Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, viešosios įstaigos „Vilniaus SOS Vaikų kaimas“ atstovei Aušrinei Grigaliūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. P. ir G. P. (G. P.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. P. ir G. P. (G. P.), kuriuo prašė 1) neterminuotai apriboti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 3) teismo išlaidas priteisti iš atsakovų.

Ieškinį grindė tuo, jog atsakovai R. P. ir G. P. neįgyvendina tėvų valdžios nepilnametės dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui R. P. šeima yra žinoma nuo 2017 m. lapkričio 22 d. (R. P. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. birželio 30 d. dėl vaiko nepriežiūros). Nuo 2018 m. birželio 30 d. šeimai paskirta atvejo vadyba VšĮ Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre, kuri teikiama ir šiuo metu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu tėvams R. P. ir G. P. buvo laikinai apribota tėvų valdžia dukros E. P. atžvilgiu, iš tėvų R. P. ir G. P. priteistas išlaikymas dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, tuo pačiu sprendimu E. P. nustatyta nuolatinė globa ir jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, nustatyta E. P. gyvenamoji vieta globėjos buveinėje.

Tarnyba laikosi pozicijos, kad tikslinga riboti tėvų R. P. ir G. P. valdžią neterminuotai nepilnametės dukros atžvilgiu, kadangi padėtis atsakovų šeimoje per beveik metus laiko nepasikeitė.

Nepilnametės tėvai išsituokę, tėvas G. P. dirba ir gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta trumpam, teigia finansiškai prisidedantis prie dukters išlaikymo, bendraujantis su dukra.

Pažymėjo, kad nuo 2023 m. liepos 10 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio nepilnametės motina R. P. minimaliai bendradarbiavo su ŠPC socialine darbuotoja, pagalbos plane iškeltų uždavinių nevykdė. Pastaruoju metu moteris neteko darbo, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Bendraujant su paslaugų gavėja, R. P. skundžiasi sveikatos problemomis, dėl kurių teigia negalinti susirasti jokio darbo. Moteris teigia nesusitinkanti su dukra E. P. ir nebendraujanti su ja telefonu. Anot R. P., ji skambina dukrai, tačiau E. neatsiliepia, neparašo.

Pastaruoju metu paslaugų gavėja R. P. retai atsiliepia į ŠPC socialinės darbuotojos skambučius, susisiekus telefonu dažnai kyla įtarimas, jog moteris būna neblaivi, nes kalba nerišliai. ŠPC socialinei darbuotojai atvykus pas paslaugų gavėją į namus, ši dažnai neįleidžia specialistės, skambinant telefonu neatsiliepia arba atsiliepusi teigia esanti ne namie. R. P. socialinei darbuotojai teigia, kad daug laiko praleidžia gydymo įstaigose, arba kad dėl skausmo guli lovoje ir negali atsikelti atidaryti durų, siūlomos pagalbos atsisako.

Paslaugų gavėja R. P. nevykdo pagalbos plano uždavinių: moteris nesikreipė ir teigia nesikreipsianti į Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau -RPLC) specialistus dėl priklausomybės alkoholiui gydymo bei atsisako vykti į ilgalaikės reabilitacijos centrą. Nepilnametės E. P. mama yra nuolat motyvuojama lankyti psichologo konsultacijas, tačiau atsisako konsultacijų, nemato tam poreikio. ŠPC specialistų žiniomis, pastaruoju metu R. P. nebendradarbiavo su VšĮ SOS vaikų kaimo specialistais dėl dukros E. P.. Moteris teigia, kad moka išlaikymą dukrai pagal savo galimybes.

ŠPC socialinė darbuotoja telefonu kalbėjosi su E. P. tėvu G. P., vyras teigė, kad jis į Lietuvą grįžta neilgam ir neturi galimybių rūpintis dukra bei ją auginti. Tėvas teigė kalbėjęsis su dukra, tačiau ji nenorinti kraustytis gyventi pas jį į kaimą, o vyras nededa pastangų, kad galėtų auginti ir rūpintis dukra pats.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, ŠPC specialistų nuomone, abu E. P. tėvai nededa pastangų keisti esamą situaciją, kad galėtų pasirūpinti savo dukra - vaiko motina R. P. vangiai bendradarbiauja su ŠPC specialistais, nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, atsisako siūlomos pagalbos, neketina vykti į ilgalaikę reabilitaciją ar kreiptis į RPLC specialistus dėl priklausomybės alkoholiui gydymo.

2023 m. spalio 2 d. vykdant globos peržiūrą nustatytos šios aplinkybės: nuolatinis globėjas teigė, kad šeimyna gyvena daugiabučiame name, yra visi patogumai. Patalpos aprūpintos visais reikalingais baldais ir inventoriumi. Vaikas apgyvendintas kambaryje, atsižvelgiant į jo poreikius ir interesus. Sąlygos tinkamos gyvenimui, poilsiui ir ugdymuisi. Šeimynoje maistas ruošiamas sveikas, pilnavertis ir šviežias. Vaiko sveikatos priežiūra vykdoma asmens sveikatos priežiūros centre InMedica. Sveikatos priežiūros centras yra šalia namų. Vaikas aprūpintas patalyne, rankšluosčiais, reikiamomis higienos priemonėmis ir kitais būtiniausiais daiktais, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir amžių. Vaikas dalyvauja parenkant ir (ar) perkant jai aprūpinimo. Šeimynoje yra nustatytos namų taisyklės. Vaikui leidžiama savarankiškai pasigaminti norimą patiekalą. Formuojami vaikui savarankiško gyvenimo įgūdžiai. Formuojami namų tvarkos įgūdžiai, bei švaros palaikymas. Pasitaiko pykčio proveržiai. Lanko psichologą, tačiau kartais atsisako lankyti. Vaikas išgyvena dėl motinos. Vaikas gauna saugaus elgesio įgūdžių ir žinių, padedančių suprasti, koks elgesys ir įpročiai yra nepriimtini, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir apsisaugoti nuo neigiamų padarinių. Vaikas ugdosi Vilniaus Gijos jaunimo mokykloje. Mėgsta laiką leisti su draugais. Rami mergaitė, turi savo hobį. Jai patinka domėtis mada, mėgsta daryti makiažus. Lanko mokyklą. Vaikui sukuriama teigiama emocinė aplinka, kurioje ji jaučiasi saugi. Vaikas turi telefoną, į kurį jai rašo ar skambina jos motina. Po pokalbio būna susierzinusi. Motina yra informuota, jog su vaiku gali bendrauti tik būdama blaivi. Vaiko motina R. P. teikia išlaikymą dukrai (pagal teismo sprendimą kiekvienas iš tėvų turi teikti po 150 eurų), tačiau R. P. moka po 50 eurų kas mėnesį. Pavedimai buvo daryti 2023 m. gegužės 9 d. ir birželio 10 d. Susisiekė E. P. tėvas, kuris teigė, kad neturi teismo sprendimo, jis norėtų parengti svečiavimosi dokumentus, tačiau nieko nežino, kaip tai padaryti. Vyriškis vėl kalbėjo apie E. svečiavimąsi pas jį, klausė apie sveikatos pažymos gavimo žingsnius. E. intensyviai protestuoja, mergaitės elgesys yra labai sudėtingas. E. P. vartoja gydytojo skirtus vaistus, kurie teigiamai (raminamai) veikia mergaitės elgesį. E. labai daug laiko leidžia su draugais. Vasaros laikotarpiui buvo ieškota galimybių E. įsidarbinti, tačiau nesėkmingai. Specialistė informuoja, kad E. P. sėkmingai baigė mokyklos 9 klasę, gaunamas globos išmokas naudoja vaiko poreikiams tenkinti.

2023 m. lapkričio 22 d. vykusioje globos peržiūroje buvo išklausyta nepilnametės E. P. nuomonė. Vaikas pasakojo, kad būsto sąlygomis patenkinta. E. bendravo vangiai, tik atsakinėjo į užduodamus klausimus. Savarankiškai perka maistą ir savarankiškai organizuoja maisto ruošimą. Receptų patiekalams ieško internete. Jaučiasi sveika. Pas gydytojus lankosi pagal poreikį. Gydoma vaistais nuo šlapimo pūslės uždegimo. Aprūpinta apranga, turi avalynės, higienos priemones, atsižvelgia į jos norus dėl aprangos ir būtiniausių priemonių. Dalyvauja parenkant ir (ar) perkant jai aprūpinimo priemones. Savyje problemų neįžvelgia, stengiasi laikytis namų taisyklių. Ugdosi Vilniaus Gijos jaunimo mokykloje. Mokslai sekasi gerai. Nepilnametė nurodė, kad motinos nemato ir nenori, nes dėl jos čia gyvena, ji nenori nieko keisti dėl manęs.

Paskutinis atvejo vadybos posėdis vyko 2023 m. liepos 10 d., kurios metu buvo pažymėta, kad per visą nuolatinės globos laikotarpį, tėvai nepakeitė savo netinkamo elgesio, ydingo gyvenimo būdo, fiziologinių, emocinių, ugdymo, sveikatos ir kitų svarbių poreikių, nesprendė vaiko gerovės klausimų. Jei situacija šeimoje nesikeis, atsiras pagrindas kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų.

Nustatyti laikino tėvų valdžios ribojimo pagrindai neišnyko: atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti dukrą. Atsakovai negyvena su vaiku, tėvų valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina.

Pažymėtina, kad tokia padėtis tęsiasi nuo 2022 metų, taip pat nėra duomenų, kad ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę. Atsakovų kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, nesirūpinimu ir nesidomėjimu juo, tinkamų vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu.

Surinkus apie atsakovę R. P. charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad ji yra teista, per 1 metų laikotarpį yra 1 kartą bausta administracine tvarka. Sodros duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba.

Surinkus apie atsakovą G. P. charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad jis nėra teistas, per 1 metų laikotarpį yra 2 kartus baustas administracine tvarka. Sodros duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini).

Atsakovai dėl savo kaltės nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų (auklėti, išlaikyti vaiką, nuosekliai rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu ir kt.) nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsakovų elgesys (neveikimas) rodo, jog jie atsisako prisiimti kasdienines tėvų pareigas, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis vaiku, tenkinti jo fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Duomenų, kad padėtis atsakovų šeimoje ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovai turės realių ketinimų susigrąžinti vaiką į šeimą, nėra. Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas laikytinas kaltais veiksmais.

Tarnybos įsitikinimu, tėvai neužtikrina nepilnametei dukrai saugių gyvenimo sąlygų, nesirūpina vaiko emociniu stabilumu, nepriėmė socialinių darbuotojų siūlomos pagalbos, kadangi nematė tam poreikio. Tėvai su vaiku negyvena, tik ją aplanko, tačiau nuo visų kitų pareigų vaiko atžvilgiu yra nusišalinę. R. P. ir toliau vartoja alkoholį, šios problemos nesprendžia, visiškai nebendradarbiauja su atvejo vadybos specialistais, nevykdo numatytų pagalbos plane įsipareigojimų. Atsakovai nesiėmė, kokių nors realių veiksmų, siekdami pakeisti savo gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdami pakeisti susiklosčiusią situaciją ir pradėti visapusiškai rūpintis dukra. Atsakovai nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip tėvų pareigų pradėti visapusiškai rūpinti dukra. Atsakovai nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip tėvų pareigų - neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, bei nėra duomenų, kad padėtis pasikeis, todėl vadovaujantis LR CK 3.180 straipsniu, atsakovams R. P. ir G. P. neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnametės E. P. atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė ieškinį ir jo reikalavimus, patvirtino ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes. Pažymėjo, kad situacija iš esmės nesikeičia, atsakovai nesiekia susigrąžinti vaiko.

Atsakovų R. P. ir G. P. atstovė advokatė Renata Janušytė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinys atsakovo atžvilgiu yra iš dalies pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintinas iš dalies. Informavo, kad su atsakove susisiekti telefonu nepavyko, todėl pastarosios pozicija nežinoma. Su atsakovu buvo susisiekta telefonu, jis nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo dukters E. P. atžvilgiu, kadangi pati dukra nesutinka atvykti pas jį gyventi į kaimą, o gyventi Vilniuje su dukra jis neturi finansinių galimybių. Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka, kad iš jo būtų išreikalautos teismo išlaidos.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. P. paaiškino, kad šiuo metu nedirba. Iki Velykų dirbo, o šiuo metu yra paieškose. Paminėjo, kad buvo sveikatos problemų, susijusių su hemoglobinu, dirbo sunkų darbą turguje nuo 8 val. iki 17 val., dėl ko pablogėjo sveikata. Nurodė, lankanti psichiatrą jau daugiau kaip 15 metų, apsilanko kartą per du mėnesius, 15 metų vartoja skirtus vaistus – antidepresantus. Teigė, kad gyvena viena, su E. bendrauja beveik kasdien, turi sūnų, kuriam 25-eri. Su E. bendrauja telefonu (per „Messenger“). Dukra dabar labai užimta, pajuto daugiau laisvės negu buvo namuose. Santykį su dukra apibūdina kaip normalų, išsakė norinti auginti dukrą, tačiau nieko nedaranti, kad tai įvyktų. Paaiškino, jog nesutinka gultis į priklausomybės ligoninę, nes nepripažįsta, kad turi alkoholio vartojimo problemų, gydėsi ne savo noru, nes atsakovės teigimu, prisirijo tablečių, norėjo mirti. Su atsakovu išsiskyrė prieš 8 metus. Teigė, kad E. per daug norėjo būti suaugusia jau nuo10-12 metų, būdavo negrįždavo nakvoti, dėl ko atsakovė skelbė paiešką, nežino, kur dukra leisdavo laiką. Nurodė, kad E. lankė ją ligoninėje. Išsakė, kad būtų daug ramesnė, jei dukra būtų šalia. Anot atsakovės, dukra nori kartu gyventi, dabar, maždaug nuo vasario pradėjo beveik kasdien bendrauti. Atsakovė nurodė gaunanti neįgalumo išmokas po 170 Eur per mėnesį. Teigė, kad artimųjų neturi, pati yra iš internato, tėvo nepažinojo, motina mirė, kai jai (atsakovei) buvo 11 metų.

Trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus SOS Vaikų kaimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškinyje išdėstytais reikalavimais. Nurodė, kad nepilnametė mokosi Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokykloje, 9 klasėje. Šiuo metu E. P. yra įsidarbinusi UAB „Čili pica“ maisto išdavėja. Mergina dirba darbo dienomis po pamokų bei savaitgaliais. E. fizine sveikata nusiskundimų neturi, sveikatos priežiūros paslaugomis naudojasi pagal poreikį, mergaitės psichologinė sveikata taip pat stabilizavosi. Nuo 2023 m. balandžio iki rugpjūčio mėnesio E. vartojo psichiatro paskirtus vaistus, tačiau, dėl nereguliaraus vartojimo, vaistų skyrimas buvo nutrauktas. Nepilnametei rekomenduotina lankyti psichologo konsultacijas, tačiau E. prieš psichologus yra nusiteikusi priešiškai, todėl jų konsultacijų nelanko. Nepilnametė su atsakove beveik nebendrauja, paskutinį kartą jos kalbėjosi prieš 6 mėn. E. labai sunkiai priėmė žinią, jog jos tėvams, o ypač mamai apribota tėvų valdžia, nepilnametė suvokia, jog atsakovė yra atsakinga dėl veiksmų, kurie lėmė tėvų valdžios ribojimą, todėl, tikėtina, pyksta ant atsakovės ir vengia kontakto su ja. E. su atsakovu bendrauja telefonu gan periodiškai, susitinka maždaug kartą į mėnesį. Atsakovas ne kartą buvo kviečiamas apsilankyti šeimynoje, kurioje gyvena E., tačiau atsisakė. Tiesa, atsakovas vieną kartą buvo apsilankęs šeimynoje su savo antra puse apie tai neinformavęs nei koordinuojančios atvejo vadybininkės, nei šeimynos darbuotojų, dėl ko atsakovas mandagiai buvo paprašytas, kitą kartą informuoti apie atvykimą. Turimais duomenimis G. P. ir jo antrąją pusę toks prašymas įžeidė, buvo kilęs nemenkas atsakovo ir jo antrosios pusės pasipiktinimas. Atsakovui specialistai taip pat rekomendavo kreiptis dėl svečiavimosi, siekiant, jog jis praleistų daugiau laiko su dukra, tačiau atsakovas tai padaryti delsia. Atsakovai su trečiojo asmens koordinuojančia atvejo vadybininke bendrauja retai, dažniausiai skambučius atsakovo atžvilgiu inicijuoja pati koordinuojanti atvejo vadybininkė ar socialinės darbuotojos dirbančios su E.. Atsakovė paskambina maždaug kartą į mėnesį, tačiau dėl bendravimo su ja kyla sunkumų, nes dažnu atveju atsakovė skambina neblaivi arba paskambinusi peikia E., reiškia nepasitenkinimą ja. Pastebėtina, jog mergaitė dažnai negrįžta pas trečiąjį asmenį, nepraneša, kur nakvoja, dėl to kreipiamasi į policiją ir skelbiama nepilnametės paieška, todėl šiuo metu E. yra skatinama dirbti. Taip ugdomas atsakomybės jausmas, darbas įpareigoja E. pasirodyti laiku, sumažėja tikimybė, jog mergina pabėgs iš namų. Atsakovai nededa pakankamai pastangų susigrąžinti dukrą, savo pareigas vykdo tik iš dalies. Atsakovams buvo duota pakankamai laiko įrodyti, jog yra pasiruošę vykdyti savo kaip tėvų pareigas, tačiau, kaip matoma, iš pateiktos informacijos, jie nėra suinteresuoti to daryti, jų bendravimas bei domėjimasis E. yra gan paviršutiniškas ir formalus. Manytina, jog tokiu atveju geriausiai vaiko interesus užtikrintų neterminuotas tėvų valdžios ribojamas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad E. ir atsakovės bendravimas atsinaujino tik po atsakovės gimtadienio. Turimais duomenimis, kuriuos pateikė koordinuojanti atvejo vadybininkė, E. su mama susiskambina kartą į savaitę, kartą į dvi savaites. Paminėjo pastarųjų savaičių incidentą, kai E. iš mamos mobiliojo telefono gavo žinutę, kad jos mama mirusi. Paaiškėjo, kad atsakovė bandė nusižudyti, buvo iškviesta greitoji pagalba. Tokios aplinkybės sąlygoja, kad nėra aišku, ar ji gali užtikrinti vaikui saugią aplinką, psichologiškai sveiką aplinką. E. yra psichologiškai jautrus žmogus ir atsisakė lankytis pas psichologą, taip pat atsisakė psichiatro vartojamų vaistų. Galimai E. priešiškumas prieš psichiatrus ir psichologus yra perimtas iš atsakovės, kadangi atsakovė irgi priešiškai nusiteikus prieš specialistus. Koordinuojanti atvejo vadybininkė teigė, kad atsakovė kartais paskambina, galimai neblaivi, o paskambinusi teiraujasi ne apie E., o tiesiog dalinasi savo problemomis. Atrodo, jog E. ir atsakovė yra apsikeitusios pareigomis. Kai atsakovė gulėjo ligoninėje, E. rūpinosi atsakovės kate, lankė mamą ir toks jausmas, kad mamos lūkestis yra toks, kad E. ja pasirūpintų. E. nori bendrauti su mama, bet neaišku, ar nori su ja gyventi, nes labai pyksta kai mama vartoja alkoholį.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų R. P. ir G. P. dukra ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 1380).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4592-1006/2023 atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia dukros E. P. atžvilgiu, nepilnamečiui vaikui nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta VšĮ „Vilniaus SOS Vaikų kaimas“. Tuo pačiu teismo sprendimu E. P. iš atsakovų priteistas mokėti išlaikymas dukrai po 150 Eur/ mėn. iš kiekvieno iki vaiko pilnametystės.

Laikinas atsakovų tėvystės apribojimas buvo nustatytas įvertinus aplinkybes, susijusias su atsakovų visišku nusišalinimu nuo dukros auklėjimo, nesirūpinimu dukra. Visgi atsakovė buvo išreiškusi norą, kad pasikeitus situacijai (susiradus darbą, nustojus vartoti alkoholį) dukra gyventų su ja. Atsakovai nėra nutraukę ryšio su dukra, nors E. gyvena atskirai, su tėvais bendrauja. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis nuo laikino tėvų valdžios E. P. apribojimo iki šios dienos situacija atsakovų šeimoje iš esmės nepasikeitė. Atsakovai yra išsiskyrę. Motinos pareigų atsakovė dukros atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo nesikreipė. Nurodė norinti gyventi su dukra, tačiau nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nededa pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, elgesį, nesigydo priklausomybių. Atsakovė nebendradarbiauja su atvejo vadybos specialistais, neišlaiko savo dukros, jos neprižiūri ir neaugina, o tai rodo sąmoningą vengimą keisti gyvenimo būdą, prisiimti atsakomybę už vaiko priežiūrą, tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui užtikrinimą. Atsakovas į Lietuvą grįžta neilgam, neturi galimybių rūpinis dukra. Su ieškiniu sutinka, kadangi jam žinoma, kad dukra nenorėtų kraustytis pas jį į kaimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas imtųsi iniciatyvos rūpintis dukra ir ją auginti. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovai realios iniciatyvos susigrąžinti vaiko nesiima, savo neveikimu rodo abejingumą ir nusišalinimą nuo pareigų savo dukros atžvilgiu.

Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Atsakovų elgesys vaiko E. P. atžvilgiu atitinka dvi tėvų valdžios apribojimo sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas visapusiškai auklėti vaiką ir nesirūpinimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, nesirūpinimu vaiku, nusišalinimu nuo vaiko auginimo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad nepilnametės tėvas su ieškiniu sutinka, atsisako (nesiimdamas iniciatyvos rūpintis vaiku) visapusiškai įgyvendinti tėvo valdžią dukros atžvilgiu, o motina nesigydo priklausomybių, nesiima realių veiksmų siekiant pakeisti savo gyvenimo būdą, sukurti saugią aplinką namuose bei tinkamai rūpintis vaiku ir ši situacija iš esmės nesikeičia ir, manytina, artimiausiu metu nepasikeis, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad atsakovams yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų dukros E. P. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas (CK 3.1814 straipsnio 2 dalis) arba pakeičiamas į laikiną apribojimą (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už patenkintą reikalavimą apriboti tėvų valdžią (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Teismas patyrė 20,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Šioje byloje atsakovams R. P. ir G. P. buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 225 Eur.

Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Nors ieškinys tenkintinas visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos dalyką (dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo), tai, kad atsakovams teikta antrinė teisinė pagalba, įvertinęs atsakovų turtinę padėtį, nusprendžia antrinės teisinės pagalbos išlaidas atlyginti iš valstybės biudžeto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268–270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo G. P. (G. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.