Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui I. M. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti visiškai. 2015 metais susipažino su L. K., draugavo, gimė dukra E. Kai gimė dukra, jis buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad L. laukiasi, kad gimė dukra. Paskui jas abi atsivežė į (duomenys neskelbtini). 2017 metais nebesutapo interesai ir išsiskyrė, ryšių nepalaikė, ji buvo ieškovą užblokavusi. Prieš 2-3 metus jam paskambino socialinės darbuotojos ir pasakė, kad dukra yra pas globėją, klausė gal nori pasiimti vaiką. Dukra tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Pradėjo tvarkytis dokumentus. Šiuo metu E. gyvena kartu su juo ir jo mama apie metus laiko. Įsidarbino (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti iš atsakovės po 200 eurų išlaikymą dukrai, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, elektroniniu laišku pranešė, kad posėdyje nedalyvaus.

Tretysis asmuo I. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žinojo, jog sūnus draugavo su L., paskui – kad L. laukiasi. Kai gimė E., važiuodavo pas mergaitę, nuveždavo dovanų. K. E. buvo metai, ji visą vasarą pragyveno pas ją. Paskui išvažiavo gyventi pas D. į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko L. pabėgo į (duomenys neskelbtini), o po 2 mėnesių pranešė, kad mergaitė iš jos atimta ir gyvena pas globėjus (duomenys neskelbtini). Kai apie tai informavo tarnybos, pradėjo tvarkytis dokumentus. Apie metus laiko bendravo su institucija (duomenys neskelbtini) kol atsiėmė mergaitę, paskui susigražino ją į (duomenys neskelbtini). Mama iš vis atsiribojo nuo dukters, bandė jai skambinti, bet mama atmetė skambutį, parašė, kad nenori bendrauti. Kai grįžo tėtis iš užsienio, E. pati nebenori bendrauti su mama.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimams neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė, kad atsakovei L. K. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. K., kurios tėvas gimimo įraše nėra nurodytas. 2022 metais vaikas paimtas iš atsakovės , jam buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) šeimoje, o vėliau ji perduota į (duomenys neskelbtini) vaiko senoliams, buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta I. M.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte nurodyta, kad D. M. yra E. K. biologinis tėvas su 99,9999972123996 procentų tikimybe. Ieškovas šiuo metu rūpinasi nepilnamete dukra, teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovės L. K. turtinę padėtį byloje nėra.

Kiekvienas vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), kuri pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CK numatytos įrodymų priemonės, tai yra bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas (CK 3.148 straipsnis). DNR ekspertizės išvados pripažįstamos įrodymu, turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, kadangi tai yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Nagrinėjamu atveju DNR ekspertizė patvirtino, kad ieškovas D. M. yra E. K. biologinis tėvas su 99,9999972123996 procentų tikimybe. Duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizės išvados teisingumu ir pagrįstumu, byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į objektyvius mokslinius tyrimus, iš kurių matyti, kad nepilnametės E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra ieškovas D. M., ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai.

CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos A. T. 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į tai, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo dukters auklėjimo ir priežiūros, ieškovas ir tretysis asmuo I. M. rūpinasi vaiku. VTAS pateikė išvadą, kad E. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų jos interesus. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas ir nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nepilnametei dukrai iš atsakovės priteisti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė išlaikymo vaikui neteikia. VTAS nuomone prašoma vaikui išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius. Nors atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, kitų išlaikytinių. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad prašomas vaiko išlaikymo dydis prieštarauja jo teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, priteistinas vaikui išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovui uzufrukto teise iki dukters pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovui išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovui byloje buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei, kurias sudaro: 264,00 Eur žyminis mokestis (105 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 54 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą, 105 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), 645,83 Eur išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 25,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti nepilnametės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. sausio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti D. M. nepilnametei dukrai E. K. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės L. K. valstybei bylinėjimosi išlaidas – 264,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį bei 25,84 Eur (dvidešimt penkių eurų ir 84 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662, įmoką sumokant į pasirinktą valstybės biudžeto atsiskaitomąją sąskaitą).

Priteisti iš atsakovės L. K. į valstybės biudžetą 645,83 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 83 centų) išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630, įmoką sumokant į pasirinktą valstybės biudžeto atsiskaitomąją sąskaitą).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui ne vėliau kaip kitą darbo dieną teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, tai yra Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriui, tėvystei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.