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės atsakomybės
13. Kaip minėta, Medžioklės taisyklių IX skyriaus, kuriame įtvirtinta su medžiokle susijusi draudžiama veikla, 58.2.1. papunktis draudžia būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius, o medžiotojai turi pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje (21 punktas). Už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas (23 punktas).
14. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – medžioklės patikrinimo aktu (b. l. 7), fotonuotraukomis (b. l . 18–23), medžioklės lapu (b. l. 22), liudytojų R. Strukčinsko, I. Žigienės, V. Mickevičiaus parodymais, apylinkės teismas pripažino, jog byloje neginčytinai įrodyta, kad 2020-01-14 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, Aplinkos apsaugos pareigūnams sustabdžius automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tiek V. K., tiek A. S., graižtvinius šautuvus HEYM, 8x57 IS, Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis V. K.) ir BLASTER R, 8, Winchester Magnum Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis A. S.), gabeno automobilio salone neįdėtus į dėklus ir su vamzdžiuose užtaisytais šoviniais
15. A. S. teigia, kad tą vakarą medžiojo vienas, V. K. medžiojo kitoje vietoje ir buvo įrašytas į kito vadovo medžioklės lapą. Jis V. K. tik paprašė pavežti jį į kitą medžioklės vietą, taip pat apžiūrėjo naują V. K. šautuvą.
16. Medžioklės taisyklių 60 punkte nurodyta, kad medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine – pradėjus medžioti. Jeigu einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais kitais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Taisyklių 62 punkte nustatyta, kad medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, ginklą perlaužus (jei yra techninės galimybės), Taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad ne medžioklės metu medžioklinis ginklas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimti.
17. Taigi, būdamas medžioklės vadovu, medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. privalėjo prieš išimant V. K. priklausantį ginklą iš dėklo, medžioklės lape įrašyti ir V. K., o to nepadaręs, pažeidė Taisyklių 21 punkto nuostatas ir padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
18. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančioje filmuotoje medžiagoje (įrašas Nr. 3) užfiksuota, jog V. K. kelis kartus paneigė, jog jis medžioja (teigė, jog nemedžioja), todėl A. S. apeliacinio skundo motyvai apie tai, kad V. K. tą vakarą buvo įrašytas į kitą medžioklės lapą, laikytini tik gynybos versija, kuri paneigta anksčiau paminėtais objektyviais byloje surinktais įrodymais.
Dėl ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinės atsakomybės
19. V. K. nesutinka, kad jis pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1. papunkčio reikalavimus – draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape ir taip pažeidė ANK 290 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos turinčio teisę medžioti asmens (medžiotojo) atsakomybės už buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas nuostatas.
20. Apeliaciniame skunde V. K. neneigia, kad 2020-01-14 aplinkos apsaugos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Volkswagen Transporter“, pareigūnai klausė, ar jis medžioja. Apelianto nuomone, jie klausė apie medžiojimą kartu su A. S., todėl ir atsakė, kad nemedžioja. A. S. buvo tik jo paprašęs pavežti ir norėjo apžiūrėti V. K. naujai įsigytą ginklą. Jis pirmą kartą susidūrė su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais, pasimetė, todėl nenurodė, kad tą vakarą teisėtai medžiojo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės būrelio vienete ir buvo įrašytas į kitą medžioklės lapą (medžioklės vadovas E. M.).
21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl šio V. K. padaryto nusižengimo. Nėra paneigti inspektorių R. Strukčinsko ir I. Žigienės bei V. Mickevičiaus parodymai, kurie patvirtina, jog V. K. kelis kartus paneigia medžiojantis, nenurodo, kad yra įrašytas į kitą medžioklės lapą ir tvirtina važiuojantis namo. Šie duomenys aiškiai užfiksuoti pareigūnų pateiktoje filmuotoje medžiagoje, Tai, kad V. K. tą vakarą nemedžioja, savo paaiškinime nurodė ir A. S. (b. l. 13).
22. Pažymėtina, kad V. K. nei 2020-01-21 baigiant surašyti administracinio nusižengimo protokolą, nei jo atstovas 2020-02-07 prašyme teismui nenurodė, kad V. K. buvo įrašytas į medžioklės lapą 2020-01-14 ir teisėtai medžiojo MK „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose medžioklės plotuose. Tokios itin reikšmingos, pagrindo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn aplinkybės nenurodymas negali būti pateisinamas pasimetimu, Medžioklės taisyklių nežinojimu, pareigūnų baime ar pan. Tik 2020-02-18 teismui buvo pateiktas medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame V. K. įrašytas kaip dalyvaujantis 2020-01-14 medžioklėje, kuriai vadovavo E. M.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokią akivaizdžiai bandančią paneigti V. K. kaltę aplinkybę pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip gynybinę nurodydamas, kad jokioje kitoje medžioklėje V. K. tą vakarą / naktį nedalyvavo ir į kitą medžioklės lapą šalia medžiotojo E. M. buvo įrašytas vėliau, taip dirbtinai ir neteisėtai sukuriant abejonę keliantį įrodymą apie V. K. teisę su į dėklą neįdėtu ir užtaisytu ginklu būti šiame medžioklės plote. Šių duomenų kontekste apylinkės teismas V. K. ir A. S. bei liudytojo E. M. teisme duotus parodymus apie V. K. medžioklės tą vakarą teisėtumą pagrįstai įvertino kritiškai, kaip duotus susijusių tarpusavyje asmenų (vieno medžiotojų klubo, kurio vadovu yra A. S., narių), siekiant padėti V. K. išvengti administracinės atsakomybės, todėl jais nesirėmė ir nusprendė, kad įsiteisėjus nutarimui spręs E. M., kaip liudytojo, davusio melagingus parodymus, atsakomybės klausimą.
Dėl ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinės atsakomybės už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ir/ar draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse
23. Medžioklės taisyklės draudžia medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, iš jų – šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais (58.5.8 papunktis) ir medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje (medžioklinius prožektorius, kurių šviestuvas žibintas pritaisytas prie šautuvo (leidžiama naudoti tik medžiojant šernus tykojant) (58.15 papunktis).
24. Tai, kad V. K. ir A. S. medžiojo draudžiamu būdu (šviečiant iš transporto priemonių dirbtiniais šviesos šaltiniais ir / arba apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais), teismas pripažino įrodyta liudytojų – Aplinkos apsaugos departamento inspektorių R. Strukčinsko, I. Žigienės ir V. Mickevičiaus parodymais.
25. Apeliantai teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jie medžiojo draudžiamu būdu – šviečiant iš transporto priemonės. Nei Aplinkos apsaugos pareigūnai, nei žvejai (brakonieriai) negalėjo to matyti, negalėjo matyti tiesiogiai paties automobilio, nes iš jų buvimo vietos vaizdą užstoja vešli pakrančių augmenija, švendrai, nelygus reljefas, vandens pumpavimo stoties pastatas, el. transformatorinė su apaugusiais krūmais. Taip medžiojama nebuvo. Tokį įspūdį pareigūnai galėjo susidaryti dėl lėto važiavimo labai duobėtu žvyro keliu, išsisukinėjant, apvažiuojant duobes.
26. Tokią apeliantų poziciją paneigia byloje surinkti įrodymai. Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai R. Strukčinskas, I. Žigienė ir kartu reide dalyvavęs neetatinis inspektorius V. Mickevičiaus nurodė, kad iš pradžių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantis automobilis jokių įtarimų nesukėlė, nors tuo metu, jiems tikrinant prie (duomenys neskelbtini) upės šliuzo esančius žvejus jie ir nurodė, kad iš to automobilio į visas puses yra šviečiama galingais šviesos šaltiniais. Baigę rašyti administracinio nusižengimo protokolus už žvejybos taisyklių pažeidimą, pareigūnai pradėjo stebėti minėtą automobilį. Automobilis judėjo lėtai, kartais sustodavo, nuo jo į visas puses buvo apšviečiami laukai. Jie įsitikino, kad šviečia tikrai ne tik automobilio žibintai, o ir mažiausiai du galingi prožektoriai, paprastai naudojami medžiotojų, todėl pradėjo persekioti minėtą automobilį ir už kelių kilometrų jį sustabdė. Kad tai yra tas pats automobilis, iš kurio buvo šviečiama papildomais (ne automobilio) šviesos šaltiniais, patvirtina inspektoriaus R. Strukčinsko parodymai apie tai, jog jis per žiūronus matė, kad keliukais važinėjasi ne lengvasis automobilis, o mikroautobusas ar „minivenas“ su baltais užrašais ant šonų. Būtent tokį automobilį tą vakarą ir vairavo V. K.. Tai, kad važiuojantį automobilį kartais galėjo užstoti krūmai, meldai ar siurblinė, priešingai apeliantų tvirtinimui, nepatvirtina, jog pareigūnai dėl per didelio atstumo negalėjo tiksliai pasakyti, ar buvo šviečiama iš transporto priemonės, ar stovint šalia.
27. Sustabdžius automobilį, kuriuo važiavo V. K. ir A. S., bei tikrinant dokumentus, apžiūrint automobilį, apklausiant apie įvykio aplinkybes, nė vienas iš jų pareigūnams nenurodė, kad turi naktinio matymo prietaisus (termovizorius, naktinio matymo žiūronus ar pan.), kitus papildomus, prie užtaisytų šautuvų nepritvirtintus šviesos šaltinius (prožektorius), kuriais galėjo stebėti aplinką ar pasišviesti einant. Tokie įrankiai nebuvo rasti ir apžiūrint transporto priemonę. Šie A. S. paaiškinimai atsirado vėliau. Jo parodymus apie tai, kad jis medžiojo tykodamas bokštelyje ir į V. K. vairuojamą automobilį atėjo pasišviesdamas rankiniu prožektoriumi, nes norėjo pervažiuoti į kitą tykojimo vietą, paneigia liudytojų parodymai apie tai, kad iš automobilio, kuriuo važiavo V. K. ir A. S., ar šalia jo buvo šviečiama dviem atskirais šviesos šaltiniais tiek į abi kelio puses automobiliui judant, tiek į laukus automobiliui sustojus.
28. Paties A. S. paaiškinimai apie to vakaro įvykius yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nuolat kintantys, nurodant vis kitokią įvykių seką, taip siekiant išvengti atsakomybės už padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Savo paaiškinime, rašytame 2020-01-21 (b. l. 16 – 17) jis nurodė, kad savo ginklą prie V. K. automobilio jis atsinešė neužtaisytą, apžiūrint V. K. šautuvą nė vienas iš jų jo neužtaisinėjo. Teismo posėdyje jis aiškino, kad su V. K. tą vakarą medžiojo atskirai. Žmona jį atvežė į medžioklės plotą, ten, užsipildęs medžioklės lapą, jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, vėliau planavo eiti į kitą vietą, kur šernai išeina į pievas. Pamatė lėtai važiuojantį ir ant kelio sustojusį pažįstamo medžiotojo V. K. automobilį, pašvietė prožektoriumi, kad atkreiptų V. K. dėmesį į save ir ėjo link jo, pasiremdamas ramentu, kuriuo tuo metu naudojosi dėl buvusios traumos. Šios A. S. nurodomos aplinkybės paneigtos byloje esančiais objektyviais įrodymais – pareigūnams sustabdžius automobilį, abu V. K. ir A. S. priklausantys ginklai buvo užtaisyti ir parengti šauti, prie jų buvo pritvirtinti prožektoriai. Automobilyje gulintis medicininis ramentas buvo visiškai švarus, tai matyti ir filmuotoje medžiagoje, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir kaip liudytoja apklausta Aplinkos apsaugos pareigūnė I. Žigienė.
29. A. S. skundo argumentai, kad iš jo teismui pateiktos filmuotos medžiagos matyti, jog automobilyje, kuriuo jie tą vakarą važiavo, nėra techninių galimybių ginklų pasiimti nuo galinės sėdynės, jais tinkamai naudotis esant automobilio priekinėse sėdynėse, pažymėtina, jog neatmestina pakankamai reali tikimybė, jog pamatę pareigūnus, A. S. ir V. K. galėjo tiesiog numesti ginklus atitinkamai ant galinės automobilio sėdynės ir ant žemės tarp priekinių ir galinių sėdynių, taip siekdami pašalinti bet kokius galimus pareigūnų įtarimus dėl Medžioklė taisyklių pažeidimų, medžiojant draudžiamu būdu – šviečiant iš transporto priemonės dirbtinės šviesos šaltiniais – prožektoriais, pritvirtintais prie medžioklinio šautuvo vamzdžio.
30. Kitos apeliantų nurodomos aplinkybės – kad prožektoriumi netoliese švietė D. V., kuris tą vakarą budėjo (duomenys neskelbtini) uoste ir Aplinkos apsaugos pareigūnai galėjo sumaišyti šviesos šaltinių kilmę ir vietą, ar tai, kad K. B. savo pirminius parodymus apie tai, jog matė automobilį (mikroautobusą, kuris vėliau buvo sustabdytas pareigūnų), iš kurio važiuojant ir sustojus buvo šviečiama į aplinkinius laukus, medžius, (duomenys neskelbtini) kanalą, davė priverstas pareigūnų – laikytinas tik siekiu išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų parodymų objektyvumu. Jie A. S. ir V. K. nepažinojo, jokio išankstinio nusistatymo prieš juos neturėjo, o į automobilį atkreipė dėmesį ir vėliau jį sustabdė būtent todėl, kad iš jo buvo šviečiama pašaliniais šviesos šaltiniais, tai ir atkreipė pareigūnų dėmesį ir būtent dėl to, kilus įtarimui, ir buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti šioje byloje nustatyti Medžioklės taisyklių pažeidimai. Pareigūnų parodymai apie tai, kad prožektoriais buvo šviečiama būtent iš automobilio, kurį, kaip vėliau buvo nustatyta, vairavo V. K., yra nuoseklūs, jie automobilį stebėjo pakankamai ilgą laiką ir būtent švitinėjimas iš automobilio jiems sukėlė įtarimų dėl galimų pažeidimų. K. B. apie tai, kad buvo šviečiama iš automobilio, patvirtino tiek raštu (b. l. 15, 2020-01-19 liudytojo apklausos protokolas), jo parodymai užfiksuoti ir filmuotoje medžiagoje (b. l. 24). Pažymėtina, kad būtent jis 2020-01-14 atkreipė pareigūnų dėmesį į automobilį, iš kurio važiuojant buvo šviečiama į visas puses.
31. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo ištirti apelianto A. S. papildomai pateikti vaizdo įrašai, pasak apelianto, daryti rugsėjo 26-27 d. naktimis įvykio vietoje siekiant patvirtinti, kad aplinkos apsaugos pareigūnai iš jų nurodytos vietos negalėjo matyti galimo švietimo prožektoriais iš važiuojančio automobilio. Teismo posėdyje peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus ir išklausius apelianto A. S. komentarus apie įrašuose fiksuojamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie vaizdo įrašai nėra pakankamai informatyvūs patvirtinti ar paneigti kokią nors reikšmingą bylai aplinkybę. Iš įrašų nėra galimybės spręsti ar patikrinti, iš kokios konkrečiai vietos buvo filmuojama, kokioje konkrečiai vietoje filmavimo metu buvo filmuojamas automobilis, ar filmavimo metu filmuojamas automobilis iš tiesų judėjo, ar jo žibintai buvo įjungti, ar filmavimo metu iš automobilio iš tiesų buvo šviečiama ir prožektoriais. Priimtina dėmesin, kad filmuojama buvo aktyvaus augalijos vegetacijos periodo metu, esant suvešėjusiai medžių lapijai, aukštai sukilusiems krūminiams ir žoliniams augalams, kas, skirtingai nuo įvykio metu (2020-01-14) buvusios žiemos periodui būdingos situacijos, galėjo ženkliai užstoti matomumą. Todėl, teismo vertinimu, apelianto A. S. pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys niekaip nepaneigia byloje apklaustų liudytojų parodymų apie jų matytas švysčiojimo prožektoriais iš automobilio, kuriuo įvykio metu važiavo A. S. ir V. K., aplinkybes.
32. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo tikrinama ir apelianto A. S. apeliacinio proceso metu iškelta versija, neva 2020-09-22 jam gaunant laikiną medžioklės bilietą Šilutės gyvosios gamtos inspekcijoje, liudytojas R. Strukčinskas jam pripažino, kad patikrinimo įvykio vietoje metu 2020-01-14 jo ginklas nebuvo užtaisytas, ginklo vamzdyje šovinio nebuvo, o jis pats, menkai nusimanydamas apie ginklus, dėl šios aplinkybės apsiriko. Ši apelianto versija ją tikrinant buvo visiškai paneigta.
33. Visų pirma, teismas atkreipė dėmesį, jog A. S. prašymas, kuriame ši versija buvo išdėstyta, buvo pateiktas teismui 2020-09-21 (t. 2, b. l. 5), nors prašyme kalbama apie A. S. pokalbį su R. Strukčinsku, vykusį tik kitą dieną, t. y. 2020-09-22. Iš A. S. teismui parodytų ir pateiktų Laikinųjų medžiotojo bilietų matyti, kad laikinas medžiotojo bilietas jam buvo išduotas 2020-09-04 ir galiojo iki 2020-09-22, kitas laikinas medžiotojo bilietas buvo išduotas 2020-09-22. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas liudytojas Institucijos pareigūnas R. Strukčinskas parodė, kad A. S. atvyko į Instituciją prasitęsti leidimo atitinkamai rugsėjo 4 ir 22 dienomis, t. y. būtent tomis dienomis, kurios ir nurodytos kaip leidimų išdavimo datos, leidimai iš anksto išduodami nebuvo. Liudytojas kategoriškai paneigė apelianto aiškinimą, neva pokalbio metu jis apeliantui pripažinęs apie savo suklydimą dėl ginklo patikrinimo metu. Liudytojas taip pat parodė, jog atvykdamas į Instituciją, A. S. paprastai įrašinėdavo savo buvimą Institucijoje ir pokalbius su pareigūnais, todėl, jeigu toks apelianto nurodomas pokalbis būtų vykęs, jo garso / vaizdo įrašą apeliantas neabejotinai būtų pateikęs teismui. Nors, paaiškėjus šiam neatitikimui, apeliantas A. S. bandė aiškinti, neva pateiktame teismui prašyme jis apsiriko nurodydamas pokalbio su R. Strukčinsku datą, ir šis jo aiškinimas neišlaiko elementarios kritikos. Akivaizdu, jog jeigu apelianto nurodomas pokalbis su R. Strukčinsku būtų įvykęs jo ankstesnio apsilankymo Institucijoje metu 2020-09-04, kaip kad ėmė aiškinti apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apie šią aplinkybę jis iš karto ir būtų informavęs teismą. Tačiau jo pareiškimas teismui buvo surašytas ir įteiktas tik 2020-09-21, t. y. numatyto teismo procesinio sprendimo išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka paskelbimo 2020-09-22 išvakarėse, taip akivaizdžiai siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą ir dėl to pareiškime nurodant faktus, kurie turėjo įvykti tik kitą dieną (numatomas apelianto atvykimas į Instituciją tęsti laikino medžioklės leidimo ir numatomas jo pokalbis su liudytoju). Minimo A. S. pareiškimo melagingumą akivaizdžiai patvirtina ir kita šiame pareiškime nurodyta aplinkybė. Pareiškimu kartu buvo prašoma pratęsti bylos nagrinėjimą ir atidėti nutarties paskelbimą, kol bus gautas atsakymas iš Aplinkos ministerijos, kadangi apeliantai apskundė ministerijai Institucijos pareigūnų veiksmų tiriant šią bylą teisėtumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. S. galiausiai pripažino, kad apeliantai jokio skundo Aplinkos ministerijai dėl pareigūnų veiksmų nėra padavę, ir atsiėmė savo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, neva laukiant atsakymo iš Aplinkos ministerijos.
34. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas liudytojas R. Strukčinskas taip pat parodė, kad norėdamas išsiaiškinti visas A. S. keliamas abejones, neva jo ir V. K. ginklai patikrinimo metu nebuvo užtaisyti, jis papildomai konsultavosi su Institucijos ginklų specialistais, kurie visiškai patvirtino patikrinimą atlikusių pareigūnų fiksuotas aplinkybes, jog patikrinimo metu atitraukiant atitinkamo modelio ginklų spynas, šovinys iš spynos galėjo iškristi tik tuo atveju, jei jis prieš tai buvo ginklo vamzdyje, t. y. ginklui esant užtaisytam. Akivaizdu, jog patikrinimo metu A. S. galėjo paimti ir paslėpti tik tokiu būdu iš vieno ginklo spynos atidarymo metu išmestą šovinį ir mėginti tai padaryti su kito ginklo spynos išmestu šoviniu (ką nuosekliai tvirtina matę Institucijos pareigūnai), kadangi jam nebuvo jokio tikslo ir prasmės bandyti išimti po vieną šovinį iš abiejų ginklų dėtuvių, kuriose buvo ir daugiau šovinių, ir vieno šovinio pašalinimo faktas niekaip nebūtų paneigęs kitų šovinių buvimo fakto ginklų dėtuvėse. Tuo būdu apelianto A. S. apeliacinio proceso metu papildomai pateiktas ir teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota jo ginklo ištaisymo procedūra, iš esmės patvirtina tiek A. S., tiek ir Institucijos pareigūnų nurodytas aplinkybes apie atitinkamo modelio ginklų spynos veikimo mechanizmą, tačiau niekaip nepaneigia liudytojų Institucijos pareigūnų parodymų apie A. S. veiksmus ištaisant ginklus patikrinimo metu įvykio vietoje. Pažymėtina, kad tiek liudytojas R. Strukčinskas, tiek Institucijos atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog įgudusiam medžiotojui (koks neabejotinai yra A. S.) nėra sudėtinga ginklo ištaisymo metu ranka lengvai pagauti ginklo spynos išmetamą šovinį nelaukiant, kol jis nukris ant žemės ar nuskries į šalį.
35. Apartų duomenų kontekste nekyla abejonių, jog V. K. ir A. S. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.5.8 papunkčio reikalavimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 290 straipsnio 5 dalyje.
36. Apeliantų skundų argumentai, kad 2020-01-14 atliekant galimo pažeidimo fiksavimą nebuvo surašytas nei administracinio nusižengimo protokolas, nei medžioklės patikrinimo aktas, priešingai apeliantų tvirtinimui, neleidžia daryti išvados, kad nebuvo sudarytos sąlygos paaiškinti aplinkybes ir apsiginti. Kaip matyti iš pareigūnų pateiktos filmuotos medžiagos, įvykio vietoje tiek V. K., tiek A. S. buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti ir jie davė paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu, todėl kalbėti apie galimą jų teisių pažeidimą nėra pagrindo.
37. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo V. K. ir A. S. atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, padarė teisingas ir įstatymu pagrįstas išvadas dėl V. K. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, ir A. S. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 5 dalyse. Klaipėdos apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai. Taigi naikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-17 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą V. K. pagal ANK 290 straipsnio 4 ir 5 dalį, o A. S. pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 5 dalį nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
38. V. K. bei jo atstovas ir A. S. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą V. K. ir A. S., neatsižvelgė į juos charakterizuojančias aplinkybes, t. y., kad jie administracine tvarka bausti nėra, nei realios žalos, nei realaus pavojaus nesukėlė, be to, A. S. pažymi, kad net nebuvo iššauta nei šūvio, nei sumedžiotas laimikis, o tik subjektyviais Aplinkos apsaugos pareigūnų liudijimais pagrįstas galimas pažeidimas apie švietimą iš automobilio, todėl, apeliantų nuomone, sprendimas dėl turto konfiskavimo nėra proporcingas.
39. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 290 straipsnio 10 dalies nuostatas už šio straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių ar kitų nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
40. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti medžioklinį šaunamąjį ginklą HEYM, 8x57 IS, Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu ir prožektoriumi, priklausantį V. K., ir medžioklinį šaunamąjį ginklą BLASTER R, 8, „Winchester Magnum“, Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu ir prožektoriumi, priklausantį A. S., pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. ir A. S. medžiojo draudžiamu būdu, naudodami medžioklinius šaunamuosius ginklus HEYM, 8x57 IS, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir BLASTER R, 8, Winchester Magnum, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. S., su optiniais taikikliais ir prie ginklų pritvirtintais prožektoriais, todėl šie administracinio nusižengimo padarymo įrankiai iš jų konfiskuotini (ANK 29 straipsnis).
41. Pritardamas apylinkės teismo sprendimui konfiskuoti medžioklinį šaunamąjį ginklą HEYM, 8x57 IS, Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu ir prožektoriumi, priklausantį V. K., ir medžioklinį šaunamąjį ginklą BLASTER R, 8, „Winchester Magnum“, Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu ir prožektoriumi, priklausantį A. S., apygardos teismas pažymi, kad nurodyti daiktai buvo administracinio nusižengimo įrankiai, kuriuos pagal įstatymą privaloma konfiskuoti. Todėl apygardos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 29 straipsnio ir 290 straipsnio 10 dalies nuostatas.
42. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti V. K. ir A. S. administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo - nėra pagrindo, nes jokios išskirtinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, jų nenurodoma ir apeliaciniuose skunduose. Minėtų medžioklinių šaunamųjų ginklų su optiniais taikikliais ir prie ginklų pritvirtintais prožektoriais, priklausančių pažeidėjams, konfiskavimas, kuris, kaip minėta, nagrinėjamu atveju turi būti taikomas privalomai, yra proporcingas padarytiems šiurkštiems Medžioklės taisyklių pažeidimams ir pažeidėjų asmenybei. Dėl padarytų administracinių nusižengimų pažeidėjų patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 10 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma, neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinį teisingumo ir proporcingumo principą.
43. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė Klaipėdos apylinkės teismas, nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas, patikrinus jų neperžengiant apeliacinių skundų ribų, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. bei jo įgalioto atstovo advokato Kazio Bitario ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinių skundų ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarimą.
Nutartis neskundžiama.