Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-125-312/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-24
Bylos Nr.
AN2-125-312/2018
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00019-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Pažeidėjas
Š. J.
Advokatai
Gintarė Leškevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-125-312/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00019-2018-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 16.9.7; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Renatai Novickienei,

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovui V. M.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Š. J. ir jo atstovei advokatei Gintarei Leškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Š. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo Š. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 35 Eur bauda, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 300 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, Š. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda, taip pat, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, Š. J. atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams ir keturiems mėnesiams ir, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota M. J. priklausanti transporto priemonė - automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. J. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 29 d., apie 18.29 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 53-ame kilometre, Elektrėnų savivaldybėje, vairavo automobilį Audi A8, Prancūzijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neįvertino kelio dangos, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio ir sukėlė eismo įvykį, apgadindamas abu automobilius. Tikrintis blaivumą atsisakė. Transporto priemonė nustatyta tvarka neįregistruota, nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais Š. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 226, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimą, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse.Apeliaciniu skundu Š. J. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarimą ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę - M. J. priklausančios transporto priemonės - automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ne pažeidėjui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tada, kai jis buvo perleistas pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Iš įstatyme vartojamo žodžio „perleistas“ matyti, jog turtas pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui turi būti perduotas turto savininko sutikimu ir laisva valia. Tuo tarpu M. J. priklausantį automobilį jo brolis Š. J. paėmė savavališkai, M. J. apie tai nežinojo ir juo naudotis apeliantui neleido, todėl negali būti atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai konfiskavo M. J. priklausantį automobilį Audi A8. Be to, M. J. nebuvo apklaustas dėl automobilio paėmimo aplinkybių, jam nebuvo pranešta apie galimą jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimą bei bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisingo teismo proceso bei efektyvios savininko teisių gynybos ir taip padarė esminį pažeidimą. M. J. yra neįgalus, jam nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, konfiskuotą transporto priemonę - automobilį Audi A8 jis buvo įsigijęs tikslu perparduoti ir taip papildomai užsidirbti, kadangi jo vienintelės pajamos yra gaunama prarasto darbingumo pašalpa, todėl, konfiskavus jam priklausantį automobilį, buvo nesilaikyta teisingumo ir sąžiningumo principų bei sukeltos sunkios turtinės pasekmės.Apeliaciniame skunde pažymima, kad Š. J. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta pakankamai griežta administracinė nuobauda (1 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams ir keturiems mėnesiams), teismo posėdžio metu pastarasis pripažino savo kaltę, gailėjosi, savo noru atlygino automobilio Renault Megane Scenic savininkui padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Š. J. praeityje yra kelis kartus baustas už KET pažeidimus, skirdamas baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą, tačiau tas pačias aplinkybes vertindamas ir kaip pagrindą paskirti alternatyvią papildomą administracinio poveikio priemonę - kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės, kurios vertė yra apie 23 000 Eur ir beveik dvidešimt kartų viršija paskirtos baudos dydį, konfiskavimą, pažeidė proporcingumo principo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl paskirta pakankamai didelė bauda ir uždraudimas trejus metus ir keturis mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones nėra pakankamai efektyvios, kodėl papildoma administracinio poveikio priemonė yra reikalinga. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja prašo Š. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad net ir tuo atveju, jeigu, kaip nurodo pažeidėjas, automobilį paėmė be brolio žinios, M. J., būdamas šio automobilio savininku, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad automobilis, kaip padidinto pavojaus šaltinis, nepatektų kitiems asmenims, neturintiems teisės jo valdyti, tačiau to neužtikrino. Be to, Š. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad su tuo pačiu automobiliu laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 7 d. padarė nusikalstamas veikas - vagystes. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu abu broliai Jarašiai tvirtino, kad automobilį pirko M. J., būdamas Prancūzijoje, tačiau mokėjimo pavedimą už automobilį Audi A8 atliko brolis Š. J. M. J. prašymu ir jo pinigais - 21 600 Eur. Jei M. J. yra neįgalus, jam nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, jo vienintelės pajamos yra gaunama prarasto darbingumo pašalpa, kyla abejonių dėl tokios sumos - 21 600 eurų, sumokėtos už automobilį, gavimo šaltinio. Be to, tai, kad šį automobilį vis vairuoja ir teisės pažeidimus daro Š. J., kelia abejonių dėl tikrojo automobilio savininko. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną policijos pareigūnams pats Š. J. minėjo, kad jis pirko automobilį už 23 000 Eur.Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Š. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailėjosi tik teismo pasėdžio metu, o iki tol neigė vairavęs automobilį. Anksčiau jam paskirtos administracinės baudos nėra veiksmingos, nes jis ir toliau daro teisės pažeidimus. Konfiskuotas automobilis pagal pirkimo-pardavimo sutartį pirktas 2016 m. liepos 26 d., tačiau iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka nėra įregistruotas Lietuvoje. 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. spalio 11 d. Š. J. baustas administracine tvarka vairuojant kitą automobilį Audi, su taip pat kitoje valstybėje išduotais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 2 d. jis nubaustas už tai, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Iš to daroma išvada, kad apeliantas, vairuodamas automobilius, neregistruotus Lietuvoje, ir darydamas teisės pažeidimus, siekia būti nenustatytas bei vengti atsakomybes. Tokiu būdu, paskirta administracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas yra teisinga ir proporcinga.Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys, kad M. J. žinojo, kad automobilis Audi A8 dėl brolio padarytų administracinių nusižengimų uždarytas į priverstinai nuvežtų automobilių saugojimo aikštelę, kad galimas jo konfiskavimas, nes kreipėsi į su prašymu dėl automobilio grąžinimo. Sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo buvo įteiktas Š. J.. Toliau M. J. automobilio likimu nesidomėjo, nesiėmė jokių veiksmų ginti savo kaip savininko teisių į nuosavybę, nors, tikėtina, dėl glaudžių santykių su broliu žinojo bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką. Taip pat apeliacinį skundą dėl automobilio konfiskavimo teikia ne pats automobilio savininku formaliai laikomas M. J., o jo brolis Š. J.. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas savo kaltės dėl administracinių nusižengimų padarymo neginčija, su jam paskirta bauda ir jos dydžiu bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu sutinka, tačiau ginčija paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio, teismas automobilio Audi A8, Prancūzijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą grindė ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga. ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Toks nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos nario ar artimojo giminaičio elgesys įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnį preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas laikė, kad automobilis Audi A8, Prancūzijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Š. J. broliui M. J., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis daiktas po administracinių nusižengimų padarymo jam buvo perleistas kaip pažeidėjo (Š. J.) šeimos nariui. ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktas įpareigoja pagrįsti, kad konfiskuotinas turtas buvo perleistas pažeidėjo šeimos nariui arba artimajam giminaičiui, o ne atvirkščiai. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo taikyti konfiskavimą šiuo pagrindu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad turint duomenų, jog administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir išnagrinėjus bylą prieš tai nepranešus šiam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba – taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2012). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismui turint abejonių dėl automobilio savininko ar laikant, jog automobilis Audi A8, Prancūzijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. J., ir išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šiam asmeniui nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, buvo padarytas proceso pažeidimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje atliko įrodymų tyrimą, į teismo posėdį šaukė liudytoją M. J., jį apklausė ir taip sudarė jam galimybę ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokiu būdu ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą. Vienok, įvertinęs M. J. ir Š. J. duotus parodymus bei kitus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl konfiskuotos transporto priemonės savininko. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, automobilis Audi A8, Prancūzijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neregistruotas, 2016 m. liepos 26 d. pirkimo – pardavimo sutartyje jo savininku nurodytas M. J.. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinis skyrius M. J. 2017 m. lapkričio 6 d. nustatė 35% darbingumo lygį. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme M. J. nurodė, kad iki tol jo darbingumo lygis buvo tik 15%, jis yra bedarbis, gyvena iš 250 eurų dydžio neįgalumo pašalpos, iš kurių dar moka išlaikymą vaikams. Pasakodamas automobilio įsigijimo aplinkybes, M. J. nurodė, kad automobilio pardavėjui pinigus už automobilį pervedė jo brolis Š. J., juos grynaisiais paėmęs iš M. J. namų ir įnešęs į savo asmeninę banko sąskaitą. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad M. J., neturėdamas jokio oficialaus pragyvenimo šaltinio be neįgalumo pašalpos (250 eurų), vykdydamas pareigą mokėti išlaikymą vaikams, automobilio pirkimo metu (2016 metais) grynaisiais turėjo jo vertę atitinkančią pinigų sumą – apie 20 000 eurų. M. J. apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jis papildomai verčiasi automobilių pirkimu ir pardavimu, taip gaudamas šiek tiek pajamų, tuo tikslu buvo įsigytas ir automobilis Audi A8, Prancūzijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra, pastarasis oficialiai tokia veikla nesiverčia (neturi verslo liudijimo), nors teigė, kad automobiliais prekiauja per draugų įmones, veikdamas kaip tarpininkas, tačiau nei įmonių pavadinimų, nei draugų kontaktinių duomenų nurodyti negalėjo (žinojo tik jų vardus). Taip pat M. J. negalėjo prisiminti, kuriuo metų laiku buvo pirktas automobilis, iš pradžių nurodė, kad tai buvo ruduo, vėliau – pavasaris, nors iš tiesų pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. liepos mėn. Nors M. J. nurodė, kad po įsigijimo jis automobilį kelis metus pardavinėjo, tačiau dar ir dabar nuo jo pirkimo fakto nėra praėję du metai. Apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia ir automobilio Audi A8, Prancūzijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelių bei dokumentų buvimo vieta. Neįtikėtina, kad tokio brangaus automobilio, kaip įvardino pats M. J., rakteliai ir registracijos liudijimas yra paliekami parduotuvėje, kurios pardavėjos šiuos raktelius duoda svetimiems žmonėms, M. J. paprašius telefonu. Jeigu M. J., kaip nurodė teismo posėdžio metu, iš tiesų būtų uždraudęs Š. J. šiuo automobiliu naudotis, jis turėjo imtis pakankamų priemonių savo turtui (padidinto pavojaus šaltiniui) apsaugoti – paimti raktelius, nurodyti pardavėjoms jų neduoti broliui ar panašiai.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į M. J. parodymų nenuoseklumą, neįtikinamumą, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nors automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta M. J. vardu, tačiau faktinis automobilio savininkas buvo Š. J.. Šį faktą patvirtina ne tik tai, kad iš pastarojo sąskaitos buvo pervesti pinigai perkant automobilį, bet ir tai, kad jo telefono numeris buvo dedamas į skelbimus dėl automobilio pardavimo, jis tuo automobiliu reguliariai naudodavosi, 2016 m. spalio mėn., naudodamasis šiuo automobiliu, pastarasis padarė nusikalstamas veikas, administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną policijos pareigūnams Š. J. minėjo, kad jis automobilį Audi A8, Prancūzijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko už 23 000 eurų, apie kitą transporto priemonės savininką neužsiminė, administracinio nusižengimo padarymo dieną į eismo įvykio vietą buvo atvykęs Š. J. brolis M. J., tačiau apie tai, kad automobilis priklauso jam, nenurodė. Be to, pirmosios instancijos teisme Š. J. nurodė, kad įvykio dieną jis nusprendė važiuoti pas sūnų į Kauną, kadangi su šeimos automobiliu buvo išvažiavusi žmona, jis paėmė brolio automobilio raktus ir išvažiavo. Apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad automobilį paėmė apie 14.00 val., eismo įvykis buvo sukeltas 18.59 val. M. J. teigimu, automobilį Audi A8, Prancūzijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis laiko automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Buivydiškių g. 10, Vilniuje. Nelogiška laikytina versija, kad Š. J., gyvenantis Elektrėnuose, būdamas neblaivus, važiavo į Vilnių paimti brolio automobilio tam, kad nuvažiuotų pas sūnų į Kauną. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas dėl transporto priemonės konfiskavimo turėjo būti priimtas, laikant, kad automobilio Audi A8, Prancūzijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis savininkas yra pažeidėjas Š. J..ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Š. J. padarė tris administracinius nusižengimus, vairavo automobilį kelyje, kuriame yra intensyvus eismas, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, bandė išvengti administracinės atsakomybės, praeityje baustas administracine tvarka, turėjo tris galiojančias administracine nuobaudas, todėl paskirtas transporto priemonės konfiskavimas paliktinas galioti, laikant, kad automobilis Audi A8, Prancūzijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausė pačiam pažeidėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Š. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė