- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1699-613/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00305-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Padremas“
- Atsakovas
- UAB „Lekpas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padremas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Padremas“ ieškinį atsakovei UAB „Lekpas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 2656,63 Eur skolą, 96,70 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė tuo, kad 2012-07-31 tarp šalių sudarytos sutarties Nr. 431–12 pagrindu ieškovė atsakovei teikė mokamas automobilių plovimo, valymo ir poliravimo paslaugas. Sutarties 5.1 ir 5.2 punktais atsakovė įsipareigojo už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas sumokėti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų. Suteiktų paslaugų kiekiai buvo fiksuojami žiniaraštyje, kurį pasirašydavo abiejų šalių įgalioti asmenys, ir pagal jį buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovei už 2016 m. kovo–balandžio mėn. suteiktas paslaugas buvo išrašytos ir pateiktos šios PVM sąskaitos faktūros: Nr. STE22511 – 2234,09 Eur sumai ir Nr. STE22918 – 422,54 Eur sumai. Atsakovė minėtas sąskaitas atsisakė priimti ir grąžino ieškovei, nurodydama, kad atsisako mokėti 1516,87 Eur sumą, nes transporto priemonės su Rusijos Federacijos numeriais, kurioms buvo suteiktos plovimo ir valymo paslaugos, nepriklauso atsakovei ir už paslaugų suteikimą pasirašė ne atsakovės darbuotojai. Tačiau atsakovė pripažino faktą, kad iki paslaugų teikimo pradžios minėtos transporto priemonės priklausė UAB „Lekpas“, tačiau vėliau jos buvo parduotos ir naujieji savininkai dėl nežinomų priežasčių nebuvo pašalinę užrašų su UAB „Lekpas“ pavadinimu. Atsakovė, neinformuodama ieškovės apie transporto priemonių perleidimą tretiesiems asmenims, pažeidė šalių pasirašytos sutarties 7.5 punktą ir privalo prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad transporto priemonės, kurios ne kartą buvo plautos ir valytos ieškovės plovykloje, realiai buvo perleistos tretiesiems asmenims. Ieškovei kelia pagrįstų abejonių dėl realaus perleidimo tas faktas, kad naujieji savininkai žinojo ir naudojosi tarp ieškovės ir atsakovės nusistovėjusia praktika dėl transporto priemonių plovimo į kreditą.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-07-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Lekpas“ 2000 Eur skolos, 72,80 Eur delspinigių, iš viso – 2072,80 Eur, nuo šios sumos 6 proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2017-02-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 550 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Padremas“, kitą ieškinio dalį (dėl 680,53 Eur) atmetė.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė, neinformavusi ieškovės apie transporto priemonių perleidimą, taip pat nepateikusi teismui duomenų apie minėtų transporto priemonių perleidimą, kad šios neva perleistos transporto priemonės važinėja su atsakovės skiriamaisiais ženklais, suklaidino ieškovę ir tokie atsakovės veiksmai neapibūdina jos kaip protingos ir rūpestingos ieškovės paslaugų naudotojos.Teismas taip pat nustatė, jog kadangi atsakovė nepranešė ieškovei apie darbo santykių pasibaigimą su tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodytais kontaktiniais asmenimis, taip pat nepakeitė kontaktinių asmenų, ieškovė neturėjo pagrindo numanyti, kad užsakymų iš minėtų atsakovės buvusių darbuotojų nebegali priimti. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė, nepasitikrindama minėtų asmenų duomenų pareikalaudama darbo pažymėjimo, taip pat elgėsi neatsargiai, nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, o atsakovė, neinformuodama apie darbuotojų, kurie užsakinėjo paslaugas, atleidimą iš darbo, pažeidė šalių sudarytos sutarties 7.5 punktą, todėl padarė išvadą, kad atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, o ieškovė nepakankamai tiksliai ir apdairiai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Padremas“ (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-12 sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, rungimosi principą, teismo pareigą sprendimą grįsti teismo posėdyje ištirtais įrodymais.Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl nepakankamo apeliantės apdairumo ir rūpestingumo būtų teisingi tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų įrodžiusi faktą, jog apeliantės nuplautos transporto priemonės atsakovei nebepriklauso nuosavybės teise. Nors apeliantė prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti transporto priemonių nuosavybės teisės perleidimo sutartis, 2017-03-23 parengiamajame teismo posėdyje teismas atsakovę įpareigojo tai padaryti, tačiau atsakovės direktorius 2017-05-02 prašyme dėl papildomų duomenų teismui nurodė, jog vilkikų pirkimo–pardavimo sutarčių pateikti nėra galimybės, kadangi atsakovė jų neturi, tačiau vėliau teismo posėdyje atsakovės direktorius nurodė, jog transporto priemonės buvo parduotos 2007 m., tai patvirtinantys dokumentai yra įmonės buhalterijos archyve.Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, atsakovė apeliacinį skundą prašo atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Kitoje valstybėje registruotos transporto priemonės negali priklausyti Lietuvoje registruotai bei veikiančiai įmonei, neturinčiai Rusijos Federacijoje filialų ar atstovybių.Pateikti transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudėtinga, nes transporto priemonės buvo parduodamos per visą įmonės veiklos laiką, parduotas didelis jų kiekis, todėl nėra galimybės nustatyti, kurios būtent parduotos transporto priemonės buvo plaunamos pas apeliantę, o išlikę reklaminiai lipdukai nenurodo nuosavybės teisių į daiktą.Paslaugų suteikimo žiniaraštyje pasirašę asmenys niekada nedirbo pas atsakovę, išskyrus L. S., tačiau šis asmuo negalėjo užsakinėti paslaugų, nes jis neturi teisės vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę.Apeliantė, kaip verslo subjektas, užsiimantis transporto priemonių plovimo paslaugų teikimu, turėjo kontroliuoti, kam teikia paslaugas, nes nebuvo pateiktas užsakovo (atsakovės) transporto priemonių sąrašas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl suteiktų transporto priemonių plovimo ir valymo paslaugų apmokėjimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog sunkiasvorių transporto priemonių plovimo ir valymo paslaugos buvo suteiktos, tačiau šalys nesutaria dėl to, kokią dalį suteiktų transporto priemonių plovimo ir valymo paslaugų turi apmokėti atsakovė.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „Padremas“ (vykdytojas) ir UAB „Lekpas“ (užsakovas) 2012-07-31 sudarė sutartį Nr. 431-12 (e. b. t. 1, b. l. 7–9), kuria vykdytojas įsipareigojo suteikti automobilių plovimo, valymo ir poliravimo paslaugas užsakovui (Sutarties 1.1 punktas), o užsakovas įsipareigojo laiku atsiskaityti pagal sutartyje nustatytą tvarką (Sutarties 4.1 punktas). Sutarties 4.4 punkte šalys susitarė, jog apie savo duomenų, nurodytų sutartyje, pasikeitimą užsakovas privalo informuoti vykdytoją raštu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pasikeitimų atsiradimo dienos. Sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, kad paslaugų suteikimas užsakovui fiksuojamas žiniaraštyje, kurį pasirašo abiejų šalių įgalioti asmenys. Sutarties 7.2.1 punkte šalys susitarė, jog vykdytojas neatsako už pasekmes, kilusias dėl neteisingos ar laiku nepateiktos informacijos ir duomenų perdavimo vykdytojui, o sutarties 7.5.1 punkte šalys susitarė, jog užsakovas atsako už pasekmes, kilusias dėl neteisingos, laiku nepateiktos informacijos ir duomenų perdavimo vykdytojui. Sutarties 9.1 punkte vykdytojas ir užsakovas susitarė, kad įgaliojimus perduoti ar priimti paslaugą ir prekę, žiniaraštį, PVM sąskaitą faktūrą turi bet kuris sutarties šalių darbuotojas, jeigu šalys viena kitai nepranešė raštu kitaip.Tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis nustato, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Bendrosiose prievolių bei sutarčių vykdymą reglamentuojančiose normose (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas vienas iš esminių sutarčių vykdymo principų – bendravimo ir kooperavimosi principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo ir kooperavimosi priemonėms taikomas protingumo kriterijus reiškia, kad jos turi būti taikomos rūpestingai, racionaliai, siekiant nepažeisti kitos šalies teisių ir teisėtų interesų. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį, kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė neinformavo apeliantės apie parduotas sunkiasvores transporto priemones, kurių plovimo ir valymo paslaugas atsakovei teikdavo apeliantė, taip pat nepranešė apie tarp šalių sudarytoje sutartyje atsakovės nurodytų kontaktinių asmenų pasikeitimą. Atsakovė šių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, jog pati apeliantė nepatikrinusi transporto priemonių (ne)priklausomybės atsakovei, taip pat darbuotojų nepaprašiusi darbo pažymėjimų ir neįsitikinusi, jog jie yra (nėra) atsakovės darbuotojai, nekontroliavo, kam teikia paslaugas. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.Kaip jau minėta, vienas pagrindinių sutarčių vykdymo principų yra bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas, apimantis taip pat ir pareigą informuoti. Nors šalys sutartyje susitarė, jog apie savo duomenų, nurodytų sutartyje, pasikeitimą atsakovė privalo informuoti apeliantę raštu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pasikeitimų atsiradimo dienos (Sutarties 4.4 punktas), tačiau atsakovė apeliantės neinformavo apie sunkiasvorių transporto priemonių perleidimą kitiems asmenims, taip pat apie kontaktinių asmenų pasikeitimą, taip pažeisdama sutartinius įsipareigojimus. Be to, šalys susitarė, jog už šių sutartinių įsipareigojimų pažeidimą atsakomybė teks būtent paslaugų pirkėjui, t. y. atsakovei (Sutarties 7.2.1, 7.5.1 punktai).Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.38 straipsnio 1 dalimis, 6.156 straipsnio 1 dalimi, 6.158 straipsnio 1 dalimi, 6.200 straipsnio 2 dalimi, nurodyta kasacinio teismo praktika, tarp šalių 2012-07-31 sudarytos sutarties 7.2.1 ir 7.5.1 punktais, konstatuoja, jog atsakovė turėjo pareigą informuoti apeliantę apie parduotas transporto priemones, taip pat apie pasikeitusius kontaktinius asmenis, o šios pareigos neįvykdžiusi atsakovė pažeidė ne tik tarp šalių sudarytos sutarties įsipareigojimus, tačiau taip pat bendruosius sutarčių vykdymo – bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus, dėl to atsakomybė už šių įsipareigojimų pažeidimą tenka būtent atsakovei (Sutarties 7.2.1 ir 7.5.1 punktai).Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliantė, nepasitikrindama paslaugas užsakančių asmenų (buvusių atsakovės darbuotojų) duomenų pareikalaudama darbo pažymėjimo, taip pat elgėsi neatsargiai, nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.Pirmiausia pažymėtina, jog tarp šalių sudaryta sutartis nenumato apeliantės pareigos tikrinti sunkiasvorių transporto priemonių priklausomybės atsakovei, be to, apeliantė nurodo, jog plovimo ir valymo paslaugas užsakinėjo atsakovės darbuotojas, nurodytas sutarties priede kaip kontaktinis asmuo, visos sunkiasvorės transporto priemonės, kurioms buvo suteiktos plovimo ir valymo paslaugos, buvo su atsakovės skiriamaisiais ženklais, žinojo paslaugų teikimo vietą ir tvarką, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog jai nebuvo jokio pagrindo įtarti, jog minėtos transporto priemonės atsakovei nepriklauso. Be to, tarp šalių nėra ginčo, jog minėtos transporto priemonės (su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais) buvo pas apeliantę plaunamos ir valomos ir anksčiau, tačiau atsakovė už šioms transporto priemonėms suteiktas paslaugas atsiskaitė. Be to, sutiktina su apeliante, jog atsakovė 2017-05-02 pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų duomenų, jame nurodė, jog vilkikų pirkimo–pardavimo sutarčių pateikti nėra galimybės, kadangi atsakovė jų neturi (e. b. t. 1, b. l. 61), tačiau 2017-05-23 teismo posėdžio metu atsakovės vadovas paaiškino (teismo posėdžio garso įrašo 46.20–46.45 min.), jog turėtų būti (transporto priemonių perleidimo dokumentai – aut. pastaba) pas buhalterę archyve, galima pasižiūrėti pagal tų transporto priemonių išvežimą. Tačiau, nors ir nurodęs, kad transporto priemonių perleidimo dokumentai gali būti pateikiami, šių dokumentų nepateikė.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog atsakovei nepateikus sunkiasvorių transporto priemonių perleidimo sutarčių, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė sunkiasvorių transporto priemonių perleidimo fakto. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 2010-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010, 2005-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005).Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė įrodė, kad plovimo, valymo ir poliravimo paslaugas suteikė atsakovei, o atsakovė neįrodė, jog minėtos paslaugos buvo suteiktos plaunant jai nepriklausančias sunkiasvores transporto priemones, taip pat nepranešusi apeliantei apie transporto priemonių perleidimą bei atsakingo kontaktinio asmens pasikeitimą pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl, vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 7.2.1 ir 7.5.1 punktais, privalo prisiimti atsakomybę ir sumokėti už apeliantės atsakovei suteiktas transporto priemonių plovimo ir valymo paslaugas.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai įvertino ir išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, tačiau nepagrįstai nustatė, kad apeliantė nepakankamai tiksliai ir apdairiai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl nepagrįstai atmetė apeliantės ieškinio reikalavimą dėl 680,53 Eur skolos priteisimo, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kuris keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškinį tenkinant visiškai ir padidinant apeliantei iš atsakovės priteistiną skolą nuo 2000 Eur iki 2656,63 Eur, padidinant priteistinus delspinigius nuo 72,80 Eur iki 96,70 Eur, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, priteistinos visos apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. apeliantės bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos padidintinos nuo 550 Eur iki 712 Eur (650 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (e. b. t. 1, b. l. 86–88) ir 62 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas, apeliantei iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (e. b. t. 1, b. l. 120), už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 350 Eur (e. b. t. 1, b. l. 119), šios išlaidos apeliantei priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-12 sprendimą pakeisti padidinant uždarajai akcinei bendrovei „Padremas“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Lekpas“ priteistą skolą nuo 2000 Eur iki 2656,63 Eur, padidinant priteistus delspinigius nuo 72,80 Eur iki 96,70 Eur, taip pat padidinant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nuo 550 Eur iki 712 Eur.
Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-12 sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Padremas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lekpas“ 365 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.