Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-4592-1006/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-03
Bylos Nr.: e2-4592-1006/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00479-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Kliučinskienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: R. P., G. P.
Trečiasis asmuo: VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“
Advokatai: Zigmantas Benetis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-4592-1006/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00479-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei, atsakovei R. P., atsakovų atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,

trečiojo asmens VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovei Nataljai Gorbatkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. P. ir R. P. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams G. P. ir R. P., trečiasis asmuo – VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, prašydamas: 1) laikinai apriboti G. P. ir R. P. tėvų valdžią vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą dukrai E. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovės R. P. išlaikymą dukrai E. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 4) nustatyti E. P. nuolatinę globą, jos globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; 5) priteisti iš atsakovų teismo išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai R. P. ir G. P. turi nepilnametę dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina. Tarnybai atsakovų šeima yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini) (šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl vaiko nepriežiūros). Nuo (duomenys neskelbtini) šeimai paskirta atvejo vadyba (duomenys neskelbtini) šeimos pagalbos centre (toliau – ir ŠPC), kuri teikiama ir šiuo metu. Nepilnametei E. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (AVPK budėtojas pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini) mažametė E. P., pati išsikvietė policijos pareigūnus, nes anot mergaitės, jos motina R. P., (nustatytas sunkus 2,53 prom. girtumas) girtavo su savo sugyventiniu D. G., gim. (duomenys neskelbtini), (kuriam nustatytas vidutinis 1,75 prom. girtumas). Nepilnametei buvo nustatytas 2 grėsmės lygis. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas išdavė leidimą paimti nepilnametę iš jos įstatyminių atstovų. (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. P. buvo paskirta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Vaikas motinai buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) Ieškovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) E. P. pradėjo praleidinėti pamokas (duomenys neskelbtini) argumentuodama tuo, kad iš jos yra šaipomasi mokykloje, be to, neidama į mokyklą, nakvodama pas drauges ir nesakydama mamai, kur yra, kada grįš ir kt., ji keršija mamai, nes ši vartoja alkoholį, o visiems meluoja, kad to nedaro. (duomenys neskelbtini) buvo organizuotas susitikimas su Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyriaus (toliau – ir TBKS) vyriausiąja specialiste prevenciniam pokalbiui su E. P.. Susitikimo metu mergaitė buvo supažindinta su Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo taikymo nuostatomis, paaiškinta, kad mokymasis iki 16 m. yra privalomas. E. P. buvo įpareigota nuosekliai lankyti pamokas, tęsti popamokinį užimtumą Policijos klube, įsitraukti į ankstyvosios intervencijos programą (dėl alkoholio vartojimo), mamai ir vaikui rekomenduota konsultuotis pas šeimos terapeutą. (duomenys neskelbtini) E. P. socialinei darbuotojai teigė, kad kalbėjosi telefonu su mama ir įtaria, kad ji yra neblaivi. Evelinai pasakyta, kad socialinė darbuotoja atvyks į namus. Atvykus socialinei darbuotojai, R. P. namuose nebuvo. Kitą dieną mergaitė informavo socialinę darbuotoją, kad mama buvo neblaivi. Nuo (duomenys neskelbtini) E. P. perėjo mokytis į J. I. jaunimo mokyklą, tačiau mergaitė toliau vengia lankyti pamokas, nors yra nuolat motyvuojama ir raginama atvykti į ugdymo įstaigą tiek klasės vadovės, mokytojų, tiek ŠPC socialinės darbuotojos. Remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), (duomenys neskelbtini) buvo surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa E. P. atžvilgiu ir vaikui nustatytas apsaugos poreikis.

3. (duomenys neskelbtini) apsilankymo šeimoje metu mobiliosios komandos specialistai kartu su šeima aptarė šeimos situacija, R. P. sutiko priimti intensyvią mobiliosios komandos specialistų pagalbą šeimai. (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos apsilankymo šeimoje metu, R. P. pasakojo, kad savaitgalį grįžusi iš darbo rado nuniokotą butą, o dukra, moters teigimu, girta gulėjo lovoje, miegojo. R. P. rodė nuotraukas: miegančios E., suverstų namų, išdaužto E. kambario durų stiklo; taip pat parodė namuose rastą parduotuvės čekį už stiprius alkoholinius gėrimus, po balkonu išmėtytus tuščius degtinės butelius ir sulčių pakelius. Įvykis buvo aptartas su E. P., mergaitė teigė, kad alkoholinių gėrimų ji nevartojo ir nežino iš kur atsirado parduotuvės čekis. (duomenys neskelbtini) E. P. užregistruota į Vilniaus visuomenės sveikatos biurą dėl dalyvavimo ankstyvosios intervencijos programoje. (duomenys neskelbtini) mobiliosios komandos specialistai pradėjo teikti intensyvią pagalbą R. P. ir jos dukrai. Pagalba šeimai buvo teikiama iki (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad Tarnyboje (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas iš policijos per „FleetComplete“ programėlę, nes namuose rasta neblaivi vaiko motina, kuri miegojo ir nesirūpino dukra. Vaikas teigė, kad mama vartoja alkoholį jau antrą dieną. Vaiko motina buvo akivaizdžiai neblaivi, tikrintis neblaivumą atsisakė. (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistai, reaguodami į gautą pranešimą nuvyko į vaiko gyvenamąją vietą. Atvykus į įvykio vietą buto duris atidarė vaikas. Kalbantis E. su Tarnybos specialistais, mergaitė paminėjo, jog pramiegojo mokyklą. Mergaitė atrodė sutrikusi ir pasimetusi. Nepilnametės motina plūdo vaiką necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. (duomenys neskelbtini) vaikas buvo laikinai apgyvendintas pas savo pilnametį brolį E. K., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko brolis pranešė, kad E. galės prižiūrėti tik pora dienų, nes išvyksta į užsienį. Tarnybos specialistai (duomenys neskelbtini) mobiliuoju telefonu bandė susisiekti su nepilnametės tėvu G. P. Į skambutį atsiliepė vyro motina V. P.. Moters teigimu, G. P. išvykęs į komandiruotę, į (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįš ne anksčiau kaip balandžio mėnesio pabaigoje.

4. Tarnybos specialistai (duomenys neskelbtini) lankėsi šeimos namuose, tačiau buto durų niekas neatidarė. (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistai reagavo į tarnybinį pranešimą ir apsilankė šeimos namuose. Atvykus, namuose rasta atsakovė, jos draugas ir su šeima dirbanti socialinė darbuotoja. R. P. kategoriškai atsisakė kalbėtis su Tarnybos specialistais. Nepilnametės E. P. apsilankymo metu namuose nebuvo. R. P. tikino, kad su dukra kalbėjosi telefonu ir dukra žadėjo grįžti namo. Bendraujant su socialine darbuotoja kieme nepilnametės E. P. nesulaukta. (duomenys neskelbtini) mobiliuoju telefonu buvo susisiekta su nepilnametės E. tėvu G. P.. Vaiko tėvas informavo, kad su E. palaiko ryšį telefonu, pasiteirauja, kaip jai sekasi, kaip reikalai mokykloje, dukra jam sako, kad viskas gerai. G. P. nurodė, kad šiuo metu pagal kontraktą dirba (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą grįžta kartą per 2-3 mėnesius maždaug savaitei. Su dukra apie tai, kad ji galėtų gyventi su juo (duomenys neskelbtini), niekada nėra kalbėjęs, nes jis dirba brigadoje, kuriai darbdavys yra išnormavęs bendrą gyvenamąją patalpą, vaikui tokioje aplinkoje gyventi nebūtų galimybės. G. P. teigė, kad Evelinai niekada nėra pervedęs didelių pinigų sumos, gimtadienio proga pervedė 50 Eur, dar kelis kartus dukra paprašė jo pinigų džinsams ir maikutei, ir jis yra padaręs pavedimus sumomis 30 Eur ir 10 Eur. Atsakovė R. P. kategoriškai atsisako gydymosi, teigė, kad jai šios rekomendacijos netinka ir nereikalingos.

5. Tarnyboje (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas iš policijos per „FleetComplete“ programėlę, dėl to, jog vaikas buvo pabėgęs, tačiau (duomenys neskelbtini) grįžo ir yra pasiryžusi važiuosi į BĮ Vilniaus miesto Krizių centrą (toliau – Krizių centras), nes namuose dažnai girtaujama. (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistai, reaguodami į gautą pranešimą nuvyko į vaiko gyvenamąją vietą. Tarnybos specialistų nuomone, vaikas – išorinių smurto žymių neturėjo. Apsilankymo šeimoje metu nepilnametė buvo drąsi, atvykus Tarnybos specialistams mergaitė jau buvo susiruošusi būtiniausius savo daiktus ir pasiruošusi vykti į Krizių centrą. Paklausta nepilnametės, kas įtakojo jos apsisprendimą, ji nurodė, kad jos ir motinos santykiai – blogi, motina dažnai vartoja alkoholį, jai nusibodo girtaujanti motina ir pavargo nuo tokio gyvenimo, todėl ji nenori gyventi kartu su ja. Pasiteirauta nepilnametės, ar norėtų gyventi kartu su tėvu, mergaitė nurodė, kad ir su tėvu gyventi nenori nes reiktų važiuoti į kaimą, o jai tai nepatinka. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gauta informacija (epikrizė) iš VšĮ (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad vaiko klinikinė diagnozė – nepakankama tėvų priežiūra ir kontrolė. (duomenys neskelbtini) vaikas laikinai apgyvendintas Krizių centre, adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymą tenkinus ir leidus paimti atsakovų vaiką iš šeimos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, adresu Ozo g. 37, Vilnius.

7. (duomenys neskelbtini) Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi nepilnametės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu Tarnybos specialistė padarė išvadą, jog globėjas užtikrina vaiko gyvenamąją aplinką. Ji yra saugi. Namai yra švarūs, tvarkingi, sienos švarios, grindys geros būklės, jokių pašalinių elektros laidų nesimato ar kitų daiktų kurie galimai grėstų ar kitaip galimai kenktų vaiko gyvybei, sveikatai, vystymuisi. Vaiko buities sąlygos geros, švarios ir apsilankymo metu nepastebėta jokių nepageidaujamų reiškinių, kurie galimai galėtų sukurti pavojų vaiko funkcionavimui. Nepilnametei sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Vaikas turi asmeninę erdvę ir galimybę ja naudotis, poilsio, žaidimų, ugdymo ir kitomis sąlygomis. Vaikui yra užtikrinta saugi ir stabili vaiko gyvenamoji aplinka, kuri fiziškai ir emociškai yra artima šeimos aplinkai.

8. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gauta charakteristika apie nepilnametę E. P. iš (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nepilnametė į (duomenys neskelbtini) klasę priimta (duomenys neskelbtini) E. P. mokykloje sėkmingai adaptavosi, gerai lanko pamokas, laikosi mokinių elgesio, mokyklos tvarkos taisyklių. Pamokų metu E. P. noriai mokosi, stengiasi atlikti visas jai skirtas užduotis, pagarbiai bendrauja su mokytojais, klasės draugais, kitais mokyklos bendruomenės nariais. Vilniaus „SOS vaikų kaimo“ socialinė darbuotoja I. S. bendrauja su klasės vadovu, domisi E. pamokų lankomumu, elgesiu, ugdymosi pasiekimais. Į mokyklą mokinė atvyksta švariai, tvarkingai apsirengusi, turi visas ugdymuisi reikalingas priemones. Mokyklos vadovai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai apie netinkamą globėjų (kitų atstovų pagal įstatymą) elgesį su globotine ar kitaip pažeidžiamas jos teises ir teisėtus interesus duomenų neturi.

9. (duomenys neskelbtini) vykusiame šeimos atvejo vadybos posėdyje buvo peržiūrimi atvejo vadybos plane iškelti uždaviniai. Į šį atvejo vadybos posėdį atsakovė vėl neprisijungė ir jame nedalyvavo. Šio atvejo vadybos posėdžio metu globos koordinatorė įvardijo, kad atsakovė dažnai skambina ir rašo trumpąsias SMS žinutes savo dukrai E. P.. Specialistės teigimu, mergaitė perima mamos vaidmenį, yra įsitikinusi, kad tik jos dėka mama gali pasikeisti, kad ji yra atsakinga už mamos pokytį. Su E. P. buvo kalbėta, kad ji neturi prisiimti atsakomybės dėl mamos problemų. Nepilnametei buvo aiškinta apie priklausomybę ir kad tai yra sunki liga, todėl E. buvo sakyta, kad ji mamos neišgydys. Pabendravus su mama dėl sukilusių emocijų nepilnametė tada nelanko mokyklos, nebenori susitikti su draugais, nevyksta į bendrus renginius (kino teatrą, kitus organizuojamus renginius). Po vieno apsilankymo pas išgėrusią mamą, E. P. buvo pristatyta į VšĮ „SOS vaikų kaimą“, lydima policijos pareigūnų, kadangi mama iškvietė policijos pareigūnus, teigdama, kad E. P. mušė mamą. Po šio įvykio nepilnametė pasiprašė psichologo konsultacijų. Buvo paskirtos psichologo konsultacijos, tačiau nuėjus į vieną konsultaciją, Evelina daugiau jų nebelankė. Šeimos atvejo vadybos posėdžio metu, dalyvavę specialistai nutarė, jog tikslinga kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos nustatymo E. P., kadangi situaciją šeimoje nesikeičia. (duomenys neskelbtini) Tarnybos vyriausioji specialistė atliko nepilnametės E. P. rūpybos peržiūrą. Tarnybos specialistė, atlikdama globos peržiūrą nustatė, jog rūpintojas tinkamai atlieka savo pareigas.

10. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje fiksuotas policijos pranešimas, kuriame nurodoma, jog nepilnametė į globos įstaigą negrįžo, todėl skelbiama jos paieška. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gautas pranešimas iš policijos, jog galimai nepilnametė su savo motina vartoja alkoholinius gėrimus, atsakovės gyvenamojoje vietoje. Atvykus atsakovės gyvenamuoju adresu, R. P. nustatytas 3.47 prom girtumas, namuose rasta ir nepilnametė E. P., kuriai buvo tikrintas taip pat girtumas, nepilnametė buvo blaivi – nustatyta 0.00 prom. E. P. pristatyta į globos namus. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gautas pranešimas iš VšĮ „SOS vaikų kaimo“. Kuriame nurodoma, jog atsakovė daro neigiamą įtaką savo nepilnametei dukrai, t. y. globėjams trukdo tinkamai vykdyti vaiko globą ir užtikrinti saugią aplinką. E. P. kartais negrįžta nakvoti į globos įstaigą, jų žiniomis, tokiais atvejais lieka ne visuomet blaivios mamos namuose. Nepilnametei negrįžus skelbiama vaiko paieška. E. griežtai atsisako grįžti į šeimyną. Įvertinę aplinkybes pareigūnai nusprendė palikti nepilnametę motinos namuose. Pažymėtina, jog atsakovė dukros neskatina grįžti į šeimyną. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametė yra nesaugioje aplinkoje, jos emocinė būklė šiuo metu itin prasta, prašoma Tarnybos pagalbos įvertinti vaiko situaciją dėl galimo vaiko teisų pažeidimo ir bendradarbiauti siekiant susigrąžinti nepilnametę į globėjo įstaigą. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas iš nepilnamečio vaiko globos įstaigos, kuriame nurodoma, jog nepilnametė planuoja negrįžti į globos įstaigą iki (duomenys neskelbtini). Nepilnametė ryšį su globėjais palaiko telefonu, nurodo, jog jei ją pasiimtų globėjas ar policija, grįžusi ji išdaužys viską aplinkui ir pan., tikėtina, kad namuose ilgiau jos išlaikyti nepavyktų, galima savižalos rizika. Psichologas vaikui skirtas, tačiau konsultacijų nelanko. Iš psichologinės pusės – jei prieš vaiką bus bandoma jį paimti, santykį, tikėtina, labai sugadins globos įstaigos darbuotojai – galbūt grįš pati.

11. (duomenys neskelbtini) buvo surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa E. P. atžvilgiu ir vaikui nenustatytas apsaugos poreikis. Nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį: vaikui tikslinga spręsti klausimą dėl psichologo pagalbos bei užimtumo. Atvejo vadybos posėdžių metu specialistai įvertinto, kad atsakovė stokoja motyvacijos nuosekliai vykdyti pagalbos plano įsipareigojimus, neatsižvelgia į socialinės darbuotojos rekomendacijas (nenuvyksta į paskirtas specialistų konsultacijas), nebendradarbiauja (tik periodiškai atsiliepia į socialines paslaugas teikiančių darbuotojų skambučius), stokoja vidinės motyvacijos spręsti priklausomybę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, palaikyti blaivybę, nepakankamai domisi vaiku, jo sveikatos priežiūra, ugdymosi procesu, neprisideda prie vaiko išlaikymo, nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, keisti gyvenimo būdą. Įvertinus, kad teigiamų pokyčių šeimoje nestebima, visų posėdyje dalyvavusių specialistų vieningu pritarimu, nuspręsta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios G. P. ir R. P. apribojimo ir nuolatinės globos vaikui nustatymo.

Atsiliepimas

12. Atsakovų atstovas advokatas Zigmantas Benetis atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, susisiekus su atsakovais, G. P. nurodė, kad jo darbas susijęs su dažnu išvykimu į komandiruotes, kai grįžta susitinka su dukra, kiek gali padeda jai materialiai, tačiau paimti gyventi dukrą pas save šiuo metu neturi galimybės, dėl šių priežasčių jis su ieškiniu sutinka pilnai. R. P. nurodė, kad dalyvaus teismo posėdyje ir viską paaiškins. Nurodo, kad nenorėtų, kad būtų apribota jos, motinos, valdžia.

13. Trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Pažymėjo, kad E. P. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Šiuo metu, mergaitės pamokų lankomumas yra prastas, kadangi ji pergyvena dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu. Moteris turi didelę priklausomybę alkoholiui. E. sveikatos problemų neturi ir jokių specialistų nelanko. Nepilnametė maždaug (duomenys neskelbtini) metus turėjo popamokinę veiklą – lankė (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini). Prieš (duomenys neskelbtini) mėnesius ji nustojo lankyti (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip jau buvo minėta, E. pergyvena dėl motinos ir žino, kad dėl jos priklausomybės mergaitė turi kliūčių grįžti atgal į šeimą. Nepilnametė gerai sutaria su Trečiojo asmens darbuotais (SOS tetomis), tačiau dažnai negrįžta nakvoti į šeimyną, neinformuoja kur nakvoja, todėl SOS tetos privalo kreiptis į policiją su prašymu dėl paieškos paskelbimo. Nepilnametė dažnai bendrauja su motina telefonu, tačiau susitinka retai, tada, kai pati motina parodo iniciatyvą. R. P. nėra sutvarkiusi svečiavimosi dokumentų, todėl mergaitė negali pas ją nakvoti. E. yra prisirišus prie savo biologinės motinos, galvoja, kad ji yra atsakinga už motinos elgesį ir gali padėti išsigydyti priklausomybę. Su tėvu nepilnametė bendrauja telefonu, kadangi jis dirba ir gyvena užsienyje. Mergaitė su tėvu matėsi (duomenys neskelbtini) ir tų pačių metų gruodžio mėn. ieškovė vaikui išlaikymo neteikia, tačiau atsakovas kiekvieną mėnesį po kelis kartus atlieka mergaitei pavedimus į jos asmeninę sąskaita nuo 1 Eur iki 10 Eur. Tėvas palaiko ryšį su E., tačiau su atvejo vadybininku arba SOS tetomis bendrauti nenori. Motina kartais atsiliepia į socialinių darbuotojų skambučius bei, esant galimai neblaivios būsenos, gali paskambinti pati, skųsdamasi dėl asmeninio gyvenimo.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

14. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsakovai piktnaudžiauja tėvų valdžia, tinkamai nesirūpina vaiko poreikiais, atsakovė vartoja alkoholį, tokiu būdu daro neigiamą įtaką vaikui, kas neigiamai įtakoja paauglę. Per paskutinį apsilankymą atsakovei buvo nustatytas sunkus girtumas. Nepilnametė linkusi prisiimti atsakomybę dėl motinos alkoholio vartojimo, kurią jai primeta atsakovė. Atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje ir negali rūpintis dukra, yra nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, jokio ryšio su ja nepalaiko. Abu atsakovai išlaikymo neteikia. Prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis yra mažesnis nei šiuo metu priteistinas pagal teismų praktiką.

15. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškinyje daugiau nei pusė aprašytų aplinkybių yra netiesa. Teigė, kad pati dukra daug meluoja, kad dukra kartais vartoja alkoholį, bėga iš namų. Šiuo metu atsakovė nedirba dėl sveikatos problemų, yra užsiregistravusi darbo biržoje. Atsigulti į gydymo įstaigą neturi galimybės, nes daugiau nieko neturi (tik katytę), šiuo metu jai svarbiau išlaikyti trijų kambarių butą. Neigė turinti priklausomybę nuo alkoholio, taip pat neigė smurtavusi prieš dukrą. Paaiškino, kad dukra pamelavo, o apdraskymai atsirado nuo katinų. Vadybos posėdžiuose nedalyvauja, nes jai dažnai keičiasi nuotaika, būna dienų, kai net telefonu neatsiliepia, nes nenori. Su atsakovu seniai išsiskyrę ir nebendrauja visiškai. Su ieškiniu sutinka, tačiau norėtų, kad dukra ją lankytų nors savaitgaliais. Su išlaikymo dydžiu sutinka, bet šiuo metu tam neturinti pajamų. Noras keistis yra, bet gultis į ligoninę nenori. Teigė, kad alkoholį vartoja tik per šventes. Šiai dienai pajamų dydį sudaro 262 Eur nedarbo išmoka ir 130 Eur neįgalumo pensija. Turi nedidelių skolų. Atsakovei nustatyta stipri depresija, todėl ji 15 metų vartoja antidepresantus, du kartus gulėjo psichiatrinėje ligoninėje.

16. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad neprieštarauja, kad ieškinys būtų tenkintas. Pažymėjo, kad atsakovas G. P. jam nurodė, kad jo darbas susijęs su dažnu išvykimu į komandiruotes, kai grįžta susitinka su dukra, kiek gali padeda jai materialiai, tačiau paimti gyventi dukrą pas save šiuo metu neturi galimybės, dėl šių priežasčių jis su ieškiniu sutinka pilnai. Prašė priimti sprendimą, kuris geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

17. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad šiuo metu vaikas išgyvena sunkų paauglystės periodą, maištauja, nenori susitaikyti, kad negrįš pas mamą, kadangi globos įstaigoje yra kontroliuojama, ten nustatytas režimas, turi laikytis taisyklių. Vaikas mato, kaip mama vartoja alkoholį ir tai gali skatinti ją vartoti kartu su draugais. Mama išlaikymo neteikia, o tėvas perveda nuo 1 Eur iki 10 Eur. Dėl atsakovės ir dukters bendravimo neprieštarauja, tačiau dėl alkoholio vartojimo, neleidžiama nepilnametei atsakovų dukrai svečiuotis pas atsakovę namuose. Jeigu atsakovė pakeistų savo elgesį, E. būtų leista nakvoti pas mamą. Mergaitei mokykloje sekasi įvairiai, tai priklauso nuo jos nuotaikos. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

18. Atsakovas G. P. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvų valdžios apribojimo

19. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkam auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

20. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

21. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

22. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

23. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

24. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai R. P. ir G. P. turi nepilnametę dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovai Tarnybai yra žinomi nuo (duomenys neskelbtini), kai šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl vaiko nepriežiūros. Nuo (duomenys neskelbtini) šeimai paskirta atvejo vadyba VšĮ (duomenys neskelbtini) centre, kuri teikiama ir šiuo metu. Nepilnametei E. P. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (AVPK budėtojas pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini) mažametė E. P., pati išsikvietė policijos pareigūnus, nes anot mergaitės, jos motina R. P., (nustatytas sunkus 2,53 prom. girtumas) girtavo su savo sugyventiniu D. G., gim. (duomenys neskelbtini), (kuriam nustatytas vidutinis 1,75 prom. girtumas). Nepilnametei buvo nustatytas 2 grėsmės lygis. (duomenys neskelbtini). nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas išdavė leidimą paimti nepilnametę iš jos įstatyminių atstovų. (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. P. buvo paskirta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Vaikas motinai buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas iš policijos per „FleetComplete“ programėlę, nes namuose rasta neblaivi vaiko motina, kuri miegojo ir nesirūpino dukra. (duomenys neskelbtini) vaikas buvo laikinai apgyvendintas pas savo pilnametį brolį E. K., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gauta informacija (epikrizė) iš VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, kurioje nurodoma, kad vaiko klinikinė diagnozė – nepakankama tėvų priežiūra ir kontrolė. (duomenys neskelbtini) vaikas laikinai apgyvendintas Krizių centre, adresu Kojelavičiaus g. 129, Vilnius (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymą tenkinus ir leidus paimti atsakovų vaiką iš šeimos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, adresu Ozo g. 37, Vilnius.

25. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė R. P. dėl turimos priklausomybės alkoholiui, socialinių įgūdžių stokos, kartu su savo nepilnamečiu vaiku kartu negyvena ir motinos valdžios jo atžvilgiu neįgyvendina. Atsakovė nevykdo visų su šeima dirbančių specialistų rekomendacijų (pagalbos planą vykdo tik iš dalies), vengia bendradarbiauti, nėra motyvuota keistis ir keisti gyvenimo būdo. Per vaiko laikinosios globos laikotarpį, kuris trunka jau ilgiau nei pusę metų, atsakovė taip ir nepradėjo iš esmės spręsti turimos priklausomybės problemos (gydytis ilgalaikės reabilitacijos centre), atsakovė nedirba; vaiku motina domisi ir rūpinasi nepakankamai, reguliariai jo nelanko, o jei ir lanko, tai kartu su nepilnamečiu vaiku būdama vartoja alkoholį. Toks motinos elgesys ir nepastovumas, kenkia geriausiems vaiko interesams bei žaloja jo visą vystymosi raidą, kadangi vaikui tenka prisiimti atsakomybę už alkoholį vartojančią motiną atsakomybę. Atsakovas G. P. nuo nepilnamečio vaiko nusišalinęs, nėra duomenų, jog jis teiktų išlaikymą dukrai, su ja bendrauja nepakankamai, epizodiškai, susigrąžinti į šeimą vaiko neišreiškė noro, priešingai, pareiškė, kad su ieškiniu sutinka, nes neturi galimybių rūpintis dukra.

26. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaiku, vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai dukros atžvilgiu tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina, atsakovė vartoja alkoholį, problemos nepripažįsta, o atsakovas patvirtino, kad rūpintis dukra šiuo metu neturi galimybės ir su ieškiniu sutinka.

27. Teismo vertinimu nėra duomenų, kad artimiausiu metu situacija gali pasikeisti. Tačiau atsakovai nėra nutraukę ryšio su dukra, nors vaikas gyvena atskirai nuo tėvų, tačiau su atsakovais bendrauja. Atsakovė išreiškė norą, kad, pasikeitus situacijai (žada ieškotis darbo ir nebevartoti alkoholio), dukra gyventų kartu su ja. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą laikinai apriboti atsakovų R. P. ir G. P. tėvų valdžią nepilnametės E. P. atžvilgiu.

28. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo

29. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsniu nepilnamečiam vaikui E. P. nustatytina nuolatinė globa. Tarnyba prašo vaiko nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.

30. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas tenkino Tarnybos prašymą ir išdavė leidimą paimti vaiką iš atsakovų, (duomenys neskelbtini) E. P. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja skiriant VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. (duomenys neskelbtini) vaikas buvo grąžintas motinai. Tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas prašymą patenkino. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Iš (duomenys neskelbtini) Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikinoji globėja tinkamai atlieka savo pareigas. Vaikas yra aprūpintas, užtikrinamas jo fizinis ir emocinis saugumas, vaiko amžių ir brandą atitinkantis auklėjimas. Aplankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, globa atitinka vaiko interesus. Minimame akte užfiksuota nepilnametės nuomonė laikinos globėjos atžvilgiu.

31. Byloje pateiktas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ sutikimas dėl E. P. nuolatinės globos.

32. Nustačius, kad nepilnametės tėvai tinkamai neįgyvendina tėvų vadžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ tinkamai atlieka laikinojo rūpintojo pareigas, nesant kitų asmenų, kurie norėtų prižiūrėti ir globoti nepilnametę, ieškovo reikalavimas tenkinamas, nepilnametės E. P. nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore skiriama VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (CK 3.245, 3.257, 3.259, 3.263 straipsniai, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnis, CPK 493 straipsnis, 494 straipsnio 4 dalis).

33. Trečiajam asmeniui VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) informuoti vaiko artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

34. Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę globą nepilnametei E. P., pasibaigia vaiko laikinoji globa(CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo

35. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnametei E. P. iš kiekvieno atsakovų po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su prašomu išlaikymo dydžiu.

37. Teismas, įvertinęs tai, kad nors ieškovo apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis mėnesinis darbo užmokestis – 840 Eur (apie 633 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.),sprendžia, kad ieškovo nurodoma nepilnametės E. P. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnametei jų dukrai E. P. po 150 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

38. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

40. Už reikalavimus apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovų valstybei nepriteistinas.

41. Už reikalavimą dėl 150 Eur periodinio išlaikymo priteisimo žyminis mokestis sudarytų 40,50 Eur (150 x 12) x 3 proc.) - 25 proc.), taip pat nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

42. Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 5 punktas).

43. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

44. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleisti 100 proc. nuo šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią ir atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametės dukros E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų tvarkytoja (administratore) uzufrukto teise paskirti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, juridinio asmens kodas 124009158.

Nustatyti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, juridinio asmens kodas 124009158, buveinėje.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nuolatinę globėją VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, juridinio asmens kodas 124009158.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justė Kliučinskienė