Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-1004-260/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-10-06
Bylos Nr.: 2A-1004-260/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-16034-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Raimondas Buzelis, Algimantas Kukalis
Ieškovas: D. A.
Atsakovas: D. K., R. A., A. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1004-260/2015,Proceso Nr. 2-05-3-16034-2012-9,Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1; 3.1.7.5; 3.3.1.1; 3.3.1.15; 3.3.1.18; 3.3.1.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovui D. A., jo atstovei advokatei A. M., atsakovui D. K., jo atstovei advokatei S. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ir atsakovo D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-710-920/2014 pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovams D. K., R. A., A. A. ir A. A. dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovui D. A., atsakovams R. A., A. A. ir A. A. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintame ieškinyje (b.l. 116–118, t. II) prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovų D. K., R. A., A. A. ir A. A. atsisakymą duoti sutikimą įteisinti kapitalinį remontą pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto projektą bei pripažinti ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo; 2) atidalinti ieškovui priklausančią 108.31 kv.m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį „A“, 36,82 kv.m ploto, iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais D. K., R. A., pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto projektą bei priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų, kurių plotas 108,31 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 34/100 šios patalpos dalys, o atsakovams D. K. - 46/100 dalys, R. A., A. A., A. A. - 20/100 dalių. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. vasario 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priteisiant visą pastogės patalpą, nurodė, kad prašoma atidalinti patalpa yra vientisa, joje nėra jokių konstrukcijų, neleidžiančių parengus projektą ir pagal jį įrengus palėpės pertvaras ieškovo dalies atidalinti natūra. Teismui nurodžius, kad ieškovui tenkanti dalis bendrojoje nuosavybėje gali būti atidalinta natūra, ieškovas vientisoje palėpės patalpoje įrengė reikiamas pertvaras, kad jam priklausanti pastogės patalpų dalis, esanti virš jam priklausančio buto, būtų atskirta ir jis galėtų netrukdomai ja naudotis. Tačiau atsakovai, nenurodydami konkrečių motyvų, atsisako duoti sutikimą įteisinti atliktą pastogės patalpų dalies kapitalinį remontą pagal ieškovo pateiktą projektą. Be to, bendraturčiams nepavyksta geruoju susitarti dėl naudojimosi pastoge tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą. Teismui priteisus ieškovui pastogės patalpų dalį, projekte pažymėtą „A“ (36,82 kv.m ploto), nebūtų pažeistos atsakovų teisės, nes ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso negyvenamosios patalpos - pastogės 34/100 dalys, kas sudaro 36,82 kv.m ploto iš bendro 108,31 kv.m pastogės ploto, o atsakovams atitinkamai liktų dalis „B“: D. K. 46/100, R. A., A. A., A. A. - 20/100 dalys. Pastogės patalpų dalis „A“ randasi virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovui nuosavybės teisėmis, todėl atsakovams netrukdys garsas ar kitokie galimi trukdžiai, atsirandantys naudojantis patalpomis.

Žemesnės instancijos teismas

Patikslintame priešieškinyje (b.l. 131–134, t. II) atsakovas D. K. prašė atidalinti jam priklausančią 49,82 kv.m ploto neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalį Nr. 1 iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB „Dalis erdvės“ tvarkybos darbų projektinį pasiūlymą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas pageidauja, kad teismas atidalintų beveik tapačią pastogės patalpos dalį, esančią pietvakarinėje pastato dalyje, tačiau atsakovo pateiktas atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas labiau atitinka visų bendraturčių interesus ir yra racionalesnis, nes R. A., A. A. ir A. A. niekuomet nereiškė noro naudotis patalpos dalimi, kurią atsakovas prašo atsidalinti, be to, patalpos dalis, kurią atsakovas prašo atidalinti, yra su dviem langais, kadangi jam priklausančios pastogės dalis yra didesnė nei ieškovo, o abu pageidauja įsirengti gyvenamosios paskirties patalpas. Kadangi atsakovas augina mažametį vaiką ir neturi nekilnojamojo turto, tai sąžiningumo, teisingumo ir protingumo prasme jo prašoma atidalinti patalpos dalis turėtų atitekti atsakovui, o ieškovui patalpų apšvietimui pakaktų ir vieno lango. Pagal atsakovo pateiktą projektą atsakovas su kitais bendraturčiais galėtų bendrai naudotis kaminu, kadangi siena eitų per kaminą, o atidalinus pastogę pagal ieškovo pateiktą variantą, dalis bendraturčių prarastų galimybę naudotis kaminu, dėl ko ateityje gali kilti ginčai. Pastogės patalpas padalijus pagal atsakovo pateiktą variantą, jis netrukdomai galėtų įsivesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, t. y. jam nereikėtų prašyti ieškovo leidimo vestis tinklus per jo patalpas, esančias antrame aukšte. Atsakovo pateiktas atidalijimo variantas yra techniškai ir procedūriškai priimtinas, nes pagal jį atidalinus nebūtų padaroma žala daiktui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b.l. 172-180, t. II) ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, pripažino atsakovų D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atsisakymą duoti sutikimą įteisinti kapitalinį remontą pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto projektą, neteisėtu ir pripažinti ieškovui D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo, atidalijo ieškovui D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 108,31 kv.m ploto negyvenamosios patalpos - pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį „A“, 36,82 kv.m ploto, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto projektą, priteisė iš atsakovų valstybei po 5,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas - negyvenamoji patalpa - pastogės patalpos, kurių bendras plotas 108,31 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su atsakovais yra minėtos patalpos bendraturčiai, kuriems atitinkamai priklauso šios dalys minėtos patalpos, t. y. ieškovui D. A. priklauso 34/100 dalys, o atsakovams D. K. - 46/100 dalys, R. A., A. A. ir A. A. - 20/100 dalių. Teismas, spręsdamas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagrįstais pripažino ieškinio ir priešieškinio argumentus, kuriais siekiama ginčo objekto atidalijimo, nurodė, kad didesniąja dalimi pagrįsti ir motyvuoti yra argumentai ir dėl atidalijimo būdo, svarios abiejų šalių nurodytos aplinkybės, aiškiai atskleidžiančios priežastis, dėl kurių turėtų būti tenkinami konkrečios šalies reikalavimai, tačiau pagrindine aplinkybe, lemiančia ginčo dėl pastogės atidalijimo sprendimą, pripažino faktą, kad ginčo patalpa, į kurią po atidalinimo pretenduoja ieškovas ir atsakovas, yra virš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų. Teismas sprendė, kad, patenkinus priešieškinio reikalavimus, būtų pažeistos ieškovo teises ir teisėti interesai, nes jam ir jo artimiesiems nebūtų užtikrinta ramybė ir poilsis miegamuosiuose kambariuose, pažymėtuose indeksais 4-8/13,61 kv.m ir 4-9/12,60 kv.m. Teismas, tenkindamas ieškinį, atsižvelgė ir į tai, kad pastogės patalpose, į kurias pretenduoja abi šalys, ieškovo pastangomis už ieškovo asmenines lėšas yra įrengti stoglangiai, o atsakovas niekaip neprisidėjo prie stogo rekonstrukcijos, įrengiant stoglangius projekto rengimo, derinimo, reikiamų leidimų gavimo ir atliktų darbų, į tai, kad laikantis nustatytų reikalavimų bus galima ir ateityje įrengti stoglangius. Pasisakydamas dėl aplinkybės, kad pastogės plotas yra didesnis nei kad nurodyta viešame registre, teismas nurodė, kad atsakovas priešieškiniu prašo teismo atidalinti jam šiuo metu įregistruotos 108,31 kv.m ploto pastogės patalpos dalį ir šių registro duomenų neginčija, todėl pats naudodamasis savo įstatymo jam suteikta teise atsidalinti iš bendrosios dalines nuosavybės negali ginčyti kito bendraturčio tokios pačios teisės, nes prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs. Be to, įregistravus faktiškai didesnį pastogės plotą – 140,17 kv.m, kuris yra nurodytas Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003, ieškovo dalis bendrojoje nuosavybėje padidėtų, o nesumažėtų, todėl jo į bylą pateiktas pastogės atidalijimo projektas ir tokiu atveju nepažeistų kitų bendraturčių pastogės dalių proporcijų. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo, nurodė atsižvelgiantis į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl atidalinimo yra tenkintas, o priešieškinio reikalavimas dėl atidalinimo atmestas, nustatęs, kad ginčo name gyvena tik ieškovas D. A. ir kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ieškovo vykdoma namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, pripažino atsakovų atsisakymą duoti sutikimą ieškovui gauti statybą leidžiantį dokumentą nepagrįstu, kadangi atsakovai nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, turėjęs pateikti patikslintą ieškinį iki 2014 m. rugsėjo 10 d., jį pateikė tik 2014 m. spalio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu, dėl ko atsakovas negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį iki 2014 m. rugsėjo 30 d., kad ieškovo atstovė 2014 m. spalio 23 d. pateikė teismui nemotyvuotą prašymą atidėti teismo posėdį, nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisė ieškovui iš atsakovų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde (b.l. 3–5, t. III) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nes nepagrįstai remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismo nurodyti argumentai, kodėl nėra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos byloje, neatitinka nurodytos teisės normos reikalavimų, yra formalūs proceso pažeidimai, nesukėlę jokių neigiamų pasekmių proceso dalyviams. Ieškovo elgesys remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatomis negali būti laikomas netinkamu, kadangi jis atvyko į visus teismo posėdžius ir sąžiningai vykdė kitas procesines pareigas.Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2014 m. rugsėjo 10 d. patikslintam ieškiniui pateikti, tačiau ieškovas ieškinį pateikė tik 2014 m. spalio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu, dėl ko atsakovas negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo iki 2014 m. rugsėjo 30 d. pateikti atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip patvirtinanti netinkamą ieškovo procesinį elgesį, kadangi ieškovas ieškinį turėjo patikslinti ne savo iniciatyva, o paaiškėjus aplinkybėms apie galimą vieno iš procese dalyvaujančių asmenų materialinių teisių perėmimą. Be to, ieškovas laiku patikslinto ieškinio negalėjo pateikti būtent dėl šių asmenų, t. y. A. A. ir A. A. elgesio – neįsileidimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tam, kad jiems būtų pateikti reikiami dokumentai ginčui ikiteismine tvarka išspręsti, bei atsakovės R. A. nenoro bendradarbiauti, kadangi ji ilgą laiką negalėjo pateikti veikiančių savo sūnų telefono numerių. Patikslinto ieškinio parengimu ir bandymu jį įteikti naujai į bylą įtrauktiems asmenims rūpinosi ne ieškovas, bet jo atstovė, kuri nėra bylos šalis, todėl teismas neturėjo teisės dėl ieškovo atstovės veiksmų atimti iš ieškovo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patikslintame ieškinyje ieškovas nereiškė jokių naujų reikalavimų, tik į bylą įtraukė naujus atsakovus, todėl nebuvo jokio procesinio būtinumo teikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kadangi atsakovas D. K. jau buvo pareiškęs savo poziciją dėl pareikštų reikalavimų.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo atstovės pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį buvo nemotyvuotas. Pateiktame prašyme nepavykus rasti atsakovų A. A. ir A. A. buvo prašoma jiems procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl nesant galimybės kitais būdais atsakovams įteikti procesinių dokumentų, nebuvo galimybių nagrinėti bylą. Tą pačią dieną ieškovo atstovė dėl objektyvių priežasčių, skubiai klientui išvykus į užsienį, negalėjo nedalyvauti kitoje civilinėje byloje, todėl esant nurodytoms svarbioms aplinkybėms ir buvo pareikštas prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (b.l. 17–18, t. III) prašo ieškovo D. A. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas nepriteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas, kadangi tiek ieškovas, tiek ir jo atstovė net keletą kartų nevykdė laiku teismo numatytų įpareigojimų, dėl ko byla nebuvo išnagrinėta mažesnėmis sąnaudomis ir operatyviai. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog jis patikslinto ieškinio laiku negalėjo pateikti tik dėl atsakovų A. A. ir A. A. elgesio, kadangi teismas nebuvo įpareigojęs ieškovo ar jo atstovės įteikti procesinių dokumentų šiems atsakovams ikiteismine tvarka, taip pat ieškovas negalėjo įteikti dokumentų šiems atsakovams per atstovą, kadangi atsakovai šioje byloje neturėjo atstovo. Aplinkybė, kad patikslinto ieškinio parengimu rūpinosi ne ieškovas, bet jo atstovė, negali būti laikoma sudarančia pagrindą teigti, kad ieškovas sąžiningai elgėsi procese, kadangi ieškovo atstovė veikia jo vardu, jo interesais, dėl ko teismas neturi aiškintis atskirai ieškovo ir jo atstovės elgesio. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog prašymas atidėti teismo posėdį buvo motyvuotas, kadangi jis prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovams viešo paskelbimo būdu galėjo pateikti ir anksčiau. Be to, tai, kad ieškovo atstovė siekė įteikti patikslintą ieškinį atsakovams ikiteismine tvarka, neleidžia daryti išvados, kad patikslintas ieškinys laiku negalėjo būti pateiktas teismui ir kitiems atsakovams. 2014 m. spalio 23 d. vykusio teismo posėdžio data buvo suderinta prieš du mėnesius, t. y. 2014 m. rugpjūčio 26 d., todėl ieškovo atstovė, žinodama, kad jai yra paskirtas posėdis kitoje byloje, privalėjo informuoti teismą apie jau suderintą teismo posėdžio datą šioje byloje ir teikti prašymą dėl kitos posėdžio datos nustatymo.

Atsakovė R. A. atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 21, t. III) prašo ieškovo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Atsakovas D. K. apeliaciniame skunde (b.l. 9–11, t. III) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai pagrindine aplinkybe, lemiančia ginčo dėl pastogės atidalijimo sprendimą, pripažino faktą, kad ginčo patalpa yra virš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų. Ieškovui nuosavybės teise priklauso du butai, išsidėstę po pastogės plotu, todėl ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos antrame aukšte yra po visu dalintinu pastogės plotu. Vienintelis argumentas, dėl kurio ieškovas pageidauja atsidalinti jam priklausančią pastogės dalį jo nurodytoje vietoje yra tas, kad toje dalyje yra dvi langų angos, per kurias į patalpas gali patekti natūrali šviesa.Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai atsižvelgė į ieškovo nurodytą, niekuo nepagrįstą argumentą, kad ieškovas savo pastangomis įrengė stoglangius, o atsakovas prie stogo rekonstrukcijos niekaip neprisidėjo. Priešingai nei nurodė ieškovas, visi pastato bendraturčiai prisidėjo prie stogo keitimo ir už stogo keitimo darbus sumokėjo pagal darbus organizavusios įmonės paskaičiavimus. Langų angos, į kuriuos ieškovas įdėjo du plastikinius, 700 Lt vertės langus, buvo suformuotos už visų pastato bendraturčių pinigus, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovas paskubomis sudėjo langus ir pastatė pertvarką, negali būti laikoma ieškovo pastangomis atliktu pastogės patalpų pagerinimu. Bendraturčiai, prisidėdami prie stogo keitimo darbų, pagrįstai tikėjosi, kad visi galės naudotis pastoge, į kuria patenka natūralus apšvietimas, o ieškovas, neinformavęs bendraturčių apie tai, kad ketina atsidalinti pastogės patalpas pagal jo pasiūlytą variantą, elgėsi nesąžiningai.Patenkinus ieškovo ieškinį buvo pažeistos kitų bendraturčių teisės, kadangi ieškovui paskyrus didesnės vertės pastogės patalpų dalį, kitiems bendraturčiams nebuvo kompensuota už jiems tenkančią mažesnės vertės turto dalį. Nors byloje ir nustatyta, kad atsakovai turi galimybę įsirengti stoglangius, tačiau teismas nesiaiškino, kiek kainuotų angų įrengimas stoge ir kas turėtų kompensuoti šių darbų atlikimą. Tam, kad būtų galima įrengti stoge angas, yra reikalingas projektas, dėl ko lėšos turės būti skiriamos ne tik įrengimo darbams, bet ir projektavimo darbams atlikti. Vien dėl to, kad nei ieškovas, nei atsakovas nepasiūlė kompensacijos kitiems bendraturčiams, tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis turėjo būti atmesti.Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas dėl to, kad faktinis pastogės plotas skiriasi nuo nurodyto viešame registre. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003 konstatuota, kad pastogės patalpų bendras plotas yra 140,17 kv.m, kai tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenų bazėje patalpų plotas nurodytas tik 108,31 kv.m. Teismas, atidalindamas pastogės dalį ieškovui, neįvertino aplinkybės, kad užregistravus didesnį pastogės patalpų plotą ir padidėjus ieškovo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ieškovui dar kartą reikėtų išskirti jo dalį, tačiau tai jau turėtų būti atskira pastogės dalis, kuri būtų funkciškai nesusijusi su šuo metu prašoma atidalinti dalimi, kas sukeltų atsakovams nepatogumų, nes ieškovui turėtų būti užtikrintas patekimas į naują atsiradusią pastogės dalį, keistųsi sienų konfigūracijos.Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl atidalijimo, siekė įteisinti savavališkos statybos darbus. Iki kreipdamasis į teismą ieškovas be bendraturčių pritarimo atliko savavališkos statybos darbus, t. y. be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių pritarimo pastatė pertvaras, išklojo grindis, įstatė duris, suformavo tambūrą ir atliko kitokius darbus toje pastogės patalpų dalyje, kuri jam priimtiniausia ir pageidaujama gauti, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo D. K. apeliacinį skundą (b.l. 19, t. III) atsakovė R. A. prašo šį apeliacinį skundą tenkinti – Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo D. A. ieškinį atmesti.

Ieškovas D. A. atsiliepime į atsakovo D. K. apeliacinį skundą (b.l. 24–27, t. III) prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, taip pat priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovui priklausančio buto plotas yra išsidėstęs po visa palėpe, kadangi ieškovui priklausančio buto bendras plotas yra 98,63 kv.m, kai tuo tarpu dalintinas įregistruotos pastogės patalpų plotas yra 108,31 kv.m. Atsakovas, įsigijęs butą gyvenamajame name, jį pertvarkė į kavinę, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo lūkesčiai turto įsigijimo metu nebuvo pastato pastogės įrengimas, o rūsio ir turimų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų pertvarkymas į kavinę. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas visą laiką nuo pat patalpų įsigijimo patalpas naudojo pagal jų gyvenamąją paskirtį, laikytina, kad patenkinus ieškinio reikalavimus nebuvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė aplinkybių, kad stoglangiai buvo įrengti ieškovo lėšomis, be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad langus užsakė ir už juos sumokėjo būtent ieškovas, o ne atsakovas. Nors atsakovas teigia, kad visi pastato bendraturčiai prisidėjo prie stogo keitimo darbų, tačiau nutyli, kad būtent jis vienintelis ilgą laiką vengė sumokėti jam priskaičiuotą sumą už 2010 metais atliktą stogo rekonstrukciją. Apeliantas niekada nesidomėjo stogo rekonstrukcijos darbais, į susirinkimus dėl stogo rekonstrukcijos neatvykdavo, jokios iniciatyvos dėl atliekamų darbų nerodė, pretenzijų nereiškė, todėl nepagrįstai teigia, kad jei būtų žinojęs apie ieškovės siekius atsidalinti jam priklausančią pastogės dalį, būtų kreipęsis dėl stogo architektūrinio ir konstruktyvinio brėžinio patikslinimo. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad stogo rekonstrukcijos metu buvo atlikti „angų formavimo“ darbai, nes tokie darbai nenurodyti atliktų darbų aktuose, dėl ko atsakovas už tokių darbų atlikimą papildomai nemokėjo. Be to, kadangi kiti namo bendraturčiai neginčija teismo sprendimo, laikytina, kad apeliantas išreiškia tik savo nuomonę dėl galimo nepakankamo apšvietimo. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad, patenkinus ieškinį, ieškovui teko didesnės vertės pastogės patalpų dalis, dėl ko buvo būtina spręsti kompensacijos klausimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ši aplinkybė nebuvo nurodyta, nei atsakovas, nei kiti bylos dalyviai nepagrindė, kad ieškovui tenkanti pastogės dalis yra vertingesnė, todėl šia aplinkybe, kaip nauja aplinkybe, negali būti grindžiamas apeliacinis skundas. Be to, pats atsakovas, prašydamas atidalinti pastogės dalį, kurią teismas paskyrė ieškovui, kompensacijos už jam atitenkančią didesnę turto dalį taip pat nesiūlė. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pastogės patalpų plotas skiriasi nuo registruoto patalpų ploto, kadangi nekilnojamojo turto registro duomenimis pastogės patalpų plotas yra 108.31 kv.m. Atsakovas šių duomenų neginčijo, todėl jie laikytini teisingais. Vien tai, kad namo pastogėje yra dar neregistruotų patalpų, negali būti kliūtis ieškovui pasinaudoti teise atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, ieškovas ateityje nepretenduos natūra į jokį kitą pastogės plotą ir sutiks, kad jam bendraturčiai išmokėtų kompensaciją. Atsakovas apeliaciniame skunde nepaneigė teismo išvados, jog tenkinus priešieškinio reikalavimus būtų pažeistos ieškovo teisės, nes jam ir jo artimiesiems nebūtų užtikrinta ramybė ir poilsis miegamuosiuose kambariuose. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovas turės galimybę Statybos įstatyme nustatyta tvarka įteisinti remonto darbus pagal pateiktą projektą be atsakovų sutikimo.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atsakovo D. K. apeliacinį skundą nepateikė.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas D. K. prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

Apeliaciniais skundais yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis patenkinti ieškovo reikalavimai dėl atidalijimo bei pripažinimo, kad ieškovas be atsakovų sutikimo turi teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, (atsakovo D. K. apeliacinis skundas) ir nepatenkintas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (ieškovo D. A. apeliacinis skundas). Atsakovas D. K. apeliaciniu skundu neprašo panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimti naują sprendimą ir patenkinti jo priešieškinį, nenurodo argumentų, kodėl teismas nepagrįstai atmetė jo priešieškinį, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo D. K. priešieškinis, nepaduotas.

Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs tarp bendraturčių dėl bendro turto – namo palėpės patalpos – naudojimo ir dalies šio turto atidalijimo pagal vieno iš bendraturčių reikalavimą.

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatytos tokios reikšmingos bylai aplinkybės:

Pirmosios instancijos teismas sprendime, konstatuodamas kokios nustatytos faktinės bylai reikšmingos aplinkybės nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas - negyvenamoji patalpa - pastogės patalpos, kurių bendras plotas yra 108.31 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su atsakovais yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastogės patalpų, kurių plotas 108.31 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (t. I, b.l. 49-50, t. II, b.l. 150-153). Ieškovui D. A. priklauso 34/100 šios patalpos dalys, o atsakovams atitinkamai: D. K. - 46/100 dalys, R. A., A. A., A. A. - 20/100 dalių (t. II, b.l. 78-79, 150-151). Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2003-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003 m. teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (t. I, b.l. 45-47). UAB „Romos projektai“ ieškovo užsakymu parengė gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės dalies kapitalinio remonto projektą teisminiam nagrinėjimui (t. I, b.l. 8-44). Atsakovas yra pateikęs priešieškinį, kuriame prašo atidalinti jam priklausančią 49,82 kv. m ploto neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) dalį Nr. 1 iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB „Dalis erdvės“ tvarkybos darbų projektinį pasiūlymą (t. I, b.l. 166, t. II, b.l. 135).

Šias aplinkybes nustatytomis pirmosios instancijos teismas pripažino iš esmės pagrįstai, tik netiksliai nurodė patalpų savininkus, kurie pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus 2014-12-04 duomenis buvo ne visi atsakovai, o tik ieškovas ir atsakovai R. A. ir D. K.. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovui D. A. priklausė 34/100 šios patalpos dalys, atsakovui D. K. - 46/100 šios patalpos dalys, R. A. - 20/100 šios patalpos dalių (b.l. 56, t. III).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nustatytomis dar ir tokias faktines bylai reikšmingas aplinkybes:

Pirmoji, kad Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013-06-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą D. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-07-10 reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai įrengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastogės patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį virš D. A. buto, t.y. išardyti pertvarą, kurios ilgis 8,72 m., aukštis 2,64 m., prie įėjimo suformuotą patalpą iš 1,2 m ir 1,3 m ilgio pertvarų ir įrengtas duris bei nuo sienų ir lubų nuardyti plokštes ir apšiltinimą bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – skirti atsakovui D. A. 100 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Pagal šį ieškinį, pareikštą atsakovui D. A., tretiesiems asmenims D. K., R. K., R. A., Kauno apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-13379-877/2013, kuri teismo 2013-11-21 nutartimi sustabdyta.

Antroji, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. vasario 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003 yra konstatavęs, jog namo (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų bendras plotas yra 140,17 kv.m (b.l.45-47, t. I). Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1758-260/2011 dėl nuosavybės teisės gynimo pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams D. J. P., R. K., D. K. ir D. A., šio teismo 2011-02-23 priimtą sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas ir R. A. atidalinta 20/100 tos pačios pastogės dalių iš 108,31 kv.m ploto pastogės patalpų, Kauno apygardos teismas 2011-11-18 nutartimi, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovų D. J. P., R. K., D. K. ir D. A. (ieškovas šioje nagrinėjamoje byloje) apeliacinius skundus, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažinęs, kad negalimas atidalijimas iš 108,31 kv.m palėpės, kada jos plotas yra, kaip kad teigė ir apeliantas D. A., 140,17 kv.m (prijungta civilinė byla Nr. 2-1295-451/2012).

2012-12-03 ieškovas D. A. kreipėsi į teismą , prašydamas : 1) pripažinti neteisėtu atsakovų D. K., R. A., A. A. ir A. A. atsisakymą duoti sutikimą įteisinti kapitalinį remontą pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto projektą bei pripažinti ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo; 2) atidalinti ieškovui priklausančią 108.31 kv.m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį „A“, 36,82 kv.m ploto, iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais D. K., R. A., pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto projektą bei priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2013-08-28 byloje pateikė priešieškinį atsakovas D. K., kuris prašė atidalinti jam priklausančią 49,82 kv.m ploto neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalį Nr. 1 iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB „Dalis erdvės“ tvarkybos darbų projektinį pasiūlymą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu patenkino ieškinį, tačiau nepriteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų, ir atmetė atsakovo priešieškinį. Apeliaciniu skundus dėl šio teismo sprendimo dalies, susijusios su ieškinyje pareikštų reikalavimų išsprendimu, pateikė ieškovas ir atsakovas D. K..

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo D. K. apeliaciniu skundu.

Byloje teismas nagrinėjo ieškovo ir atsakovo D. K. reikalavimus, kurie susiję su ieškovui ir atsakovams priklausančio bendro turto – palėpės patalpos – valdymu ir naudojimu. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus reglamentuoja CK 4.75 straipsnis ir 4.81 straipsnio 1 dalis, atidalijimą – CK 4.80 straipsnis. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus reglamentuojančio CK 4.80 straipsnio nuostatos taip pat įpareigoja bendraturčius atidalijimo klausimus pirmiausia spręsti bendru sutarimu, ir tik jiems nesusitarus, kaip tą nustato CK 4.80 straipsnio 2 dalis, daiktas padalijamas pagal bendraturčio ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus apie tai, kokius atidalijimo variantus bendraturčiai siūlė iki kreipiantis į teismą, pasiūlė šalims jų bendru susitarimu ginčą perduoti teisminei mediacijai. Atsakovai į šį teismo siūlymą neatsiliepė. Ieškovas informavo teismą, kad jis nesutinka, jog ginčas būtų perduotas teisminei mediacijai, dėl atidalijimo paaiškino, kad 2012 metais siūlė atsakovui D. K., jog šis parduotų jam priklausančią palėpės dalį ieškovui, tačiau abu nesutarė dėl kainos.

Įvertinusi byloje šalių pateiktus įrodymus, tą aplinkybę, kad 2012-07-10 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nustatė, jog atsakovas savavališkai įsirengė patalpas palėpėje ir pareikalavo, kad ieškovas D. A. įvykdytų 2012-07-10 reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos padarinius – išardytų savavališkai įrengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pastogės patalpose izoliuotą patalpą,

teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas dėl naudojimosi palėpės patalpomis tvarkos, kaip kad reikalauja įstatymai, su bendraturčiais nesitarė, nebendradarbiavo, neaptarė su jais atidalijimo galimybės bei variantų, o savavališkai įsirengė izoliuotas patalpas palėpėje ir tik po to kreipėsi į teismą, kad šis pripažintų, jog ieškovas turi teisę be atsakovų sutikimo gauti įsirengtų patalpų įteisinimui reikalingą statybą leidžiantį dokumentą ir jam atidalytų savavališkai izoliuotas patalpas palėpėje, kaip palėpės dalį.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo D. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl nepagrįstumo tos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atidalyti ieškovo prašymu jam palėpės dalį. Teismui atidalijus ieškovui dalį palėpės, kurioje yra stoglangiai, kitiems bendraturčiams nesant galimybės įsirengti patalpų su jau įrengtais stoglangiais, akivaizdu, kaip kad pagrįstai teigia atsakovai, jog ieškovui atiteko vertingesnė bendro turto dalis. Nenustačius kompensavimo už tai būdo ir tvarkos, laikytina, kad toks atidalijimas pažeidė atsakovų teises. Stoglangiai visiems bendraturčiams priklausančioje palėpėje yra visų bendraturčių nuosavybė, įrengti tenkinant visų bendraturčių poreikius. Atidalijant atsižvelgti į tai, kad, kaip teigia ieškovas, stoglangiai įrengti už jo lėšas, būtų pagrindas tik tokiu atveju, jei ieškovas įrodytų, jog iki stoglangių įrengimo visi bendraturčiai buvo susitarę, kad ieškovui įrengus stoglangius jam bus suteikta galimybė įsirengti patalpas palėpės dalyje su stoglangiais. Tačiau tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Be to, kaip vertina teisėjų kolegija, ieškovui negalėjo būti atidalintos savavališkai faktiškai įrengtos izoliuotos patalpos, nes toks daiktas negalės būti įregistruotas Nekilnojamo turto registre.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tenkinti ieškovo reikalavimą dėl atidalijimo pagal jo pasiūlytą variantą nebuvo galima dar ir todėl, kad ieškovas prašė atidalyti jo dalį iš 108,31 kv.m. ploto palėpėje, o kaip nustatyta anksčiau paminėtais teismų sprendimais civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, palėpės plotas yra 140,17 kv.m. Atidalijus ieškovui jo prašomą palėpės dalį, jis ir toliau lieka dalies palėpės patalpų bendraturčiu, taigi palėpės bendrosios dalinės nuosavybės santykiai tarp šalių tęsiasi. Tuo tarpu CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais.

Apeliacinė instancijos teismas sutinka su apelianto D. K. argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti ieškovui sutikimą įteisinti kapitalinį remontą pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto projektą, taip pat nepagrįstai pripažino ieškovui D. A. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prieš atlikdamas kapitalinį remontą – įsirengdamas 36,82 kv.m ploto izoliuotas patalpas jam su atsakovais bendrai priklausančioje palėpėje, būtų dėl to taręsis su bendraturčiais, būtų gavęs bendraturčių sutikimus kapitaliniam remontui ir patalpų įrengimui. Jis bendraturčių sutikimo paprašė tik 2012 m. spalio 31d. (b.l. 44, t. I), t.y. kai bendroje palėpėje patalpoje jau buvo įrengtos patalpos, valstybinės statybos inspekcijos pripažinta, kad tai yra savavalinė statyba, buvo pareikalauta pašalinti savavalinės statybos padarinius. Bendraturčių nesutikimas su tuo, jog ieškovas sau atsidalytų neteisėtai įsirengtas bendrai valdomoje palėpėje atskiras, izoliuotas patalpas, įrengiant jas taip, kad jo patalpose liktų du vieninteliai visos palėpės patalpose esantys stoglangiai, kas kaip jau minėta, pažeidžia atsakovų teises, todėl pagrįstas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog atsakovai nepagrįstai nesutinka su tuo, kad ieškovas įteisintų be atsakovų sutikimo įteisintų įsirengtas patalpas palėpėje, ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas priežastis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo reikalavimus dėl atidalijimo, taip pat pripažinimo, kad ieškovas turi teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo, priėmė šioje dalyje nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 2 p.)

Ieškovas D. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodo, kad, patenkinus jo ieškinį, nepagrįstai jam nebuvo priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jo procesinis elgesys nebuvo netinkamas.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismo sprendime nurodyti argumentai apie teismo nustatyto įpareigojimo savalaikį neįvykdymą, nemotyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame tik pranešama apie byloje dalyvaujančio asmens neatvykimą į posėdį, tačiau nenurodomos to priežastys, net nesuformuluotas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, sudarė pagrindą vertinti, kad ieškovo ir jo atstovės elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks elgesys nesudarė pagrindo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų visiškai, dalis tokių išlaidų galėjo būti priteista.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepagrįstai buvo patenkinti ieškovo reikalavimai dėl atidalijimo, pripažinimo, kad ieškovas turi teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo, šioje dalyje priėmus naują sprendimą – paminėtus reikalavimus atmesti, būtina naujai paskirstyti ir šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija naikina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, naujai paskirsto bylinėjimosi išlaidas.

Byloje ieškovas pateikė ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, atmeta, atsakovas D. K. pateikė priešieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė ir nei viena šalis šios teismo sprendimo dalies apeliaciniu skundu neapskundė.

Atmetus ieškovo ieškinį ir atsakovo D. K. priešieškinį, jiems bylinėjimosi išlaidos priteistinos taip: atsakovui D. K., pateikusiam įrodymus (b.l. 121 ir 125, t. II), kad jis turėjo 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ir 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už tripliko parengimą, iš ieškovo priteistini 600 Lt; ieškovui D. A., pateikusiam įrodymus (b.l. 62-68 ir 165-166, t. II), kad jis turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą, įvertinus tai, kad yra pagrindas dėl atsiliepimų nesudėtingumo ir ieškovo netinkamo procesinio elgesio, konstatuoto pirmosios instancijos teismo, mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas, priteistini 600 Lt. Įskaičius tarpusavyje šalims priteistinas pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija tokių išlaidų iš ieškovo atsakovui D. K. ir iš šio atsakovo ieškovui nepriteisia.

Atmetus ieškovo ieškinį iš ieškovo atsakovei R. A. priteistinos pastarosios turėtos bylinėjimosi išlaidos – 868,60 Eur (3000 Lt) sumokėtų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93, 98 str.).

Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus ieškinį ir atsakovo D. K. priešieškinį, įvertinus tai, kad atmesti du ieškovo reikalavimai ir vienas šio atsakovo reikalavimas, priteistinos į valstybės biudžetą taip: iš ieškovo D. A. – 14,82 Eur, iš atsakovo D. K. – 7,41 Eur.

Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme ir patenkinus atsakovo D. K. apeliacinį skundą, jam priteistinos turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos – 341 Eur (41 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur už advokato teisinę pagalbą) – iš ieškovo D. A. (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkintas ieškinys bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šiose dalyse priimti naują sprendimą:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 868,60 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 14,82 Eur (keturiolika eurų ir 82 centus) ir iš atsakovo D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 7,41 Eur (septynis eurus ir 41 centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis – „pašto išlaidos“).“

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo D. K. priešieškinis, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 341 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Raimondas BuzelisVirginija GudynienėAlgimantas Kukalis