- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 2YT-2447-1004/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01545-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. J. skundą antstoliui A. B., suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio A. B. veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti vykdomąsias išlaidas dėl senaties arba bent sumažinti antstolio vykdomąsias išlaidas, nes jos per didelės, pagal LR įstatymus nustatyti tikslią sumą. Nurodo, kad 2011 metais buvo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, į jo asmeninę sąskaitą laikotarpiu nuo 2011 iki 2013 m. buvo pervesti 1595 Lt, o patvarkymas vykdyti iš antstolio nebuvo gautas. Antstolis siekia pasipelnyti iš jo kaip skolininko, darydamas moralinę ir turtinę žalą. Pagal LVAT išaiškinimą, jei per du metus bauda ar kiti įsiskolinimai nėra išieškomi, ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl kokių nors veiksmų siekė išvengti mokėjimo vykdymo, vykdymo procesas turi būti nutrauktas. 2016-03-09 teisme gautas skundo papildymas, kuriame nurodyta, kad 2015-07-08 jam buvo išsiųstas patvarkymas, kuriame nurodyta, kad skola sudaro 86,89 Eur, o vykdymo išlaidos – 282,89 Eur, pagal šį patvarkymą buvo išieškomi 20 procentų iš skolininko gaunamų pajamų. Skolininkui kreipusis į antstolį vykdymo išlaidos buvo sumažintos iki 149 Eur. Nurodo, kad antstoliui yra įmokėjęs 136,66 Eur, ir pagal 2016-01-22 patvarkymą liko skolingas 205,89 Eur. Nurodo, kad nuo 1997 iki 2016 metų buvo nuolat įkalintas, išskyrus 11 mėnesių. Antstolis nepagrįstai 3 metus jo ieškojo, nors jis buvo įkalinimo įstaigoje, todėl susidarė 196 Eur vykdymo išlaidos. Vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl suėjusio vykdymo senaties termino.
Antstolis patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, kad vykdymo išlaidų dydį nustato Teisingumo ministro patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdomojoje byloje Nr. 41-1276/11 išieškoma suma yra didesnė nei 57,92 Eur, todėl vykdymo išlaidų dydis nėra ribojamas ir priklauso nuo antstolio atliktų veiksmų. Skolos išieškojimo laikotarpiu buvo nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis, užklausinėjami bankai ir VSDFV, ruošiami patvarkymai, kuriais atsakoma į skolininko prašymus ir skundus, kas taip pat didina vykdymo išlaidas. Visos paskaičiuotos vykdymo išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais, todėl nėra pagrindo jas panaikinti ar sumažinti. Skolininko argumentai dėl senaties nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-9837-797, kurioje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą nuo 2011 iki 2014 metų periodiškai atlikinėjo vykdymo veiksmus, o baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, o ne dėl antstolio neveikimo.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo sprendimą priimti savo nuožiūra. Pažymėjo, kad pareiškėjas pagal teismo 2011-07-11 nutarimą baudos nėra sumokėjęs, ji nėra išieškota ir antstolio. Pareiškėjo turto išieškojimas yra vykdomas pagal 5 vykdomąsias bylas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 str. numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, antstolio pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus nustatyta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 str. 1 d. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Vykdymo procese ne tik išieškotojui, bet skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.
Civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje yra duomenys, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko V. J. atžvilgiu pagal 2011-07-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2-2054-77 dėl 300 Lt baudos išieškojimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis bauda nėra sumokėta ar antstolio išieškota. Pateikti duomenis, kad pareiškėjo turto išieškojimas yra vykdomas pagal 5 vykdomąsias bylas.
Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą ir siekdamas išieškoti žalą, nedelsdamas atliko vykdymo veiksmus: rinko duomenis apie skolininko turtinę padėtį iš registrų duomenų bazių, kredito įstaigų, ragino skolininką sumokėti skolas, priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir kt. Skolininkui vengiant žalos atlyginimą sumokėti gera valia, užklausos apie jo turtinę padėtį buvo atliktos pakartotinai (vykd. b. 5-8, 15-31, 37, 62-63, 68, 76, 78 b.l.). Tokiu būdu, priešingai nei teigia skolininkas, nagrinėjamu atveju antstolis ėmėsi įstatymo jam suteiktų priemonių, kad įsiskolinimai būtų išieškoti. Taigi, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio aplaidumo, o būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti teismo nuosprendį. Plačiau skolininko argumentai dėl vykdymo senaties taikymo neanalizuojami, nes dėl antstolio veikimo/neveikimo jau buvo pasisakyta 2014-12-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bei 2015-05-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, o antstolis vykdė užklausas ir po 2014 metų (vykd. 62-63, 68, 76, 78 b.l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos (Nr. 3K-7-1/2007, 3K-7-5/2007) yra pažymėjusios, jog vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik bendrosios vykdymo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Pažymėtina, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 644 str.). Todėl tai, jog iš skolininko buvo išieškoti 136,66 Eur priverstinio vykdymo procese, negali būti pagrindas visiškai atleisti skolininką nuo atlyginimo antstoliui mokėjimo. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas, įvertinęs savo galimybes sumokėti baudą per 40 dienų nutarime nurodytą terminą, turėjo teisę kreiptis į teismą, prašydamas išdėstyti nutarimo vykdymą ir tokiu būdu siekti išvengti priverstinio vykdymo proceso. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas geruoju nevykdė įsiteisėjusio vykdomojo dokumento, nors jis yra privalomas ir turėjo būti vykdomas (įstatymų leidėjas, priimdamas teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, turėjo tikslą skatinti skolininkus vykdyti teismo sprendimus gera valia, nes priešingu atveju jų atžvilgiu atsiranda papildomi neigiami turtiniai padariniai – skolininkas turi sumokėti Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto dydžio vykdymo išlaidas (CPK 611 str.). Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 (Teismų praktika. 2007, 27), tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Antstolio prašomas atlyginimo antstoliui dydis neviršija Sprendimo vykdymo instrukcijos 50 str. nustatyto minimalaus, t. y. 80,00 Eur atlyginimo, už vykdomojo dokumento įvykdymą nuo 57,92 iki 289,62 Eur išieškotinai sumai, papildomos išlaidos atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 p. numatytus įkainius, pagrįstos vykdomojoje byloje esančiais dokumentais, papildomos antstolio nurodytos faktinės išlaidos (pašto išlaidos, banko pavedimai nėra nepagrįstai didelės ar nepagrįstos), todėl pareiškėjo prašymas panaikinti patvarkymo dalį, numatančią patirtų išlaidų ir atlygio antstoliui atlyginimą, ar jį sumažinti netenkintinas. Sprendžiant šį ginčą dėl antstolio teisės į atlyginimą byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, prilygstančių force majore aplinkybėms, dėl kurių antstoliui galėtų būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.
Aiškinimas, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 ir 52 str. įvardija atvejus, kada antstoliui atsiranda teisė į nustatyto dydžio atlyginimą ir kada tokios teisės nėra. Pagal minėtos instrukcijos 51 str., jei skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios vykdymo išlaidos, tačiau atlyginimas neimamas. 52 str. reglamentuoja, jog tuo atveju, jei skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tai reiškia, kad išieškomas ir atlyginimas antstoliui, nes tai yra viena iš vykdymo išlaidų rūšių. Pareiškėjas laisva valia baudos nesumokėjo, antstolio paskaičiuotas atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą neviršija 80 Eur (pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 64, 50 p. numatyti 79,99 Eur suapvalinti iki sveikojo skaičiaus), papildomos išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 p. numatytų dydžių, o antstolio nurodytos faktinės išlaidos nėra nepagrįstai ir neprotingai didelės.
Įstatymas įpareigoja ne tik antstolį, bet ir pačias vykdymo proceso šalis griežtai laikytis teismo sprendimų vykdymo tvarkos, bendradarbiauti, siekti greitesnio ir ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Pažeidus šiuos įstatymo reikalavimus bet kuris vykdymo proceso dalyvis gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalo sumokėti ne tik bendrąsias bei faktines vykdymo išlaidas, bet ir atlyginimą antstoliui. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundas netenkintinas (CPK 178, 197, 185, 510, 513 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo V. J. skundo dėl 2016-01-22 ir 2016-02-17 vykdymo išlaidų paskaičiavimo panaikinimo ir vykdomosios bylos nutraukimo.
Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui A. B. grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.