Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje J. P., D. S., M. S., J. S., A. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė prašymą ir jame nurodytas aplinkybes. Pareiškėja pažymėjo, kad nori paveldėti tetos žemės sklypo dalį, nes ji daugiau niekam nereikalinga, ja naudojasi tik pareiškėja. Ji žemę prižiūri, šienauja, genėja šakas, krūmus. Mirus senelei jos palikimą priėmė ji, senelės vaikai gyveno toli, niekas neatvažiuodavo, jos palikimo niekam nereikėjo. Kiti palikėjos įpėdiniai nurodė, kad atsisako palikimo, nes jiems tai brangiai kainuoja ir jiems palikimo nereikia. Dėl palikimo priėmimo nesikreipė anksčiau dėl finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra F. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. F. S. motina buvo A. S., gimusi (duomenys neskelbtini). A. S. turėjo dar tris vaikus – A. S., gimusią (duomenys neskelbtini), F. S., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos senelė A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. lapkričio 28 d. Šalčininkų rajono trečiojo notaro biuro notarės liudijimo matyti, kad 1995 m. spalio 30 d. užvesta paveldėjimo byla po A. S. mirties, paveldimo turto pagal testamentą įpėdinė (pareiškėja) R. G.. 1995 m. lapkričio 2 d. pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja priėmė A. S. palikimą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 30 d. sprendimu A. S. atkurta nuosavybės teisė į 4000/7200 dalis 0,7200 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjos teta A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. S. mirties liko palikimas: 2700/7200 dalis 0,7200 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2400/5000 dalis 0,5000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1900 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad priėmusi senelės A. S. palikimą tapo ir jos tetai A. S. priklausančio žemės sklypų bendraturte. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, pareiškėjai ir tetai A. S. priklausantys sklypai (jo dalys) buvo prie pat namų, todėl jais naudojosi – dirbo, sodino ir augino daržus, šienavo žolę ir atliko kitus būtinus darbus. A. S. vaikai į palikimą nepretendavo. Ginčų dėl tetos palikimo tarp pareiškėjos ir kitų įpėdinių nėra. Su A. S. vaikais ir kitais giminaičiais sutaria gerai, pranešė jiems apie tai, kad ketina kreiptis į teismą dėl paveldėjimo santykių įforminimo.

Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytoja G. M. parodė, kad yra pareiškėjos giminaitė, A. S. pažinojo, ji gyveno Kaune. Palikėjai priklausančiais žemės sklypais tiek A. S. esant gyvai, tiek po jos mirties, naudojosi pareiškėja R. G.. Pareiškėja gyveno kaime, augino gyvulius, todėl žemės sklypai jai buvo reikalingi ir ji jais naudojosi, t. y. augino javus, šienavo, ruošė pašarą. Šios aplinkybei jai yra žinomos nes yra besiribojančio sklypo savininkė. Liudytojai nėra žinoma, kad dėl A. S. palikimo būtų kilę ginčų, jos (palikėjos) vaikai gyvena toli, žemės sklypais nesinaudoja. Pareiškėja su giminaičiais sutaria gerai. Liudytojas A. K. (A. K.) parodė, kad yra pareiškėjos kaimynas, A. S. nepažinojo. Gali patvirtina, kad R. G. jau ilgą laiką naudojasi ir prižiūri (duomenys neskelbtini) kaime, šalia jos namų, esančius žemės sklypus, t. y. juo aria, šienauja.

Į bylą pateiktas 2025 m. balandžio 9 d. Šalčininkų rajono savivaldybės trečiojo notaro biuro notarės liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po A. S. mirties užvesta nebuvo, Testamentų registre duomenų apie palikimo priėmimo faktą nėra.

Suinteresuoti asmenys J. P., D. S., M. S., J. S., A. S. prieštaravimų dėl pareiškėjos teisės paveldėti palikėjos A. S. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepareiškė, atsiliepimų nepateikė. Duomenų, apie palikėjos palikimo perėjimą valstybei valstybės įmone Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos taip pat neturi.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo tetos A. S. (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Dėl to teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. G. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos tetai A. S., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. G. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.