- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-582-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00038-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- A. Š., R. P.
- Kategorijos
- 2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
- 2.2.1.9.2Teisės į atvaizdą gynimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. ir atsakovo A. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. patikslintą ieškinį atsakovams R. P., A. Š. dėl įpareigojimo paneigti paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat dėl tokių duomenų paskleidimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė R. P. (toliau – Atsakovė 1) socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbusi pranešimą „Ryto mankšta“, kuriame vaizduoja sovietmečio epizodą ir apkūnų asmenį bei ragina surasti tris skirtumus su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi S. K., atvirai ir įžeidžiamai tyčiojosi iš S. K. išvaizdos ir kvietė tai daryti ir kitus asmenis, pripažinti, kad 2022 m. spalio 22 d. 15.58 val. savo socialinio tinklalapio www.facebook.com anketoje paskelbusi teiginius apie tai, kad ,,<...> šiuo metu administracijai vadovauja visiškas antivalstybinis ir, mano nuomone, prorusiškas veikėjas. Stebiuosi, kad iki šiol jo veiksmais nesidomi saugumo tarnybos <....>>“ bei 2022 m. spalio 27 d. įvykusiame Klaipėdos r. savivaldybės tarybos narių susirinkime, viešoje vietoje ir girdint Klaipėdos r. savivaldybės merui, tarybos nariams ir kitiems administracijos darbuotojams, sąmoningai apie S. K. pasakė melagingus ir tikrovės neatitinkančius teiginius, apie tai, kad, ,,ji negali balsuoti už darbotvarkę, kurią rengė valstybę kiršinantis ir rajono vardą dergiantis administracijos direktorius“, neatitinka tikrovės ir žemina S. K. garbę ir orumą, įpareigoti atsakovę R. P. per 7 kalendorines dienas po sprendimo / nutarties įsiteisėjimo dienos raštu, tai yra laikraštyje ,,Gargždų banga“, išspausdinti, o atsakovės asmeninėje paskyroje ,,Facebook՚e“ įdėti pranešimą su tokiu tekstu: „Aš, R. P., 2022m. rugsėjo 6 d. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbusi pranešimą „Ryto mankšta“, kuriame atvaizduotas sovietmečio epizodas ir apkūnus asmuo bei ragindama surasti tris skirtumus su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi S. K., atvirai ir įžeidžiančiai tyčiojausi iš S. K. išvaizdos bei kviečiau tai daryti ir kitus asmenis. Be to, 2022 m. spalio 22 d. 15.58 val., savo socialinio tinklalapio www.facebook.com anketoje patalpinusi informaciją apie tai, kad ,,<...> šiuo metu administracijai vadovauja visiškas antivalstybinis ir, mano nuomone, prorusiškas veikėjas. Stebiuosi, kad iki šiol jo veiksmais nesidomi saugumo tarnybos <....> “ bei 2022 m. spalio 27 d. įvykusiame Klaipėdos r. savivaldybės tarybos narių susirinkime, viešoje vietoje ir girdint Klaipėdos r. savivaldybės merui, tarybos nariams ir kitiems administracijos darbuotojams, sąmoningai apie S. K. pasakiau melagingus ir tikrovės neatitinkančius teiginius, apie tai, kad ,,ji negali balsuoti už darbotvarkę, kurią rengė valstybę kiršinantis ir rajono vardą dergiantis administracijos direktorius Tokie mano išsakyti teiginiai yra melagingi, duomenų, kad S. K. vykdo veiklą nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, nustatytą valdymo tvarką - neturiu ir neturėjau. Mano išsakyti ir tikrovės neatitinkantys teiginiai - žemina S. K. garbę ir orumą.“; pripažinti, kad A. Š. (toliau – Atsakovas 2) 2022 m. spalio 27 d. įvykusiame Klaipėdos r. savivaldybės tarybos narių susirinkime viešoje vietoje ir girdint Klaipėdos r. savivaldybės merui, tarybos nariams ir kitiems administracijos darbuotojams sąmoningai apie S. K. pasakęs melagingą ir tikrovės neatitinkantį teiginį, tai yra, jį pavadinęs ,,antivalstybininku“, pažemino pastarojo garbę ir orumą; įpareigoti A. Š. per 7 kalendorines dienas po sprendimo / nutarties įsiteisėjimo dienos raštu, t. y. laikraštyje ,,Gargždų banga“ išspausdinti bei atsakovo asmeninėje paskyroje ,,Facebook՚e“ paskelbti pranešimą su tokiu tekstu: „Aš, A. Š., 2022 m. spalio 27 d. įvykusiame Klaipėdos r. savivaldybės tarybos narių susirinkime, viešoje vietoje ir girdint Klaipėdos r. savivaldybės merui, tarybos nariams ir kitiems administracijos darbuotojams, sąmoningai apie S. K. pasakiau melagingą ir tikrovės neatitinkantį teiginį tai yra, jį pavadinęs ,, antivalstybininku“. Toks mano išsakytas teiginys neatitinka tikrovės bei žemina S. K. garbę ir orumą.“, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuris bus pervestas Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrui, adr. (duomenys neskelbtini), paremti, priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslinto ieškinio pagrindas:
2. Ieškovas nurodo, kad 2022 m. spalio 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos etikos komisija sprendimu nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio Kodekso 4 straipsnio 1 punkto nuostatą. Tarybos narė R. P. buvo nubausta už tai, kad 2022m. rugsėjo 6 d. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė pranešimą, kuriame vaizdavo sovietmečio epizodą ir apkūnų asmenį ir ragino surasti tris skirtumus su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi – ieškovu. Paskelbusi minėtą pranešimą ji atvirai tyčiojosi iš ieškovo išvaizdos, kvietė tai daryti ir kitus, tuo pažeisdama Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų valstybės politiko etikos pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo ir pavyzdingo principus. Be to, ji pakartotinai ir sąmoningai raštu (pa)žemino valstybės (savivaldybės) politiko garbę ir orumą visuomenės informavimo priemonėje: 2022 m. spalio 22 d. savo socialinio tinklalapio www.facebook.com anketoje pateikė viešą pranešimą su nuoroda į interneto svetainėje www.tv3.lt paskelbtą straipsnį ,,Šeimų sąjūdžio mitinge kliuvo ne tik valdantiesiems, ir opozicijai: mitinguotojai teigia, bei www. facebook.com vartotojos ,,R. P.“ tekstas: ,,Man, daug metų dėjusiai dideles pastangas, kad Klaipėdos rajono savivaldybė būtų šiuolaikiška, orientuota į ateities vizijas, labai skaudu ir gėda. Šiuo metu administracijai vadovauja visiškai antivalstybinis ir, mano nuomone, prorusiškas veikėjas. Stebiuosi, kad iki šiol jo veiksmais nesidomi saugumo tarnybos. P.S. nuotraukoje iš kairės Klaipėdos rajono administracijos direktorius ir tarybos narys.“ Nurodo, kad šis pareiškimas komentuotas 67 kartus ir pasidalytas su kitais vartotojais 6 kartus. Be to, 2022 m. spalio 27 d. savo socialinio tinklalapio www.facebook.com anketoje pateikė viešą pranešimą su fotonuotraukomis ,,Klaipėdos rajonas. Tarybos posėdis ir nutrauktas mano pasisakymas. 6 dienos po maršo Vilniuje, kuriame vienas iš pagrindinių personažų ne kas kitas, o B. M. dešinioji ranka-administracijos direktorius. Meras išjungė mikrofoną kai paskiau. kad negaliu balsuoti už darbotvarkę, kurią rengė valstybę kiršinantis ir rajono vardą dergiantis administracijos direktorius. Mes, rajono žmonės jau turime Lietuvos juokdarį - Seimo narį, daugelį metų ,,reprezentuojantį“ Klaipėdos rajoną. Suprantu, kad dėl minėto juokdario meras neturi jokios įtakos, išskyrus tai, kad nebyliai jį palaikė praėjusiuose rinkimuose į Seimą. Bet dabar meras toliau tęsdamas darbą su NAUJU juokdariu rodo savo palaikymą jam, o tai reiškia, jog meras yra išvien su kiršinančiomis idėjomis. Taip Klaipėdos rajono vardas lieka toliau dergiamas ir toliau mūsų įvaizdis skandinamas su šeimų maršo direktoriumi. Mere, ar Jūs su juo vis dar kartu? Primenu, kad ruZijos karas nesibaigė ir turime būti vieningi. neduodant priešiškai valstybės kaimynei peno dėl mūsų skaldymosi. Ar jūs visgi esate vakarietiškas ir valstybiškas meras ir apsvarstysite buvimą komandoje kartu su veikėju vardan Klaipėdos rajono įvaizdžio išsaugojimo? “. Šis pranešimas buvo viešai aptartas 28 kartus įvairių komentatorių, kurie net 6 kartus ,,Facebook՚o“ paskyroje pasidalijo su kitais asmenimis. Be to, abu atsakovai 2022 m. spalio 27 d. įvykusiame Klaipėdos r. savivaldybės tarybos narių susirinkime, viešoje vietoje ir sąmoningai, girdint Klaipėdos r. savivaldybės merui, tarybos nariams ir kitiems administracijos darbuotojams, apie Ieškovą pasakė tikrovės neatitinkančius teiginius bei jo garbę ir orumą žeminančius duomenis: Vaizdo įrašas patvirtina, kad atsakovė R. P. vykstant tarybos narių susirinkimui, savivaldybės administracijos direktorių S. K. išvadino valstybę kiršinančiu ir rajono vardą dergiančiu asmeniu. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip atsakovas A. Š. palaikydamas savo partijos narę R. P. bei suprasdamas jos išsakytų teiginių nepagrįstumą bei šmeižikišką turinį, dar kartą girdint visiems susirinkusiems bei asmenims, kurie stebėjo vaizdo transliaciją tiesioginiame eteryje, savivaldybės administracijos direktorių, ieškovą, pavadino „<...> antivalstybininku, kuris važinėja po maršus bei neturi laiko dirbti <...>“. Nurodo, kad ieškovas nėra pažeidęs jokių teisės aktų, susijusių su valstybės valdymu, konstitucine tvarka, suverenitetu, teritorijos vientisumu ir niekada nepiktnaudžiavo oficialiai suteiktais įgaliojimais, kurie galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos interesams, nedalyvavo antikonstitucinių grupių ar organizacijų veiklose. Nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų ieškovas buvo pažemintas, sumenkinta jo reputacija, garbė ir orumas. Ieškovo nuomone, tinkama kompensacija ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti būtų solidariai iš atsakovų priteista 1 000 Eur suma, taip pat prašo įpareigoti atsakovę Nr.1, per 7 kalendorines dienas po sprendimo / nutarties įsiteisėjimo dienos raštu, tai yra laikraštyje „Gargždų banga“ bei atsakovės asmeninėje paskyroje ,,Facebook՚e“ išspausdinti (įdėti) pranešimą su ieškinio reikalavime nurodytu tekstu. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą Nr. 2 per 7 kalendorines dienas po sprendimo / nutarties įsiteisėjimo dienos raštu, tai yra laikraštyje „Gargždų banga“ išspausdinti ir atsakovo asmeninėje paskyroje „Facebook՚e“ įdėti pranešimą su ieškinio reikalavime nurodytu tekstu.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas prašo teismo pripažinti, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė R. P. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbusi pranešimą „Ryto mankšta“, kuriame vaizduoja sovietmečio epizodą ir apkūnų asmenį bei ragina surasti tris skirtumus su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi S. K., atvirai ir įžeidžiamai tyčiojosi iš S. K. išvaizdos ir kvietė tai daryti ir kitus asmenis, nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio reguliavimo sritį. Dėl teiginių „antivalstybinis“, „prorusiškas veikėjas“, „stebiuosi, kad iki šiol jo veiksmais nesidomi saugumo tarnybos“, „valstybę kiršinantis ir rajono vardą dergiantis“ pažymi, kad visi nurodyti teiginiai nėra duomenys ar faktai apie ieškovą, o yra ieškovo veiklos vertinimo apibūdinimai, turintys faktinį pagrindą, kuriais yra keliami svarbūs visuomenei klausimai. Ieškovas jau ne vienus metus dalyvauja politikoje, užima įvairias pareigas Klaipėdos rajono savivaldybėje, yra partijos Tvarka ir teisingumas Klaipėdos rajono skyriaus narys, buvo skyriaus pirmininku. Nurodo, kad per savo politinę karjerą ieškovas ir jo veikla yra sulaukę visuomenės reakcijų, įskaitant ir kritikos, kuri nebūna maloni politikams, tačiau yra leistina ir priimtina. Visuomenės informavimo įstatymas įtvirtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką (9 straipsnis). Ieškovas aktyviai dalyvavo Šeimų sąjūdžio veikloje. 2022 m. buvo organizuojamas Šeimų maršo renginys Gargždų bibliotekoje, dėl to kilo sumaištis ir ši situacija susilaukė visuomenės nepalankių vertinimų ir dėmesio. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, ieškovas, viešai reiškia palaikymą Lietuvos šeimų sąjūdžiui. Atsakovų atstovas nurodė, kad Šeimų sąjūdžio, Šeimų maršo veikla tiek dėl jų prieštaringų idėjų, nukreiptų prieš tam tikrų asmenų grupes, tiek dėl jų pasisakymų prieš Europos Sąjungos ir NATO, tiek dėl prieštaringai vertinamų šią veiklą organizuojančių ir koordinuojančių asmenų praeities ir sąsajų su Kremliui palankiais asmenimis, prorusiškas imperialistines idėjas propaguojančiais asmenimis, jų dalyvavimu Šeimų sąjūdžio renginiuose ir dėl kitų su prorusiškų idėjų propagavimu susijusių situacijų, didžioji visuomenės dalis Šeimų sąjūdžio veiklą ir jos veiklą organizuojančius asmenis vertina itin kritiškai, kadangi visa tai siejasi su prorusiška veikla, nukreipta prieš Lietuvos interesus. Viešoje erdvėje taip pat buvo ne kartą publikuotos įvairių asmenų nuomonės, atliekami tyrimai. Dėl viso to, kas pasakyta, yra pagrįsta ir sąžininga visos ir dar daugiau viešai skelbiamos informacijos apie Šeimų sąjūdžio veiklą ir jos organizatorius, taip pat aktyvius rėmėjus sieti ir vertinti vartojant tokius apibūdinimus kaip „antivalstybinis“, „prorusiškas veikėjas“, „valstybę kiršinantis ir rajono vardą dergiantis“. Tuo tarpu pareiškimas: „stebiuosi, kad iki šiol jo veiksmais nesidomi saugumo tarnybos“, nėra duomenys ar faktai apie ieškovą, o tik keliamas klausimas ir nusistebėjimas. Nurodytu teiginiu nėra paskelbta jokia žinia ar faktas apie ieškovą. Šis teiginys yra tik iš ieškovo veiklos vertinimo kylantis klausimas, pasvarstymas, nusistebėjimas. Nurodo, kad R. P. nepaskelbė duomenų, o išsakė savo nuomonę, kuri yra ginama. R. P. turėjo pagrindą susidaryti faktais pagrįstą neigiamą nuomonę apie ieškovo veiklą ir ją vadinti antivalstybine ir t.t. Visi paviešinti R. P. teiginiai – tai reakcija į susiklosčiusią situaciją, į ieškovo vertybes, jo požiūrį į žmones ir valstybinę santvarką, jo veiksmus. R. P. pateikė savo vertinimus, kurie yra ginami Konstitucijos. Išdėstytų žinių ir nuomonės skirtumų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad ji nepaskleidė jokių tiesos neatitinkančių duomenų apie ieškovą, o tik išsakė individualų vykstančių aplinkos reiškinių ir įvykių vertinimą. Dėl to paskleista informacija laikytina nuomone, o ne duomenimis ir civilinė atsakomybė atsakovei negali būti taikoma. Visi argumentai, išdėstyti ir susiję su R. P. pasakytu teiginiu „antivalstybinis“, taikytini ir A. Š. pasakytam teiginiui „antivalstybinis“, todėl pakartotinai tų pačių argumentų atsiliepime nedėstė.
4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad atsiliepime iškeliama nauja versija apie tai, kad sėdintis apkūnus asmuo su ramentu, šalia esantis L. biustas bei netoliese stovintis neblaivus iš išvaizdos asmuo, kurį prilaiko varganai apsirengusi moteris, tai siekis pašiepti ieškovo „maršistines“ pažiūras. Ieškovas nurodo, kad jis nėra ir nebuvo įsižeidęs dėl jo palyginimo su animaciniu personažu ,,Šrekas“, tačiau ieškovo sugretinimas su asocialiais sovietiniais asmenimis, tyčiojimasis iš pastarojo apkūnumo, prilyginimas L. ar sovietmečio garbintojui, raginimas surasti paraleles tarp sovietmečio ir ieškovo „maršistinių“ pažiūrų dar labiau patvirtina, kad R. P. sau leidžia vystyti tikrovės ir melu pagrįstų teiginių tematiką. Tai, kad ieškovas yra viešas asmuo, nereiškia, jog jis nepatyrė neigiamų emocijų dėl kilusio visuomenėje susidomėjimo, o atsakovai, sistemingai ir tyčia išprovokavo kitus asmenis aptarinėti ieškovo išvaizdą pagal viešoje erdvėje nurodytą tematiką. Negana to, nepraėjus dviem dienoms po Etikos komisijos sprendimo paskelbimo, atsakovai nusprendė tarybos narių akivaizdoje bei tiesioginio eterio metu viešai, užgauliai bei šmeižtu paremtais teiginiais sumenkinti ieškovo asmeninę bei dalykinę reputaciją, tai rodo jų veiksmų sąmoningumą. Atsakovams keliami pavyzdingo ir padoraus elgesio standartai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse, ir jie nėra savitiksliai. Atsakovai privalėjo laikytis jiems keliamų elgesio standartų dėl jų, kaip tarybos narių, teisinio statuso visuomenei svarbos. Jie neturėjo teisės paskleisti informacijos apie ieškovo asmenį, taip siekdami sumenkinti ir pažeminti ieškovą. Pažymi, jog ieškovas yra žinomas asmuo Klaipėdos rajone ir Žemaitijoje, todėl, ginčo teiginiais viešai paskleidus apie jį tikrovės neatitinkančias žinias, buvo pakenkta jo reputacijai, kuri būtina vykdant socialiai reikšmingą veiklą. Nurodo, kad nėra galimybės išmatuoti ieškovo patirtų nepatogumų, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo dydžio, tai neturtinės vertybės, kurių pažeidimas sukelia individualias pasekmes, priklausomai nuo subjektyvių savybių, todėl tikslinga iš atsakovų solidariai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Visi veiksmai, kurie susiję su atsakovų pasisakymais viešoje erdvėje, tiek tarybos narių posėdyje, tiek socialiniame tinkle ,,Facebook“ yra gerai apgalvota bei tarpusavyje suderinta konservatorių partijos narių (atsakovų) viešųjų ryšių akcija, siekiant diskredituoti ir sukelti abejones dėl ieškovo tinkamumo eiti jam pavestas pareigas. Mano, kad šie asmenys yra tandemas, kurie vienas kitą nuolatos papildydavo praeitos tarybos metu 2019–2023 metais, siekdami įgyti rinkėjų nuolankumą bei pasitikėjimą 2023 m. vasario mėn. įvykusiuose savivaldos tarybos narių rinkimuose. Mano, kad atsakovai klaidina teismą, dėsto su byla nesusijusius faktus apie ieškovo dalyvavimą renginiuose, viešus pasisakymus. Pažymi, kad ieškovas nėra ir nebuvo asociacijos ,,Lietuvos šeimų sąjūdžio“ nariu nei rėmėju, ieškovas kaip ir visi kiti Lietuvos Respublikos piliečiai turi ir gali laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Pažymi, kad ši organizacija yra teisėtai įsteigta bei veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurios tikslas žmogaus ir pilietinių teisų apsauga. Ieškovas pripažįsta, kad dalyvavo mitinge, kuriame buvo pasisakoma už tradicinės šeimos išsaugojimą, vertybių puoselėjimą bei jaunimo katalikišką auklėjimą. Ieškovas pažymėjo, jog dėl šių vertybių jis yra „konservatorius“ ir dar didesnis, nei atsakovai R. P. ar A. Š..
5. Atsakovai pateikė tripliką į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra konstatuota, kad R. P. pažeidė ieškovo garbę ir orumą, nes toks konstatavimas išeina už Komisijos kompetencijos ribų. Mano, kad Komisija neturi teisės taikyti ar aiškinti CK 2.24 straipsnio nuostatų ir taikyti politikams civilinę atsakomybę, be to, sprendimu taip pat nebuvo nustatyti jokie prejudicinę reikšmę turintys faktai, kadangi jie nustatomi tik įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Jokių komisijų, įskaitant ir savivaldybių tarybų etikos komisijų sprendimus, sprendimai nėra prilyginami teismų sprendimams. Atsakovai nekvestionuoja ieškovo teisės rinktis į susirinkimus, dalyvauti asociacijų veikloje, tačiau Konstitucija suteikia teisę kiekvienam asmeniui reikšti savo nuomonę apie susirinkimus, jų organizatorius ir dalyvius, ir ieškovas turi priimti visuomenės ar jos dalies požiūrį į tokią veiklą. Nurodo, kad atsakovai nesugalvojo jokių duomenų apie ieškovą, o tik vertino viešai skelbiamus duomenis ir padarė subjektyvias išvadas apie ieškovo elgesį ir pažiūras. Mano, kad ginčo situacijoje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovai būtų veikę tyčia, iš anksto suplanuotai, siekdami pakenkti ieškovui. Teigia, kad atsakovų požiūris į ieškovą formavosi viešai paskelbtų faktinių aplinkybių pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 22 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti, kad atsakovas A. Š., 2022 m. spalio 27 d. įvykusiame Klaipėdos r. savivaldybės tarybos narių susirinkime, viešoje vietoje ir girdint Klaipėdos rajono savivaldybės merui, tarybos nariams ir kitiems administracijos darbuotojams, sąmoningai apie S. K. paskleidė tikrovės neatitinkantį teiginį, tai yra, jį pavadinęs ,,antivalstybininku“, tokiu būdu pažemino ieškovo S. K. garbę ir orumą, įpareigojo A. Š. per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo / nutarties įsiteisėjimo dienos raštu laikraštyje „Gargždų Banga“ paviešinti pranešimą tokiu tekstu: „Aš, A. Š., 2022 m. spalio 27 d. įvykusiame Klaipėdos r. savivaldybės tarybos narių susirinkime, viešoje vietoje ir girdint Klaipėdos r. savivaldybės merui, tarybos nariams ir kitiems administracijos darbuotojams, sąmoningai apie S. K. paskleidžiau tikrovės neatitinkantį teiginį, tai yra jį pavadinęs ,,antivalstybininku“. Toks mano išsakytas teiginys neatitinka tikrovės bei žemina S. K. garbę ir orumą.“, kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti ieškovui S. K. iš atsakovo A. Š. 207 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
6.1. Dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. pranešime (šarže) „Ryto mankšta“ R. P. „Facebook՚o“ paskyroje parašytų frazių teismas nurodė, kad šiame pranešime buvo vaizduojamas sovietmečio epizodas su apkūniu asmeniu ir raginama surasti tris skirtumus lyginant su ieškovu. Nurodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis neįsižeidė dėl kitų asmenų išsakytų pajuokavimų, kritikos susijusių su jo išvaizda, nurodė, kad šarže, kuriame pavaizduotas L. biustas ir šalia pavaizduotas į jį panašus asmuo, kuris yra pilvotas ir sėdintis susmukęs, jo neįžeidė, tačiau jį įžeidė, kai atsakovai viešai ieškovą išvadino ,,antivalstybinis“, ,,prorusiškas“. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju ieškovas ieškinį pareiškė tik dėl garbės ir orumo gynimo, dėl to ginčo reikalavimas dėl minėtame pranešime parašytų frazių nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo sritį, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovo reikalavimuų dalį dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. paskyroje parašytų teiginių paneigimo atmesti.
6.2. Dėl 2022 m. spalio 22 d. R. P. parašytų „Facebook՚o“ paskyroje teiginių ir 2022 m. spalio 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių susirinkime jos išsakytų teiginių teismas nurodė, kad tarp šalių kilo pagrindinis klausimas, kaip turėtų būti vertinami paskelbti teiginiai „antivalstybinis“, „prorusiškas“. Ar paskelbti teiginiai turėtų būti kvalifikuojami kaip išsakyta nuomonė, ar kaip paskleista žinia. Ieškovas savo reikalavimus įrodinėja 2023 m. lapkričio 27 d. dokumentu, pavadintu „Kalbinė teksto ekspertizė“. Teismas įvertinęs minėtą dokumentą nusprendė, kad jis vertintinas ne kaip ekspertizė, o kaip specialių žinių turinčio asmens atlikto tyrimo pateikti rašytiniai paaiškinimai, be to, pažymėjo, kad šiuo atveju R. P. paviešinti teiginiai buvo išsakyti interneto platformoje, kur internautai bendrauja intensyviai, naudoja mažiau žodžių, todėl gramatinis situacijos aiškinimas nėra pakankamas. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju panaudotos frazės pranešime nebuvo panaudotos kaip faktai, dėl to teismas nusprendė ieškinio dalį dėl 2022 m. spalio 22 d. R. P. parašytų „Facebook՚o“ paskyroje teiginių bei 2022 m. spalio 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių susirinkime jos išsakytų teiginių atmesti.
6.3. Dėl 2022 m. spalio 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių susirinkime A. Š. išsakytų teiginių teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas tuo, jog A. Š. 2022 m. spalio 27 d. tarybos narių susirinkime, viešoje vietoje, girdint merui, tarybos nariams, ieškovą pavadino „antivalstybininku“. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų šiuos atsakovo teiginius, o remiantis vaizdo įrašu, nustatyta, jog A. Š. aiškiai ir suprantamai išsakė teiginį, kuris vertintinas kaip fakto konstatavimas – žinia. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas pasakė tikrovės neatitinkantį teiginį, tuo pažemindamas ieškovo, viešo asmens, garbę ir orumą, dėl to nusprendė įpareigoti A. Š. raštu paneigti paviešintą informaciją.
6.4. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovas įrodinėja, jog dėl A. Š. veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, buvo sugadinta jo reputacija, dėl to patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur suma, prašant šią sumą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovo A. Š. atžvilgiu dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, pripažinimo ir jų paneigimo buvo patenkintas, į tai, kad nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos dydį, nusprendė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tai yra tenkinti ieškovo ieškinio likusią dalį, pripažinti, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė R. P. socialinio tinklo „Facebook՚o“ paskyroje paskelbusi pranešimą „Ryto mankšta“, kuriame vaizduoja sovietmečio epizodą ir apkūnų asmenį ir ragina surasti tris skirtumus su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi S. K., atvirai ir įžeidžiamai tyčiojosi iš S. K. išvaizdos ir kvietė tai daryti ir kitus asmenis, pripažinti, kad 2022 m. spalio 22 d. 15.58 val. savo socialinio tinklalapio www.facebook.com anketoje paskelbusi teiginius apie tai, kad „<...> šiuo metu administracijai vadovauja visiškas antivalstybinis ir, mano nuomone, prorusiškas veikėjas. Stebiuosi, kad iki šiol jo veiksmais nesidomi saugumo tarnybos <....>“ bei 2022 m. spalio 27 d. įvykusiame Klaipėdos r. savivaldybės tarybos narių susirinkime, viešoje vietoje ir girdint Klaipėdos r. savivaldybės merui, tarybos nariams ir kitiems administracijos darbuotojams, sąmoningai apie S. K. pasakė melagingus ir tikrovės neatitinkančius teiginius apie tai, kad „ji negali balsuoti už darbotvarkę, kurią rengė valstybę kiršinantis ir rajono vardą dergiantis administracijos direktorius“, neatitinka tikrovės ir žemina S. K. garbę ir orumą, įpareigoti atsakovę R. P. per 7 kalendorines dienas po sprendimo / nutarties įsiteisėjimo dienos raštu, tai yra laikraštyje „Gargždų banga“ išspausdinti, o atsakovės asmeninėje paskyroje „Facebook՚e“ paskelbti pranešimą su tokiu tekstu: ,,Aš, R. P., 2022m. rugsėjo 6 d. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbusi pranešimą „Ryto mankšta“, kuriame atvaizduotas sovietmečio epizodas ir apkūnus asmuo bei ragindama surasti tris skirtumus su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi S. K., atvirai ir įžeidžiančiai tyčiojausi iš S. K. išvaizdos bei kviečiau tai daryti ir kitus asmenis. Be to, 2022 m., spalio 22 d. 15.58 val., savo socialinio tinklalapio www.facebook.com anketoje patalpinusi informaciją apie tai, kad ,,<...> šiuo metu administracijai vadovauja visiškas antivalstybinis ir, mano nuomone, prorusiškas veikėjas. Stebiuosi, kad iki šiol jo veiksmais nesidomi saugumo tarnybos <..>“ bei 2022 m. spalio 27 d. įvykusiame Klaipėdos r. savivaldybės tarybos narių susirinkime, viešoje vietoje ir girdint Klaipėdos r. savivaldybės merui, tarybos nariams ir kitiems administracijos darbuotojams, sąmoningai apie S. K. pasakiau melagingus ir tikrovės neatitinkančius teiginius, apie tai, kad „ji negali balsuoti už darbotvarkę, kurią rengė valstybę kiršinantis ir rajono vardą dergiantis administracijos direktorius“. Tokie mano išsakyti teiginiai yra melagingi, duomenų, kad S. K. vykdo veiklą nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, nustatytą valdymo tvarką – neturiu ir neturėjau. Mano išsakyti ir tikrovės neatitinkantys teiginiai žemina S. K. garbę ir orumą.“, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, vertindamas R. P. atliktus veiksmus, neatsižvelgė į tai, kad sukurtu vaizdiniu pranešimu buvo viešai ir atvirai išsityčiota iš ieškovo atvaizdo. Dėl netinkamo CK 2.24 straipsnio taikymo ir atsakovės 2022 m. rugsėjo 6 d. parašytų frazių mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai nusprendė, jog minėtos frazės nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo sritį. Teigia, kad R. P. siekė prilygint ieškovą asocialiems asmenims, kurstė sekėjus tyčiotis iš ieškovo. Mano, teismas sureikšmino ieškovo pasisakymą, jog jis neįsižeidė, tačiau ignoravo aplinkybę, jog ieškovas ieškinį palaikė.
7.2. Teismas vertindamas 2022 m. spalio 22 d., 2022 m. spalio 27 d. R. P. parašytas frazes „Facebook՚e“ ir 2022 m. spalio 27 d. išsakytus teiginius nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog abu atsakovai yra tarybos nariai, aiškiai paskleidė duomenis apie ieškovą. Mano, kad R. P. teiginiai, jog ji inicijavo diskusiją, atliko vertinimą, pasisakė dėl „maršistinių nuomonių“, tėra jos gynybinė pozicija. Pažymėjo, jog specialisto išvadoje taip pat pasisakyta, jog teiginys „antivalstybinis veikėjas“ vertinimas kaip fakto konstatavimas. Mano, kad R. P. peržengė saviraiškos ribas, pažeidė ieškovo, kaip politiko, garbę ir orumą, dėl to jai taikytina civilinė atsakomybė.
7.3. Teismas tinkamai neįvertino, jog ieškovas turtinę žalą grindė dideliais dvasiniais išgyvenimais. Mano, kad įvertinus šalių tarpusavio santykius, atsižvelgus į tai, jog ieškovas yra viešas asmuo, vien tik pripažinimas, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, nėra pakankama satisfakcija, ir mano, kad šiuo atveju priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris bus skiriamas Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrui, būtų tinkamas ir pakankamas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovo A. Š. apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
8.1. Dėl CK 2.24 straipsnio taikymo ir dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. R. P. „Facebook՚o“ paskyroje parašytų frazių nurodo, kad R. P. ieškovo kaltinančios aplinkybės nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, jos nelaikytinos teiginiais, todėl jos teisiškai nereikšmingos ir nevertintinos. Pažymi, kad pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis neįsižeidė dėl kitų asmenų išsakytų jo atžvilgiu pajuokavimų ar kritikos, susijusių su jo išvaizda. Patvirtino, jog ieškovės išplatintame šarže, kuriame pavaizduotas ,L.biustas bei šalia pavaizduotas į jį panašus asmuo, kuris yra pilvotas ir sėdintis susmukęs, ieškovo neįžeidė. Ieškovas nurodė, kad įžeidimas yra tai, jog jį viešai atsakovai išvadino ,,antivalstybinis“, ,,prorusiškas“.
8.2. Dėl 2022 m. spalio 22 d., 2022 m. spalio 27 R. P. parašytų „Facebook՚o“ paskyroje teiginių ir 2022 m. spalio 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių susirinkime jos išsakytų teiginių nurodo, kad šiuo atveju ginčijamų teiginių lingvistinio aiškinimo pakankamai užteko, kad ieškinys R. P. atžvilgiu būtų atmestas. Pažymi, kad teiginiai „antivalstybinis“, „prorusiškas veikėjas“, „stebiuosi, kad iki šiol jo veiksmais nesidomi saugumo tarnybos“, „valstybę kiršinantis ir rajono vardą dergiantis“ nėra duomenys ar faktai apie ieškovą, o ieškovo veiklos apibūdinimai, turintys faktinį pagrindą, kuriais yra keliami svarbūs visuomenei klausimai. Pažymi, kad ieškovas, būdamas viešu asmeniu, politiku, yra susilaukęs įvairių visuomenės reakcijų, taip pat ir kritikos, kuri nebūtinai maloni politikams, tačiau yra leistina ir priimtina. Nurodo, kad ieškovas dalyvavo Šeimų marše, kurios veikla vertintina prieštaringai, kurioje, be kita ko, yra prorusiškų idėjų ir didelė visuomenės dalis Šeimų maršo veiklą vertina kritiškai.
8.3. Dėl teisės į nuomonę ir saviraiškos laisvę nurodo, kad nors kritinė nuomonė buvo išsakyta ieškovą įžeidžiančia forma, tačiau, siekiant apginti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę žalą už išsakytą nuomonę, net tuo atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą. Mano, kad atsakovai šiuo atveju pateikė individualų situacijos vertinimą, o ir be to, reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovas yra viešas asmuo, politikas, užimantis atitinkamas pareigas, todėl viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Taigi viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Taip pat mano, kad reikalavimai dėl teksto paneigimo yra nepagrįsti, nes nėra CK 2.24 straipsnyje numatytų visų būtinųjų sąlygų. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, ir mano, jog ji negali būti solidari.
Šalies argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti, perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Dėl netinkamo žinios atribojimo nuo nuomonės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teiginį „antivalstybininkas“ vertino kaip žinią – fakto konstatavimą, o ne kaip vertinamojo pobūdžio teiginį. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino pasisakymo kontekstą, nenustatė, kokia reikšme buvo panaudotas žodis „antivalstybininkas“, nenustatė, ar atsakovas turėjo pagrindą taip apibūdinti ieškovą dėl jo pažiūrų, o nuomonę nuo žinios atskyrė nepagrįstai vadovaudamasis išskirtinai lingvistine pasisakymo analize. Mano, kad teismas buvo nenuoseklus, spręsdamas tą patį klausimą kito atsakovo atžvilgiu pasisakė ir situaciją įvertino kitaip. Mano, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai neatribojo nuomonės nuo žinios, neatskleidė žodžio „antivalstybininkas“ reikšmės.
9.2. Teismas neįvertino teiginio „antivalstybininkas“ atitikties tikrovei, taikant tiesos kriterijų. Teigia, kad žodis „antivalstybinis“ ar „antivalstybininkas“ neturi aiškiai apibrėžtos reikšmės ir šių žodžių vartojimas galimas skirtinguose kontekstuose bei turint omenyje absoliučiai skirtingus, o kartais net ir priešingus vienas kitam paaiškinimus. Mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teiginiui „antivalstybininkas“ nepagrįstai suteikė vieną vienintelę reikšmę, tai yra kaip veikimą prieš Lietuvos Respubliką. Pažymi, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas dalyvavo prieštaringai vertinamoje Šeimų maršo veikloje, kuri surengė mitingą Sausio 13-osios dienos minėjime, kuri kviečia į savo renginius su Rusijos Federacija susijusius asmenis, kurioje pasisakoma prieš Europos Sąjungą ir NATO. Mano, kad šiuo atveju teismas tinkamai neįvertino išsakytų teiginių konteksto.
9.3. Dėl viešo asmens teisių gynimo ribų ir nuomonės reiškimo nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas nesielgė sąžiningai, pavartodamas žodį „antivalstybininkas“, kadangi atsakovas išsakė teiginius, kritiką, susijusią su ieškovo pažiūromis, atsakovas neturėjo tikslo žeminti ieškovo kaip asmens, pažymi, kad teismas pakankamai neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas yra politikas ir viešojo asmens kritikos ribos yra platesnės. Mano, jog pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis (paneigimo tekstas) taip pat suformuluota netinkamai, nebūdingu tokiems sprendimams būdu ir pažeidžiant Civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatas. Mano, kad įpareigojimas paskelbti paneigimą raštu laikraštyje „Gargždų Banga“ yra neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad ginčo teiginys buvo paskelbtas žodine forma Klaipėdos savivaldybės rajono tarybos posėdžio metu. Atitinkamai ir paneigimas turėjo būti paskelbiamas žodžiu artimiausiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip neteisingą ir nepagrįstą, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
10.1. Nurodo, kad ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti atsakovo ciniškais pasisakymais, kurie neatitinka tikrovės, suponuoja neigiamas nuostatas apie ieškovą. Teigia, kad atsakovo paskleista žinia savo turiniu yra žeminanti ir įžeidžianti. Mano, kad atsakovas siekė suformuoti neigiamą moralinį ieškovo vertinimą, pažeisti gerą ieškovo vardą visuomenėje. Mano, kad teiginiai apie „subjektyvią nuomonę“, „žinios kėlimą“ yra gynybinė pozicija, nes tokiu atveju bet kuris asmuo būtų atleistas nuo atsakomybės, nurodydamas, kad jis juokavo, diskutavo ar garsiai dėstė savo mintis.
10.2. Nurodo, kad atsakovas posėdžio metu ar po jo nenurodė, kad jis dėstė savo subjektyvią nuomonę, o paskleidė informaciją. Teigia, kad abiejų atsakovų veiksmai sukėlė didelę žalą ieškovui, ieškovas patyrė socialines pasekmes, nes turėjo atsakinėti į po šio įvykio žmonių užduodamus klausimus. Teigia, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo padarytus teisės pažeidimus, pradėtą ikiteisminį tyrimą, kurie patvirtintų, jog ieškovas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pažymi, kad byloje pateikta išvada taip pat patvirtina, jog atsakovo išsakytuose sakiniuose panaudota frazė „antivalstybinis [veikėjas]“ vertintina kaip fakto konstatavimas. Nurodo, kad atsakovo išsakyti teiginiai ir socialinėje erdvėje taip pat susilaukė didelio dėmesio, todėl akivaizdu, kad atsakovas savo veiksmais pažemino ieškovo garbę ir orumą.
10.3. Nurodo, kad atsakovai turėjo laikytis jiems keliamų elgesio standartų, dėl jų, kaip savivaldos politikų, statuso visuomenei svarbos. Nurodo, kad abu atsakovai yra savivaldos nariai, todėl jų nuomonė svarbi daugeliui asmenų. Mano, kad šiuo atveju atsakovas viešai ir sąmoningai išsakydamas neteisingus teiginius apie ieškovą siekė daryti poveikį per pastarojo visuomeninę veiklą, nepriklausomai nuo to, ar ieškovo artima aplinka suprato teiginius kaip melą, ir tai nešalina atsakovo atsakomybės. Teigia, kad teiginių, žeminančių asmens orumą, įžeidžiančius jausmus ar visuomeninius įsitikinimus, skatinančių neapykantą išsakant juos viešai, neturėtų būti, mano, kad atsakovo pasisakymai neturi pažeisti visuomenėje vyraujančių padorumo normų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą, byloje esančią medžiagą, teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. atsakovės R. P. „Facebook՚o“ paskyroje atliktų įrašų.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, vertindamas atsakovės R. P. paskelbtą karikatūrą / šaržą, kuriame vaizduojamas ieškovas, šalia įterpiant apkūnų asmenį ir V. I. L. biustą, nurodant frazes „Rask tris skirtumus <...> anonimas personažas ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius – mero pareigos einančio B. M. komanda ir dešinioji ranka – S., rajone pravarde – Šrekas. Nuotraukos viešos – iš interneto“, nurodė, kad ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad neįsižeidė dėl pajuokavimų, kritikos, susijusių su jo išvaizda, tačiau jį įžeidė žodžiai „antivalstybininkas“ ir „prorusiškas“. Atsakovė R. P. taip pat nurodė, kad nesiekė įžeisti ieškovo, o vertino jo politines pažiūras. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškinys byloje buvo pareikštas dėl garbės ir orumo gynimo, nusprendė, kad reikalavimai dėl atsakovės išsakytų teiginių 2022 m. rugsėjo 6 d. įraše, tai yra dėl kvietimo tyčiotis iš jo išvaizdos, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas teigia, kad nepaisant to, jog jis nurodė, kad minėta karikatūra / šaržas, komentarai apie jo išvaizdą jo neįžeidė, tačiau ieškinys buvo palaikomas ir dėl šio reikalavimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, pirmiausia pažymi, kad ieškovas ir atsakovai yra vieši asmenys, politikai, ginčijamų teiginių išsakymo metu ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai. Minėta aplinkybė yra svarbi, kadangi asmens, į kurį nukreipti galbūt šmeižikiški teiginiai, statusas yra vienas iš kriterijų, į kuriuos teismas, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, turi atsižvelgti nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad „priimtinos kritikos ribos“ yra daug platesnės viešųjų asmenų (politikų) atžvilgiu nei privačių asmenų atžvilgiu (2011 m. rugsėjo 12 d. Didžiosios kolegijos sprendimas P. S. ir kiti prieš Ispaniją, peticijų Nr. 28955/06, 28957/06, 28959/06 ir 28964/06). Byloje L. prieš Austriją Teismas taip pat išdėstė principą, kad politikai neišvengiamai ir sąmoningai sudaro sąlygas žurnalistams ir (ar) plačiajai visuomenei atidžiai stebėti kiekvieną jų žodį ir veiksmą, todėl jie taip pat turi būti ir tolerantiškesni ir jų kritikai (1986 m. liepos 8 d. sprendimas L. prieš Austriją, peticija Nr. 9815/82).
15. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad sprendžiant susidūrusių dviejų demokratinėje visuomenėje itin svarbių teisių – teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą (apima reputaciją) – konkurencijos klausimą analizuotini įvairūs klausimai: pasisakymo indėlis į visuomenei svarbią diskusiją, nukentėjusio asmens žinomumo laipsnis, pranešimo tema, ankstesnis atitinkamo asmens elgesys, publikacijos turinys, forma ir pasekmės, informacijos gavimo būdas ir jos tikrumas bei paskirtos sankcijos griežtumas (2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20). Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką, kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023).
16. Atsakovė R. P. savo „Facebook՚o“ paskyroje 2022 m. rugsėjo 6 d. paskelbė pranešimą sprendimo 13 punkte nurodytu tekstu, nukreiptu į ieškovą, ir įterpdama karikatūrą / šaržą, kuriame pavaizduotas ieškovas ir gretimai V. I. L. biustas ir apkūnus asmuo. Šis atsakovės R. P. įrašas taip pat 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo paviešintas ir spaudos priemonėje „Kauno diena“. Minėtame straipsnyje atsakovė R. P. nurodė, kad „Kiek pažįstu direktorių, jis ir neturėjo stipriai sureaguoti <...> tai nebuvo dėmesio atkreipimas į jo išvaizdą, dėmesys nukreiptas į jo politinius veiksmus“. Ieškovas, reaguodamas į paveiksliuką / šaržą nurodė, kad „Man nuoširdžiai gaila R.. Nes labiausiai šioje istorijoje nukentėjo pati R. P.“. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo metu ieškovas nurodė, kad atsakovės R. P. išplatintoje karikatūroje / šarže, kuriame pavaizduotas V. I. L. biustas ir šalia pavaizduotas į jį panašus asmuo, kuris yra stambus ir susmukęs, ieškovo neįžeidė. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju įžeidimas yra tai, jog jį viešai atsakovai išvadino ,,antivalstybinis“, ,,prorusiškas“.
17. Pirmiausia sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju aplinkybės dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. įrašo yra grindžiamos ne tam tikrais jos išsakytais teiginiais (faktais) apie ieškovo asmenį, tačiau tuo, kad, ieškovo teigimu, atsakovė R. P. ,,atvirai ir įžeidžiančiai tyčiojosi iš ieškovo išvaizdos ir kvietė tai daryti ir kitus asmenis“, dėl to teismas nusprendė, kad reikalavimas nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo sritį. Pažymėtina, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019). Nagrinėjamu atveju minėtame (2022 m. rugsėjo 6 d.) įraše „Facebook՚e“, teismo vertinimu, nėra paskleidžiama žinia (faktas) apie ieškovą, kaip jis teigia, kaip apie „antivalstybininką“ ar „prorusišką“ asmenį ar konstatuojamas koks kitoks faktas apie ieškovo asmenį, o platinama karikatūra / šaržas, siūlant įrašo skaitytojui (stebėtojui) palyginti abu R. P. sujungtus ir paskelbtus paveiksliukus ieškovo politinės veiklos kontekste. Pažymėtina, jog ir pats ieškovas nurodo, kad komentarai apie jo išvaizdą minėtame „Facebook՚o“ įraše jo neįžeidė, tačiau jį žeidė kiti atsakovės išsakyti žodžiai, tai yra „antivalstybininkas“ ar „prorusiškas“, kurie minėtame (2022 m. rugsėjo 6 d.) „Facebook՚o“ įraše nebuvo panaudoti.
18. Antra, teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje politiko šaržavimas karikatūrose yra ir leistina kritikos forma, nors ji tam tikrais atvejais gali sukelti visuomenėje įvairias diskusijas ir nebūtinai savo turiniu teisinga. Pavyzdžiui, vienoje iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos bylų politikas buvo viešai vaizduojamoje karikatūroje nuogas tarp kitų politikų, tačiau šioje byloje teismas pirmiausia pažymėjo, kad karikatūra yra susijusi ne su politiko asmeninio gyvenimo detalėmis, o su vieša jo veikla, kaip ir šioje byloje, teismo vertinimu, atsakovei R. P. vaizduojant ieškovą ir vertinant jo politinę veiklą, atsakovės vertinimu, kaip „prorusišką“, šaržą / karikatūrą kuriant V. I. L. biusto fone. Pažymėtina, jog minėtoje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad teismai įpareigodami pašalinti karikatūrą pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį (2007 m. sausio 25 d. sprendimas V. B. K. prieš Austriją, peticija Nr. 68354/01). Tokios praktikos, kai karikatūrose ar plakatuose išreiškiama kritika politikui, laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (2013 m. kovo 14 d. sprendimas E. prieš Prancuziją, peticija Nr. 26118/10).
19. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės R. P. karikatūroje panaudoti elementai laikytini kaip stilistinė priemonė, tai yra kaip priemonė sukelti visuomeninę diskusiją dėl ieškovo viešosios politinės veiklos ir tai pagal kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra leidžiama priemonė, svarbu, kaip minėta, kad taip nebūtų siekiama pažeminti ar įžeisti asmens, o toks atsakovės siekis 2022 m. rugsėjo 6 d. įrašu nenustatytas. Minėta, pats ieškovas nurodo, kad šio įrašo komentarai apie ieškovo išvaizdą jo neįžeidė, minėtame paveiksliuke nėra nuorodų į tai, jog atsakovas yra „antivalstybininkas“ ar „prorusiškas“, tai, ieškovo vertinimu, jį ir įžeidė, ar konstatuojami kokie nors faktai apie ieškovo asmenį. Sutiktina ir su atsakovės R. P. argumentais, kad panaudota karikatūra / šaržas yra nukreiptas ne į asmeninį ieškovo gyvenimą, o į jo viešą politinę veiklą, taip, kaip ją supranta atsakovė, siekį sukelti visuomenės reakciją, reaguoti į karikatūrą / šaržą. Kita vertus, negalima nepažymėti ir tos aplinkybės, jog atsakovė R. P. skelbdama ieškovo atvaizdą karikatūroje panaudojo viešoje erdvėje esančią ieškovo fotografiją, toks prierašas nurodytas atsakovės įraše, šios aplinkybės ieškovas neginčija, todėl nėra pagrindo ir konstatuoti, kad buvo pakenkta ieškovo naudojimuisi teise į privataus gyvenimo gerbimą (2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimas byloje W. prieš Švediją, peticijos Nr. 42435/02).
20. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. R. P. „Facebook՚o“ paskyroje atliktų įrašų. Tokia išvada daroma pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. R. P. įrašu (frazėmis ir karikatūra) nėra konstatuojami faktai ar duomenys, kurie patektų į CK 2.24 straipsnio reguliavimo sritį, antra, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog įrašas jo neįžeidė, o jį įžeidė frazės „antivalstybininkas“ ir „prorusiškas“, kurie šio įrašo tekste ir karikatūroje nebuvo panaudoti, trečia, teismo vertinimu, šiuo atveju tiek įrašas, tiek ir kartu pavaizduota karikatūra nėra nukreipta į ieškovo asmeninį gyvenimą ir (ar) siekiant jį įžeisti, o jais yra kritikuojamos ieškovo politinės pažiūros, taip, kaip ją supranta atsakovai, dėl to, teismo vertinimu, ieškovas, kaip politikas ir viešas asmuo, turi būti pakantesnis kritikai, dėl kurios plačiau pasisakyta sprendimo 21–27 punktuose. Pažymėtina, kad minėtas įrašas, sutinkant su ieškovu, gali būti vertinamas kaip nekorektiškas, dėl to Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos etikos komisija 2022 m. spalio 25 d. sprendimu konstatavo, jog R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas, tačiau, teismo vertinimu, nesudarantis pagrindo taikyti atsakovei R. P. deliktinę atsakomybę įstatyme (CK 2.24 straipsnis) nustatytais pagrindais.
Dėl 2022 m. spalio 22 d. atsakovės R. P. parašytų „Facebook՚o“ paskyroje ir 2022 m. spalio 27 d. Tarybos narių posėdyje atsakovų išsakytų teiginių.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, vertindamas atsakovės R. P. 2022 m. spalio 22 d. įrašą, kuriame nurodoma, jog ,,<...> šiuo metu administracijai vadovauja visiškas antivalstybinis ir, mano nuomone, prorusiškas veikėjas.<....>“, ir atsakovų veiksmus 2022 m. spalio 27 d. tarybos narių susirinkime, kurio metu atsakovai paskelbė, jog ieškovas yra „antivalstybininkas“, nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. P. įrašą „prorusiškas veikėjas“ parašė kaip neginčytiną žinią ar faktą, ar išsakydama frazes „prorusiškas“ ir „antivalstybininkas“ siekė žeminti ieškovą. Nurodė, kad atsakovas A. Š. susirinkime išsakė frazę „antivalstybininkas“, sakinį konstruodamas vienareikšmiškai ir primityviai, dėl to jis konstatavo faktą – žinią, kuri neatitinka tikrovės. Atsakovas A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai išsakytas frazes vertino kaip fakto konstatavimą, nepagrįstai rėmėsi vien lingvistine analize, nurodo, kad frazę išsakė reaguodamas į ieškovo politinę veiklą, o teismas nepagrįstai žodžiui „antivalstybininkas“ suteikė vieną reikšmę.
22. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovė R. P. savo „Facebook՚o“ paskyroje 2022 m. spalio 22 d. paskelbė įrašą, kuriame nurodyta „Man, daug metų dėjusiai dideles pastangas, kad Klaipėdos rajono savivaldybė būtų šiuolaikiška, orientuota į ateities vizijas, labai skaudu ir gėda. Šiuo metu administracijai vadovauja visiškai antivalstybinis ir mano nuomone, prorusiškas veikėjas. Stebiuosi, kad iki šiol jo veiksmais nesidomi saugumo tarnybos“. Taip pat 2022 m. spalio 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių posėdyje atsakovė R. P. nurodė, kad „Aš negaliu balsuoti už šią darbotvarkę, kurią rengė valstybę kiršinantis ir rajono vardą dergiantis administracijos direktorius“, o A. Š. nurodė, kad „<...> mere, taip ir išeina, kad administracijos direktorius neturi laiko dirbti, važinėja po maršus, yra antivalstybininkas ir jus neturite, kada su juo susėsti prie bendro stalo ir paruošti klausimų <...>“. Nagrinėjamu atveju pagrindinis šalių kilusio ginčo klausimas – kaip turėtų būti vertinami paskelbti teiginiai „antivalstybinis“, „prorusiškas“. Ar paskelbti teiginiai turėtų būti kvalifikuojami kaip išsakyta nuomonė, ar kaip paskleista žinia apie ieškovą.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant susidūrusių dviejų demokratinėje visuomenėje itin svarbių teisių – teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą (apima reputaciją) – konkurencijos klausimą analizuotini įvairūs klausimai: pasisakymo indėlis į visuomenei svarbią diskusiją, nukentėjusio asmens žinomumo laipsnis, pranešimo tema, ankstesnis atitinkamo asmens elgesys, turinys, forma ir pasekmės, informacijos gavimo būdas ir jos tikrumas bei paskirtos sankcijos griežtumas (2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20).
24. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra priėmęs nemažai sprendimų, kuriais nagrinėjamas politinių veikėjų kritikavimas ir jų garbės bei orumo apsauga. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šioje srityje remiasi žodžio laisvės (Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnis) ir teisės į privatų gyvenimą (Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnis) suderinimo principu. Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad politikai turi kur kas didesnę toleranciją kritikai dėl savo viešojo gyvenimo pobūdžio ir atsakomybės visuomenei. Šiuo aspektu, kadangi byloje keliami klausimai, kaip turėtų būti įvertinami paskelbti teiginiai „antivalstybinis“, „prorusiškas“, galima išskirti Europos Žmogaus Teisių Teismo bylą, kurioje buvo pripažinta, jog nacionaliniai teismai bausdami žurnalistą dėl to, kad jis politiką kaltino bendradarbiavimu su nacistais, vertindamas jo politinę veiklą, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį (1986 m. liepos 8 d. sprendimas byloje L. prieš Austrija, peticijos Nr. 9815/82). Šiuo aspektu galima išskirti ir kitas panašias bylas, kur Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog politikai turi turėti kur kas didesnę toleranciją kritikai, pripažino, kad nacionaliniai teismai pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį ribodami teisę viešai politikų kritikai (1991 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje O. prieš Austriją, pareiškimo Nr. 11662/85, 2000 m. gruodžio 28 d. sprendimas byloje L. G. D. S. prieš Portugalija, peticijos Nr. 37698/97).
25. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl ginčo teiginių žeminančio turinio vertinimo, svarbu taip pat įvertinti, ar atsakovų ginčo teiginiais buvo siekiama prisidėti prie viešojo intereso diskusijos, ar vien skleisti paskalas ar įžeisti ieškovą. Atsakovai teigia, kad šiuo atveju išsakyti teiginiai turėtų būti vertinami ne izoliuotai ir tiesiogiai juos lingvistiškai interpretuojant, bet atsižvelgiant į visą aplinkybių turinį, ieškovo, kaip politiko, veiklą. Su šiais argumentais sutiktina. Apibendrinus analizuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, galima daryti išvadą, kad politikų kritika yra esminė demokratinės visuomenės dalis, o visuomenė turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę apie viešus asmenis, ypač jų politinės veiklos kontekste, tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg didelė reikšmę suteikė pačių sąvokų reikšmei neanalizuojant šių išsakytų frazių konteksto.
26. Nors šalių procesiniuose dokumentuose pakankamai daug dėmesio skiriama ieškovo politinei veiklai, tai yra dalyvavimui Šeimų sąjūdyje, Šeimų marše, to interpretacijai išsakytų ir ginčijamų teiginių kontekste „antivalstybininkas“ ir „prorusiškas“, kaip minėta, veikla turėtų būti vertinama, tačiau teismas dėl šių argumentų nepasisako ir jų nevertina kaip neturinčių įtakos teisingam ginčo išnagrinėjimui, o ir be kita ko, nepatenkančių į bylos nagrinėjimo ribas. Kita vertus, galima sutikti su atsakovais, kad tam tikra vieša asmens politinė veikla gali sukelti didesnį nei įprastai visuomenės susidomėjimo laipsnį, poliarizaciją ir atitinkamai kritišką visuomenės ir (ar) kitų politikų reakciją į ją, iš jų ir kritiką tokio asmens atžvilgiu. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovų nurodyti teiginiai „antivalstybininkas“ ir „prorusiškas“ ieškovo atžvilgiu buvo išsakomi vertinant ieškovo politinę veiklą, siekiant atkreipti visuomenės, tarybos narių dėmesį į ją, dėl to, teismo vertinimu, ieškovo pateikta 2023 m. lapkričio 27 d. kalbinė teksto išvada / ekspertizė nepagrindžia fakto, jog atsakovai išsakydami minėtus teiginius turėjo tikslą įžeisti ieškovą ar pažeminti jo garbę ir orumą. Priešingai, šiuo atveju byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovai minėtus teiginius pasirinko subjektyviai kritikuodami ieškovo viešą politiką kaip „prorusišką“ ir „antivalstybinę“, tuo išsakydami savo nuomonę apie ją, o ne siekdami pažeminti ieškovą.
27. Sutiktina su atsakovo A. Š. apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė pačiai frazių ir sąvokų konstrukcijai, jų lingvistinei reikšmei, kai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendras pasisakymo kontekstas, tonas, tikslas, vienas sakinys, frazė negali būti vertinami pažodžiui, atsietai nuo bendro pasisakymo konteksto (2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20). Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, dėl to nusprendžiama pirmosios instancijos teismo dalį, kuria ieškovo patikslintas ieškinys dėl A. Š. pareikštų reikalavimų pagrįstumo, patenkintas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo S. K. patikslinto ieškinio dalį dėl atsakovui A. Š. pareikštų reikalavimų, atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantų apeliacinius skundus, nusprendė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo patikslintas ieškinys dėl A. Š. pareikštų reikalavimų pagrįstumo patenkintas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo S. K. patikslinto ieškinio dalį dėl atsakovui A. Š. pareikštų reikalavimų atmesti (sprendimo 27 punktas). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus arba priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
29. Ieškovo patikslintą ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepriteisiamos. Atsakovai procesiniuose dokumentuose pareiškė prašymą priteisti jiems jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai atmetami visiškai, iš ieškovo valstybei priteisiamos 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl atsakovui A. Š. pareikštų reikalavimų pagrįstumo, dėl to nusprendžiama tenkinti atsakovo A. Š. apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo patikslintas ieškinys dėl atsakovui A. Š. pareikštų reikalavimų, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo S. K. patikslinto ieškinio dalį dėl atsakovui A. Š. pareikštų reikalavimų atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo kita dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi į esminius apeliaciniais skundais keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti šalių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantų apeliacinius skundus, nusprendė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo A. Š. apeliacinį skundą. Remiantis sprendimo 29 punkte nurodytomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, ieškovui jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos. Atsakovas A. Š. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 109 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2024 m. kovo 22 d. mokėjimo užduotis Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo A. Š. apeliacinio skundo reikalavimai tenkinami visiškai, iš ieškovo priteisiama 109 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui A. Š..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo S. K. patikslintas ieškinys dėl atsakovui A. Š. pareikštų reikalavimų, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo S. K. patikslinto ieškinio dalį dėl atsakovui A. Š. pareikštų reikalavimų atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir priteisti iš ieškovo S. K. valstybei 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą pašto išlaidų atlyginimą valstybei būtina pateikti pirmosios instancijos teismui.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. K. 109 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui A. Š..