Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto I. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo byloje nėra, nesutinkama dėl paskirtų poveikio priemonių, prašant sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

I. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį. ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, ANK 423 straipsnio 5 dalyje yra numatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į reikšmingas bylos aplinkybes, į proporcingumo principą, nuspręsti, ar transporto priemonė konfiskuotina, ar ne, t. y. administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimas priskirtas teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, diskrecijai ir yra vienas iš bylos nagrinėjimo dalykų. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs skirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo pagrindus, pripažįsta, kad I. G. priklausančio automobilio konfiskavimas taikytas pagrįstai ir teisėtai. Nors apeliantas atkreipia dėmesį, jog automobilis yra šeimos turtas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ir jo sutuoktinei, tačiau pagal išrašą apie transporto priemonę (b. l. 26), „Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra ne kas kitas, o pats administracinėn atsakomybėn patrauktas I. G., todėl automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, vertinamas kaip priklausantis pažeidėjui. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo išsamiai argumentavo, atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto I. G. asmenybę bei pripažino, jog transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų proporcingas ir toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai motyvuotai išvadai. Kaip matyti iš pažymos apie baustumą, I. G. sistemingai daro administracinius nusižengimus (anksčiau baustas 10 kartų), neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą, be to, paskutiniai keturi pažeidimai (tarp kurių ir ankstesnis vairavimas neblaiviam) padaryti būtent automobiliu „Volvo XC 90“, todėl, įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą, byloje dėl padarytų nusižengimų pagrįstai taikytas automobilio konfiskavimas.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Vertinant administracinio poveikio priemonės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, taikymo pagrįstumą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad aptariamos administracinio poveikio priemonės skyrimas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra privalomas (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad administracinio poveikio priemonė yra skiriama visais atvejais, kaip nustatoma, kad asmuo padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju teisė vairuoti I. G. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą buvo paskirta minimaliam nustatytam trejų metų terminui, tačiau apeliantas prašo jį dar sutrumpinti. ANK yra numatyta galimybė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, neįžvelgia jokių galimybių apeliantui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, kuris ir taip yra minimalus numatytas už ANK 423 straipsnio 3 dalies nusižengimą. I. G. padarė itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Kaip minėta, Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime, praeityje jis net 10 kartų dėl to baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neblaiviam, o tai itin neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tokiu savo elgesiu I. G. rodo, kad išvadų iš ankstesnių pažeidimų nedaro, savo teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, o jam anksčiau taikytos nuobaudos, tame tarpe ir susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nebuvo efektyvios, prevencinio poveikio neturėjo. Nors apeliaciniame skunde jis nurodo, kad dėl teisės vairuoti netekimo nukentės jo šeima, tačiau akivaizdu, kad šeimos poreikiai nesulaiko apelianto nuo sistemingo teisės pažeidimų darymo. Teismų praktikoje aplinkybės, kad teisė vairuoti asmeniui reikalinga dėl atliekamo darbo, šeiminių aplinkybių nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia aplinkybe, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga šeimos poreikiams, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, pripažįsta, kad administracinė nuobauda I. G. individualizuota tinkamai, paskirtos administracinio poveikio priemonės nelaikytinos aiškiai per griežtomis ar neproporcingomis. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos, tiek teigiamai, tiek neigiamai administracinį nusižengimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, argumentuotai nurodyta, kodėl apeliantui skirtinos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas bei specialiosios teisės atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Skunde nurodyti argumentai nutarime padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl nutarimas paliekamas galioti, o I. G. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.