- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-07
- Bylos Nr.
- 2K-23/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nuteistasis
- E. D., E. Č.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. (E. D.) kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu E. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 287 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė E. D. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams septyniems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. Č., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžiu nuteistojo E. D. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuteistojo E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kita Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo kaltininko naudai, o būtent: 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su E. Č., Trakų r., Onuškio sen., (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), panaudodamas psichinę prievartą prieš tuo metu tarnybos pareigas ėjusį valstybės tarnautoją – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėją E. V. K., t. y. E. Č. grasinant, kad sudegins E. V. K. namus, kad jam ir jo šeimai bus ,,šakės“, E. D. grasino, kad atsiveš ,,chebrą“ iš Lentvario ir nukentėjusįjį ,,subalados“, kad jis (duomenys neskelbtini) negyvens, ir reikalavo, kad E. V. K. susilaikytų nuo teisėtų veiksmų atlikimo – nebaustų E. Č. už administracine tvarka padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (automobilio vairavimą esant neblaiviam).
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo teismą panaikinta Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, nes jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį – nedidelis chuliganizmas, nes nebuvo panaudota psichinė prievarta. Be to, jis už šią veiką jau yra nubaustas administracine tvarka, todėl kriminalinė bausmė negalėjo būti skiriama antrą kartą.
Taip pat kasatorius mano, kad teismas skirdamas bausmė nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir paskyrė per griežtą bausmę. Pasak kasatoriaus, teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad jo motina turi 2-os grupės neįgalumą, tėvas bedarbis, žmona augina vaiką, o jo kaip bendrininko vaidmuo šios veikos padaryme buvo antraeilis, jis savo ketinimų neketino įgyvendinti, todėl jo veikoje nėra ir tiesioginės tyčios. Kasatorius mano, kad buvo pažeista BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, be to, pažeistas BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentas neva jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, todėl teismai nenutraukdami bylos pažeidė BPK 3 straipsnio reikalavimus, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kasatoriaus veiką kvalifikavo pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, nes jis, žinodamas, jog E. V. K. yra valstybės tarnautojas, grasino jam ir reikalavo nebausti E. Č. administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Kasatoriaus grasinimai panaudoti fizinį smurtą prieš E. V. K. buvo nukreipti į ateitį, o toks grasinimas yra psichinė prievarta – vienas iš nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviųjų požymių. Panaudodamas psichinę prievartą kasatorius iš E. V. K. reikalavo atlikti veiksmus E. Č. naudai. Šiuos veiksmus kasatorius atliko tiesiogine tyčia, t. y . suvokė, kad panaudodamas psichinę prievartą reikalauja iš valstybės tarnautojo atlikti veiksmus savo pažįstamo E. Č. naudai, ir norėjo taip veikti
Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad už tą pačią veiką jis buvo patrauktas ir administracinėn, ir baudžiamojon atsakomybėn. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius, būdamas neblaivus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, taip pat savo kūno gestais bei įžeidžiamu elgesiu, vartodamas necenzūrinius žodžius įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Tokiais savo veiksmais jis padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu buvo nubaustas 350 Lt bauda. Tuo tarpu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį jis buvo nuteistas už tai, kad panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo kaltininko naudai.
Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys dėl jam paskirtos per griežtos bausmės, nes teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, tarp jų ir į nurodytas kasaciniame skunde (kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, turėjo oficialias pajamas, buvo pagrindinis šeimos maitintojas, motina yra neįgali, žmona augina vaiką, tėvas bedarbis), bei vadovavosi BK bendrojoje dalyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. D. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką (BK 2 straipsnio 6 dalis)
Kasatorius skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, nes už šią veiką jau yra nubaustas administracine tvarka, todėl kriminalinė bausmė negalėjo būti skiriama antrą kartą.
Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, BK 2 dalies 6 straipsnio, BPK 3 straipsnio, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio (toliau – Konvencijos) turinio išplaukia, kad negalima du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą (nusikaltimą). Kadangi asmens baudimas yra administracinės ir baudžiamosios teisės reguliavimo metodas, kuris siejamas su sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos bausmės paskyrimu, įstatymai draudžia už tą patį pažeidimą taikyti ir administracinę, ir baudžiamąją atsakomybę. Neretai administracinė ir baudžiamoji atsakomybė numatoma už tas pačias veikas, kurių sudėtys skiriasi tik tam tikrais papildomais požymiais, dažniausiai susijusiais su veikos dalyko ypatumais ar padariniais. Todėl sprendžiant, ar asmuo buvo du kartus nubaustas už tą patį teisės pažeidimą, reikia įvertinti, ar esminiai šių teisės pažeidimų požymiai, įtvirtinti atitinkamose ATPK ir BK straipsnių dispozicijoje, yra tie patys.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu E. D. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo kaltininko naudai, o būtent: 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su E. Č., Trakų r., Onuškio sen., (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), panaudodamas psichinę prievartą prieš tuo metu tarnybos pareigas ėjusį valstybės tarnautoją – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėją E. V. K., t. y. E. Č. grasinant, kad sudegins E. V. K. namus, kad jam ir jo šeimai bus ,,šakės“, E. D. grasino, kad atsiveš ,,chebrą“ iš Lentvario ir nukentėjusįjį ,,subalados“, kad jis (duomenys neskelbtini) negyvens, ir reikalavo, kad E. V. K. susilaikytų nuo teisėtų veiksmų atlikimo – nebaustų E. Č. administracine tvarka už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (automobilio vairavimą esant neblaiviam).
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 19.10 val., Trakų r., Onuškio sen., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, taip pat savo kūno gestais bei įžeidžiamu elgesiu (necenzūrinių žodžių vartojimu) įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.
Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, o BK 287 straipsnio 1 dalis – už psichinės prievartos panaudojimą reikalaujant iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.
Įvertinusi minėtų ATPK ir BK straipsnių dispozicijose įtvirtintų veikų požymius, kolegija laiko, kad kasatorius yra nubaustas už dvi skirtingas veikas: administracinį teisės pažeidimą – pasipriešinimą policijos pareigūnui ir nusikaltimą – grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas principas, draudžiantis bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.
Dėl bausmės skyrimo (BK 54 straipsnio 2 dalis)
Kasatorius teigia, kad teismas nesivadovavo BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, netinkamai įvertino jo asmenybę ir paskyrė per griežtą bausmę.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Juose įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Be to, teismas laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šis BK bendrosios dalies straipsnis numato teismo pareigą skiriamos bausmės dydį pradėti skaičiuoti nuo jos vidurkio ir individualizuojant bausmę atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Teismas E. D. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir nurodė išsamius bausmių skyrimo motyvus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nuteistasis, būdamas keturis kartus teistas ir baustas administracine tvarka, naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai rodo, kad kasatorius iš ankstesnio savo elgesio išvadų nedaro, nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo ir yra linkęs nusikalsti. Be to, teismas įvertino, kad nustatytos dvi kasatoriaus atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Nors BK 287 straipsnio 1 dalies sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis, tačiau kasatoriaus, anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Esant šioms aplinkybėms, teismas baudžiamąjį įstatymą skirdamas bausmę pritaikė tinkamai, todėl jos švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. D. kasacinį skundą atmesti.