Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei A. G. dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodyta, kad VTAS vyr. specialistė 2016-07-26 nuvyko į ieškovo namus ir nustatė, kad jis gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame vieno aukšto individualiame name su visais patogumais. Buities sąlygos namuose geros, yra reikiami baldai, namų apyvokos daiktai, tvarkinga, jauku, skolų už komunalines paslaugas nėra. Name yra trys kambariai, virtuvė, vonios kambarys, tualetas. Ieškovo teigimu, name jis gyvena kartu su dukra S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri po skyrybų su atsakove liko gyventi su juo. Kartais į svečius atvyksta jo draugė ir lieka nakvoti. R. M. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Jo darbo valandos nuo 8.00 val. iki 17.00 val., savaitgaliai laisvi. Ieškovo teigimu, jo darbo užmokestis kintantis, vidutiniškai siekia 400-700 eurų, papildomų pajamų šaltinių neturi. Ieškovas nurodė, kad jis yra sveikas, tik reguliariai vartoja gydytojo paskirtus vaistus nuo padidėjusio spaudimo. Pasak jo, dukra M. M. serga mažakraujyste. Jos sveikata, ugdymu rūpinasi mama, nes mergaitė po skyrybų liko gyventi su ja. Jam yra žinoma, kad dukra mokykloje lanko įvairius būrelius, taipogi baseiną, dar yra lankiusi šokius. Su atsakove apie dukros užsiėmimus, mokymosi rezultatus jie nebendrauja. Nuvykęs dukrą pasiimti svečiavimuisi į jos namus į kiemą neįvažiuoja, dukters namuose nėra buvęs. Dukrai M. atvykus svečiuotis į ieškovo namus, jai sudaromos visos sąlygos miegui, poilsiui, laisvalaikiui. Mergaitė apsistoja sesers S. kambaryje. S. teigimu, su seserimi ji sutaria puikiai, ilgisi M., norėtų daugiau bendrauti su ja ir telefonu. M. svečiuojantis pas tėtį, jie vyksta pramogauti (kino filmai, žvejyba, maudynės), taipogi pas artimus giminaičius (senelius, krikšto mamą). VTAS išvadoje nurodoma, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su dukra neprieštarautų mergaitės interesams, dukrai bus sudarytos sąlygos svečiuotis tėvo namuose. R. M. nėra įtrauktas į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų, kad jis atlieka kokius nors veiksmus, dėl kurių jam turėtų būti sudaryti apribojimai bendrauti su dukra Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodyta, kad prieš penkerius metus A. G. ištekėjo už E. G. Atsakovė kartu su dukra M., sutuoktiniu E. gyvena sutuoktinio tėvams Č. ir A. G. priklausančiuose namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas yra su visais patogumais. Pirmuoju namo aukštu naudojasi Č. ir A. G., o atsakovės šeima gyvena antrajame namo aukšte, kuriame yra trys kambariai. Namuose švaru, tvarkinga, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnametei dukrai. A. G. ir E. G. yra dirbantys. Atsakovė nuo 2016-04-19 nebedirba, yra motinystės atostogose. Atsakovė VTAS specialistei patvirtino, kad reikalinga nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką, kadangi su ieškovu sunkiai susikalba, tačiau su ieškovo siūloma bendravimo tvarka nesutinka. Moteris teigė, kad tėvas ne visada užtikrina dukters teisėtus interesus, aplaidžiai žiūri į savo pareigas. M. M. mokosi (duomenys neskelbtini). Ji pasakojo, kad gyvena kartu su mama ir tėčiu E. Ji teigė, kad turi du tėčius, t. y. tikras tėtis R. ir tėtis E. Su jais abiem sutaria gerai. Mergaitei patinka piešti, dėlioti dėliones. Ji pasakojo, kad bendrauja su tikru tėčiu, paskutinį kartą atsimena, kai buvo nuvykusi pas jį 2016-03-06, tada apsinuodijo saldainiais „guminukais“ ir atsigulė į ligoninę. Mergaitei skambina jos sesuo S. ir kviečia atvykti. Tėtis retai skambina. Mama nedraudžia jai pasimatyti su tėčiu. Mergaitė nori bendrauti su tėčiu ir seserimi S., tačiau pyksta, kad kartais tėtė palieka ją vieną namuose. Tėtis turi draugę V., su kuria sutaria gerai. Mergaitė teigė, kad nori savaitgaliais pabūti su tėčiu, tik ilgai nenori, nes labai pasiilgsta mamytės. Šiuo metu labai laukia gimstančio broliuko ir nori daugiau laiko praleisti su juo, padėti juo pasirūpinti. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, Skyriaus nuomone, ieškinys neatitinka teisėtų vaiko interesų. Siūlytina atkreipti dėmesį į ieškinio reikalavimus dėl pasiėmimo/grąžinimo laiko, atitinkamai siūlytina ankstesnis pasiėmimo ir ankstesnis grąžinimo laikas, užtikrinant vaiko poilsio ir socialines teises. Taip pat atkreiptinas dėmesys dėl vaiko pasiėmimo vietos, siūlytina nurodyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, kadangi atsižvelgiant į mergaitės amžių, jai nėra saugi ir žinoma aplinka (prie kelto, degalinės). Dėl atostogų, pažymėtina, jog pati mergaitė nenori visą mėnesį praleisti pas tėtį. Mergaitei trūksta ir pasiilgsta mamos, todėl siūlytina tikslinti atostogų laiką, nurodant po dvi savaites kiekvienam iš tėvų, dukros atostogų laikotarpiu. Dėl dukros vežiojimosi (t. y. atostogoms, apsipirkti) už Lietuvos Respublikos ribų, nėra reikalinga gauti tėvo raštišką sutikimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas R. M. ir atsakovė A. G. yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), tėvai. Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, taip pat patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nepilnametės dukters M. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove A. G., o vyresniosios dukters S. M. – su ieškovu R. M.. Šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra, todėl bendravimo tvarkos nenustatė. Šiuo metu ieškovas R. M. gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė A. G. – (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametė dukra M. M. gyvena kartu su motina jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Šakių rajone. Ieškovo teigimu, atsakovė riboja jo bendravimą su dukra. Ieškovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog nesupranta, kodėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, jeigu iki šiol jokio ginčo dėl to nebuvo. Teigė, kad ieškovas klaidiną teismą, jog ši jam neleidžia bendrauti su dukra, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad kyla nesutarimų dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos. Tą aplinkybę patvirtino ir VTAS specialistei. Atsakovės teigimu, teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką problemų su ieškovu nekilo ir buvo viskas gerai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, todėl tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, o vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti, kad jis savaitgaliniam bendravimui dukrą M. M. pasiima pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį. Atsakovės teigimu, ieškovas netinkamai rūpinasi jų nepilnamete dukra M. M.: dukra nuvažiavusi pas ieškovą viena palikta vaikščioja po kaimą arba sėdi prie kompiuterio, televizoriaus, mergaitės akivaizdoje nuolat vartojami alkoholiniai gėrimai, visą laiką būna daug jai nepažįstamų svetimų asmenų. Buvo atvejų, kai duktė M. po apsilankymo pas ieškovą grįžo utėlėta ir apsinuodijusi maistu. M. ieškovo yra nuteikinėjama prieš jos šeimos kitus narius, o po kiekvieno bendravimo su tėvu dukters emocinė būsena yra nestabili (ji grįžta namo pilna neigiamų emocijų, streso) ir reikia daug laiko kol ji nusiramina ir grįžta į stabilią psichologinę būseną. Teismas sprendžia, kad atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovas netinkamai rūpinasi savo dukra, yra neparemti įrodymais, todėl negali nulemti ieškovo, kaip tėvo, teisių apribojimo ar absoliutaus jų minimizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad VTAS pateiktoje išvadoje nurodo, kad ieškovo namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos jo mažametei dukrai, teismas daro išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų būtina riboti ieškovo ir dukters bendravimą ir drausti mergaitei dvi naktis kas antrą savaitgalį nakvoti su tėvu. Bylos duomenimis, mergaitė nori bendrauti su savo tėvu ir vyresniąja seserimi, tačiau nenori ilgam pasilikti, nes pasiilgsta mamos, kartais pyksta, jog tėtis ją palieka vieną namuose. Teismas neturi pagrindo nurodomos aplinkybės, kad kartais ieškovo M. M. paliekama viena vertinti kaip netinkamos vaiko priežiūros, pažeidžiančios jo interesus, kadangi nėra aišku ar ši situacija kartojasi šiuo metu. Teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad mažametis vaikas negali būti paliekamas be jam artimojo žmogaus priežiūros. Taip atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad kai kurie mėnesiai turi ne keturias, o penkias savaites, todėl tikslu užtikrinti šalių santykių stabilumą, užkirsti kelią kilti ginčams, kurie neigiamai veiktų vaiką, nustatytina, kad ieškovas R. M. su savo dukra M. M. bendrauja ne pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, o nelyginėmis metų savaitėmis.

Ieškovas prašo nustatyti, kad bendravimui nustatytais savaitgaliais nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. penktadienį 19 val. jis paima dukrą prie kelto iš (duomenys neskelbtini), ir perveža dukrą sekmadienį 19 val. prie kelto iš (duomenys neskelbtini); nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. penktadienį 19 val. R. M. paima dukrą iš degalinės „Lukoil“, esančios (duomenys neskelbtini), ir perveža dukrą sekmadienį 19 val. valandą į degalinę „Lukoil“, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jam toli važiuoti pasiimti dukters kiekvieną kartą į atsakovės namus, todėl prašo, kad būtų nustatyta, jog vaiko pasiėmimo vieta būtų pusiaukelėje. Nurodė, kad jo vyresnioji dukra, kuri gyvena su juo, tuoj gimdys, todėl turės padėti šiai prižiūrėti vaiką ir neturės tiek galimybių kiekvieną kartą važiuoti pasiimti dukters M. M. iš jos gyvenamosios vietos. Atsakovė sutinka, kad ieškovas su dukra bendrautų kas antrą savaitgalį, tačiau nurodė, jog negalės dukros vežioti pas ieškovą, nes pati turi mažą kūdikį ir niekas jo neprižiūrės kiekvieną kartą, kai jai teks vežti dukrą ieškovui. Nurodė, kad ieškovas pats turėtų pasiimti dukrą iš jos namų savo susitikimo laiku. Teismas, įvertinęs šalių nurodomas aplinkybes, sprendžia, jog atsižvelgiant į vaiko amžių – (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėnesių, tai yra tokio amžiaus vaikas yra anksčiau migdomas, taip pat jam reikia daugiau laiko reikia susiruošti mokyklai (išsimaudymas, drabužių paruošimas, kuprinės turinio peržiūra, reikiamų ugdymo priemonių susidėjimas, kambario tvarkymas, kiti vaikui įprasti sekmadienio vakaro užsiėmimai), šiuo metu artėja šaltasis metų sezonas, kada nepilnametei tektų iš vieno tėvo pas kitą keliauti tamsiu paros metu, ieškovo prašomas nustatyti bendravimas su dukra iki 19 val. gali pažeisti vaiko interesus. Teismo vertinimu, vaiko interesai nebūtų pažeidžiami, jei tėvas su dukra bendrautų nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. Byloje nustatyta, jog ieškovė A. G. turi ir kitą mažametį vaiką, gyvenantį kartu su atsakove, todėl palikti šį vaiką be priežiūros ir vežti M. M. į ieškovo nurodomą degalinę ar prie kelto, o vėliau ją pasiimti ieškovė fiziškai negalėtų. Teismo vertinimu, jei ieškovas dukters vyksta pasiimti keldamasis per Nemuną keltu, tai susidaro apie 26 km. atstumas, todėl turi galimybę ją pasiimti iš šios nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Šaltuoju metų sezonu, kai keltas per Nemuno upę nekelia, ieškovas dukters vyktų pasiimti iki (duomenys neskelbtini) miestelyje esančios degalinės, tai yra apie 50 km. atstumą, todėl ieškovui nuvažiuoti dar apie 26 km. iki Gerdžiūnų kaimo ir pasiimti dukrą bendravimui šiuo atveju būtų socialiai teisingesnis sprendimas. VTAS išvadoje taip pat akcentuoja, kad ieškovo siūloma dukters pasiėmimo iš atsakovės tvarka – prie kelto, degalinėje, pažeistų vaiko interesus. Ieškovui gimęs anūkas šiuo atveju turi savo tėvus, kurių yra asmeninė pareiga rūpintis vaiku ir tai neturėtų būti priežastis, kuri apribotų ieškovui bendravimą su jo dukra, ar apribotų galimybę nuvažiuoti pasiimti dukrą savaitgaliniam bendravimui (Kauno apygardos teismo 2011-11-03 nutartis civilinėje byloje 2S-2211-259/2011). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Tačiau, teismo vertinimu, tokiu atveju tam tėvui, su kuriuo vaikas liko gyventi, neturėtų būti užkraunama atsakomybė už tai, kad jis tiek materialiąja, tiek ir psichologine prasme vaiką paruoštų bendravimui ar net pristatytų vaiką į susitikimo su kitu tėvu vietą. Tai, kad atsakovė gyvena kitame mieste nei ieškovas, savaime nesuponuoja atsakovei pareigos kompensuoti dukters kelionės pas tėvą išlaidų, todėl ieškovas dukrą bendravimui turėtų pasiimti iš šios nuolatinės gyvenamosios vietos.

Ieškovas prašo nustatyti, kad vaiko vasaros atostogų metu (nuo liepos 1 d. iki liepos 30 d.) praleidžia kartu su dukra M. M.. Vasaros atostogų metu R. M. pasiima dukrą pirmąją atostogų dieną 10 val. prie kelto iš (duomenys neskelbtini), ir gražina dukrą paskutinę jos atostogų dieną liepos 30 d. 19 val. prie kelto iš (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ji atostogauja taip pat tik liepos mėnesį, todėl norėtų, jog tėvas mergaitę pasiimtų pradžioje ir pabaigoje atostogų, o ne visam mėnesiui iš karto. Teismas, atsižvelgęs į šalių dukters amžių, sprendžia, kad vaikui su tėvu vasaros laikotarpiu nepartraukiamai atostogaujant dvi savaites, bus užtikrinta galimybė neatitrūkti nuo nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau nei pastarajam laikotarpiui, tai yra išlaikys kiek galima stabilesnes vaiko sąsajas su nuolatine gyvenamąja vieta, ir taip labiau bus užtikrintos vaiko teisės, taip pat abiems tėvams sudaryta galimybė paatostogauti su dukra. Teismas šią išvadą darydamas atsižvelgia į VTAS specialistų nurodymą, jog pati mergaitė nenori visą mėnesį praleisti pas tėtį, kad pasiilgsta mamos ir siūlė teismui trumpinti ieškovo prašomą nustatyti atostogų su dukra laiką iki dviejų savaičių, konkretų atostogų laikotarpį šalims suderinant prieš mėnesį iki jų pradžios.

Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad dukters M. M. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – tiek ieškovas, tiek atsakovė turi teisę bendrauti su dukra netrukdomai, nepriklausant nuo to, su kuo iš šalių dukra tuo metu būtų. Atsakovė tokiam reikalavimui prieštaravimų nepareiškė, todėl teismas šį bendravimo punktą laiko pagrįstu, nes abu tėvai turi teisę pasveikinti savo vaiką tokia proga. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, taip pat tikslu užtikrinti šalių santykių stabilumą ir užkirsti kelią kilti ginčams, kurie neigiamai veiktų vaiką, sprendžia esant būtina bendravimo su vaiku tvarką nustatyti ir per Tėvo bei Motinos dieną. Atsakovė siūlo nustatyti dukters bendravimo tvarką ir per ieškovo gimimo dieną, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovas tokio reikalavimo neišreiškė, galimai įvertinęs darbo pobūdį – laisvus savaitgalius, nepageidavo bendrauti su dukra jos rudens bei žiemos nepageidavo, todėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarka jo gimimo dienos, vaiko rudens, žiemos bei pavasario atostogų metu nenustatytina.

Ieškovas prašo nustatyti ir bendravimo su dukra tvarką religinių švenčių dienomis ir nori praleisti su dukra M. M. lyginių kalendorinių metų antrąją Šv. Velykų dieną, antrąją Šv. Kalėdų dieną, o nelyginiais kalendoriniais metais – pirmąją Šv. Velykų dieną, Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Atsakovės teigimu, nelyginiais metais nepilnametė dukra M. M. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas turėtų praleisti kartu su motina A. G., o lyginiais metais – su tėvu R. M., esant jos pageidavimui ir sutikimui. R. M. asmeniškai dukrą M. pasiima pirmos šventės dienos 10 val. iš M. gyvenamosios vietos ir asmeniškai grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 15 val.; neporiniais metais nepilnametė dukra M. Šv. Velykas ir Naujus metus praleidžia kartu su tėvu R. M., esant jos pageidavimui ir sutikimui. R. M. asmeniškai dukrą M. pasiima pirmos šventės dienos 10 val. iš M. gyvenamosios vietos ir asmeniškai grąžina M. į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 15 val.; poriniais metais nepilnametė dukra M. Šv. Velykas ir Naujus metus praleidžia kartu su motina A. G..

Teismas sprendžia, kad geriausiai šioje situacijoje atitiktų vaiko ir pačių šalių interesus tokia bendravimo su mažamečiu vaiku religinių švenčių dienomis tvarka: vaiką paimant švenčių išvakarėse, tačiau tokiu atveju jis kitam iš tėvų turi būti grąžinamas arba bendravimui perduodamas pirmosios Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienos vakare – iki 17 val. Šiomis dienomis vaiką pamatyti, jį pasveikinti nori ne tik mama ar tėtis, tačiau ir kiti artimi asmenys (šiuo atveju seneliai, vyresnioji sesuo). Todėl pagal atsakovės siūlomą variantą faktiškai to padaryti negalėtų, nes šalių santykiam esant konfliktiškiems, atsakovei gyvenant svetimuose namuose, atvykti pas mergaitę jei ši šventes praleidinėtų su mama, negalėtų ne tik tėtis, sesuo, tačiau ir seneliai. Kadangi ieškovas neišreiškė pageidavimo su dukra bendrauti Naujųjų metų dieną, todėl bendravimo tvarka nenustatytina.

Taip pat nustatytina, kad religinių ir kitų švenčių dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta savaitgaliai ir vaiko atostogomis, o šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių švenčių dieną.

Ieškovas prašo nustatyti, jog atsakovė A. G. be ieškovo R. M. raštiško sutikimo negalėtų išvežti dukters M. M. už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Atsakovės teigimu, toks ieškovo reikalavimas pažeidžia įstatymuose garantuojamą vaikų ir tėvų judėjimo laisvę laisvai atostogų metu išvykti iš šalies.

Tėvų teisės ir pareigos auklėti vaiką yra lygios, tačiau tai nereiškia jų įgyvendinimo galimybės neatsižvelgiant į įstatymų, kuriais reglamentuojami atitinkami civiliniai teisiniai santykiai, reikalavimus. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 724 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis (Austriją, Belgiją, Daniją, Graikiją, Ispaniją, Italiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Vokietiją, Latviją, Čekiją, Estiją, Lenkiją, Maltą, Slovakiją, Vengriją, Slovėniją; Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 patvirtintą Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei (Airiją, Bulgariją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Kroatiją ir Rumuniją), tvarkos aprašo 2 punktą vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas.

Tuo remiantis darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas gauti atsakovei raštišką sutikimą išvežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų, įstatymiškai yra nepagrįstas, tačiau ieškovas turi teisę žinoti vaiko laikino buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą. Teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę gauti raštišką jo sutikimą išvykstant su dukra už Lietuvos Respublikos ribų, nutaria esant tokiai situacijai įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą (Kauno apygardos teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-725-324/2016).

Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę informuoti jį apie dukters ligas, gyvenamosios vietos pasikeitimą, atsakovės ir dukters telefonų numerių pasikeitimus, dukters pasiekimus, lankomus papildomus užsiėmimus, šventes, kurios vyksta ugdymo įstaigose, kad ieškovas galėtų juose sudalyvauti. Atsakovė vertinimu, toks ieškovo reikalavimas yra perteklinis, netinkamas, nes atims iš ieškovo galimybę pačiam stengtis ir domėtis vaiko mokymosi pasiekimais, jos ugdymu, vystymuisi, bendrauti su mokytojais, lankytis mokykloje. Apie jos pažangumą ieškovas turi galimybę žinoti per TAMO dienyną, tačiau atsakovė sutinka pranešti ieškovui apie dukters mokymosi įstaigas.

CK 3.170 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios tyri ryšį su vaiku. Taigi, minėtame straipsnyje ir įtvirtinta ieškovo teisė gauti visą informaciją, susijusią su jo dukra iš tam tikrų institucijų ar įstaigų, todėl apie dukters pasiekimus, šventes, kurios vyksta ugdymo įstaigose, ieškovas gali domėtis pats ir atsakovę įpareigoti tai daryti teismas neturi teisinio pagrindo. Tačiau atsakovei gyvenant su dukra, daugiau su ja būnant, šiai daug geriau yra žinomi nepilnametės šalių dukros poreikiai, jos sveiktos būklė, todėl teismas įpareigoja atsakovę teikti ieškovui informaciją, susijusią su dukters ligomis, gyvenamosios vietos pakeitimus, atsakovės bei dukters telefonų numerių pasikeitimus, o ieškovas įpareigotinas atsakovę taip pat informuoti apie dukters ligas šiai būnant pas ieškovą, gyvenamosios vietos bei kitų kontaktų pasikeitimus.

Nors ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti sąlygas bendrauti su ieškovu telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nėra pareikštas, tačiau įvertinus šalių išreikštus kaltinimus viena kitai nesudarant tinkamų sąlygų bendravimui su vaiku, šalys įpareigotinos dukrai esant pas vieną iš tėvų, sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis kitam iš tėvų, su kuriuo tuo metu nėra vaikas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 376 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog gali atsirasti objektyvių kliūčių bendravimo tvarkos įgyvendinimui, ji papildytina, nustatant ieškovo pareigą telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti atsakovei apie priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku susitikti su vaiku, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto ieškovui negalėjo būti žinomos. Tokia pati pareiga nustatyti ir atsakovei.

Atsižvelgiant į tai, kad bendravimas negali būti priverstinis, todėl nėra būtina papildomai nustatinėti, kad šalių nepilnametė dukra M. M. su ieškovu bendrauja esant šios sutikimui ir pageidavimui.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Įsiteisėjus sprendimui teismo 2016-06-02 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikintina (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidas teismas skirsto atsižvelgiant į tai, kad byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijos nenustatinėtinos, tačiau beveik visi ieškovo pasiūlyti bendravimo tvarkos punktai buvo koreguoti, į tai, kad ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir nepilnamečio vaiko interesais, dėl to priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kildintinos iš abiejų šalių teisių įgyvendinimo, į tai, kad šalys patyrė beveik tokio paties dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir patirtas bylinėjimo išlaidas paskirto šalims lygiomis dalimis. Kadangi ieškovas šioje byloje patyrė 191 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį ir 150 Eur advokato pagalbai), o atsakovė 165 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl skirtumą tarp šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dalina per pusę ir sprendžia iš atsakovė ieškovui priteisti 13 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (191 Eur - 165 Eur / 2).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CPK CK 3.170 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) R. M. bendrauja su dukra M. M. nelyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; M. M. mergaitės tėvas R. M. pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir parveža į jos nuolatinę gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val.

2) Pusę R. M. atostogų, tačiau ne daugiau nei keturiolika nepertraukiamų dienų, M. M. praleidžia su tėvu R. M. Tikslų tėvo bendravimo su dukra M. M. laiką su A. G. suderinant prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios.

3) Lyginiais metais R. M. su nepilnamete dukra M. M. praleidžia Šv. Kalėdų pirmą dieną, įskaitant ir Šv. Kūčių vakarą ir Šv. Velykų pirmą dieną. Lyginiais metais R. M. pasiima dukrą M. M. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų išvakarėse 17 val., ir į jos nuolatinę gyvenamąją vietą parveža pirmą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną iki 17 val.

4) Nelyginiais metais R. M. su nepilnamete dukra M. M. praleidžia Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną. Nelyginiais metais R. M. pasiima dukrą M. M. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmos dienos vakare 17 val., ir parveža dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną iki 17 val.

5) Dukros M. M. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – tiek R. M., tiek A. M. turi teisę bendrauti su dukra netrukdomai, nepriklausant nuo to, su kuo iš šalių dukra tuo metu būtų.

6) Kiekvienų metų birželio 1-ąjį sekmadienį – Tėvo dieną, R. M. turi teisę praleisti su dukra M. M. Jei Tėvo diena nesutampa su R. M. bendravimo su dukra savaitgaliu, jis pasiima dukrą M. M. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir parveža į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17 val.; Kiekvienų metų gegužės 1-ąjį sekmadienį – Motinos dieną, A. G. turi teisę praleisti su dukra M. M.. Jei Motinos diena nesutampa su A. G. bendravimo su dukra savaitgaliu, R. M. parveža dukrą M. M. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį 11 val.

7) Religinių ir kitų švenčių dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta savaitgaliai bei vaiko atostogomis ir šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių švenčių dieną.

8) Visą dukters M. M. pasiėmimo ir grąžinimo laiką galima tikslinti ir keisti sutinkant abiems tėvams, susitarus iš anksto ir informuojant vienas kitą SMS žinute arba telefonu prieš 48 val.

9) A. G. privalo informuoti ieškovą R. M. apie dukters M. M. ligas, gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų pasikeitimus, asmeninių telefonų numerių bei kitų kontaktų pasikeitimus, vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą.

10) R. M. privalo informuoti A. G. apie dukters M. M. ligas šiai būnant pas jį, taip pat savo gyvenamosios vietos, asmeninio telefono numerio bei kitų kontaktų pasikeitimus.

11) Tėvai privalo dukrai esant pas vieną iš tėvų, sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis kitam iš tėvų, su kuriuo tuo metu nėra vaikas.

12) R. M. turi pareigą telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti A. G. apie priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku susitikti su vaiku, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto jam negalėjo būti žinomos.

13) A. G. turi pareigą telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti R. M. apie priežastis, trukdančias dukrai M. M. nustatytu laiku susitikti su tėvu, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto negalėjo būti žinomos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti teismo 2016-06-02 nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trylika eurų (13 Eur) žyminio mokesčio ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.