Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems A. D., A. P., kaltinamųjų gynėjoms advokatėms Jolantai Vienažindytei, Dianai Vaitkevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ miško darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. rugsėjo 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį areštu 51 parai, remiantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė areštas 34 paroms, bausmę atlikęs, 2017 m. lapkričio 17 d. paleistas iš areštinės, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje;

A. P., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, (duomenys neskelbtini) mokinys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. vasario 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2014 m. balandžio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams;

3) 2014 m. birželio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams, remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2015 m. rugpjūčio 24 d. paleistas atlikęs bausmę;

4) 2017 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų, remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – areštas 40 parų, 2017 m. gruodžio 28 d. paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji A. D. ir A. P. 2017 m. balandžio 15 d. apie 0.40 val. bute (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, abu kartu sudavė ne mažiau kaip 12 smūgių rankomis, kojomis, golfo lazda nukentėjusiajam Ž. D. į įvairias kūno vietas: galvą, rankas, nugarą, kojas, krūtinę, kairįjį šoną, taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. D. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2017 m. balandžio 14 d. jis buvo nuėjęs pas motiną R. D., ten su ja ir motinos pažįstama V. gėrė degtinę. Motina pasiskundė, kad Ž. D. ją šmeižia, kiršina su sugyventiniu, todėl visi nutarė nueiti pas jį išsiaiškinti. Eidami sutiko A. Š. ir A. P., jiems pasakė, kad eina aiškintis santykių su Ž. D. ir šie irgi prisijungė. A. P. iš kažkur gavo golfo lazdą. Kai nuėjo prie namo, kuriame gyveno Ž. D., A. Š. liko jų laukti, jis į butą nėjo. V. paskambino į buto duris. Joms atsidarius, V. iš karto pasišalino, o jis su motina ir A. P. įėjo į butą. Ž. D. buvo bute, jis atsikėlė iš lovos. Kaltinamasis, paklausęs, kodėl jis kalba netiesą, išsyk sudavė ranka smūgius jam į veidą, krūtinę. Tada ir A. P. pradėjo mušti Ž. D., jis sudavė smūgius ir lazda, ir rankomis. Ž. D. iš pradžių bandė rankomis dengtis nuo smūgių, paskui suklupo, o kaltinamasis kartu su A. P. mušė jį toliau. Matė, kad nukentėjusiajam bėgo kraujas. Konfliktą nutraukė į butą atėjęs A. Š., kuris pasakė, kad reikia išeiti ir jie pasišalino. Kaltinamasis pripažino, kad nuo jo ir A. P. suduotų smūgių Ž. D. galėjo atsirasti sužalojimai, kuriuos nustatė teismo med. specialistas. Dėl padaryto nusikaltimo jis gailisi. Galėjo išsiaiškinti su Ž. D. ir nenaudojant fizinio smurto. Nukentėjusysis Ž. D. neišprovokavo jų nusikalstamų veiksmų. Su Ž. D. civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, nes nukentėjusiojo prašoma 2 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė.

Kaltinamasis A. P. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad, būdamas neblaivus, jis sutiko su A. D. pasiūlymu eiti išsiaiškinti su žmogum. Negalvojo to žmogaus sumušti, manė, kad reikia tik jį pagąsdinti. Kas jam davė į rankas golfo lazdą jis neatsimena. Į buto duris paskambino jų kompanijoje buvusi moteris, po to ji pasišalino. Į butą jie įėjo trise: A. D., jo motina R. D. ir kaltinamasis. Jis matė, kaip A. D. kirto ranka Ž. D. į veidą, tada ir jis pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam golfo lazda ir kumščiais, pataikė į galvą, petį, dar spyrė kelis kartus kojomis. Tuo pat metu smūgius nukentėjusiajam sudavinėjo ir A. D.. Jie baigė mušti nukentėjusįjį tada, kai į butą atėjo A. Š. ir liepė jiems išeiti. Daugiau aplinkybių neatsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, sutiko su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu A. P. kaltę taip pat pripažino, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją detaliai paaiškino, kad važiavo su A. D. ir A. Š. „sutvarkyt reikalų“, nes kažkas kažką „pridavė“. Nesuprato, kad važiuoja muštis. (duomenys neskelbtini) gatvėje sutiko dvi moteris, kurios ėjo kartu su jais. Viena iš moterų jam iš už nugaros padavė lazdą ir pasakė „imk, (duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ yra jo pravardė. Paėmęs pamatė, kad tai golfo lazda. Iš kur ta lazda atsirado jis nežino. Lazdą įsikišo į kelnes, o jos galą paslėpė po megztiniu. Lazdos rankena buvo guminė, o platusis galas metalinis. Nuėjo prie daugiabučio namo. A. Š. liko prie balkono saugoti. Po to visi užėjo į laiptinę, nuėjo prie pirmame aukšte esančio buto. Viena iš moterų paskambino į buto duris ir kai jos atsidarė visi subėgo į butą. Jis įėjo paskutinis. Matė, kaip A. D. bute buvusiam vyrui du kartus trenkė į krūtinę, tada prie jo pribėgo ir A. P. ir sudavė tris smūgius lazda jam per šlaunį. Po trečio smūgio lazdos galas nulūžo, o tas vyras atsiklaupė. A. D. rėkė „ką tu pridavei?“. Vyras atsakė, kad nieko nepridavė. A. P. trenkė jam į krūtinę, vyras po smūgio nuvirto ant nugaros. Nugriuvusiam spyrė 3–4 kartus į petį, šlaunis, bandė suduoti į veidą. Po šių jo smūgių A. D. spyrė nukentėjusiajam į šoną, pataikė į petį ar šonkaulius, į dešinę kūno pusę. A. P. pamatė kambaryje „Asus“ kompiuterį, paėmė jį ir norėjo bėgti, bet bute buvusi moteris liepė palikti kompiuterį, nes sakė bus apiplėšimas. Tada jis padėjo kompiuterį. Moteris, kuri liepė palikti kompiuterį, priėjo prie bute buvusios moters ir trenkė jai ranka du kartus per veidą, ši pradėjo verkti. Tuo metu į kambarį įbėgo A. Š.. A. D. spyrė gulinčiam ant dešinio šono žmogui į krūtinę. A. P. pasakė A. Š. „stveriam D. ir einam“ ir po to jie visi išėjo iš buto. A. P. lazdą išmetė į konteinerį. Jie išsikvietė taksi ir išvažiavo namo (2 t., b. l. 4–6, 9–10, 11–13, 18–19).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad Ž. D. 2017 m. balandžio 15 d. kreipėsi į policiją nurodydamas, jog 2017 m. balandžio 15 d. apie 0.40 val., jam būnant pas J. Ž. adresu (duomenys neskelbtini), atėjo iš matymo pažįstami du asmenys su moterimi ir jį sumušė. Jam sumuštas veidas, sulaužyti šonkauliai (1 t., b. l. 1–3).

Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto V. M. tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad 2017 m. balandžio 15 d. 1.30 val. policija gavo pranešimą iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, kad į priėmimo skyrių pristatytas Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini)., kurį apie 0.40 val. (duomenys neskelbtini), sumušė nepažįstami asmenys. Nustatyta galvos žaizda, šonkaulių lūžimas. Suteikus med. pagalbą, išleistas namo (1 t., b. l. 4).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio K. B. tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad 2017 m. balandžio 15 d. 0.49 val. buvo gautas pranešimas apie triukšmą bute (duomenys neskelbtini); ten nuvykus, rastas sumuštas Ž. D., jis skundėsi galvos ir šono skausmu, jam buvo iškviesta GMP; buto savininkė J. Ž. paaiškino, kad į jos duris pasibeldus kažkokiam asmeniui, jai atidarius duris, du vyriškiai ir moteris pateko į butą ir sumušė bute buvusį jos draugą Ž. D.; bute ant sienų ir ant grindų buvo matyti daug kraujo ir grumtynių požymių (1 t., b. l. 8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučio namo pirmame aukšte. Ant buto durų laužimo žymių nesimato. Įėjus į butą, prieškambaryje ant kairės sienos, tarp virtuvės ir miegamojo kambarių, 1,7 m aukštyje ir ant grindų matomi kraujo pėdsakai, taip pat ir svetainėje prie dešinės sienos ant išskleistos sofos-lovos, ant antklodės užvalkalo matomi kraujo pėdsakai, ant sofos-lovos numesta kėdė. Prie kambario priekinės sienos po langu stovi stalas, prie kurio yra dvi kėdės, kurių viena nuversta, prie kairės sienos stovi sekcija, šalia jos ant grindų antklodė, kiti daiktai. Prie galinės sienos stovi sofa, virš jos ant sienos matomi kraujo pėdsakai. Ant išskleistos sofos-lovos ir ant grindų matomi kraujo pėdsakai (1 t., b. l. 16–24).

Nukentėjusysis Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 15 d. apie 0.40 val., kai jis buvo draugės J. Ž. bute (duomenys neskelbtini), ir jau miegojo, į duris kažkas paskambino. J. Ž. atidarė buto duris ir į butą įėjo R. D., jos sūnus A. D. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas. Tik jiems įėjus, pasigirdo šauksmai „kur (duomenys neskelbtini)?“. Nukentėjusysis, supratęs, kad atėjusieji ieško jo ((duomenys neskelbtini) jo pravardė), šoko iš lovos, apsirengė ir išėjo iš kambario, kuriame miegojo. Pamatė koridoriuje stovintį R. D. sūnų ir nepažįstamą vaikiną, kuris rankoje laikė golfo lazdą. Paklausė jų kas atsitiko. A. D. pasakė, kad jis įskundė policijai čigonus, nes juos pagavo su narkotikais, ir trenkė jam kumščiu į veidą, o antrasis vaikinas kirto jam golfo lazda į galvą, pataikė į viršugalvį, prakirto odą, pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusysis bandė dengtis nuo smūgių, galvojo kaip pabėgti, bet užpuolikai toliau jį mušė, trankė į veidą, jis buvo nustumtas į kambarį, ten jam toliau buvo suduodami smūgiai į visą kūną – galvą, rankas, šonus, krūtinę. Kokias penkias minutes jis buvo taip daužomas, dar bandė pabėgti pro buto duris į laiptinę, bet jį sulaikė už drabužių R. D., traukė jį atgal į kambarį, šaukė „daužykit šitą žertvą, nes pabėgt nori“. Vaikinai vėl jį mušė, buvo smūgių kruša į visą kūną, jis nematė kiek smūgių kuris sudavė, tik pagal jaučiamą skausmą, smūgių stiprumą, ant rankų likusius rėžius spėja, kad golfo lazda jam buvo suduoti kokie 8 smūgiai, t. y. pirmas smūgis į galvą, po to per šonus, per rankas. Išlikęs prisiminimas, kad jis, keldamas rankas, bando gintis nuo tos lazdos, paskui jau neturėjo jėgų dengtis rankomis nuo smūgių, kurių buvo labai daug, iš viso apie 20, t. y. 8 smūgiai lazda ir apie 12 smūgių rankomis ir kojomis. Aktyviau mušė R. D. sūnus. J. Ž. jam vėliau sakė, kad vienu momentu jam buvo suduota ir kėde, bet šito jis neatsimena, buvo gal jau „atjungtas“. Parodžius įvykio vietos nuotraukas, paaiškino, kad bute išvartytos kėdės, išmėtyti daiktai, tai likę nuo mušimo, o kaip buvo iškruvinta siena, ar kaip liko kraujo pėdsakai ties lova, neatsimena, matyt kažkaip bandė trauktis nuo jų smūgių, jie jį puolė, ir taip visas butas buvo suverstas. Rūbai, kuriais vilkėjo, buvo visi kruvini. GMP jį nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, ten jam nustatė, kad sulaužyti du kairės pusės šonkauliai. Po to namuose gydėsi apie dvi savaites, buvo sunku judėti. Su A. D. anksčiau nebuvo jokių konfliktų, jis negali turėti jam kokių pretenzijų, tuo labiau ir antrasis, nepažįstamas vaikinas (1 t., b. l. 35–36, 37–38, 54–56).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis Ž. D. atpažino A. P. kaip vaikiną, kuris buvo kartu su A. D. ir mušė jį golfo lazda (1 t., b. l. 42–45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 374/2017 (06) patvirtina, kad Ž. D. buvo padaryti sužalojimai – paviršinė muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame ausies kaušelyje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, kairio žasto-kairės alkūnės srityje, nugaros abiejose pusėse ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir dešinėje blauzdoje, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimai; sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais (galimai koja, ranka, golfo lazda), mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje; sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai kiekvienas atskirai ir visumoje kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 27–29).

Liudytoja J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 15 d. naktį apie 1 val. kažkas paskambino į jos buto duris. Pro durų akutę pamatė už durų stovinčią pažįstamą V. M., todėl atrakino duris. Bet vos jai atidarius duris, V. pasišalino, o į butą įsiveržė R. D., jos sūnus A. ir dar vienas nepažįstamas jaunuolis. Įėję pradėjo klausinėti, kur „(duomenys neskelbtini)“. Ji suprato, kad jie ieško Ž. D.. Tą naktį jis miegojo jos bute, buvo kitame kambaryje. Ji pasakė, kad nežino kur yra „(duomenys neskelbtini)“, bet kažkas iš atėjusiųjų uždegė šviesą kambaryje, kur miegojo Ž. D.. Pamatę Ž. D., A. D. ir antrasis nepažįstamas vaikinas pradėjo jį mušti, suduodami smūgius rankomis, kojomis ir golfo lazda. Ž. D. buvo daužomas į visą kūną. Jai buvo šokas, ji buvo užsidengusi veidą, todėl tiksliau nieko neatsimena. Mušdami jaunuoliai šaukė „čia tau už tai, kad pridavei šeštokam“. Tiems jaunuoliams mušant Ž. D., R. D. išėjo į buto balkoną ir pašaukė prie balkono stovėjusį dar vieną jaunuolį. Šiam jaunuoliui užėjus į butą, pažino, kad tai A., T. M. brolis. Įėjęs į butą, A. pasakė, kad daugiau nemuštų Ž. D. ir niekas neliestų jos, tuo metu kažkuris iš jaunuolių metė į Ž. D. prie durų stovėjusią kėdę. Kažkas pasakė, kad atvažiuoja policija ir visi konfliktą sukėlę asmenys pasišalino iš buto (1 t., b. l. 58–59, 60–61, 62–63).

Liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesį buvo toks įvykis, kai jis sutiko draugą A. D. ir šis kvietė važiuoti kartu sumušti žmogų, kuris policijai paskundė kažką iš čigonų, t. y. jo motinos sugyventinio ar tai motiną, ar tai seserį. A. Š. nesutiko su pasiūlymu, bet tuo metu prie jų priėjo jo kaimynas ir draugas A. P., kuris, išgirdęs A. D. pasiūlymą, sutiko važiuoti sumušti tą žmogų. A. D. iškvietė taksi ir jie trise nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prie vieno namo jų laukė A. D. motina R. ir dar viena nepažįstama moteris. R. pasakė „einam išsiaiškinsim“. Neminėjo pas ką eis, vietoj vardo sakė keiksmažodį. Kai nuėjo prie daugiabučio, kur gyveno tas žmogus, A. Š., nenorėdamas dalyvauti muštynėse, pasakė, kad jis į butą neis, ir liko lauke, o kiti įėjo į laiptinę. Jis stovėjo ir rūkė, nuėjo iki namo kampo, kur buvo balkonas. Ten stovėdamas girdėjo iš kažkurio buto sklindantį triukšmą, iš to suprato, kad jo draugai muša žmogų. Po kiek laiko į balkoną išėjusi R. pakvietė jį užeiti. Kai jis įėjo į butą, pamatė kambaryje gulintį kruviną vyriškį, šalia lango stovėjo jauna moteris, ji verkė, o A. P. šaukė „patrauk D.“, tuo metu A. D. ir R. keikė tą sumuštą vyriškį ir jo moterį. A. Š. pakvietė savo draugus išeiti iš buto ir jie visi išėjo (1 t., b. l. 68–69, 73–74).

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. ji buvo bute pas J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), padėjo jai prižiūrėti neįgalų vaiką. J. gyveno su Ž. D., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Kai ji išėjo iš J. buto, sutiko draugę R. D., užėjo pas ją į namus, ten rado R. sūnų A.. Jie trise išgėrė nepilną butelį degtinės. Po to R. sūnus išsikvietė taksi ir išvažiavo, o jos su R. nutarė nueiti į naktinį klubą „Odė“. Kai išėjo į lauką, prie jų sustojo taksi, kuriuo parvažiavo A. D. su dviem draugais, vieno vardas A., o antrasis buvo jai nepažįstamas. R. D. visiems pasiūlė nueiti išsiaiškinti su Ž. D., nes šis neva paliko vaikus be motinos. V. J. žinojo, kad prieš dieną policija buvo sulaikiusi R. D. sugyventinio M. seserį su narkotikais, ir būtent pas ją Ž. D. pirko narkotikus. R. D. sakė, kad Ž. D. „pridavė“ M. seserį policijai, t. y. įskundė ar leidosi sugaunamas perkant narkotikus. V. J. suprato, kad su Ž. D. bus aiškinamasi naudojant fizinį smurtą, todėl ji pasakė, kad ten neis. Bet R. D. ją prikalbino tik paskambinti į buto duris. Tada V. J., R. D. ir trys vaikinai nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo, kur gyveno Ž. D. su J.. A. Š. liko po balkonu, kad Ž. D. nepabėgtų per langą, o jie nuėjo prie buto durų. V. J. paskambino į duris, tuo tarpu R. D. su sūnum ir jo draugu stovėjo laiptinėje toliau nuo durų. Kai J.atidarė buto duris, V. J. iš karto pasišalino ir grįžo namo. Po pusvalandžio jai paskambino R. D., pakvietė ateiti pas ją. Kai nuėjo, R. D. pasakė, kad jie, įėję į butą, sumušė Ž. D., mušė jį rankom ir kojom (1 t., b. l. 76–77).

Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad ji pažinojo nukentėjusįjį Ž. D. kaip narkomaną. Ž. D. skleidė apie ją apkalbas. Iš V. M. sužinojusi, kur gyvena Ž. D., nutarė nueiti pas jį išsiaiškinti, kodėl šmeižia ją. Pas Ž. D. kartu ėjo ir sūnus A. D.. V. M. nuvedė prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Prie to namo sutiko dar vieną vaikiną, kuris prisijungė prie jų. V. M. paskambino į buto duris. Joms atsidarius, R. D. su sūnum ir nepažįstamu vaikinu įėjo į butą. Ž. D. buvo bute, jis miegojo. Pamatęs atėjusiuosius, jis pakilo iš lovos ir pradėjo ją įžeidinėti, keikė necenzūriniais žodžiais. Tada A. D. jį kelis kartus pastūmė, nuo ko Ž. D. nugriuvo, pradėjo rėkti, nes susimušė. Niekas jo lazda nemušė, jis pats susimušė, kai griūdamas atsitrenkė į stalą ir lovos kampą. Vaikinas, kuris ėjo kartu su jais išsiaiškinti su Ž. D., sudavė jam ranka į veidą. Po to į butą atėjo A. Š. ir jie visi išėjo. Ji neprašė sūnaus A. D., kad jis sumuštų Ž. D. (1 t., b. l. 131–132, 139–140).

Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Ž. tarnybiniame pranešime dėl ryšių analizės nurodyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudoja R. D., o numerį (duomenys neskelbtini) – A. D.. Nustatyti tyrimui reikšmingi A. D. ryšiai: nuo 2017 m. balandžio 14 d. 18.19 val. iki 19.02 val. jis bendravo su A. Š. naudojamu tel. Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 22.42 val. iki 2017 m. balandžio 15 d. 0.35 val. su motina R. D.. Po Ž. D. sumušimo ryšiai A. D. telefonu atliekami tik nuo 02.06 val., palaikomi ryšiai su R. D. (1 t., b. l. 113–115).

Iš prokuroro 2017 m. spalio 4 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas R. D. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 135–136).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamųjų A. D. ir A. P. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamieji A. D. ir A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad 2017 m. balandžio 15 d. nakties metu jie svetimame bute tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį Ž. D., abu suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, o A. P. dar ir golfo lazda. Kaltinamųjų paaiškinimus patvirtina kiti bylos duomenys – nukentėjusiojo Ž. D., liudytojų J. Ž., A. Š., V. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie konfliktą. Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. D. aiškino, kad smūgius Ž. D. sudavė gindamas motiną, nes Ž. D. neva vadino ją įžeidžiančiais žodžiais ir buvo užsimojęs jai suduoti. Tačiau tiriant įrodymus teisme A. D. pripažino, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo provokuojantis, kaltinamasis pats pradėjo konfliktą, pirmas suduodamas smūgius Ž. D. į veidą ir krūtinę, o po to prie jo prisijungė ir A. P. ir jie dviese mušė nukentėjusįjį. Specialisto išvada patvirtina, kad Ž. D. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai galvoje, veide, abiejuose žastuose, dešinėje blauzdoje, nugaros abiejose pusėse, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimai. Padarytas sveikatos sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl abiejų kaltinamųjų bendrų smurtinių veiksmų, kaltinamieji mušė jį vienu metu. Kaltinamieji matė ir suprato vienas kito veiksmus, jiems pritarė, todėl abu yra atsakingi už atsiradusius padarinius. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų A. D. ir A. P. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamieji padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas smurtinis, įžūlus, padarytas naktį įsiveržiant į svetimą butą, naudojant fizinį smurtą kitų asmenų akivaizdoje. Nusikaltimo padariniai – sutrikdyta nukentėjusiojo Ž. D. sveikata, padaryti sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, dėl asmeninių paskatų. Kaltinamasis A. D. ėmėsi iniciatyvos atkeršyti Ž. D. už apkalbas, jis surado ir įtraukė į nusikaltimą bendrininką A. P.. Kaltinamasis A. D. pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam ir mušė jį rankomis, spardė kojomis. Kaltinamojo A. P. smurtiniai veiksmai taip pat buvo intensyvūs, jis ne tik mušė rankomis ir spardė kojomis, bet panaudojo ir golfo lazdą, ja smūgiavo nukentėjusiajam taip stipriai, kad lazda net sulūžo. Kaltinamieji A. D. ir A. P. nusikalto veikdami bendrininkų grupe, be to, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jiems nusikalsti, šios aplinkybės pripažįstamos abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamasis A. D. nusikalto būdamas neteistas, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes kaltę jis pripažino tik teisme, kai jau buvo surinkta pakankamai jį kaltinančių įrodymų, ir jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos teismas vertina kaip formalų, nenuoširdų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamojo A. D. vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, kad, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kaltinamajam tikslinga skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgus į tai, kad A. D. nėra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, jis dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 191), kritiškai vertina savo elgesį, žada keisti nuostatas ir laikytis įstatymų, teismas mano, kad bausmės tikslus dar galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Kaltinamasis A. P. iki nusikaltimo buvo teistas tris kartus, tačiau teismas įvertina tai, kad A. P. nuteistas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis, todėl šiuo atveju nusikaltimų recidyvo nėra (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. P. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino kaltę ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia. Tačiau vis tik A. P. sistemingai daro nusikalstamas veikas, yra teisiamas jau penktą kartą. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. kovo 6 d. jo atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas padarytas po Ž. D. sužalojimo. Ir nors nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. A. P. baustas administracinėmis nuobaudomis, pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą charakteristiką apibūdinamas neigiamai (2 t., b. l. 29–32, 50). Yra našlaitis, lankėsi sveikatos priežiūros įstaigoje dėl emocijų sutrikimo (2 t., b. l. 28). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat A. P. aktyvų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, tai, kad jis veikė tyčia, be jokios priežasties sužalojo visiškai jam nepažįstamą žmogų, teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam A. P. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Taikyti jam BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismo vertinimu, pagrindo nėra, nes A. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos jo vertybių orientacijos, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje nustatyta, kad A. P. padarė nusikaltimą iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmės subendrintinos, jas visiškai sudedant, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 63 straipsnio 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai atlikta pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamąjį įsakymą. A. P. atžvilgiu priimtas Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl bausmės nesubendrintinos, šis klausimas spręstinas vėliau BPK 347 straipsnio tvarka.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Ž. D. pareiškė civilinį ieškinį 2 000 Eur sumai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 40). Teisiamojo posėdžio metu Ž. D. patikslino, kad jis reikalauja atlyginti 500 Eur už jam padarytą turtinę žalą ir 1 500 Eur kompensacijos neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl sveikatos sužalojimo jam reikėjo gydytis, jis pirko vaistus, be to, turėjo kelionės išlaidų, nes dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų jam teko kelis kartus atvažiuoti į Alytų iš Vilniaus. Jis neišsaugojo bilietų ir kasos čekių, nes nežinojo, kad reikės pateikti įrodymus apie patirtas išlaidas. Neturtinę žalą sudaro jam sukeltas fizinis skausmas, kurį jis jautė ilgą laiką dėl lūžusių šonkaulių, taip pat jis patyrė didelį išgąstį, nes galvojo bus mirtinai sumuštas, tai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, jis pergyveno dėl savo sveikatos ateityje, buvo sumuštas draugės akivaizdoje, dėl to jautė pažeminimą.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų A. D. ir A. P. tyčinių nusikalstamų veiksmų atsirado žala nukentėjusiojo Ž. D. sveikatai, be to, nukentėjusysis patyrė išlaidas vaistams, kelionėms. Tarp kaltinamųjų neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos kilti kaltinamųjų civilinei deliktinei atsakomybei. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. dalyvavo tyrimo veiksmuose 2017 m. gegužės 10 d., liepos 31 d., spalio 10 d., tuo metu jis gydėsi Vilniuje esančiame Priklausomybių ligų centre, po to tęsė reabilitaciją bendruomenėje, jam teko atvykti į Alytų iš Vilniaus ir grįžti atgal. Nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo paaiškinimais, kad dėl padaryto sužalojimo jis ilgą laiką jautė fizinį skausmą, todėl jam teko pirkti ir naudoti analgetikus. Nors nukentėjusysis neišsaugojo minėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų (bilietų, čekių), tačiau nurodytos išlaidos, teismo vertinimu, buvo būtinos, todėl nukentėjusysis pagrįstai reikalauja jas atlyginti. Vis tik nesant objektyvių išlaidas patvirtinančių duomenų, teismas sprendžia, kad Ž. D. nurodyta 500 Eur suma neatitinka protingumo kriterijaus. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tuo remdamasis teismas nustato, kad 100 Eur suma šiuo atveju yra pakankama turtinei žalai (turėtoms išlaidoms) atlyginti. Spręsdamas dėl neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis Ž. D. dėl sveikatos sužalojimo neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepilnavertiškumo jausmą, baimę dėl sveikatos, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės. Tačiau nukentėjusiojo nurodyta 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, teismo vertinimu, yra neadekvati nusikaltimo pavojingumui ir atsiradusiems padariniams. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam Ž. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra duomenų apie sužalojimo liekamuosius reiškinius. Teismas atsižvelgia ir į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamųjų turtinę padėtį, taip pat į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal kurią neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusių kaltinamųjų interesų pusiausvyros, nustatytina 1 200 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų, nes žalą jie padarė bendrais veiksmais (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir per šešis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąsias priemones dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 12352580) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 7 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams 20 dienų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmę subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, jas visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. R. B. kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamąjį įsakymą.

Nustatyti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo Ž. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti Ž. D. iš A. D. ir A. P. solidariai 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai ir 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje Ž. D. ieškinį atmesti.

Kompaktinį diską Nr. 52-06-BT-114-17 su duomenimis apie elektroninius ryšius palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.