Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-550-381/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-30
Bylos Nr.: 2A-550-381/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00176-2015-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Akiro“, uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
Atsakovas: viešajai įstaigai Regioninei Telšių ligoninei
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Statmax“, uždarajai akcinei bendrovei „Virdaleka“, uždarajai akcinei bendrovei „Versina“, uždarajai akcinei bendrovei „Plungės lagūna“, akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“
Išvadą teikia: Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Kategorijos

2.5.11.4Viešasis pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. 2A-550-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00176-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Akiro“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-815-440/2015 pagal ieškovės UAB „Akiro“ ieškinius atsakovei viešajai įstaigai Regioninei Telšių ligoninei, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Statmax“, uždarajai akcinei bendrovei „Virdaleka“, uždarajai akcinei bendrovei „Versina“, uždarajai akcinei bendrovei „Plungės lagūna“, akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį minėtai atsakovei, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Statmax“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, institucijos teikiančios išvadą byloje –Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Akiro“ kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydama: panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 22 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo bei 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl VšĮ Regioninės Telšių ligoninės pastatų, kurių unikalūs Nr. 7896-6001-3183 ir 7896-6001-3194, esančių Kalno g. 40, Telšiuose, rekonstravimo darbų pirkimo (toliau – pirkimas) pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 13 d. sprendimą nenagrinėti 2015 m. liepos 10 d. pretenzijos bei šios pretenzijos pagrindu panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą ir 2015 m. liepos 17 d. sprendimą nekeisti 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo, pripažįstant, kad pirkimo pasiūlymų eilės 1-5 vietose nurodyti pirkimo dalyviai neįrodė turintys teisę atlikti šiuos darbus: energetikos įrenginių remontas, paleidimo, derinimo ir bandymo darbai, kadastriniai matavimai, išpildomosios geodezinės dokumentacijos parengimas, pastato energetinis sertifikavimas, todėl pirkimo pasiūlymų eilės 1-5 vietose nurodytų pirkimo dalyvių kvalifikacija yra pripažintina nepakankama rangos sutarčiai įvykdyti; pripažinti, kad perkančioji organizacija netinkamai vykdė neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūrą, neįsitikino pasiūlymų kainų pagrįstumu (realumu), apie pasiūlymų kainos pagrindimą sprendė nesivadovaudama objektyviais duomenimis, o pirkimo pasiūlymų eilės 1-4 vietose nurodyti pirkimo dalyviai nepagrindė neįprastai mažos kainos, ir tuo pagrindu panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą.

Ieškovė nurodė, kad atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendime nurodytų pirkimo dalyvių – UAB „Statmax“, UAB „ Virdaleka“ , UAB „Versina“ , UAB „Plungės lagūna“ pasiūlymai turėjo būti atmesti, kaip neatitinkantys pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Minėti dalyviai neturi teisės ypatingos kategorijos statinyje vykdyti specialiųjų statybos darbų – dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo. Atsakovė vykdo ypatingos kategorijos statinio rekonstravimo darbų pirkimą, pirkimo objektą sudaro rangos darbai – medicininių dujų sistemų įrengimas, kurie, ieškovės teigimu, laikytini specialiaisiais statybos darbais. Atsakovė 2015 m. birželio 3, 16 d. pateikė informaciją apie pasiūlymų eilės 1-5 vietose nurodytų pirkimo dalyvių subrangovus, kurios pagrindu paaiškėjo, kad pasiūlymų eilės 1-4 vietose nurodyti dalyviai neturi teisės ypatingos kategorijos statinyje vykdyti specialiųjų statybos darbų – dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo. 2015 m. birželio 18 d. ieškovė pateikė pretenziją, prašydama panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą, kurią perkančioji organizacija 2015 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė, motyvuodama tuo, kad Statybos įstatymas medicininių dujų sistemų įrengimo darbams nėra taikomas.

Reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 13 d. sprendimo nenagrinėti 2015 m. liepos 10 d. pretenzijos panaikinimo ieškovė grindė aplinkybėmis, kad tik 2015 m. birželio 25 d., gavusi atsakovės rašytinius paaiškinimus apie tai, kad energetikos įrenginių eksploatavimo darbai, pastato energetinis sertifikavimas, kadastriniai matavimai ir geodezinės išpildomosios dokumentacijos parengimas yra nurodyti techniniame projekte ir kiekvienas pirkimo dalyvis, susipažinęs su minėtu dokumentu, sutiko dalyvauti pirkime, o sudarius sutartį prisiimti atsakomybę atlikti nurodytus darbus, suvokė, kad perkančioji organizacija netikrino, ar pirkimo dalyviai turi teisę vykdyti energetikos įrenginių eksploatavimo darbus, pastato energetinio sertifikavimo darbus, kadastrinius matavimus, geodezinės išpildomosios dokumentacijos parengimo darbus. Dėl to, 2015 m. liepos 10 d. pretenzija ieškovė pareikalavo atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo panaikinimo ir tuo pagrindu, kad pastaroji nepatikrino tiekėjų kvalifikacijos minėtų darbų atlikimui. Ieškovės teigimu, pretenzijos pateikimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kada ji sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Be to, atsakovė 2015 m. birželio 25 d. sprendimu sustabdė pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą ir grižo į pasiūlymų vertinimo procedūras. Pakartotinai išnagrinėjusi pasiūlymus, perkančioji organizacija 2015 m. liepos 2 d. sprendimu nusprendė tęsti pirkimo procedūras. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti 2015 m. liepos 10 d. pretenziją.

2015 m. liepos 2 d. atsakovės buvo paprašyta pateikti informaciją ir paaiškinimus dėl pirkimų dalyvių pasiūlymų neįprastai mažų kainų pagrindimo, tačiau atsakovė šį prašymą ignoravo, todėl ieškovė 2015 m. liepos 14 d. pateikė pretenziją, kuria pareikalavo sustabdyti pirkimo procedūras, pateikti informaciją apie tiekėjų pasiūlymų neįprastai mažų kainų pagrindimą ir procedūras tęsti tik po to, kai bus priimtas motyvuotas sprendimas dėl šios pretenzijos. 2015 m. liepos 20 d. atsakymu perkančioji organizacija iš dalies patenkino 2015 m. liepos 14 d. pretenziją – nurodė, kokius dokumentus tiekėjai pateikė paprašyti pagrįsti neįprastai mažas jų pasiūlymų kainas. Atsakovė netenkino ieškovės prašymo pateikti 2015 m. gegužės 22 d. raštą, kuriame tiekėjams UAB „Statmax“, UAB „Virdaleka“, UAB „Versina“, UAB „Plungės lagūna“ pateikė prašymą pagrįsti neįprastai mažas pasiūlymo kainas, motyvuodama tuo, kad minėtas raštas yra vidinis komisijos dokumentas, susijęs su tiekėjų pasiūlymų nagrinėjimu ir vertinimu, tuo tarpu VPĮ 41 straipsnio 5 dalis įtvirtina perkančiosios organizacijos pareigą riboti tokios informacijos pateikimą. Ieškovė nurodė turinti pagrindo manyti, jog atsakovė neįprastai mažos kainos pagrindimą vykdė tik formaliai, dėl ko priėmė nepagrįstą 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Versina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimus atmesti jos (ieškovės UAB „Versina“) pasiūlymą, sudaryti pasiūlymų eilę ir UAB „Statmax“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu pirkimą; įpareigoti atsakovę UAB „Statmax“ pasiūlymą atmesti, sudaryti naują pasiūlymų eilę, į ją įtraukiant UAB „Versina“ pasiūlymą; panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Statmax“.

Ieškovė paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu atsakovė pareikalavo jos pateikti teisę atlikti techniniame projekte nurodytų energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo, kadastrinių matavimų darbus bei pastato energetinio naudingumo sertifikavimą patvirtinančius dokumentus. 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovei buvo pateikti paaiškinimai, kuriais ieškovė nesutiko su reikalavimais pateikti duomenis apie teisę atlikti darbus, kurie nebuvo nustatyti pirkimo sąlygose. Ieškovės teigimu, nei pirkimo sąlygose, nei jos prieduose nebuvo aiškiai nurodyta, kad tiekėjai, be kita ko, savo jėgomis privalės atlikti kadastrinius matavimus ir pastato energetinio naudingumo sertifikavimą. UAB „Versina“ vertinimu, perkančioji organizacija elgėsi nesąžiningai pakeisdama pirkimo sąlygas, papildydama kvalifikacinius reikalavimus po pasiūlymų pateikimo. 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu perkančioji organizacija informavo ieškovę apie atmestą jos pasiūlymą, apie sudarytą pasiūlymų eilę ir UAB „Statmax“ pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu pirkimą. 2015 m. rugsėjo 8 d. atsakovei pateikta pretenzija ieškovė ginčijo ne tik nurodytus perkančiosios organizacijos veiksmus pakeičiant pirkimo sąlygas, bet ir UAB „Statmax“ kvalifikacijos atitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams. Ieškovė nurodė, kad minėtas tiekėjas neatitinka pirkimo sąlygų 18.15 punkto reikalavimo, kuris nustato, kad tiekėjas turi būti įdiegęs ir dirbantis pagal statybos darbų vykdymo kokybės vadybos sistemos ISO 9001 standartų reikalavimus arba lygiavertės kokybės vadybos sistemos reikalavimus. UAB „Statmax“ sertifikatas patvirtina, kad šis tiekėjas nėra įdiegęs kokybės vadybos sistemos vėdinimo sistemų diegimų srityje, tuo tarpu vėdinimo sistemos modernizavimas yra vienas iš pirkimo objektu esančių darbų. Minėta pretenzija UAB „Versina“ taip pat ginčijo perkančiosios organizacijos atsisakymą leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Toks atsisakymas, ieškovės teigimu, nepagrįstai buvo grindžiamas atsakovės pareiga užtikrinti tiekėjų pateiktos informacijos konfidencialumą. Konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, taikoma nepiktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis, o suinteresuotam asmeniui, siekiančiam realizuoti savo pažeistų teisių gynimo priemones, turi būti sudarytos protingos galimybės susipažinti su tiekėjų pateiktais pasiūlymais užtikrinant konkrečios komercinę paslaptį sudarančios informacijos konfidencialumą. 2015 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu perkančioji organizacija UAB „Versina“ pretenziją atmetė.

2015 m. gruodžio 7 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė UAB „Versina“ pareiškė atsisakanti nuo ieškinio reikalavimų: įpareigoti perkančiąją organizaciją sudaryti naują pasiūlymų eilę į ją įtraukiant UAB „Versina“ pasiūlymą, panaikinti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Statmax“, įpareigoti perkančiąją organizaciją atmesti UAB „Statmax“ pasiūlymą. Likusią ieškinio dalį UAB „Versina“ prašė patenkinti. Ieškovė taip pat nurodė, kad UAB „Statmax“ teisę atlikti elektrotechnikos darbus (iki 1000 V įtampos), eksploatuoti elektros įrenginius grindė jos subrangovo UAB „Šiaulių tauro ryšiai“ pajėgumais, tačiau pastarasis šios teisės nebeturi nuo 2015 m. gegužės 7 d. Taigi pasiūlymų eilės sudarymo dieną tiekėjas, kuris buvo pripažintas pirkimo laimėtoju, neturėjo teisės atlikti dalies darbų, sudariusių pirkimo objektą. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Statmax“ teisę eksploatuoti šilumos įrenginius grindė tariamam darbuotojui, kurį įvardinti vengia, Valstybinės energetikos inspekcijos išduotu kvalifikacijos atestatu, suteikiančiu teisę eksploatuoti energetikos įrenginius – šilumos punktus iki 1 MW. Ieškovės teigimu, UAB „Statmax“ galimai pateikė melagingą informaciją apie teisę remtis jos pasiūlyme nurodytų specialistų, turinčių teisę atlikti kadastrinius matavimus ir pastato energetinio naudingumo sertifikavimą, pajėgumais, nes nėra aišku, ar nurodyti specialistai iš tiesų yra bendrovės darbuotojai. Ieškovė nurodė, kad konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, ginčo pirkimo sutartis teismo ex officio turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovės UAB „Versina“ pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo buvo priimtas, byla dėl ieškovės reikalavimų įpareigoti perkančiąją organizaciją sudaryti naują pasiūlymų eilę į ją įtraukiant UAB „Versina“ pasiūlymą, panaikinti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Statmax“, įpareigoti perkančiąją organizaciją atmesti UAB „Statmax“ pasiūlymą buvo nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškovių UAB „Akiro“ ir UAB „Versina“ ieškinius atmetė; priteisė atsakovei VšĮ Regioninei Telšių ligoninei iš ieškovės UAB „Akiro“ 6 000 Eur, iš ieškovės UAB „Versina – 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Statmax“ lygiomis dalimis iš ieškovių po 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad perkančiosios organizacijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo nustatyta ginčo pirkimo pasiūlymų eilė, kurios pirmoje vietoje nurodytas UAB „Statmax“ pasiūlymas, toliau – UAB „ Virdaleka“, UAB „Versina“, UAB „Plungės lagūna“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Akiro“ pasiūlymai.

Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 1 punktas apibrėžia pirkimo objektą, kurio viena iš sudėtinių dalių – medicininių dujų (deguonies, suspausto oro, vakuumo) įrengimas akušerijos skyriuje naujagimių poskyryje (pirkimo sąlygų 1.3.3 punktas). Pirkimo sąlygų 21 punkte nustatyta, kad jei tiekėjas numato dalį rangos darbų perduoti vykdyti subrangovams, tiekėjas privalo užtikrinti, kad visi jo pasitelktini subrangovai turėtų teisę verstis jiems priskirta veikla. Subrangovai turi atitikti pirkimo sąlygų 18 punkto 1 lentelės 18.1 ir 18.6 - 18.8 ir 18.8.1 punktuose nustatytus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Pirkimo sąlygų 18.6, 18.14 punktuose nurodyti atestatai turi būti išduoti tiems darbams, kuriuos subrangos būdu įsipareigoja atlikti subrangovas. Pagal 18.6 punktą tiekėjas pateikia dokumentus, kad jis yra registruotas įstatymų nustatyta tvarka, turi teisę atlikti statinio statybos darbus negyvenamuosiuose pastatuose, kurie priskiriami ypatingų statinių kategorijai, ir turi teisę atlikti statybos darbus šiose statybos darbų srityse: statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas, stogų įrengimo statybos darbai, apdailos darbai, pastatų vidaus vandentiekis bei nuotekų šalinimas, pastatų šildymas, vėdinimas, elektrotechnikos darbai (iki 1000 V įtampos), apsauginė ir gaisrinė signalizacija, telekomunikacijos. Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti tiekėjas turi pateikti tiekėjo (juridinio asmens) registravimo pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą galiojantį atestatą, suteikiantį teisę atlikti statinio statybos darbus negyvenamuose pastatuose, kurie priskiriami ypatingų statinių kategorijai, ir atlikti šioje sutartyje numatytus statybos darbus, ar kitus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla, arba atitinkamos užsienio šalies institucijos (profesinių ar veiklos tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje valstybėje, kurioje tiekėjas registruotas) išduotą dokumentą.

Teismas, vertindamas UAB „Akiro“ reikalavimų pagrįstumą, nesutiko su ieškovės pozicija, kad medicininių dujų (deguonies, suspausto oro, vakuumo) sistemų įrengimas prilygintinas dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo darbams, todėl juos atlikti gali tiekėjas (jo pasitelktinas subrangovas), turintis kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vykdyti specialiuosius statybos darbus. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, aiškindamasi, ar tiekėjas turi turėti kvalifikacijos atestatą medicininių dujų įrengimo darbams gydymo paskirties pastatuose atlikti, 2015 m. liepos 15 d. raštu kreipėsi išaiškinimo į Aplinkos ministeriją, kuri 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateikė atsakymą, jog, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 ir 63 punktais, medicininių dujų sistemos nepriskirtinos statinio inžinerinėms sistemoms ir atskirosioms statinio inžinerinėms sistemoms, todėl joms netaikomos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos. Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, 2015 m. gruodžio 2 d. pateikusi išvadą byloje, pažymėjo, kad technologinės inžinerinės sistemos įrengiamos tik gamybinės paskirties pastatuose. Atsižvelgdama į tai, Viešųjų pirkimų tarnyba teigė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija neturėjo pagrindo iš tiekėjų reikalauti kvalifikacijos atestato medicininių dujų įrengimo sistemos darbams atlikti. Kita išvadą byloje teikianti institucija – Aplinkos ministerija 2015 m. lapkričio 30 d. išvadoje nurodė, kad medicininių dujų sistemos įrengiamos gydymo paskirties pastatuose, kurie skirti gydymo reikmėms, juose teikiama medicininė pagalba sergantiems žmonėms ar gyvūnams, jie ten prižiūrimi ir naudojamos šiuose pastatuose vykdomai veiklai – gydymo paslaugų teikimui. Medicininių dujų sistemos nepriskiriamos Statybos įstatymo 2 straipsnio 64 punkte nurodytoms technologinėms inžinierinėms sistemoms, atsižvelgiant į veiklos paskirtį, gydymo paslaugų teikimą. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, minėtų valstybės institucijų išvadas, Statybos įstatymo nuostatas, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ nuostatas, nurodė nesant pagrindo spręsti, kad medicininių dujų sistemos yra priskiriamos dujų technologinėms inžinerinėms sistemoms ir jų įrengimas yra laikomas specialiaisiais statybos darbais, todėl ginčo pirkimo darbų – medicininių dujų sistemos įrengimo atlikimui netaikytini statinių statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „Akiro“ procesiniuose dokumentuose analizuoja ir vertina Statybos įstatymo, kitų norminių aktų nuostatas, valstybės institucijų išvadų argumentus ir pateikia savo subjektyvią nuomonę, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos teisės aktų nuostatos. Teismas sprendė, kad UAB „Akiro“ neįrodė, jog ginčo pirkimo pasiūlymų eilėje buvę pirmi keturi tiekėjai neturi teisės atlikti medicininių dujų sistemos įrengimo darbų, todėl atmetė jos reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 22 d. sprendimą dėl 2015 m. birželio 16 d. pretenzijos atmetimo bei šia pretenzija ginčytą atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą.

Vertindamas ieškovės UAB „Akiro“ reikalavimus panaikinti atsakovės 2015 m. liepos 13 d. sprendimą nenagrinėti jos 2015 m. liepos 10 d. pretenzijos bei šios pretenzijos pagrindu panaikinti atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą, taip pat panaikinti 2015 m. liepos 17 d. sprendimą nekeisti 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo, teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinių pagrindas ir dalykas yra pastarojo perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimas, kuris grindžiamas tuo, kad perkančioji organizacija netikrino, ar tiekėjai turi teisę atlikti ginčo pirkimo darbus. Teismas sprendė, kad reikšdama minėtus reikalavimus, UAB „Akiro“ nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Nors UAB „Akiro“ teigė, kad tik 2015 m. birželio 25 d., gavusi atsakovės paaiškinimus dėl pirkimo dalyvių kvalifikacijos tikrinimo, suvokė, jog pastaroji netikrino, ar pirkimo dalyviai turi teisę vykdyti energetikos įrenginių eksploatavimo darbus, pastato energetinio sertifikavimo darbus, kadastrinius matavimus, geodezinės išpildomosios dokumentacijos parengimo darbus, teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo galimybę teikti paklausimus dėl tiekėjų kvalifikacijos, spręsti dėl galimai jos pažeistų teisių ir pateikti pretenziją su konkrečiais argumentais ir reikalavimais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai pretenzijos pateikimo termino skaičiavimą sieja su jos paklausimais ir perkančiosios organizacijos atsakymais į paklausimus, nes VPĮ nenustato, kad tiekėjų paklausimai, prašymai stabdytų pretenzijų pateikimo terminus. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad perkančioji organizacija netinkamai, formaliai vykdė neįprastai mažos kainos pagrindimą, teismas pažymėjo, kad neįprastai mažos kainos pagrindimo institutas yra ne tiekėjo, o perkančiosios organizacijos siekis įsitikinti pateikto pasiūlymo kainos pagrįstumu. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo patenkintas ieškovės prašymas pateikti tiekėjų UAB „Statmax”, UAB „Versina”, UAB „Plungės lagūna” ir UAB „Virdaleka” dokumentus, kuriais jie grindė neįprastai mažas savo pasiūlymų kainas. Įvertinęs nurodytus dokumentus, teismas nematė pagrindo spręsti, jog perkančioji organizacija neįsitikino tiekėjų pasiūlytų kainų pagrįstumu ir realumu, kad nurodytos kainos yra nepagrįstos.

Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija 2015 m. rugsėjo 3 d. pranešimu informavo tiekėjus, kad komisija, atlikusi papildomas vertinimo procedūras dėl tiekėjų pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, priėmė sprendimą pakeisti 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir sudarė naują pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje nurodė UAB „Statmax“, antroje – AB „ Panevėžio statybos trestas“, trečioje – UAB „Akiro“. 2015 m. rugsėjo 16 d. ieškovė UAB „Akiro“ pareiškė pretenziją dėl atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo panaikinimo, kurią grindė netinkama tiekėjų UAB „Statmax“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ kvalifikacija. Teismas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu atsakovė informavo ieškovę UAB „Versina“ apie atmestą jos pasiūlymą, nustatytą tiekėjų pasiūlymų eilę bei UAB „Statmax“ pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu ginčo pirkimą. Ieškovė UAB „Versina“ 2015 m. rugsėjo 8 d. pareiškė pretenziją atsakovei dėl minėto sprendimo panaikinimo, UAB „Statmax“ pasiūlymo atmetimo, naujos pasiūlymo eilės sudarymo, į ją įtraukiant UAB „Versina“. Perkančioji organizacija 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu UAB „Versina“ pretenzijos netenkino, 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės UAB „Akiro“ 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenziją.

Spręsdamas dėl ieškovės UAB „Versina“ reikalavimų pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad nei iš pirkimo sąlygose nurodyto pirkimo objekto, nei iš kitų pirkimo dokumentų nėra aišku ir suprantama, jog ginčo pirkime dalyvaujantis tiekėjas turės atlikti kadastrinių matavimų ir pastato energetinio naudingumo sertifikavimo darbus. Nepaisant to, kad pirkime dalyvaujantys tiekėjai yra profesionalūs viešųjų pirkimų dalyviai, Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad apie minėtus darbus turėjo būti nurodyta pirkimo dokumentuose, ar bent jau užsiminta sutarties projekte, nes minėti darbai atliekami užbaigus statybos darbus. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, atsakovės parengti pirkimo dokumentai nevisiškai atitiko VPĮ 24 straipsnio 9 dalies nuostatas. Pasisakydama dėl tiekėjo UAB „Statmax“ kvalifikacijos atitikimo pirkimo sąlygų 18.15 punkto reikalavimams, Viešųjų pirkimų tarnyba nesutiko, kad UAB „Statmax“ sertifikatas vėdinimo sistemų diegimo srityje buvo išduotas po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo, pateikus UAB „Tuv Uolektis“ aiškinamąjį raštą. Įvertinusi tai, kad minėtame rašte patvirtinama, jog tiekėjas buvo sertifikuotas iki pasiūlymų pateikimo dienos ir kad buvo padaryta klaida neįrašius žodžio „vėdinimo“,Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad tokio aiškinimo nėra pagrindo tapatinti su naujo sertifikato išdavimu. Sertifikatą išdavusios įstaigos patvirtinimas apie sertifikate padarytą klaidą nepanaikina sertifikato galiojimo ir yra pagrindas pripažinti, kad UAB „Statmax“ atitinka pirkimo sąlygų 18.15 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą. Teismas nurodė iš esmės pritariantis tarnybos pozicijai visais pasisakytais klausimais. Teismas konstatavo, kad ginčo pirkimo sąlygos nepažeidė imperatyvių teisės normų, nebuvo plečiamai aiškinamos ar keičiamos. Pažymėjo, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, kuriems suteikta iniciatyvos teisė siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas atmetė ieškovės UAB „Versina“ teiginius dėl tiekėjo UAB „Statmax“ kvalifikacijos neatitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams. Teismas nurodė neturintis pagrindo išvadai, kad patikslinti UAB „Statmax“ kvalifikacijos duomenys yra melagingi ir neatitinka tikrovės. Teismas nurodė, kad visi darbuotojai, kurių pajėgumais rėmėsi pirkimą laimėjęs tiekėjas, buvo įdarbinti šioje bendrovėje iki pasiūlymo ginčo pirkimui pateikimo, ir turi teisę atlikti darbus, reikalingus pirkimo sutarčiai sudaryti. Papildomai UAB „Statmax“ pateikti duomenys dėl įdarbinimo, pateiktos darbo sutartys patvirtina, kad su D. D., M. N., S. J., turinčiais teisę atlikti konkrečius darbus, preliminarios darbo sutartys buvo sudarytos 2015 m. balandžio 21 d., šalių susitarimu darbo pradžia buvo atidėta iki 2015 m. gruodžio 3 d. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad perkančioji organizacija, vykdydama ginčo pirkimą, pakartotinai atlikdama kvalifikacijos vertinimą pažeidė VPĮ nuostatas, kad pirkimo procedūras vykdė neskaidriai, pažeidė tiekėjų teises. Teismo vertinimu, visi perkančiosios organizacijos reikalavimai buvo taikomi vienodai visiems tiekėjams, nesuteikiant kuriam nors iš jų nepagrįsto pranašumo.

Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nenagrinėjo UAB „Akiro“ 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijos dėl 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo pripažinimo neteisėtu, tačiau nurodė, kad dėl to nėra būtina išsamiau pasisakyti, įvertinant tai, jog buvo pripažinta perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo teisėtumas.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas ieškovių UAB „Akiro“ ir UAB „Versina“ ieškinių reikalavimus atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Akiro“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai sprendė, kad medicininių dujų sistemos nėra statinio inžinerinės sistemos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis nustato, kad statinio inžinerinės sistema yra laikoma tokia statinio patalpų inžinerinė sistema, kuri yra skirta statinio naudojimo tikslams (vienas iš kriterijų). Ginčo atveju medicininių dujų sistema būtų įrengiama gydymo paskirties statinyje. Gydymo paskirties statinio naudojimo tikslas yra teikti šiame statinyje sveikatos priežiūros paslaugas, todėl medicininių dujų sistema yra statinio inžinerinė sistema, nes ji skirta statinio naudojimo tikslui. Medicininių dujų sistema yra skirta gydymo paskirties statinį naudojančių žmonių (pacientų) poreikiams tenkinti. Minėta Statybos įstatymo nuostata įtvirtina, kad tuo atveju, jeigu inžinerinė sistema yra skirta ne tik statinyje gyvenančių, jame dirbančių, bet ir kitaip statinį naudojančių žmonių poreikių tenkinimui, tokia sistema yra statinio inžinerinė sistema.Teismas nepagrįstai vadovavosi Aplinkos ministerijos išvada, kad tuo atveju, jeigu statinyje yra įrengiamos kokios nors inžinerinės sistemos ar atliekami kiti darbai, kurių sukurtas rezultatas bus naudojamas paslaugų terikimui, tai tokiu atveju šie darbai gali būti atliekami nesivadovaujant Statybos įstatymu. Pirmosios instancijos teismas padarė Statybos įstatymui prieštaraujančią išvadą, kad medicininių dujų sistemos nėra dujų inžinerinės sistemos, nes pastarosios yra įrengiamos gamybinės paskirties statinyje. Teismas iš esmės vadovavosi tik Aplinkos ministerijos nuomone, tačiau pats netyrė ir nesiaiškino, ar tokia nuomonė atitinka teisinį reguliavimą. Nors Statybos įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje nustatytame technologinės inžinerinės sistemos apibrėžime yra vartojamas žodis „gamybinės“, lingvistinis šios teisės normos aiškinimas rodo, kad minėtas žodis apibūdina ne statinius, o sistemas. Tai reiškia, kad technologinės inžinerinės sistemos yra gamybinės paskirties sistemos, o ne sistemos, įrengiamos gamybinės paskirties statiniuose. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ 2 punkto 2.5 papunktyje nurodyta, kad viena iš techninio projekto sudedamųjų dalių yra gamybos (paslaugų) technologijos. Tokios privalomos techninio projekto sudedamosios dalies pavadinimas reiškia, kad statinyje vykdomas technologinis procesas statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste apimta tiek gamybos, tiek paslaugų teikimo technologiją.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pateikdama 2015 m. liepos 10 d. pretenziją, ieškovė pažeidė ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Dėl tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos principo kasacinio teismo suformuota išsami praktika, pagal kurią reikalaujama, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra (terminų nustatymas) ir jos taikymas nebūtų toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas arba labai sudėtingas. Pripažindamas, kad ieškovė pažeidė ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovė net tris kartus grįžo į tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procedūrą, į tai, kad atsakovė vengė pateikti konkrečius atsakymus ir informaciją. Teismas visiškai nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo nenagrinėti 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijos, kuri buvo paduota vykstant teisminiam ginčo nagrinėjimui.Ieškovė tik 2015 m. birželio 25 d. sužinojo apie tai, kad atsakovė netikrino, ar pirkimo dalyviai turi teisę atlikti ginčo darbus, kuomet šį faktą patvirtino pati atsakovė. Kadangi atsakovė 2015 m. birželio 25 d. informavo, jog grįžta į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūrą, kurią vykdė iki 2015 m. liepos 2 d., tai ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad dėl dalyvių kvalifikacijos bus priimtas naujas sprendimas apie kurį bus pranešta. Apie tokį sprendimą buvo pranešta 2015 m. liepos 2 d., kuomet atsakovė informavo, jog yra tęsiamos pirkimo procedūros. Po tokio sprendimo 2015 m. liepos 10 d. buvo pateikta pretenzija dėl dalyvių kvalifikacijos nepakankamumo, reikalaujant panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo. Tokių faktinių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ieškovę nesilaikius ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Bylos nagrinėjimo metu ir priimant skundžiamą teismo sprendimą, atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas buvo negaliojantis, nes 2015 m. rugsėjo 3 d. atsakovė priėmė naują sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl tokių perkančiosios organizacijos veiksmų. Teismas nepasisakė dėl tiekėjo AB „Panevėžio statybos trestas“ teisės atlikti kadastrinių matavimų, energetinio sertifikavimo ir energetikos įrenginių eksploatavimo darbus.Ieškovė nuosekliai siekė, kad jai būtų leista susipažinti su dalyvių UAB „Statmax“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ perkančiajai organizacijai pateiktais dokumentais, įrodančiais, kad pastarieji turi teisę atlikti ginčo darbus. Atsakovė šią informaciją atsisakė pateikti, nurodydama, kad tai konfidencialu. 2015 m. rugsėjo 24 d. ieškovė pateikė teismui prašymą minėtą medžiagą laikyti vieša bylos dalimi, tačiau teismas atsisakė šį prašymą patenkinti. Tokiu būdu teismas pažeidė ieškovės teisę į veiksmingą ir nesuvaržytą teisėtų interesų gynybą, nes nepagrįstai informaciją apie trečiųjų asmenų specialistus, atliksiančius ginčo darbus, pripažino nevieša bylos medžiaga. Pažymėtina, kad minėti tiekėjai, pateikdami pasiūlymus, nebuvo nurodę, kad ši informacija yra konfidenciali. Ši informacija tapo komercine ir gamybine paslaptimi tik po, kai ieškovė siekė išsiaiškinti, kokie asmenys vykdys ginčo darbus, ar šie asmenys turi tam reikalingus atestatus. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacija, susijusi su tiekėjo kvalifikacija, paprastai neturi slaptumą kvalifikuojančių požymių, todėl apygardos teismas ir dėl šios priežasties nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo vieša. Minėti tiekėjai kituose viešuosiuose pirkimuose panašią informaciją (specialistų vardus, pavardes, jų kvalifikacijos duomenis) skelbia viešai ir tai nėra konfidenciali informacija, tuo tarpu šiame ginčo pirkime tokia informacija nepagrįstai buvo įslaptinta.Nors atsakovė ir pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu siekė nuslėpti informaciją apie trečiojo asmens UAB „Statmax“ specialistus, atliksiančius ginčo darbus, teismas skundžiamame sprendime vis tik nurodė jų tapatybes, taip pat nurodė, kokiomis aplinkybėmis šie asmenys buvo priimti dirbti į minėtą bendrovę. Nors teismas nurodė, kad tiekėjas UAB „Statmax“ darbo sutartis su M. N., D. D. ir S. J. sudarė 2015 m. balandžio 21 d., šios sutartys, ieškovės teigimu, buvo sudarytos atgaline data, t. y. tik tada, kai jos pretenzijoje buvo iškeltas klausimas dėl tiekėjos teisės atlikti ginčo darbus ir teismas pareikalavo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Statmax“ turi teisę atlikti ginčo darbus. Net ir laikant, kad minėtos darbo sutartys buvo sudarytos 2015 m. balandžio 21 d., atsižvelgiant į tai, kad nurodytų specialistų darbo pradžia buvo atidėta iki 2015 m. gruodžio 3 d., darytina išvada, kad pasiūlymo pateikimo dieną UAB „Statmax“ neturėjo darbuotojų, turinčių teisę atlikti ginčo darbus. Asmuo tampa įmonės darbuotoju ne nuo to momento, kai su juo sudaroma darbo sutartis, o nuo to momento, kai jis įmonėje pradeda darbą. Teismas nepagrįstai pripažino UAB „Statmax“ subrangovą UAB „Šiaulių tauro ryšiai“ turinčiu teisę atlikti ginčo darbus. Pats teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovei ir UAB „Statmax“ 2015 m. spalio 10 d. sudarius pirkimo sutartį, subrangovo atestatas buvo negaliojantis, bet įvertindamas tai, kad tokio atestato galiojimas buvo pratęstas iki bylos nagrinėjimo pabaigos, teismas sprendė, kad tiekėjas įrodė, jog turi reikiamą kvalifikaciją. Tokiu būdu teismas pažeidė vieną iš pagrindinių kasacinio teismo suformuotų principų, kad tiekėjo kvalifikacija negali būti įgyjama po pasiūlymų pateikimo ar tuo labiau – sudarius pirkimo sutartį. Atsakovė dėjo visas pastangas, kad ieškovei nebūtų pateikta jokia informacija apie UAB „Statmax“ neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovės teisė į veiksmingą galimai pažeistų teisių gynybą. Tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė nepagrįstai mažos kainos pagrindimo procedūrą vykdė formaliai, iš esmės netikrindama duomenų, kuriuos minėtas tiekėjas pateikė pasiūlymo kainai pagrįsti.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Versina“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Perkančioji organizacija grubiai pažeidė viešųjų pirkimų principus, nes, vertindama tiekėjų pasiūlymus, nesivadovavo savo pačios paskelbtomis pirkimo sąlygomis, be to, tiekėjams taikė skirtingus vertinimo standartus.

2. UAB „Statmax“ pasiūlymo pateikimo metu neturėjo teisės atlikti šilumos įrenginių ir šilumos punkto įrengimo, remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbų. Pagal Energetikos įstatymo 22 straipsnį, energetikos įrenginių eksploatavimo darbus gali atlikti tik Valstybinės energetikos inspekcijos atestuotas ūkio subjektas. UAB „Statmax“ tokio atestato neturi, todėl jo kvalifikacija negalėjo būti vertinama kaip atitinkanti minimalius reikalavimus. Kadangi pirkimo procedūrų metu, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovei buvo trukdoma susipažinti su UAB „Statmax“ pasiūlymu ir jo priedais, dokumento, kurio pastaroji galėjo bandyti grįsti šį atitikimą minėtam kvalifikacijos reikalavimui, ieškovė nėra mačiusi. Kita vertus, į bylą buvo pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Statmax“ tokios teisės neturi. Nors 2015 m. gruodžio 8 d. trečiasis asmuo pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teisę atlikti energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbus grindžia tariamo darbuotojo D. D. kvalifikacija ir turimu atestatu, patikrinus Valstybinės energetikos inspekcijos išduotų kvalifikacijos atestatų duomenų bazę, nustatyta, kad tokiam fiziniam asmeniui atitinkamas kvalifikacijos atestatas iki šiol nėra išduotas. Be to, net ir turėdamas šilumos įrenginius eksploatuoti atestuotą darbuotoją, pats tiekėjas, kuris tokio atestato neturi, teisės atlikti minėtus darbus neįgyja. Tiekėjo darbuotojas nėra viešojo pirkimo dalyvis VPĮ prasme, jis nėra tiekėjas, o kvalifikacijos reikalavimai keliami būtent konkrečiam subjektui – tiekėjui. Taigi atitinamą kvalifikaciją turinčio asmens įdarbinimas, UAB „Statmax“ nesuteikia teisės vykdyti nurodytus darbus. Tai, kad UAB „Statmax“ 2015 m. lapkričio 24 d., t. y. po pirkimo pabaigos, įgijo atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti šilumos įrenginius, patvirtina, kad nei pasiūlymo pateikimo, nei jų vertinimo ir pirkimo laimėtojo paskelbimo metu trečiasis asmuo minėto atestato neturėjo.

3. Kvalifikacijos duomenų tikslinimo ir pasiūlymų vertinimo metu UAB „Statmax“ neturėjo teisės eksploatuoti elektros įrenginius (atlikti jų remonto, derinimo, paleidimo, bandymo darbus). Šių darbų atlikimui tiekėjas turėjo pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos išduotus atestatus. UAB „Statmax“ pasiūlyme nurodė, kad nurodytus darbus atliks subrangovas UAB „Šiaulių tauro ryšiai“, kuriai išduotas atestatas eksploatuoti elektros įrenginius negaliojo nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nesprendė, ar UAB „Statmax“ teisėtai buvo pripažintas pirkimo laimėtoju, ar jo pasiūlymas neturėjo būti atmestas dėl minimalių tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų neatitikimo. Nepaisant to, kad UAB „Statmax“ pasiūlymo pateikimo metu (2015 m. balandžio 24 d.) UAB „Šiaulių tauro ryšio“ atestatas galiojo, 2015 m. rugpjūčio 14 d. perkančioji organizacija pareikalavo tiekėjų patikslinti kvalifikacijos duomenis ir pateikti teisę atlikti energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbus suteikiančius dokumentus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atitinkamos teisės tuo metu nebeturėjusiam trečiajam asmeniui šis reikalavimas nebuvo taikomas, nors kitų tiekėjų (UAB „Virdaleka“) pasiūlymas dėl minėto atestato nepateikimo buvo atmestas.

4. Paaiškėjus, kad tiekėjas apie savo kvalifikaciją pateikė melagingus duomenis, perkančiajai organizacijai kyla pareiga tokio tiekėjo pasiūlymą atmesti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme UAB „Statmax“ savo atitiktį naujai perkančiosios organizacijos iškeltiems reikalavimams (turėti teisę atlikti kadastrinius matavimus bei pastato energetinio naudingumo sertifikavimą) įrodinėjo savo tariamų darbuotojų kvalifikacija, nors tokie darbuotojai nei pasiūlymo pateikimo, nei kvalifikacijos duomenų tikslinimo, nei pasiūlymų vertinimo metu, nei sudarant pirkimo sutartį pas nurodytą tiekėją įdarbinti nebuvo. Kaip paaiškėjo iš UAB „Statmax“ 2015 m. gruodžio 8 d. teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų, teisę atlikti pastato energetinio naudingumo sertifikavimą jis grindė M. N. kvalifikacija, su kuriuo nurodė 2015 m. balandžio 21 d. sudaręs darbo sutartį, nors faktiškai minėtas asmuo bendrovėje nedirbo. Analogiška situacija susiklostė ir su bandymu pagrįsti teisę atlikti kadastrinius matavimus. Tiekėjas nurodė įdarbinęs S. J., nors šis asmuo su UAB „Statmax“ darbo santykių neturėjo – bendrovėje nedirbo, negavo darbo užmokesčio, už šį asmenį nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos ir pan. Minėtus asmenis ir tiekėją siejo formalūs, jokių teisinių pasekmių nesukeliantys įrašai 2015 m. balandžio 21 d. pasirašytose darbo sutartyse.

5. Skundžiamame sprendime teismas nepateikė išvados, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė ieškovės UAB „Versina“ pasiūlymą. Neišspręsdamas šio reikalavimo, teismas atvėrė kelią ydingai praktikai, kuomet perkančiosios organizacijos neteisėti sprendimai nėra panaikinami. Be to, neišspręsdamas pagrįsto ieškinio reikalavimo ir atmesdamas ieškinį teismas užkirto kelią ieškovei gauti proporcingą dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nesuprasdamas pirkimo sąlygų, tiekėjas turėjo pareigą kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl jų išaiškinimo. Pažymėtina, kad neaiškumų dėl pirkimo sąlygų nebuvo, jose tiesiog nebuvo nurodyti reikalavimai tiekėjams pagrįsti teisę atlikti kadastrinius matavimus ir pastato energetinio naudingumo sertifikavimą. Kad tokių reikalavimų pirkimo sąlygos nenustatė, patvirtina ir teismui 2015 m. gruodžio 2 d. pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada.

7. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl perkančiosios organizacijos elgesio, vertinant tiekėjų pasiūlymus, nurodė, kad ieškovė UAB „Versina“ atsisakė ieškinio reikalavimų, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka tikrovės. Dalies reikalavimų ieškovė atsisakė tik dėl to, kad jų atmetimas būtų turėjęs įtakos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas šiuo atveju neužtikrino teisingo proceso ieškovei nei dėl jos reikalavimų, nei dėl pateiktų argumentų, susijusių su pasiūlymo atmetimo neteisėtumu, taip pat su netinkamu, neskaidriu trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimu, nevertino atsisakymo vertinti šiuos argumentus. Teismo sprendimo nemotyvavimas yra absoliutus tokio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

8. Ieškovė prašo prijunti prie bylos pažymas iš Valstybinės energetikos inspekcijos duomenų bazės, patvirtinančias, kad trečiojo asmens UAB „Statmax“ darbuotojai atestatų eksploatuoti energetikos įrenginius neturi, o pati bendrovė tokį atestatą įgijo tik 2015 m. lapkričio 24 d., t. y. po pirkimo sutarties sudarymo. Kadangi visa informacija apie trečiojo asmens kvalifikaciją buvo laikoma konfidencialia, ieškovė anksčiau šių duomenų į bylą pateikti negalėjo, nes nebuvo žinoma, kokių darbuotojų kvalifikacija minėtas tiekėjas grindžia atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose atsakovė VšĮ Regioninė Telšių ligoninė prašo ieškovių skundus atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimus grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, pagrįstai sprendė, kad medicininių dujų sistemos nepriskirtinos statinio inžinerinėms sistemoms, todėl jų įrengimui netaikomos Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančio teisės aktų nuostatos. Teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti statybos srityje kompetentingų valstybės institucijų pateiktais oficialiais išaiškinimais, kurie visiškai atitinka teisės aktų turinį.

2. Ieškovei UAB „Akiro“ apie atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą buvo žinoma šio sprendimo priėmimo dieną, todėl 2015 m. liepos 10 d. pretenziją ji pareiškė praleidusi VPĮ 94 straipsnyje nustatytą pretenzijos pateikimo terminą.

3. Pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas negali būti siejamas su tiekėjo paklausimais ir perkančiosios organizacijos atsakymais į juos, kadangi VPĮ nenustatyta, kad tiekėjų paklausimai ar prašymai stabdo pretenzijos pateikimo terminą.

4. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė UAB „Akiro“ ieškiniu pareikšto reikalavimo panaikinti atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo ir 2015 m. liepos 17 d. sprendimą nekeisti 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo nebuvo išdėstęs 2015 m. liepos 10 d. pretenzijoje, kuri ir taip buvo pateikta pažeidus imperatyvią pretenzijų pateikimo tvarką.

5. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė UAB „Akiro“ ikiteisminės tvarkos nesilaikė ir pareiškusi reikalavimą, susijusį su neįprastai maža tiekėjų pasiūlymų kaina. 2015 m. liepos 14 d. patiekta pretenzija ieškovė ginčijo patį neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimą, o ne informacijos suteikimą apie pirkimo dalyvių pateiktus tokią informaciją pagrindžiančius dokumentus. Nepaisant to, teismas savo iniciatyva įvertino atsakovės pateiktus duomenis, kuriais tiekėjai pagrindė neįprastai mažas savo pasiūlymų kainas, ir padarė išvadą, kad atsakovė įsitikino neįprastai mažų kainų pagrįstumu.

6. Ieškovė UAB „Akiro“ netikslino ieškinio dalyko ir neprašė pripažinti neteisėtu atsakovės 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo nenagrinėti ieškovės 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijos, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl minėtos pretenzijos.

7. Teismas pagrįstai nepasisakė dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ teisės atlikti ginčo objektu esančius darbus, nes ieškovė UAB „Akiro“ dėl tiekėjų teisės atlikti ginčo objektu esančius darbus nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

8. Teismas pagrįstai bylos medžiagą, susijusią su trečiųjų asmenų pasitelktinais specialistais, pripažino nevieša. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė vadovaudamasis teisės aktais bei įrodymais, pagrindžiančiais tiekėjų pateiktų duomenų konfidencialumo pobūdį.

9. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant Darbo kodekso normas, akivaizdu, kad įdarbinimas reiškia darbo sutarties sudarymą. Darbo sutarties sudarymas sukuria darbo teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo, sudaręs sutartį, tampa darbuotoju, o ne subtiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014).

10. UAB „Šiaulių tauro ryšiai“ atestatas galiojo 2015 m. balandžio 24 d., t. y. UAB „Statmax“ pasiūlymo pateikimo dieną. Teismų praktikoje pripažįstama, kad perkančioji organizacija turi vertinti faktą – ar tiekėjas pasiūlymo pateikimo metu turėjo reikalaujamą kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).

11. Pirkimo sąlygos patvirtina, kad jose buvo įtvirtina rangovo pareiga pateikti inventorizavimo dokumentaciją, geodezines nuotraukas ir išpildomąją fotonuotrauką, pateikti sertifikatus ir leidimus, kad statiniai būtų tinkamai naudojami Lietuvoje. Šie reikalavimai buvo nustatyti techniniame projekte. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priede yra nurodytas statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų sąrašas, kuriame nurodyta tiek kadastrinių matavimų byla, tiek pastato energetinio naudingumo sertifikatas. Nei vienas iš ginčo pirkimo dalyvių į atsakovę nesikreipė ir neprašė papildomai paaiškinti, kokie iš statybos užbaigimo komisijai teiktinų dokumentų turės būti parengti. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovė UAB „Versina“ nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga.

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepriklausomai nuo pirkimo dokumentuose įtvirtintų kvalifikacinių reikalavimų turinio, su tiekėju, kuris neturi teisės vertis veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti, bet kokiu atveju negalėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

13. Priešingai, nei klaidina ieškovė UAB „Versina“, perkančioji organizacija visų tiekėjų pasiūlymus vertino vienodai.

14. UAB „Statmax“ pasiūlymo pateikimo metu šis tiekėjas turėjo teisę atlikti šilumos įrenginių eksploatavimo darbus. Bendrovės darbuotojui D. D. yra išduotas Valstybinės energetikos inspekcijos atestatas, kuris buvo pateiktas į bylą. Šis atestatas minėtam bendrovės darbuotojui buvo išduotas 2013 m. birželio 28 d. ir yra galiojantis. Ieškovė UAB „Versina“ klaidina teismą, kartu su skundu pateikdama minėtos inspekcijos duomenų bazės pažymas ir nurodydama, kad jos atlikta paieška nedavė jokių rezultatų, patvirtinančių, kad bendrovės „Statmax“ darbuotojams būtų išduotas minėtas atestatas. Pažymėtina, kad Valstybinės energetikos inspekcijos internetinėje svetainėje yra sudarytas tik juridiniams, o ne fiziniams asmenims išduotų kvalifikacijos atestatų registras.

12. Energetikos ministro 2010 m. spalio 29 d. įsakymu „Dėl energetikos įrenginių eksploatavimo darbų, kuriuos gali atlikti fizinis asmuo, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) buvo patvirtintas energetikos įrenginių eksploatavimo darbų, kuriuos gali atlikti fizinis asmuo, sąrašas. Įsakymo 2 punktas nustato šilumos punktų iki 1 MW eksploatavimo darbus. Byloje nėra ginčo, kad pagal rangos sutartį atliekami šilumos punktų eksploatavimo darbai neviršys 1 MW. Vadinasi tokius darbus gali atlikti įmonės darbuotojas ir teisės aktai nekelia reikalavimo tokį atestatą turėti pačiai įmonei.

13. Ieškovė UAB „Versina“ nepagrįstai ir klaidinančiai tiekėjo UAB „Statmax“ pasiūlymą lygina su kito tiekėjo – UAB „Virdaleka“ pasiūlymu.

14. UAB „Statmax“ pagrindė savo kvalifikaciją atlikti elektros įrenginių eksploatavimo darbus. Tiekėjas pateikė subrangovo UAB „Šiaulių tauro ryšiai“ atestatą, suteikiantį teisę atlikti nurodytus darbus. Bylos duomenys įrodo, kad šis dokumentas galiojo UAB „Statmax“ pasiūlymo pateikimo metu.

15. 2015 m. gruodžio 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė UAB „Versina“ pareiškė atsisakanti dalies ieškinio reikalavimų. Šis ieškovės pareiškimas buvo patenkintas teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi ir byla UAB „Versina“ atsisakytų reikalavimų dalyje buvo nutraukta.

16. Pasisakant dėl ieškovės UAB „Versina“ prašomų prijungti naujų įrodymų, pažymėtina, kad jos atliktos viešos paieškos duomenys ne tik kad nieko neįrodo, bet ir nepagrįstai klaidinga.

Atsiliepime trečiasis asmuo UAB „Statmax“ prašo ieškovių skundus atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs didžiulės apimties bylą, skundžiamu sprendimu išsamiai pasisakė dėl kiekvieno ieškovių iškelto argumento, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

Dėl faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė VšĮ Regioninė Telšių ligoninė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą, siekdama įsigyti ligoninės pastatų, esančių Kalno g. 40, Telšiuose, rekonstravimo darbus (pirkimo Nr. 161008). Perkančiosios organizacijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu sudaryta pasiūlymu eilė, kurios pirmoje vietoje nurodytas UAB „Statmax“ pasiūlymas, toliau – UAB „ Virdaleka“, UAB „Versina“, UAB „Plungės lagūna“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Akiro“ pasiūlymai. Ieškovė UAB „Akiro“ 2015 m. birželio 18 d. pretenzija inicijavo minėto sprendimo peržiūros procedūrą, reikalaudama pirmų keturių pasiūlymų eilėje nurodytų dalyvių kvalifikaciją pripažinti nepakankama ginčo pirkimo darbams įvykdyti. UAB „Akiro“ pretenziją motyvavo tuo, kad pirkimo objektą sudaro ypatingos kategorijos statinyje atliktini specialieji dujų technologinių inžinerinių sistemų (medicininių dujų) įrengimo darbai, tuo tarpu pirmieji keturi pasiūlymų eilėje nurodyti tiekėjai neturi teisės šių darbų atlikti. Perkančioji organizacija 2015 m. birželio 22 d. sprendimu UAB „Akiro“ pretenziją atmetė, dėl ko pastaroji 2015 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti nurodytus atsakovės sprendimus. 2015 m. liepos 10 d. UAB „Akiro“ pareiškė dar vieną pretenziją, reikalaudama panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pasiūlymo eilės nustatymo. Šia pretenzija prašomo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumą ieškovė UAB „Akiro“ įrodinėjo argumentais, kad perkančioji organizacija nepatikrino, ar ginčo pirkimo dalyviai turi teisę atlikti energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbus, kadastrinius matavimus ir išpildomosios geodezinės dokumentacijos parengimo darbus, pastato energetinį sertifikavimą. 2015 m. liepos 13 d. sprendimu atsakovė atsisakė nagrinėti UAB „Akiro“ pretenziją, motyvuodama pretenzijos pateikimo termino praleidimu. 2015 m. liepos 14 d. pretenzija UAB „Akiro“ prašė sustabdyti pirkimo procedūras, pateikti visą informaciją ir paaiškinimus, susijusius su atskirų pirkimo dalyvių neįprastai mažų pasiūlymų kainų pagrindimu. 2015 m. liepos 20 d. sprendimu perkančioji organizacija iš dalies patenkino ieškovės pretenziją, nurodydama, kokio pobūdžio duomenis tiekėjai pateikė, pagrįsdami neįprastai mažas savo pasiūlymų kainas. 2015 m. liepos 10 d., 14 d. pretenzijų pagrindu UAB „Akiro“ patikslino savo 2015 m. liepos 7 d. teismui pareikšto ieškinio reikalavimus.

2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimais perkančioji organizacija atmetė UAB „Versina“ pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, pakeitė 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir sudarė naują pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje nurodytas UAB „Statmax“ pasiūlymas, antroje – AB „Panevėžio statybos trestas“, trečioje – UAB „Akiro“ pasiūlymai. Ieškovė UAB „Versina“ 2015 m. rugsėjo 8 d. pateikė pretenziją, prašydama panaikinti 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimus. Pretenzijos pagrindas – nesąžiningi ir neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai, reikalaujant pagrįsti teisę atlikti kadastrinius matavimus ir pastato energetinio naudingumo sertifikavimą, nors tokie kvalifikacijos reikalavimai nebuvo nustatyti pirkimo sąlygose; pirkimą laimėjusio tiekėjo – UAB „Statmax“ kvalifikacijos neatitikimas pirkimo sąlygų reikalavimams. UAB „Versina“ teigė, kad UAB „Statmax“ neatitinka pirkimo sąlygų 8.15 punkto – nėra įdiegęs kokybės vadybos sistemos vėdinimo sistemų srityje, nors vėdinimo sistemos modernizavimas yra vienas iš pirkimo objektu esančių darbų. Minėta pretenzija UAB „Versina“ taip pat ginčijo perkančiosios organizacijos atsisakymą leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu perkančioji organizacija UAB „Versina“ pretenziją atmetė, todėl pastaroji kreipėsi į teismą, reikalaudama atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimų panaikinimo, taip pat UAB „Statmax“ pasiūlymo atmetimo, naujos pasiūlymų eilės, į ją įtraukiant UAB „Versina“ pasiūlymą, sudarymo, perkančiosios organizacijos sprendimo sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Statmax“ panaikinimo. Ieškovė UAB „Versina“ nurodė, jog dėl UAB „Statmax“ atitinkamų pasiūlymo duomenų konfidencialumo, ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu susipažino su nurodyto tiekėjo pasiūlymu, todėl bylos nagrinėjimo eigoje ieškinio pagrindą papildė aplinkybėmis, kad UAB „Statmax“ neturėjo teisės atlikti ir kitų ginčo pirkimo objektu esančių darbų – elektros ir šilumos įrenginių eksploatavimo, energetinio naudingumo sertifikavimo ir kadastrinių matavimų.

2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi teismas patvirtino ieškovės UAB „Versina“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų – naujos pasiūlymų eilės sudarymo, sprendimo sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Statmax“ panaikinimo, perkančiosios organizacijos įpareigojimo atmesti UAB „Statmax“ pasiūlymą, ir bylą šioje dalyje nutraukė.

Ieškovė UAB „Akiro“ 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzija taip pat ginčijo perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, reikalaudama šį sprendimą panaikinti ir pripažinti, kad tiekėjų UAB „Statmax“ bei AB „Panevėžio statybos trestas“ kvalifikacija yra nepakankama pirkimo sutarčiai įvykdyti. 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti UAB „Akiro“ pretenziją, motyvuodama tuo, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijoje pateikti reikalavimai jau yra teisme nagrinėjamo ginčo pagal UAB „Akiro“ ieškinius dalykas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo

Ieškovė UAB „Versina“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Valstybinės energetikos inspekcijos duomenų bazės išrašus apie trečiajam asmeniui UAB „Statmax“ ir jo ginčo pirkime pasitelktiniems asmenims išduotus kvalifikacijos atestatus, kuriais apeliantė grindžia skundo argumentą, kad trečiasis asmuo UAB „Statmax“ ginčo pirkimo procedūrų vykdymo metu neturėjo teisės eksploatuoti šilumos ir elektros įrenginių, t. y. atlikti pirkimo objektą sudarančius darbus.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė nurodo, kad jai buvo draudžiama susipažinti su trečiojo asmens „Statmax“ ginčo pirkime pateiktu pasiūlymu. Tokie duomenys į bylą buvo pateikti tik 2015 m. gruodžio 15 d., todėl UAB „Versina“ neturėjo galimybės išrašus, susijusius su trečiojo asmens ir jo pasitelktinų asmenų kvalifikacija, pateikti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Bylos medžiaga tvirtina, kad iš esmės visi duomenys apie trečiojo asmens pasitelktinus asmenis nurodytiems šilumos, elektros įrenginių eksploatavimo ir kitiems darbams atlikti teismui buvo pateikti dar 2015 m. gruodžio 8 d. Įvertinus tai, kad byla iš esmės rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjama 2015 m. gruodžio 18 d., teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė UAB „Versina“ neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos duomenų bazės išrašų apie trečiajam asmeniui ir jo ginčo pirkime pasitelktiniems asmenims išduotus kvalifikacijos atestatus. Kita vertus, siekdama teisingai ir visapusiškai išnagrinėti byloje keliamus klausimus, atsižvelgdama į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, teisėjų kolegija pateiktus papildomus dokumentus priima ir vertina (CPK 177, 178, 314 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas priima ir ieškovių UAB „Versina“ bei UAB „Akiro“ pateiktus rašytinius paaiškinimus, nes tokią teisę (teikti teismui paaiškinimus raštu ir žodžiu) bylos šalis (dalyvis) turi (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis).

Dėl UAB „Akiro“ apeliacinio skundo argumentų

Dėl tiekėjų teisės atlikti medicininių dujų sistemos įrengimo darbus pagrindimo

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčo pirkimo objektu esantys medicininių dujų sistemos įrengimo darbai nelaikytini specialiaisiais statybos darbais – dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimu, todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo reikalauti tiekėjų įrodyti teisę ypatingos kategorijos statinyje vykdyti nurodytus specialiuosius statybos darbus. Apeliantės teigimu, tokią išvadą teismas padarė išimtinai atsižvelgęs į Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų subjektyvią nuomonę, kad medicininių dujų sistemos nėra statinio inžinerinės sistemos pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje nustatytą apibrėžimą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad spręsdamas klausimą dėl reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai medicininių dujų sistemos įrengimo darbų atlikimui, teismas iš esmės rėmėsi byloje pateikta Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Viešųjų pirkimų tarnybos vieninga nuomone, kad medicininių dujų sistemų įrengimo darbai nepriskirtini specialiesiems statybos darbams, tokių darbų atlikimui netaikytini Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai statybos darbų atlikimui atitinkamuose statiniuose. Tačiau kolegija neturi pagrindo šių valstybės institucijų nuomonės laikyti subjektyvia ir prieštaraujančia teisės aktų reikalavimams.

Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija, be kitų savo funkcijų, rengia bei dalyvauja rengiant įstatymo projektus statybos ir jos priežiūros klausimais, tvirtina normatyvinius statybos techninius, statinio saugos ir paskirties dokumentus, metodines rekomendacijas, skirtas Teritorijų planavimo įstatymui ir Statybos įstatymui įgyvendinti, tuo tarpu šios ministerijos įstaigos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – inspekcija) viena iš veiklos sričių – vykdyti statinių statybos valstybinę priežiūrą. Abi šios valstybės institucijos, vykdydamos joms priskirtas funkcijas, tiesiogiai taiko ir aiškina statybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, todėl yra kompetentingos pateikti nuomonę aptariamu ginčo klausimu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo ankščiau nurodytą šių institucijų poziciją dėl medicininių dujų sistemos įrengimo darbų nepriskyrimo specialiesiems statybos darbams laikyti subjektyvia ir dėl to neatitinkančia teisės normų turinio. Kaip pagrįstai atsiliepime į UAB „Akiro“ skundą nurodė atsakovė, vien tai, kad kompetentingų institucijų išaiškinimuose nėra apeliantės poziciją palaikančių argumentų, nesuponuoja, kad jie neturi civilinio proceso teisės normų suteikiamos įrodomosios reikšmės.

Siekdama paneigti teismo išvadą, kad medicininių dujų sistema nėra statinio patalpų inžinerinė sistema, UAB „Akiro“ nurodo, jog pastaroji Statybos įstatyme apibrėžiama kaip sistema, kuri skirta statinio naudojimo tikslams. Ginčo atveju medicininių dujų sistema bus įrengiama gydymo paskirties statinyje, kurio naudojimo tikslas – teikti gydymo paslaugas asmenims, todėl, apeliantės teigimu, medicininių dujų sistema, atsižvelgiant į tai, kad ji skirta gydymo paslaugų teikimui, yra statinio inžinerinė sistema. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės teisės aktų aiškinimu.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis nustato, kad statinio inžinerinės sistemos – tai statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos. Apeliantė teisingai nurodo, kad pirkimu siekiamo renovuoti pastato paskirtis – gydymo, o medicininių dujų sistema naudotina gydymo veiklai vykdyti. Nepaisant to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši sistema nėra tokia, be kurios ligoninės pastatas negalėtų būti eksploatuojamas pagal savo paskirtį. Šią išvadą patvirtina ir ginčo pirkimo sąlygos. Pirkimu siekiama renovuoti Regioninės Telšių ligoninės psichiatrijos, terapinį ir vaikų (akušerinio korpuso su maisto bloku) skyrius (pirkimo sąlygų 12 punktas). Pagal pirkimo sąlygų 1.3.3 punktą, medicininių dujų (deguonies, vakuumo, suspausto oro) silpnų srovių sistema turi būti įrengiama akušerijos skyriuje naujagimių poskyryje. Techninio projektuotojo UAB „Medstatyba“ aiškinamajame rašte dėl medicininių dujų įrengimo akušerijos skyriuje nurodyta, kad šiai rekonstruojamai pastato daliai jokios medicininės dujos nėra tiekiamos, kad naujai projektuojamo medicininio deguonies tinklo pajungimas numatomas nuo antrame pastato aukšte sumontuoto medicininio deguonies paskirstymo kolektoriaus, kuriam deguonis tiekiama iš suskystinto deguonies cisternos, kad suslėgtas oras ir vakuumas bus pajungtas nuo esamų vamzdynų gimdymo skyriuje. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad medicininių dujų sistema reikalinga tik atitinkamoms medicininėms paslaugoms ligoninėje teikti, kad tokios sistemos nesant šis pastatas galėtų būti eksploatuojamas (funkcionuoti) pagal savo paskirtį kaip gydymo įstaiga. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria ankščiau minėtų institucijų pozicijai, kad medicininių dujų sistema skirta ne statinio naudojimo ir priežiūros tikslams ar statinio patalpų funkcionavimui užtikrinti, o šiame statinyje vykdomai veiklai – medicinos paslaugų teikimui. Tuo tarpu siekiant medicininių paslaugų teikimo gydymo paskirties pastate užtikrinimo, Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai netaikytini. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad šis įstatymas netaikomas nustatant naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitokios veiklos reikalavimus, todėl priešingai, nei interpretuoja apeliantė, teismo išvada dėl Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų netaikymo atliekant medicininių dujų sistemos įrengimo darbus, nereiškia, kad paminėti teisės aktai netaikomi statant pastatą, kuris bus naudojamas ūkinei ar komercinei veiklai vykdyti.

Siekdama pagrįsti, kad medicininių dujų sistema yra statinio patalpų inžinerinė sistema, UAB „Akiro“ apeliuoja ir į kitą šią sistemą apibrėžiantį kriterijų, pagal kurį statinio patalpų sistema laikytina inžinerine ir tuomet, kai ji skirta statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis). Apeliantė nurodo, kad medicininių dujų sistema yra skirta gydymo paskirties statinį naudojančių žmonių (ligonių) poreikiams tenkinti, todėl tokia sistema laikytina statinio inžinerinė sistema. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atitinkama sistema, įrengiama pastate, bus naudojama pastatą naudojančių žmonių poreikiams tenkinti, savaime nelemia, kad tai yra pastato patalpų inžinerinė sistema. Pagal tokį apeliantės aiškinimą gydymo paskirties statinio patalpose esančios, pavyzdžiui, rentgeno, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ir panašios medicininės įrangos sistemos taip pat turėtų būti priskiriamos statinio inžinerinėms sistemoms, nors jos, kaip ir medicininių dujų sistema, – tai medicininės paskirties įrenginiai, skirti medicininių paslaugų teikimui, o ne gydymo paskirties pastato eksploatavimui.

Kvestionuodama teismo išvadą, kad medicininių dujų sistemos įrengimui nėra taikomas Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai, apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Aplinkos ministerijos išaiškinimu, kad medicininių dujų sistemos nėra dujų technologinės inžinerinės sistemos, nes pastarosios įrengiamos gamybinės paskirties statinyje. Statybos įstatymo 2 straipsnio 64 dalis nustato, kad technologinės inžinerinės sistemos – tai gamybinės paskirties sistemos statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo, elektros, elektroninių ryšių bei informacijos, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių atliekų šalinimo, krovininių liftų bei kitos sistemos. Apeliantės manymu, minėtos normos lingvistinis aiškinimas patvirtina, kad technologinės inžinerinės sistemos yra gamybinės paskirties sistemos, o ne sistemos, įrengiamos gamybinės paskirties statiniuose. Vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ nuostatomis apeliantė nurodo, kad technologinis procesas apima tiek gamybos, tiek ir paslaugų technologinius reikalavimus, todėl medicininių dujų įrenginių parinkimas, suplanavimas ir jų technologiniai procesai turi būti suprojektuoti rangos darbų techninio projekto technologijos dalyje.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad pagal lingvistinį Statybos įstatymo 2 straipsnio 64 dalies aiškinimą technologinės inžinerinės sistemos - tai ne išimtinai gamybinės paskirties statinio sistemos, o sistemos, kurios yra gamybinės paskirties ir skirtos statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti. Kita vertus, sprendžiant, ar medicininių dujų sistemos, kaip teigia apeliantė, yra technologinės dujų inžinerinės sistemos, iš esmės svarbu ne tai, kokie technologiniai procesai lemia, kad atitinkama pastato sistema yra pripažįstama technologine inžinerine sistema, bet tai, ar medicininių dujų įrengimo darbai yra specialieji statybos darbai ir jų atlikimui reikalingas kvalifikacijos atestatas. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.2 punktas nustato, kad specialiaisiais statybos darbais, be elektrotechnikos darbų, laikomi mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai). Šioje normoje nustatyta mechanikos darbų detalizacija pagrindžia, kad specialiaisiais statybos darbais nelaikytini medicininių dujų (deguonies, suspausto oro, vakuumo) įrengimo darbai.

Išvadą, kad medicininių dujų sistemų įrengimo darbai nėra specialieji mechanikos darbai pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.2 punktą, todėl jų atlikimui nėra reikalingas kvalifikacijos atestatas, patvirtina ir ginčo pirkimo techninio projekto rengėjo UAB „Medstatyba“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. atsakymas į perkančiosios organizacijos paklausimą dėl medicininių dujų įrengimo. Šiame dokumente projektuotojas nurodė, kad medicininių dujų sistemos įrengimui nėra reikalingas kvalifikacijos atestatas. UAB „Medstatyba“ paaiškino, kad techniniame projekte nurodytų medicininių dujų sistemos įrengimo darbai bus atliekami vadovaujantis ISO standartų (LTS EN ISO 7396-1:2007; LST EN ISO 7396-1:2007/A1:2010; LST EN ISO 7396-2:2007; EN 13348:2008; LST EN 737-1:2000) reikalavimais. Pažymėtina, kad UAB „Medstatyba“ – projektavimo veikla užsiimanti įmonė, kuri specializuojasi gydymo įstaigų rekonstravimo srityje, yra parengusi VšĮ Kauno apskrities ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriaus, VšĮ Vilniaus Centro poliklinikos, VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės ūmių būsenų skyriaus ir kitų Lietuvos gydymo įstaigų rekonstravimo projektus. Nustatyti duomenys leidžia spręsti apie ginčo pirkimo techninio projekto rengėjo pozicijos pagrįstumą (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad medicininių dujų sistemų įrengimo darbai nėra specialieji statybos darbai, kurių atlikimui yra reikalingas kvalifikacijos atestatas, pripažįsta teisėta ir pagrįsta. Šios išvados teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina tiek aptartos teisės aktų nuostatos, tiek paminėtų kompetentingų institucijų bei techninio projekto rengėjo išaiškinimai.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymosi

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji, pateikdama 2015 m. liepos 10 d. pretenziją dėl atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo panaikinimo, nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Apeliuodama į veiksmingos peržiūros procedūros, efektyvaus tiekėjų teisių gynimo principų užtikrinimą, apeliantė nurodo, kad apie tai, jog perkančioji organizacija netikrino, ar pirkimo dalyviai turi teisę atlikti kadastrinių matavimų, energetinio sertifikavimo ir energetikos įrenginių eksploatavimo darbus, sužinojo tik 2015 m. birželio 25 d., kuomet šią faktinę aplinkybę patvirtino pati perkančioji organizacija. Be to, 2015 m. birželio 25 d. atsakovė informavo, kad grįžta į tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procedūrą, kurią vykdė iki 2015 m. liepos 2 d., todėl ji (apeliantė) pagrįstai tikėjosi, kad dėl tiekėjų kvalifikacijos bus priimtas naujas sprendimas.

Sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo peržiūros procedūros, inicijuotos 2015 m. liepos 10 d. pretenzija, teisėtumo, pažymėtina, kad pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Taigi pretenzijos terminų skaičiavimo pradžia pagal nurodytą įstatymo nuostatą siejama ne su sužinojimo apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, o su perkančiosios organizacijos sprendimo išviešinimo momentu.

Nepaisant to, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje pateikiamais išaiškinimais dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą (o ne sprendimo išviešinimo) kriterijus išlieka aktualus ir taikant nurodytas VPĮ 94 straipsnio nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, pateisinančių UAB „Akiro“ pretenzijos dėl atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo pateikimo termino praleidimą, todėl sprendė, kad pastaroji pagrįstai atsisakė nagrinėti apeliantės 2015 m. liepos 10 d. pretenziją.

Kasacinio teismo pripažįstama, kad negalimas toks terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti. Galimybė riboti tiekėjų teisę, atsižvelgiant į šių apdairų ir rūpestingą elgesį (subjektyvusis kriterijus) ir turėjimą sužinoti apie tam tikras aplinkybes (objektyvusis kriterijus), kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus priklauso nuo to, ar šiems buvo suteikta objektyvi ir išsami informacija, kuri gali sudaryti prielaidas sužinoti (suprasti) apie pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015). Apeliantė nurodo, kad tik gavusi atsakovės 2015 m. birželio 25 d. atsakymą į jos prašymą pateikti informaciją apie ginčo pirkimo dalyvių teisę atlikti kadastrinių matavimų, energetinio sertifikavimo ir energetikos įrenginių eksploatavimo darbus, suprato, kad perkančioji organizacija netikrino tiekėjų kvalifikacijos atlikti šiuos darbus. 2015 m. birželio 25 d. atsakyme perkančioji organizacija nurodė, kad tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal pirkimo sąlygose pateiktus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tuo tarpu UAB „Akiro“ nurodyti darbai yra nustatyti techniniame projekte, todėl kiekvienas tiekėjas, susipažinęs su juo, sutiko dalyvauti pirkime, o sudarius sutartį, laimėtojas prisiima atsakomybę atlikti nurodytus darbus.

Kolegijos vertinimu, paminėtas raštas nesudaro pagrindo teigti, jog 2015 m. birželio 25 d. raštu perkančioji organizacija patvirtino netikrinusi tiekėjų kvalifikacijos atlikti techniniame projekte nustatytus darbus (CPK 185 straipsnis).

Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis (nebent pasilieka teisę atlikti pirkimo objekto apžiūrą, bandymus prieš sutarties sudarymą). Atmesti tiekėjo pasiūlymą (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) galima tik tada, kai pateikti duomenys aiškiai rodo, jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų, arba tiekėjas nepašalino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trūkumų. Taigi, netgi tais atvejais, kai tiekėjas nepateikė jokių jo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, jis dėl to nepraranda kvalifikacinių duomenų patikslinimo teisės.

Apeliantė neginčija, kad 2015 m. birželio 3 d. ir 2016 m. birželio 16 d. perkančioji organizacija jai pateikė duomenis apie 2015 m. gegužės 28 d. sprendime nustatytos pasiūlymų eilės tiekėjų pasitelktinus subrangovus. Turėdama tokius duomenis, apeliantė 2015 m. birželio 18 d. pretenzija reikalavo minėto perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo dėl pasiūlymų eilėje nurodytų tiekėjų kvalifikacijos nepakankamumo pirkimo sutarčiai įvykdyti – nurodyti tiekėjai, apeliantės teigimu, neturėjo teisės atlikti pirkimo objektą sudarančių darbų – medicininių dujų sistemos įrengimo. Pažymėtina, kad pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai (pirkimo sąlygų 18.1 - 8.17 punktai) nenumatė pirkimo dalyviams pareigos pateikti atitinkamą dokumentą, patvirtinantį teisę atlikti pirkimo objektu esančius medicininių dujų sistemų įrengimo darbus, tačiau 2015 m. birželio 3 d. ir 16 d. gauti duomenys apie pasiūlymų eilės tiekėjų subrangovus UAB „Akiro“ buvo pakankami suprasti, jog perkančioji organizacija tikrino tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo sąlygoms ne tik pagal jose nustatytus reikalavimus kvalifikacijai, bet ir kitus pirkimo dokumentus. Perkančioji organizacija, ieškovės manymu, netinkamai atliko tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procedūrą, todėl ji pateikė 2015 m. birželio 18 d. pretenziją. Tuo tarpu gavusi paminėtą 2015 m. birželio 25 d. atsakymą į paklausimą dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procedūros, apeliantė nedisponavo jokia nauja informacija, kurios ji nebūtų žinojusi jau 2015 m. birželio 3 d. ar 16 d. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei tai, jog 2015 m. liepos 10 d. pretenzijoje ir jos pagrindu pateiktame ieškinyje apeliantė nenurodė jokių argumentų, kurių ji nebūtų galėjusi nurodyti VPĮ nustatytu terminu ir tvarka reiškiamoje pretenzijoje (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad, atsisakydama nagrinėti 2015 m. liepos 10 d. pretenziją, perkančioji organizacija pažeidė peržiūros procedūros veiksmingumo reikalavimą.

Aplinkybė, kad 2015 m. birželio 25 d. perkančioji organizacija informavo tiekėjus apie tai, kad sustabdo sutarties sudarymo atidėjimo terminą ir grįžta į pasiūlymų vertinimo procedūrą, nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu sprendimu buvo patvirtina, jog atsakovė netikrino tiekėjų teisės atlikti kadastrinių matavimų, energetinio sertifikavimo ir energetikos įrenginių eksploatavimo darbus. Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos pirkimų komisijos 2015 m. birželio 25 d. protokolo, minėtas sprendimas buvo priimtas siekiant patikrinti tiekėjo UAB „Statmax“ subrangovo IĮ „A. L.“ firmos atitiktį pirkimo sąlygų 18.1 punkto reikalavimui, kuris įpareigoja tiekėją (subrangovą) pagrįsti, kad jis nėra teistas už atitinkamas nusikalstamas veikas. Grįžimas į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūrą po sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir pirkimą laimėjusio tiekėjo nustatymo savaime nepatvirtina, kad dėl pirkimo dalyvių kvalifikacijos bus priimtas naujas sprendimas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad po 2015 m. birželio 25 d. sprendimo priėmimo, UAB „Akiro“ pagrįstai tikėjosi, jog perkančiosios organizacijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas bus panaikintas.

Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad viso ginčo pirkimo vykdymo metu perkančioji organizacija 3 kartus grįžo į kvalifikacijos tikrinimo procedūrą, nesuteikia teisės apeliantei nesilaikyti VPĮ nustatytų peržiūros procedūros terminų ir tvarkos. Tuo labiau, kad 2015 m. liepos 10 d. pretenzijos pateikimo metu perkančioji organizacija tik vieną kartą buvo grįžusi į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūrą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai perkančiajai organizacijai, priėmusiai sprendimą dėl konkretaus, kelių ar visų tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikties ir apie tai informavus tiekėjus, paaiškėja naujų duomenų ar kyla pagrįstų abejonių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties, neatmestina galimybė perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms. Jei perkančioji organizacija jokiais būdais negalėtų persvarstyti savo sprendimų, tai tokiu atveju nebūtų iki galo įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir nebūtų sudaryta galimybė pačiai perkančiajai organizacijai pakeisti savo galbūt skubotai ar neteisėtai priimtą sprendimą. Kita vertus, tokiu atveju perkančioji organizacija turi nurodyti priežastis, ją paskatinusias pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).

Kaip jau buvo paminėta, pakartotinis tiekėjų kvalifikacijos vertinimas nesuponuoja ankstesnio perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo panaikinimo. VPĮ normos nustato tiekėjų teisę patikslinti kvalifikacijos duomenis (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis), jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (įtvirtintą pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas, kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Taigi tiekėjams patikslinus kvalifikacijos duomenis, pirminis perkančiosios organizacijos sprendimas dėl jų kvalifikacijos įvertinimo gali ir nepasikeisti, todėl pastaroji neturi pareigos panaikinti tokio sprendimo prieš grįždama į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo etapą.

Apeliaciniame skunde UAB „Akiro“ nesutinka ir su teismo išvada, kad ji, 2015 m. liepos 27 d. ieškinyje pareiškusi reikalavimą panaikinti atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl to, kad pastaroji netinkamai vykdė neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūrą, neįsitikino pasiūlymų kainos pagrįstumu, o pasiūlymų eilės 1-4 vietose nurodyti tiekėjai nepagrindė neįprastai mažos kainos, nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Nurodytą reikalavimą apeliantė grindė 2015 m. liepos 14 d. pretenzija, kurioje reikalavo sustabdyti pirkimo procedūras, patenkinti pretenziją ir pateikti visą informaciją apie tai, kokius konkrečiai dokumentus, pagrindžiančius neįprastai mažą pasiūlymų kainą, pateikė tiekėjai UAB „Statmax“, UAB „Virdaleka“, UAB „Versina“ ir UAB „Plungės lagūna“, procedūras tęsti tik po to, kai bus priimtas motyvuotas sprendimas dėl pretenzijos. Perkančioji organizacija 2015 m. liepos 20 d. pateikė UAB „Akiro“ atsakymą, kad jos 2015 m. gegužės 22 d. raštu paprašyti tiekėjai pateikė detalius rašytinius paaiškinimus, pagrindžiančius, kaip buvo skaičiuojamos jų pasiūlymų kainos. 2015 m. liepos 14 d. pretenzijos turinys patvirtina, kad šia pretenzija buvo pareikštas tik procesinio pobūdžio reikalavimas, nukreiptas į įrodymų gavimą, kurį patenkinus realiai nekiltų jokie materialieji teisiniai padariniai. Reikšdama tokio pobūdžio procesinį prašymą, UAB „Akiro“ siekė tik gauti informaciją, o ne ginti galimai pažeistas teises, tuo tarpu kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Minėtos pretenzijos pagrindu UAB „Akiro“ neturėjo teisės ieškinyje reikalauti teismo nagrinėti perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumo klausimo dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros metu (CPK 423³ straipsnis).

Skunde UAB „Akiro“ argumentuoja, kad teismas, kaip peržiūros institucija, siekdamas peržiūros procedūrų veiksmingumo principo užtikrinimo, turėjo apginti jos galimai pažeistas teises, nes perkančioji organizacija atsisakė suteikti bet kokią informaciją apie UAB „Statmax“ pasiūlymo kainą. Kolegijos vertinimu, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nagrinėjimo nepagrįsto užtęsimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės nuvertinimo grėsmę.

Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas ex officio įvertino perkančiosios organizacijos į bylą pateiktus duomenis, kuriais tiekėjai grindė neįprastai mažas savo pasiūlymų kainas, bei padarė išvadą, kad perkančioji organizacija įsitikino nurodytų kainų pagrįstumu. Tuo tarpu apeliaciniu skundu UAB „Akiro“ šios teismo išvados nekvestionuoja. Ši aplinkybė leidžia spręsti apie UAB „Akiro“ ieškinio reikalavimo ir argumentų, susijusių su atsakovės veiksmais neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros metu, deklaratyvumą.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu perkančioji organizacija pakeitė 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir sudarė naują pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje nurodytas UAB „Statmax“ pasiūlymas, antroje – AB „Panevėžio statybos trestas“, trečioje – UAB „Akiro“ pasiūlymai. Pastaroji 2015 m. rugsėjo 16 d. pateikė pretenziją, reikalaudama panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, pripažinti kad tiekėjų UAB „Statmax“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ kvalifikacija yra nepakankama pirkimo sutarčiai įvykdyti, nes UAB „Statmax“ neturi teisės vykdyti techniniame projekte energetikos įrenginių eksploatavimo, pastato energetinio sertifikavimo darbų bei kadastrinių matavimų, o AB „Panevėžio statybos trestas“ neturi teisės atlikti kadastrinių matavimų, ir pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Akiro“. 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti apeliantės 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenziją, motyvuodama tuo, kad klausimas dėl minėtų tiekėjų teisės atlikti pretenzijoje nurodytus darbus šiuo metu yra nagrinėjamas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-815-440/2015 pagal UAB „Akiro“ ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, kad minėtoje byloje pareikštu ieškiniu yra prašoma pripažinti, jog UAB „Statmax“, AB „Panevėžio statybos trestas“ neįrodė turinčios teisę atlikti rangos sutartyje nustatytus darbus. Perkančioji organizacija pažymėjo, kad bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti visi duomenys, kuriais minėti tiekėjai pagrindė teisę atlikti elektros įrenginių paleidimo, derinimo, bandymų, pastato energetinio naudingumo sertifikavimo darbus, taip pat kadastrinius matavimus.

Skunde UAB „Akiro“ apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir buvo pareikštas toks apeliantės prašymas, neįvertino perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo teisėtumo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nenagrinėjo UAB „Akiro“ 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijos, tačiau šios savo nuomonės plačiau nepagrindė, atsižvelgęs į tai, kad pagal nagrinėjamoje byloje pareikštą kitos ieškovės – UAB „Versina“ ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, pripažino pastarosios 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą teisėtu. Nors tokia teismo pozicija stokoja motyvacijos, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apeliantės reikalavimų atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo teisėtumo įvertinimas UAB „Akiro“ 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijos pagrindu nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes apeliantė nurodytų aplinkybių pagrindu netikslino savo ieškinių, nereikalavo atsakovės 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo panaikinimo (CPK 423³ straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teismas, kaip civilinių procesinių teisinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį. Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

Nagrinėjamu atveju aplinkybes dėl 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijos ir šios pretenzijos pagrindu priimto perkančiosios organizacijos sprendimo UAB „Akiro“ išdėstė dublike. Šiomis aplinkybėmis apeliantė siekė pagrįsti, kad dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų ji negali veiksmingai ir efektyviai ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, kad perkančioji organizacija sąmoningai ją klaidina, nes ginčo pirkimo procedūros metu ne kartą grįžo į tiekėjų pasiūlymų nagrinėjimo procedūras. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo neteisėtumo, kadangi, priešingai, nei nurodė perkančioji organizacija, atsisakydama nagrinėti apeliantės 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenziją ir tvirtindama, jog UAB „Akiro“ keliami pretenzijoje klausimai jau nagrinėjami teisme, pretenzijoje iškelti klausimai dėl UAB „Statmax“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ teisės atlikti atitinkamus techniniame projekte nustatytus darbus nebuvo bylos, nagrinėjamos pagal UAB „Akiro“ ieškinius, ginčo dalykas. Taigi, perkančioji organizacija privalėjo nagrinėti apeliantės 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenziją ir priimti dėl jos atitinkamą sprendimą. Tačiau, nepaisant perkančiosios organizacijos nepagrįsto atsisakymo pretenziją nagrinėti, UAB „Akiro“ dėl pretenzijoje keltų klausimų ieškinio byloje nepareiškė. Kita vertus, perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo neteisėtumas neturi teisinės reikšmės byloje pareikštų kitų UAB „Akiro“ ieškininių reikalavimų pagrįstumui ir nesudarė pagrindo teismui jų patenkinti. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija priežasčių, paskatinusių perkančiąją organizaciją pakartotinai atlikti tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo procedūrą, tuo tarpu, kaip jau buvo ne kartą paminėta, vien pakartotinis šios procedūros atlikimas savaime nelemia perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų neteisėtumo. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus bei nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo peržengti UAB „Akiro“ pareikštų reikalavimų ir iš esmės vertinti atsakovės 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, o kartu ir 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo teisėtumo UAB „Akiro“ 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijos pagrindu.

Apeliaciniame skunde UAB „Akiro“ pateikia argumentus dėl UAB „Statmax“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ teisės atlikti jos 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijoje nurodytus darbus (energetikos įrenginių eksploatavimo, energetinio sertifikavimo darbus, kadastrinius matavimus). Ankščiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pažymi, kad tokie UAB „Akiro“ argumentai nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisako (CPK 423³ straipsnio 2 dalis, 306 straipsnio 2 dalis).

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, informaciją apie UAB „Statmax“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ specialistus, atliksiančius ginčo darbus, pripažinęs nevieša bylos medžiaga, pažeidė jos teisę į veiksmingą ir nesuvaržytą teisėtų interesų gynybą. Nors UAB „Akiro“ teisingai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką informacija, susijusi su tiekėjo kvalifikacija, paprastai neturi konfidencialumą kvalifikuojančių požymių, teisėjų kolegija nesutinka, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti jos prašymą dėl nurodytos bylos medžiagos pripažinimo vieša. Kaip minėta, UAB „Statmax“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ kvalifikacija atlikti energetikos įrenginių eksploatavimo, pastato energetinio sertifikavimo darbus, kadastrinius matavimus ir kitus pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalingus darbus nebuvo ginčo pagal UAB „Akiro“ ieškinius nagrinėjimo dalykas, todėl apeliantė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti teismo išviešinti kitų tiekėjų pasitelktinus specialistus nurodytiems darbams atlikti. Kita vertus, byloje buvo teikiami ir tiriami įrodymai, susiję su UAB „Statmax“ kvalifikacija atlikti energetikos įrenginių eksploatavimo, pastato energetinio sertifikavimo darbus, kadastrinius matavimus, pagal UAB „Versina“ pareikštą ieškinį. Kaip bus nurodyta šioje nutartyje vėliau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, jog viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Statmax“ turi teisę atlikti apeliančių nurodomus energetikos įrenginių eksploatavimo, pastato energetinio sertifikavimo darbus bei kadastrinius matavimus.

Dėl UAB „Versina“ skundo argumentų

Dėl imperatyviųjų įstatymo nuostatų taikymo, vertinant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį, kai atitinkami reikalavimai pirkimo sąlygose expressis verbis neįtvirtinti

UAB „Versina“ skundžiamo sprendimo neteisėtumą argumentuoja tuo, kad teismas tinkamai neįvertino perkančiosios organizacijos veiksmų atitikties viešųjų pirkimų principams. Apeliantės teigimu, VšĮ Regioninė Telšių ligoninė, vertindama tiekėjų pasiūlymus, nesivadovavo savo pačios paskelbtomis pirkimo sąlygomis, kadangi UAB „Versina“ pareikalavo pagrįsti kvalifikaciją, kuri nebuvo nustatyta pirkimo sąlygose, t. y. teisę atlikti kadastrinius matavimus ir pastato energetinio naudingumo sertifikavimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

2015 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu perkančioji organizacija pareikalavo tiekėjų, tame tarpe ir UAB „Versina“, pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę atlikti techniniame projekte nurodytų energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbus, kadastrinius matavimus bei pastato energetinio naudingumo sertifikavimą. Atsakydama į atsakovės prašymą, UAB „Versina“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. pateikė jos teisę atlikti energetikos įrenginių eksploatavimo darbus patvirtinantį dokumentą – Valstybinės energetikos inspekcijos atestatą, tuo tarpu teisę atlikti kadastrinius matavimus ir pastato energetinio naudingumo sertifikavimą pagrįsti atsisakė, motyvuodama, kad tokių reikalavimų nenustatė pirkimo sąlygos. 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu perkančioji organizacija atmetė UAB „Versina“ pasiūlymą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015).

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija kvalifikaciniuose reikalavimuose tiekėjams nustatė reikalavimus turėti teisę atlikti statinio statybos darbus negyvenamuosiuose pastatuose, kurie priskiriami ypatingų statinių kategorijai, konkretizuodama, kad tiekėjas privalo turėti teisę atlikti šiuos statybos darbus: statybinių medžiagų konstrukcijų statyba ir montavimas, stogų įrengimo statybos darbai, apdailos darbiai, pastatų vidaus vandentiekis bei nuotekų šalinimas, pastatų šildymas, vėdinimas, elektrotechnikos darbai (iki 1000 V įtampos), apsauginė ir gaisrinė signalizacija, telekomunikacijos (pirkimo sąlygų 18.6 punktas), tačiau prie privalomų pateikti kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nenurodė pagal kitus teisės aktus imperatyviai reikalaujamų dokumentų. Nepaisant to, pirkimo sąlygų 16 punktas nustatė, kad rangovas iki darbų termino pabaigos privalo atlikti visus darbus, įskaitant išpildomosios dokumentacijos parengimą ir visų veiksmų, reikalingų užbaigti statybos darbus pagal galiojančius norminius aktus atlikimą, įskaitant, jeigu reikalinga, baigiamuosius bandymus, kurių rezultatai yra teigiami, bei defektų ištaisymą. Techninio projekto bendrosios dalies 14.2 punktas nustatė, kad rangovas privalo pateikti inventorizavimo dokumentaciją, 22 punktas – kad rangovas privalo pateikti geodezines nuotraukas ir išpildomąją toponuotrauką, sertifikatus ir leidimus, kad statiniai būtų tinkami naudoti Lietuvoje.

Statybos užbaigimo tvarka nustatyta Statybos įstatymo 24 straipsnyje, kurį detalizuoja statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 ,,Statybos užbaigimas“. Šio reglamento 3 priede nurodytas statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų sąrašas, kuriame nustatyta tiek kadastrinių matavimų byla (7 punktas), tiek pastato energetinio naudingumo sertifikatas (kai jis privalomas) (12 punktas).

Statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2012 ,,Pastatų energetinis naudingumas. Energetinio naudingumo sertifikavimas“ nustatyta, kad pastatų (jų dalių) energetinio naudingumo reikalavimai privalomi Statybos įstatymo 43¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintais atvejais (98 punktas); pastatų (jų dalių) sertifikavimas privalomas Statybos įstatymo 43¹ straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Statybos įstatymo 43¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastatų energetinio naudingumo reikalavimai privalomi rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką. Imperatyvieji kitų įstatymų reikalavimai yra privalomi visiems teisės subjektams, todėl aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas tiekėjui turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą), suteikiantį teisę vykdyti perkamus darbus, nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės tokį dokumentą turėti ir jį pateikti. Perkančioji organizacija negali sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šių dokumentų neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

Aptartų teisės aktų ir teismų praktikos nuostatų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo pirkime dalyvaujantys tiekėjai pasiūlymo pateikimo metu turėjo (patys ar pasitelkdami pirkime dalyvauti trečiuosius asmenis) turėti įstatyme nurodytus dokumentus, patvirtinančius jų teisę atlikti kadastrinių matavimų ir pastato energetinio sertifikavimo darbus. Šio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad perkančioji organizacija šių dokumentų nepareikalavo, o tiekėjai nepateikė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Versina“ pirkimo sąlygų neginčijo ir jų neprašė paaiškinti (patikslinti), todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai ir atliktini darbai, jų pobūdis, apeliantei, apie du dešimtmečius veikiančiai statybos paslaugų įmonei (http://www.versina.lt/apie-mus/), nebuvo aiškūs ir suprantami. Neginčijusi ir neprašiusi paaiškinti (patikslinti) pirkimo sąlygų, apeliantė skunde nepagrįstai apeliuoja į perkančiosios organizacijos pareigą nustatyti aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas.

Skunde apeliantė akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su byloje išvadą pateikusios Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, jog ginčo pirkimo sąlygos ne visiškai atitiko VPĮ 24 straipsnio 9 dalį, kuri nustato, kad pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia, tačiau nepagrįstai sprendė, jog ši aplinkybė nepatvirtina ginčo pirkimo procedūrų neteisėtumo.

Pasisakydama dėl šio skundo argumentų, kolegija pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kaip valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, yra oficialus ir turi didesnę įrodomąją galią, vis tik ji (išvada) teismui nėra privaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų viseto ištyrimu (CPK 185 str.). Tokie neaiškumai, kurie galėjo būti pašalinti apeliantei įgyvendinant VPĮ nustatytą teisę kreiptis į atsakovę su prašymu juos paaiškinti, nesudaro pagrindo pripažinti pirkimą neteisėtu. Perkančioji organizacija VPĮ nustatytų normų ir principų nepažeidė, taip pat neatliko draudžiamo pirkimo sąlygų po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pakeitimo (VPĮ 27 straipsnio 4 dalis), tiesiogiai pirkimo sąlygose nenustačiusi iš imperatyviųjų teisės normų kylančio reikalavimo turėti dokumentus, patvirtinančius tiekėjo teisę atlikti kadastrinius matavimus ir pastato energetinio naudingumo sertifikavimą. Kadangi UAB „Versina“ atsisakė pateikti perkančiajai organizacijai jos kvalifikaciją atlikti nurodytus darbus pagrindžiančius dokumentus, jos pasiūlymas pagrįstai buvo atmestas (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl trečiojo asmens UAB „Statmax“ kvalifikacijos

Kita UAB „Versina“ skundo argumentų grupė susijusi su ginčo pirkimą laimėjusios UAB „Statmax“ kvalifikacijos neatitiktimi pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.

Apeliantės teigimu, UAB „Statmax“ pasiūlymo pateikimo metu neturėjo teisės atlikti šilumos įrenginių ir šilumos punktų įrengimo, remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbų. Pagal Energetikos įstatymo 22 straipsnį energetikos įrenginių eksploatavimo (remonto, derinimo, paleidimo ir bandymo) darbus gali atlikti tik Valstybinės energetikos inspekcijos atestuotas ūkio subjektas. Nors UAB „Statmax“ teisę atlikti nurodytus darbus grindė fiziniam asmeniui D. D. išduotu kvalifikacijos atestatu, Valstybės energetikos inspekcijos išduotų kvalifikacijos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atitinkamas kvalifikacijos atestatas minėtam asmeniui išduotas nebuvo. Apeliantės nuomone, net ir turėdamas šilumos įrenginius eksploatuoti atestuotą darbuotoją, pats tiekėjas, kuris tokio atestato neturi, teisės atlikti tokius darbus neįgyja.

Bylos duomenys paneigia apeliantės argumentą dėl D. D. kvalifikacijos stokos. Byloje esantis Valstybinės energetikos inspekcijos 2013 m. birželio 28 d. išduotas energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatas patvirtina, kad minėtam asmeniui iki 2016 m. birželio 28 d. yra suteikta teisė atlikti šilumos punktų ir įrenginių kartu su šildymo ir karšto vandens sistemomis eksploatavimą. Valstybinės energetikos inspekcijos internetinės svetainės duomenys patvirtina, kad inspekcijos sudarytame kvalifikacijos atestatų registre skelbiama tik apie įmonėms, t. y. juridiniams asmenims išduotus atestatus, todėl apeliantė, pasirinkusi paiešką pagal juridinio asmens pavadinimą, o paieškoje įvedus fizinio asmens tapatybės duomenis, negalėjo rasti informacijos apie D. D. išduotą kvalifikacijos atestatą.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-305 buvo patvirtintas energetikos įrenginių eksploatavimo darbų, kuriuos gali atlikti fizinis asmuo, sąrašas. Minėto įsakymo 2 punktas nustato, kad fizinis asmuo gali atlikti šilumos punktų iki 1MW (kartu su pastatų šildymo ir karšto vandens sistemomis) eksploatavimo darbus. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pagal rangos sutartį tiekėjo atliktini šilumos punktų eksploatavimo darbai neviršys 1 MW. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos punktų iki 1 MW eksploatavimo darbus gali atlikti įmonės darbuotojas, ir teisės aktai nenustato reikalavimo tokį atestatą turėti pačiai įmonei, perkančioji organizacija pagrįstai pripažino UAB „Statmax“ kvalifikuota atlikti šilumos įrenginių ir šilumos punktų eksploatavimo darbus.

UAB „Versina“ nepagrįstai apeliuoja, kad tiekėjas pirkime negali remtis darbuotojo pajėgumais. Pažymėtina, kad pirkimo sąlygų 20 punktas nustato, jog tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jų ryšiai. Pagal VPĮ nuostatas tiekėjas, dalyvaujantis viešajame pirkime, tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus gali pats arba pirkimo sutarčiai vykdyti gali pasitelkti subrangovus (subtiekėjus) (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis) ar remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis). Šis teisinis reguliavimas sudaro galimybę tiekėjui tiek pasitelkti kitą subjektą, kuris atliktų dalį perkamų paslaugų ar darbų, tiek paslaugas teikti ar darbus atlikti pačiam, pasitelkiant kito subjekto pajėgumus (techninius, finansinius ar kt.). Vienas iš būdų tiekėjui užtikrinti kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams – įdarbinti reikalaujamą kvalifikaciją turintį darbuotoją. Tokiais atvejais pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutartį vykdo pats tiekėjas, o duomenys apie jo kvalifikaciją, jeigu nėra pakankami ir aiškūs, remiantis VPĮ 32 straipsnio 5 dalimi, gali būti tikslinami ir po pasiūlymų pateikimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 n. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015).

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl jos argumentų, susijusių su UAB „Statmax“ kvalifikacijos atlikti šilumos įrenginių ir šilumos punktų eksploatavimo darbus pagrindimu, todėl skundžiamas sprendimas – nemotyvuotas, šalių pateikti įrodymai ir išdėstytos aplinkybės išsamiai ir objektyviai neišnagrinėtos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia UAB „Versina“ pozicija. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas įvertino į bylą pateikus įrodymus apie UAB „Statmax“ pasitelktino darbuotojo D. D. kvalifikaciją ir nusprendė, kad šie duomenys patvirtina pirkimą laimėjusio tiekėjo teisę atlikti šilumos įrenginių eksploatavimo darbus. Teismo motyvų glaustumas ar apeliantės nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų dėl teismo sprendimo nepakankamo motyvavimo, taip pat dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.

Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl UAB „Statmax“ teisės vykdyti elektros įrenginių eksploatavimo darbus pagrindimo. Šių darbų atlikimui UAB „Statmax“ nurodė pasitelksiantis subrangovą UAB „Šiaulių tauro ryšiai“, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Valstybinės energetikos inspekcijos UAB „Šiaulių tauro ryšiai“ išduotas atestatas, suteikiantis teisę eksploatuoti elektros įrenginius negaliojo nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. Apeliantės teigimu, perkančiosios organizacijos argumentas, kad atitiktis šiam kvalifikaciniam reikalavimui buvo svarbus tik pasiūlymo pateikimo dieną, o pasiūlymo vertinimo metu buvo neaktualus, yra nepagrįstas. Vadovaujantis tokia pozicija, anot apeliantės, perkančioji organizacija turėtų sudaryti pirkimo sutartį ir su tiekėju, kuriam po pasiūlymo pateikimo būtų iškelta bankroto byla.

Šių skundo argumentų kontekste, pažymėtina, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Kaip jau buvo paminėta, tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys, taip pat pasitelkti kitus subjektus, pvz., subtiekėjus. Tam, kad tiekėjų kvalifikacija būtų įvertinta tinkamai, perkančioji organizacija turi atsižvelgti į tiekėjo kvalifikacijos įgijimo momentą. Tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (įtvirtintą pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Nepriklausomai nuo to, kada perkančioji organizacija kreipėsi į tiekėjus dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo, turi būti nustatyta, ar kvalifikacija buvo įgyta pasiūlymo pateikimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija, kad iki UAB „Statmax“ pasiūlymo pateikimo, t. y. 2015 m. balandžio 24 d. šio tiekėjo subrangovo – UAB „Šiaulių tauro ryšiai“ atestatas, suteikiantis teisę eksploatuoti elektros įrenginius, galiojo. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Šiaulių tauro ryšiai“ išduoto atestato galiojimas yra pratęstas iki 2020 m. gruodžio 6 d. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei vadovaujantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pasiūlymo pateikimo dieną galiojęs UAB „Šiaulių tauro ryšiai“ atestatas buvo pakankamas pagrindas pripažinti UAB „Statmax“ kvalifikaciją atlikti elektros įrenginių eksploatavimo darbus tinkama. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija tiekėjo teisę eksploatuoti elektros įrenginius turėtų tikrinti iki pat pirkimo sutarties sudarymo. Tokios apeliantės pozicijos nepagrindžia ir skundo argumentas, kad pasiūlymų vertinimo metu gali išaiškėti naujos aplinkybės apie tiekėjus (nemokumą, kvalifikacijos stoką). Pažymėtina, kad pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai dėl pirkimo sutarties įsigaliojimo (pirkimo sąlygų 76 punktas), tiekėjo įsipareigojimų užtikrinimo (pirkimo sąlygų 6 priedo 7.2 punktas) apsaugo perkančiąją organizaciją nuo sutarties sudarymo su nepatikimu, nekvalifikuotu rangovu.

Apeliantė nurodo, kad UAB „Statmax“ savo kvalifikaciją atlikti techniniame projekte numatytus kadastrinius matavimus bei energetinio naudingumo sertifikavimą įrodinėjo tariamų darbuotojų kvalifikacija, nors tokie darbuotojai, apeliantės teigimu, nei kvalifikacijos duomenų tikslinimo, nei pasiūlymų vertinimo metu ir sudarant pirkimo sutartį bendrovėje įdarbinti nebuvo. Nors UAB „Statmax“ pateikė su M. N., 2012 m. sausio 12 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduoto kvalifikacijos atestato pagrindu turinčiu teisę atlikti pastatų energetinio naudingumo sertifikavimą, ir su S. J., turinčiu 2015 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, 2015 m. balandžio 21 d. sudarytas darbo sutartis, šių sutarčių įsigaliojimo laiką šalys atidėjo iki 2015 m. gruodžio 3 d. Apeliantės nuomone, abejones dėl darbo sutarčių sudarymo tikrosios datos kelia aplinkybė, kad darbo sutarčių atidėjimo terminas sutapo su jos (apeliantės) dublike pareikštu reikalavimu patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų bazėje esančią informaciją apie nurodytų asmenų darbo santykių pradžios ir pabaigos datą. Apeliantė pažymi ir tai, kad teisės doktrinoje darbuotojo statuso įgijimas nėra siejamas su formaliu darbo sutarties pasirašymu, todėl sprendžiant, kokie teisiniai santykiai sieja šalis, vadovautis vien formaliu požymiu – sudaryta rašytine darbo sutartis ar ne, negalima, esminę reikšmę turi faktiškai tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis. Teisėjų kolegija tokias apeliantės prielaidas ir samprotavimus laiko nepagrįstais.

Kaip jau buvo paminėta, vienas iš būdų tiekėjui užtikrinti kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams – įdarbinti reikalaujamą kvalifikaciją turintį darbuotoją. Tokiais atvejais pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutartį vykdo pats tiekėjas, o duomenys apie jo kvalifikaciją, jeigu nėra pakankami ir aiškūs, remiantis VPĮ 32 straipsnio 5 dalimi, gali būti tikslinami ir po pasiūlymų pateikimo termino.

Darbo kodekso (toliau – DK) 34 straipsnis įtvirtina darbo teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, vienas jų – darbo sutarties sudarymas (DK 34 straipsnio 1 dalis 1 punktas). DK 87 straipsnis nustato įdarbinimo sąvoką, pagal kurią įdarbinimas – sistema teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių, kurias teikia valstybės, savivaldybių arba kitos įmonės, įstaigos, organizacijos, padedančios sudaryti darbo sutartį. DK 93 straipsnis apibrėžia darbo sutarties sąvoką, pagal kurią darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai, o darbdavys įsipareigojo suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. DK 99 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbuotojas gali pradėti dirbti ne kitą dieną po sutarties sudarymo, o vėliau. Sistemiškai, semantiškai ir lingvistiškai aiškinant nurodytas DK normas, darytina išvada, kad įdarbinimas reiškia darbo sutarties sudarymą.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentu, kad pirkimo sąlygos nenustatė reikalavimo, jog tiekėjo pasitelktinas darbuotojas pasiūlymo pateikimo dieną faktiškai atliktų darbines funkcijas, todėl teisiškai nėra reikšminga, kad nurodyti UAB „Statmax“ darbuotojai darbines funkcijas pradėjo vykdyti 2015 m. gruodžio 3 d. Vien apeliantės prielaidos apie minėtų darbo sutarčių tariamumą ir VSDFV duomenų bazės išrašai nepatvirtina, kad šios sutartys yra negaliojančios, kad UAB „Statmax“ perkančiajai organizacijai pateikė melagingą informaciją apie M. N. ir S. J. įdarbinimą (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasiūlymo pateikimo dieną UAB „Statmax“ turėjo ginčo darbams atlikti reikalingus darbuotojus, todėl pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacija atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis kitomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Netenkinus ieškovių apeliacinių skundų, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (vietinio mokėjimo nurodymai, sąskaitos už teisines paslaugas, teisinių paslaugų detalizacijos lentelė) įrodo, kad atsakovė VšĮ Regioninė Telšių ligoninė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 904 Eur išlaidų, rengdama atsiliepimą į ieškovės UAB „Akiro“ apeliacinį skundą, ir 2 904 Eur išlaidų, rengdama atsiliepimą į ieškovės UAB „Versina“ skundą, iš viso 5 808 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžius. Be to, atsakovės atsiliepimuose į skundus iš esmės atkartoti jos pirmosios instancijos teisme teiktų procesinių dokumentų (atsiliepimų, triplikų, rašytinių paaiškinimų) argumentai. Atsižvelgiant į tai, 5 808 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neatitiktų Rekomendacijų nuostatų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl VšĮ Regioninė Telšių ligoninei priteistina jų dalis – 3 000 Eur (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš apeliančių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Akiro“ (j. a. k. 300605251) ir uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ (j. a. k. 180346182) atsakovės viešosios įstaigos Regioninė Telšių ligoninės (j. a. k. 180390741) naudai po 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Artūras DriukasNijolė PiškinaitėAntanas Rudzinskas