- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- AN2-214-300/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00754-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- T. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1764-953/2019 T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams, taip pat pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta 10 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 5 dalimi T. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Renault Mascott 130“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo administracinių nusižengimų padarymo priemonė.
2. T. G. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 28 d. 8.50 val. (duomenys neskelbtini). vairavo automobilį „Renault Mascott 130“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,47 prom. neblaivumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje prie sankryžos stovintį automobilį bei jį apgadino, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Renault Mascott 130“, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – administracinio poveikio priemonės netaikyti.
3.1. Skunde nurodoma, kad pagal ANK 423 straipsnio 3 ir 5 dalis teismas turi teisę, bet ne pareigą pažeidėjui skirti transporto priemonės konfiskavimą. Skirdamas administracinio poveikio priemonę teismas vadovavosi formaliu pagrindu (siekiu užkirsti kelią ateityje daryti analogišką teisės nusižengimą), visiškai nevertino ir neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad administracinį nusižengimą jis padarė dėl savo neatsakingumo ir nerūpestingumo (nesant jo veiksmuose tyčios), kad nebuvo padaryta esminė žala kieno nors turtui, nebuvo sužaloti asmenys, kad jis anksčiau niekada nėra vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus, nėra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus. Teismo posėdžio metu jis norėjo pateikti charakteristiką iš darbovietės, automobilio panaudos sutartį, tačiau minėti dokumentai nebuvo pridėti prie bylos. Iš panaudos sutarties matyti, kad automobilį „Renault Mascott 130“ savo veikloje naudoja UAB „M.“, o jam netekus teisės vairuoti, automobilį vairuotų kitas asmuo, t. y. G. G.. Pripažįsta, kad pasielgė neatsakingai ir nerūpestingai, nes būdamas neblaivus sėdo už automobilio vairo, nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad toks jo poelgis turi sulaukti neigiamų pasekmių, todėl dar iki šio skundo padavimo jis visiškai sumokėjo paskirtą 1 200 Eur baudą. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais prašo nekonfiskuoti automobilio.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į T. G. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus, sutinka su jų kvalifikavimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. G. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti jam priklausantį automobilį.
6. Skundžiamu nutarimu T. G. nubaustas už tai, kad jis padarė du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Remiantis ANK 423 straipsnio 5 dalimi už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, kaip teisingai nurodoma skunde, ANK 423 straipsnio 5 dalyje yra numatyta ne teismo pareiga, bet teisė konfiskuoti transporto priemonę.
7. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusižengimo padarymo priemonė, kuri atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje patiktą konfiskuojamo turto apibrėžimą.
8. Turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų, todėl jas skiriant būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-39-1073/2019, 9?10 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).
9. Apylinkės teismas konfiskuodamas automobilį pripažino, kad neblaivus vairuodamas automobilį T. G. pasielgė neatsakingai, pademonstravo nerūpestingą požiūrį į saugų kelių eismą, sukėlė eismo įvykį, apgadino kito žmogaus turtą (automobilį), jo padaryti administraciniai nusižengimai yra pavojingi, keliantys realią grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai, be to, T. G. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl įvertinęs aukštesnės instancijos teismų praktiką padarė išvadą, kad nekonfiskavus transporto priemonės T. G. galėtų padaryti naujus nusižengimus, vien tik baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebus pakankamos priemonės pasiekti individualią prevenciją. Nagrinėjamu atveju T. G. pripažino, kad maždaug 1 val. iki įvykio jis gėrė dvi skardines alaus, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad toks T. G. elgesys (automobilio vairavimas esant neblaiviam) rodo itin didelį jo neatsakingą. Be to, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Taigi apylinkės teismas įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei pobūdį, bet tinkamai neįvertino visų administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir tai sutrukdė tinkamai išnagrinėti bylą.
10. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nors skundžiamame teismo nutarime nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet apygardos teismas netenkino skundo netaikyti automobilio konfiskacijos, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Pavyzdžiui, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-300/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio automobilio konfiskavimo klausimas. Byloje Nr. AN2-125-312/2018 iš esmės buvo sprendžiamas klausimas, kas yra faktinis automobilio savininkas (pažeidėjas ar jo brolis), o byloje Nr. AN2-70-360/2018 nuspręsta konfiskuoti automobilį nustačius šių aplinkybių visumą: pažeidėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus (anksčiau baustas dešimt kartų), neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą, be to, paskutiniai keturi pažeidimai (tarp kurių ir ankstesnis vairavimas esant neblaiviam) padaryti tuo pačiu automobiliu, todėl minėtoje byloje, skirtingai negu šioje, apygardos teismas pripažino, kad apylinkė pagrįstai konfiskavo administracinio nusižengimo priemonę.
11. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad T. G. yra baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (baustas už tai, kad vairuodamas automobilį naudojosi telefonu, 2017 m. už tai, kad paliko automobilį stovėti ilgiau nei nurodyta ženkle Nr. 529, 2015 m. už tai, kad viršijo leistiną greitį), tačiau padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais. Be to, T. G. yra dirbantis (dirba vairuotoju), darbdavys jį teigiamai charakterizuoja. Automobiliu naudojamasi ne tik pats pažeidėjas T. G., bet 2018 m. kovo 15 d. panaudos sutarties pagrindu automobilis yra naudojamas UAB „M.“ veikloje, todėl apygardos teismas pripažįsta, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra perteklinis, administracinės nuobaudos tikslų galima pasiekti netaikant turto konfiskavimo. Tokia išvada darytina įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą analogiškose bylose, pavyzdžiui, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019 asmeniui, padariusiam ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus (t. y. sukėlus eismo įvykį ir vartojus alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo), taip pat nebuvo taikytas turto konfiskavimas. Pažymėtina ir tai, kad uždraudus trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones T. G. negalės vairuoti jokios kelių transporto priemonės, todėl daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio konfiskavimas yra neproporcinga administracinio poveikio priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, ji yra pernelyg griežta, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų galima pasiekti ir netaikant turto konfiskavimo, todėl naikintina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutarimo dalis, kuria taikytas automobilio „Renault Mascott 130“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutarimo dalį, kuria konfiskuotas T. G. priklausantis automobilis „Renault Mascott 130“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl šios dalies priimti naują nutarimą: administracinio poveikio priemonės ? turto konfiskavimo netaikyti.
Likusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.