- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- T-1292-825/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nedalyvaujant A. B., teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. B. prašymą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme gautas A. B. prašymas, kuriuo prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę pagal naujai įsigaliojusias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 ir 62 str. nuostatas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio nusikaltimo padarymo metu bei nuosprendžių priėmimo diena redakcija) 56 straipsnis „Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą“ numatė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150:ver17).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 56 straipsnis „Bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą“ (keistas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554) numato, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio nusikaltimo padarymo metu bei nuosprendžių priėmimo diena redakcija) 62 straipsnis „Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas“ numatė, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kai yra šios sąlygos, teismas gali: paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnio 2 dalyje, arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150:ver17).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnis „Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas“ numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kai yra šios nurodytos sąlygos, teismas gali: paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje, arba (keistas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu A. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 259 str. 1 d., 259 str. 1 d., 258 str. 2 d. ir nuteisė: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., 5 (penkeriems) metams laisvės atėmimo (2008 m. balandžio 24 d. epizodas); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., 5 (penkeriems) metams laisvės atėmimo (2008 m. gegužės 6 d. epizodas); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu (2008 m. gegužės 7 d. epizodas narkotikai iš D. B.); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. - 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu (2008 m. gegužės 7 d. epizodas narkotikai iš nenustatyto asmens); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d., - 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., 65 str., paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Į bausmės laiką įskaitė laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2008 m. gegužės 7 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. 2 p., konfiskavo 200 litų pinigų, revolverį „Olympic Nr. 000561 su 3 kulkomis, revolverį „IJSPLO1“, „Ekolvoltran“ su 6 šoviniais, revolverį „ME38 Compact-G“ Nr. 008281, revolverį „Rider 35“ Nr. 08051, šautuvą su optiniu taikikliu Nr. A407375. Durklą perdavė ginklų fondui. Priimdamas nuosprendį teismas nurodė, kad skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į tai, kad jie nusikaltimus daro nebe pirmą kartą, anksčiau teisti už analogiškus nusikaltimus, tai rodo jų nenorą pasitaisyti, padidintą pavojingumą visuomenei, nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio, kaltinami sunkių nusikaltimų padarymu, todėl jiems skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu 2009 m gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuteistajam A. B. už nusikalstamų veikų padarymus paskirtų bausmių subendrinimo dalyje pakeitė ir paskirtas bausmes subendrino tokiu būdu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. už 2008 m. balandžio 24 d. bei 2008 m. gegužės 6 d. padarytas nusikalstamas veikas teismo paskirtas bausmes iš dalies sudedant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 dalių tvarka subendrino ir paskyrė subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Už narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš D. B. ir iš nepažįstamo asmens įgijimą bei jų laikymą teismo paskirtas bausmes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 dalių tvarka iš dalies sudedant subendrino ir paskyrė subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p. tvarka ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme apėmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę bei teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. paskirtą 40 parų arešto bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paliko 8 metus laisvės atėmimo. Priimdamas nuosprendį teismas nurodė, kad duomenys rodo, kad A. B. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymus paskirtos bausmės yra didesnės nei tų įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai. Jų paskyrimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. reikalavimams neprieštarauja. Skirdamas jas teismas atsižvelgė ir įvertino tiek A. B. asmenybę, tiek ir kitas aplinkybes. Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra lygios šio įstatymo sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Įvertinus A. B. asmenybę, turimus teistumus, kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. reikalavimus, akivaizdu, kad už šių nusikalstamų veikų padarymus paskirtos sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio dydžio bausmės akivaizdžiai yra per mažos. Nors apeliaciniu skundu A. B. savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo pilnai pripažino, tačiau pagrindo už šių nusikalstamų veikų padarymus sumažinti jam ir taip paskirtas per mažas laisvės atėmimo bausmes, nėra. Prisipažinimas aplamai lengvina atsakomybę tik esant nuoširdžiam gailėjimuisi. Duomenų, kad, šiuo konkrečiu atveju, A. B. gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų yra nėra nuoširdus, tad prisipažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe šioje stadijoje nepripažįstamas. Iš nuosprendžio matyti, kad bendrindamas visas A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. tvarka. Akivaizdu, kad nenustatydamas konkrečių subendrintų bausmių bei nenurodydamas, kokias konkrečias bausmes kokiu konkrečiu būdu bendrina, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje teismo nuosprendis yra keičiamas. A. B. paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra didesnė už griežčiausios laisvės atėmimo bausmės vidurkį ir savo dydžiu ji nėra aiškiai per didelė, nes A. B. nuteistas 10 kartą, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu ir turėdamas neišnykusius teistumus. Tačiau, ją nustatydamas, teismas nesivadovavo skiriamai galutinei subendrintai bausmei keliamais reikalavimais. Galutinė subendrinta bausmė nustatoma įstatyme numatytais būdais subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir ji skiriama teismui apėmus arba visiškai ar iš dalies sudėjus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Tuomet, kai vienos iš paskirtų bausmių turi būti sudedamos, o kitos apimamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, o po to šiuo būdu paskirtas bausmes visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. Bausmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p. tvarka bendrinamos gali būti tik esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, t. y., tik nustačius, kad kaltininkas viena veika padarė 2 ar daugiau nusikalstamų veikų. Tokių duomenų byloje nėra. Visos A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos atskirais nusikalstamais veiksmais, tad A. B. paskirtų bausmių bendrinimas teismo nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p. tvarka, yra negalimas. A. B. yra nuteistas už 2-ų sunkių nusikaltimų, padarytų 2008 m. balandžio 24 d. tikslu platinti įgyjant ir parduodant 0,022 g. heroino bei 2008 m. gegužės 6 d. įgyjant bei parduodant 0,038 g heroino, padarymus, 2-ų nesunkių nusikaltimų, padarytų 2008 m. gegužės 7 d. iš D. B. įgyjant 1,651 g. heroino bei laikant ir iš nenustatyto asmens įgyjant MDMA, kanapes bei jų dalis, relanium ir juos laikant, padarymus bei už 1-o baudžiamojo nusižengimo, padaryto iš nenustatyto asmens įgyjant durklą, padarymus. Akivaizdu, kad, šiuo konkrečiu atveju, A. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. ir 258 str. 2 d., tarpusavyje labai skiriasi pagal savo pavojingumą bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10 ar 11 straipsnius yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. A. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. yra priskiriamos tai pačiai sunkių nusikaltimų kategorijai, tad tarpusavyje jos bendrintinos iš dalies jas sudedant. Jam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. už 2008 m. balandžio 24 d. padarytą nusikaltimą paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. Už 2008 m. gegužės 6 d. padarytą nusikalstamą veiką jam taip pat paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. Jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tad tarpusavyje jos taip pat bendrintinos iš dalies jas sudedant. A. B. už 2008 m. gegužės 7 d. padarytą narkotikų iš D. B. įgijimą paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Už jo 2008 m. gegužės 7 d. padarytą narkotikų iš nenustatyto asmens įgijimą jam paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Šios nusikalstamos veikos nuo veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. akivaizdžiai skiriasi savo pavojingumu ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Įvertinus tai, kad šioje dalyje net ir taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, subendrinta bausmė būtų akivaizdžiai mažesnė už bausmę, paskirtą už sunkių nusikaltimų padarymą, už nesunkių nusikaltimų padarymą paskirta subendrinta bausmė, turi būti apimta paskirta subendrinta bausme už sunkius nusikaltimus. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. yra baudžiamasis nusižengimas. Už josios padarymą A. B. nubaustas 40 parų arešto. Ši nusikalstama veika pagal pavojingumą akivaizdžiai skiriasi nuo sunkių nusikalstamų veikų ir priklauso skirtingoms ir nusikalstamų veikų rūšims, ir jų kategorijoms, tad už jį teismo paskirta bausmė su subendrinta bausme už sunkius nusikaltimus, taip pat bendrintina ją apimant.
Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, A. B. paskyrė 8 (aštuonis) metus laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo aspektu, įvertino, kad galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, bausmė nėra aiškiai per švelni.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiam asmeniui skirdami švelnesnę, negu laisvės atėmimas, bausmę, teismai privalo išdėstyti motyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175/2014, 2K-399/2013, 2K-137/2013, 2K-23/2012, 2K-135/2010).
Teismų 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. balandžio 7 d. nuosprendžiai motyvuoti. Teismo parinktos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, jos tinkamai individualizuoti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalį recidyvistu yra toks asmuo, kuris jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatos taikomos esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms. Naujų aplinkybių nenustatyta.
Teismui taikyti naujai įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 ir 62 str. nuostatas pagrindo nėra, todėl prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str., 364 str.,
nutaria:
nuteistojo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.