Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams M. P. ir M. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Minėtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegijos 2020-07-01 nutartimi nutarta sprendimo dalį dėl delspinigių, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti – priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų Marinos 4297,96 Eur negrąžintos paskolos pagal 2009-05-11 sutartį, 1590,25 Eur netesybų ir 1074,49 Eur palūkanų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos 6962,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 83,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno. Kita teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

Pareiškėjas ieškinyje visiškai nereiškė tokio reikalavimo, kad mokėti kiekvieną dieną iki visiško paskolos grąžinimo ieškovo vienašališkai apskaičiuotas pelno (mokėjimo) palūkanas, kaip yra nustatyta PAT (CB Nr. e2A-415-544/2020 2020-07-01 nutartis, 27 punktas). Pareiškėjas, remdamasis CK 6.872 straipsniu, kuriame nenurodyta, kad paskolos sutartyje turi būti šalių susitarimas ir dėl palūkanų mokėjimo, todėl šalys paskolos sutartyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo laikotarpio ir nenurodė bei rašytiniu įrodymu – PAT CB Nr. 2A-505-280/2019 2019-06-27 nutartimi – ieškinyje prašo priteisti iš atsakovų jo naudai už laikotarpį nuo 2014-11-07 iki 2019-05-06 2168,06 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas tik už 4,5 metų laikotarpį. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo atsakovai pareiškėjui jau mokės 5.00 proc. dydžio procesines palūkanas, o ne ieškovo vienašališkai apskaičiuotas pelno (mokėjimo) palūkanas, kaip neteisingai nustatyta PAT 2020-07-01 nutarties 27 punkte.

Pareiškėjas savo ieškinyje dalyje dėl palūkanų priteisimo šį reikalavimą grindė CK 6.872 straipsniu, kuriame 1 ir 2 dalyje nurodytą: 1. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. 2. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, ši taisyklė yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (LAT 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, LR CB Nr. 3K-3-257/2005) (PAT CB Nr. 2A-505-280/2019 2019-06-27 nutartis, 44 punktas).

Taip pat savo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pareiškėjas J. V. grindė ir rašytiniu įrodymu – PAT CB Nr. 2A-505-280/2019 įsiteisėjusia 2019-06-27 nutartimi, kuria jo naudai yra priteistos pelno (mokėjimo) palūkanos bei negalėjo numatyti, kad kitoje PAT CB Nr. e2A-415-544/2020 2020-07-01 nutartimi jau nepriteis jo naudai pelno (mokėjimo) palūkanų – mokesčio už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, tai yra priims jau prieštaringą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju šalys, 2009-05-11 pasirašydamos paskolos sutartį, nėra numatę palūkanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos, todėl pareiškėjas pagrįstai remdamasis CK 6.872 str. ir vadovaudamasis verslo vietos komercinių bankų vidutine palūkanų norma 11,22 proc. buvusia paskolos sutarties sudarymo metu, ieškinyje ir priskaičiavo 2168,06 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas tik už 4,5 metų laikotarpį. Pareiškėjas ieškinyje paskaičiavo 11,22 proc. dydžio metų pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, visiškai analogiškai, kaip PAT CB Nr. 2A-505-280/2019 2019-06-27 nutartyje, 45 punktas.

Vertinant palūkanų dydį, PAT 2020-07-01 priimtoje nutartyje turėjo nustatyti tik tokias aplinkybes, kurios neprieštarautų ir apelianto paminėtai LAT praktikai ir apelianto minimame rašytiniame įrodyme – PAT CB Nr. 2A-505-280/2019 2019-06-27 nutartyje nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjas paaiškina, kad pastarojoje PAT byloje, kai Utenos apylinkės teismas Visagino rūmuose buvo priteisęs pareiškėjo naudai irgi tik 5,00 proc. dydžio palūkanas, pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, PAT buvo priteistos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Pareiškėjas mano, kad galiojant tiems patiems įstatymams ir esant visiškai analogiškiems reikalavimams dėl palūkanų priteisimo bei pareiškėjui remiantis tuo pačiu CK 6.872 str., dvejose CB PAT negalėtų priimti prieštaringus proceso sprendimus. Tai yra aiški teisės normų taikymo klaida. Todėl pareiškėjas negalėjo numatyti, kad, esant analogiškiems reikalavimams dvejose CB, PAT priims prieštaringus procesinius sprendimus, galiojant tiems patiems įstatymams.

Suinteresuoti asmenys M. P. ir M. C. atsiliepimo dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus proceso dalyviams apie rašytinį teismo posėdį CPK 153 straipsnio 2 dalyje, 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-245-758/2020, reikšminga tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos nutartis įsiteisėjo jos priėmimo diena, t. y. 2020-07-01. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia, tuo, kad Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegijos 2020-07-01 nutarties 27 punkte yra aiški teisės normos taikymo klaida, kurios pareiškėjas negalėjo numatyti, kad, esant analogiškiems reikalavimams dvejose civilinėse bylose Panevėžio apygardos teismas priims prieštaringus procesinius sprendimus, galiojant tiems patiems įstatymams, t. y. proceso atnaujinimo pagrindas ne pirmos instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, o dėl įsiteisėjusios apeliacinės instancijos nutarties.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo1998 m. gruodžio 9 d., 2008 m. sausio 24 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Žemesnės instancijos teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine qua non (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo2006 m. kovo 28 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).

CPK 340 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys CPK XVII skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. (duomenys neskelbtini)straipsnyje nustatyta, kad kasacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 345 straipsnį kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos (1 dalis); asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas; pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 dalis). Pareiškėjas nurodo, kad į kasacinį teismą nesikreipė, nes juristas jam išaiškino, kad tik kas penktą kasaciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priima nagrinėti ir terminas kasacijai pateikti yra jau praleistas. Tokie pareiškėjo paaiškinimai suponuoja išvadą, jog pareiškėjui yra žinoma apeliacinės instancijos priimtų sprendimų apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas sąmoningai atsisakė teisės patikrinti apeliacinės instancijos sprendimo teisėtumą kasacine tvarka, todėl siekdamas sau palankaus sprendimo inicijavo proceso atnaujinimą pirmos instancijos teisme.

Įvertinus esamą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad prašymas atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos gali būti atnaujinamas tik jei ši klaida padaryta pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime, nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas dėl Panevėžio apygardos teismo 2020-07-01 nutarties, siekiant, kad atnaujinus procesą byloje būtų priimtas kitas proceso sprendimas, tai kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo J. V. prašymo ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-245-758/2020.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.