Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad 2001-11-22 atsakovas M. R. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 582 su AB Lietuvos žemės ūkio banku (dabar - AB DnB bankas, 1 t., 6-15 b.l.). Tą pačią dieną ieškovė D. S. (sutarties sudarymo metu ieškovės pavardė – Ramanauskienė), su tuo pačiu banku sudarė laidavimo sutartį Nr. 673, kurios 1.1. p., 2.1.1. p. įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, jeigu skolininkas M. R., už kurį laidavo ieškovė, neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles, t. y. savalaikiai negrąžins 31 350,00 Lt kreditą, už jį priskaičiuotas palūkanas, netesybas ar kitas kreditavimo sutartyje numatytas mokėtinas sumas bei nuostolių atlyginimą (1 t., 16-17 b.l.). Skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius minėtus įsipareigojimus ir dėl to gavus iš banko pareikalavimą, ieškovė įsipareigojo per penkias banko darbo dienas sumokėti visą skolininko įsiskolinimą bankui, apskaičiuotą tai dienai, kurią ji, kaip laiduotoja, įvykdys savo įsipareigojimą (laidavimo sutarties 2.1.3. p.). Banko naudai buvo nustatyta tuo metu ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka (1 t., 18-19 b.l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-06-30 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo numatyta, jog santuokoje įgytos prievolės pagal 2001-11-22 kredito sutartį tenka M. R., butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka D. R. nuosavybe (1 t., 20, 21 b.l.). Ieškovei sudarius naują santuoką, nuo 2008-06-05 jos pavardė – S. (1 t., 22 b.l.).

Ieškovės, banko atstovų paaiškinimais, juos patvirtinančiais banko įspėjamaisiais raštais atsakovui, banko pažyma nustatyta, kad M. R. netinkamai vykdė kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. grąžinti per mėnesį po 131,00 Lt kredito (kreditavimo sutarties 3.3.p.) bei kas ketvirtį iki to paties ketvirčio paskutinės banko darbo dienos mokėti palūkanas (kreditavimo sutarties 3.4. p.), nebendravo su kreditoriumi ir laiduotoja, neatsiliepinėjo į banko raginimus (1 t., 6-15, 121-129, 2 t., 3, 4 b.l.). Per visą kreditavimo laikotarpį nuo 2001 m. iki 2013 m. atsakovui buvo siųsti devyni įspėjimai. Kaip nurodė ieškovės ir banko atstovai analogiškus įspėjimus tiek raštu, tiek telefonu gaudavo ir ieškovė D. S.. Paskutiniuoju AB DnB banko 2013-04-11 raštu „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ ieškovė buvo įspėta, kad 2013-04-11 įsiskolinimas bankui yra 14 316,44 Lt, tame tarpe pradelsta dalis - 823,44 Lt, ir praėjus 10 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos bei neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, negrąžinus pradelstos paskolos bei nesumokėjus palūkanų ir delspinigių, bankas sekančią dieną, einančią po minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutrauks 2001-11-22 kreditavimo sutartį Nr. 582 ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir kito ieškovei priklausančio turto ir lėšų (1 t., 23, 129 b.l.). Kaip nurodė ieškovės atstovė, gavusi minėtą raštą „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ D. S. bandė susisiekti su M. R., tačiau pakalbėti nepavyko, bei kreipėsi į banką, kur jai buvo paaiškinta, kad M. R. ne kartą yra pradelsęs sumokėti kreditavimo sutartyje numatytas mokėtinas sumas, todėl yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti sutartį ir pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto. Pasibaigus 10 d. įspėjimo laikotarpiui ir skolininkui M. R. nesumokėjus skolos, ieškovė, siekdama, kad bankas nepradėtų priverstinio skolos išieškojimo iš bankui įkeisto, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2013-04-22 įvykdė prievolę kreditoriui AB DnB bankui už atsakovą M. R., t. y. sumokėjo bankui visą iki 2013-04-22 likusią nesumokėtą kredito ir palūkanų sumą - 14 642,98 Lt (14 316,44 Lt+294,06 Lt, 1 t., 24, 25, 94 b.l.). Ieškovei įvykdžius prievolę, jai buvo perduotas hipotekos lakštas (1 t., 27-31). Ieškovė reiškia ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.83 str. 3 d. pagrindu dėl savo sumokėtos sumos iš skolininko M. R. priteisimo.

Laiduotojo solidariosios pareigos įvykdymas.

Pagal CK 6.81 str. 1 d., skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas - laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Minėta, jog skolininkas M. R. netinkamai vykdė kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kaip nurodė banko atstovai, M. R. iš esmės nuolat vėluodavo grąžinti mėnesinę kredito dalį, neretai ir palūkanas, minėto 2013-04-11 rašto siuntimo laikotarpiu buvo nesumokėjęs kredito dalies už 2013 m. sausio – kovo mėn., pilnai nepadengęs palūkanų už 2012 m. IV ketvirtį bei nesumokėjęs palūkanų už 2013 m. I ketvirtį, atsakovo teiginys, jog 2013-02-19 jo sumokėti 500,00 Lt visiškai padengė įsiskolinimą už 2012 m. IV ketvirtį, paneigiamas banko pažyma bei banko atstovų paaiškinimais, tuo pačiu pažymint, jog minėtu teiginiu ir pats atsakovas patvirtino, kad jis vėlavo mokėti mėnesines kredito dalis bei palūkanas (1 t., 113 b.l., 2 t. 3, 4 b.l.). Kitas atsakovo argumentas, jog banko įspėjamuosius raštus jis laiko įprastais pranešimais apie mokėtinų ketvirtinių palūkanų dydį, be kurių jis negalėjo sužinoti mokėtinos sumos, vertintinas, kaip atsakovo siekis pateisinti kreditavimo sutarties pažeidimus, nes atsakovas, besiverčiantis advokato praktika, akivaizdu turi gebėjimų pasinaudoti elektronine bankininkyste, kuri, kaip pažymėjo banko atstovė J. G., yra prieinama visiems. Taip pat minėta, jog dėl skolininko M. R. netinkamai vykdomų įsipareigojimų atsakovui ir atitinkamai laiduotojai D. S. devynis kartus buvo siųsti banko įspėjamieji raštai, į kuriuos M. R. dažnu atveju nereaguodavo, dėl ko, kaip nurodė trečiojo asmens atstovai, banko darbuotojai buvo priversti atsakovo ieškoti telefonu ar per jo tėvus, ginčo kreditavimo sutarties administravimą perdavė vykdyti specialiam monitoringo skyriui, be to, bankas buvo privestas informuoti būsto paskolų draudimą (1 t., 139, 140 b.l.). Pagal kreditavimo sutarties, už kurios įvykdymą laidavo ieškovė, 4.3. p. aukščiau įvardintas įsipareigojimų nevykdymas laikytinas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, o tuo atveju, kai kredito gavėjas, prieš tai įspėtas, nepašalina sutarties sąlygų pažeidimo, bankas turi teisę, raštu įspėjęs kredito gavėją prieš 10 d., nutraukti sutartį ir/arba pareikalauti kredito gavėjo prieš sutartyje nustatytą terminą sugrąžinti kreditą, sumokėti palūkanas, delspinigius bei kitus mokėjimus pagal sutartį, ką pagrįstai, atmetant atsakovo priešingus argumentus, padarė bankas 2013-04-11 raštu, nes prieš tai 2013-02-08 įspėjimu banko reikalavimas nebuvo pilnai įvykdytas, įsiskolinimas pilnai nebuvo padengtas. Analizuojant 2013-04-11 rašte tiek atsakovui, tiek ieškovei pateiktą informaciją, akivaizdu, jog jame aiškiai įvardinta pradelsta įsiskolinimo bankui dalis yra 823,44 Lt ir būtent dėl jos nesumokėjimo galėjo būti siejamos banko nurodytos pasekmės – vienašališkas sutarties nutraukimas ir priverstinio skolos išieškojimo iš bankui įkeisto ir kito ieškovei priklausančio turto ir lėšų pradėjimas, tačiau ieškovė D. S., teismo nuomone, būdama rūpestinga ir atidžia laiduotoja, per visą kreditavimo laikotarpį gavusi devynis įspėjimus apie esminius kreditavimo sutarties pažeidimus, iš jų net 4 per 2012 m., atsakovui vengiant bendrauti su ja, gavusi 2013-04-11 raštą apie sutarties nutraukimą ir priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto, jos asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, po pokalbio su banko darbuotojais manydama, kad banko ketinimai yra realūs, ir siekdama išvengti buto praradimo bei papildomų nuostolių, sumokėjo visą 14 642,98 Lt įsiskolinimą bankui.