- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- 2-752-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00644-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Vacys Milkonas
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centro atstovei E. J.,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančioms institucijoms: (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centrui ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., kuriuo prašė nustatyti atsakovo (tėvo) A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K. tvarką nustatant vienerių metų pereinamąjį bendravimo su vaiku tvarkos laikotarpį, šį laikotarpį pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta ieškovės D. S. (K.) ir atsakovo A. K. santuoka bei patvirtinta ginčo šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.6 papunktyje nustatyta, kad šalys bendravimo su sūnumi M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nenustato, ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Ieškovė pažymi, kad apytiksliai nuo 2018 m. kovo mėnesio faktiškai nutrūkus ieškovės ir atsakovo santuokiniams ryšiams ieškovė viena augina ir rūpinasi šalių santuokoje gimusiu bendru sūnumi. Nors ieškovė nebuvo sudariusi jokių kliūčių tėvui (atsakovui) bendrauti su savo vaiku, atsakovas iširus jų šeimai visiškai nusišalino nuo bendravimo su vaiku, be kita ko ir nevykdė savo pareigos teikti vaikui išlaikymą dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo skolos priteisimo, o pasikeitus ir vaiko poreikiams, sąlygotiems itin sunkios ir blogėjančios vaiko sveikatos būklės, reikšti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovės pastebėjimu, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarus pakeisti sūnui M. K. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje 200,00 Eur priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, atsakovas pradėjo reikšti pageidavimą susitikti su sūnumi, ypatingai pradėjo domėtis ieškovės namuose vaikui sukurtomis gyvenimo sąlygomis ir ieškovės gebėjimu rūpintis vaiku. Ieškovė nė karto neprieštaravo atsakovo bendravimui su vaiku, tačiau dėl paties atsakovo elgesio, t. y. nebendraujant su vaiku daugiau nei ketverius metus, biologinio tėvo ir vaiko ryšys nutrūko. Atsakovas galimai vedinas asmeninių ambicijų, pasiduoda emocijoms ir visiškai neatsižvelgia į tai, kad atsakovui pageidaujant bendrauti su sūnumi, situacija yra itin komplikuota dėl vaiko kompleksinio (duomenys neskelbtini) susirgimo, raidos sutrikimo, dėl ko nenuspėjamas atsakovo elgesys įgyvendinant tėvo valdžią, neužtikrina vaiko gerovės. Tarp šalių kilus ginčui dėl atsakovo pageidaujamų susitikimų su vaiku, ieškovė, siekdama užtikrinti savo vaiko teises ir interesus, kreipiasi šiuo ieškiniu į teismą prašant nustatyti tėvo (atsakovo) su vaiku bendravimo tvarką.
Ieškovė supranta, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau pažymi, kad vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, vaikas tėvo neatpažįsta, jaučiasi nesaugiai, įsitempia, kadangi atsakovą mato, kaip svetimą asmenį. Kadangi atsakovas neturi nei žinių, įgūdžių, kaip rūpintis specialiųjų poreikių turinčių vaiku ir bendrauti su sūnumi, tėvo pageidaujami netikėti/siurpriziniai susitikimai pažeidžia vaiko saugią ir sveiką aplinką, trikdo vaiko įprastą režimą, vaikui kelia nerimą, o tai ne tik didina (duomenys neskelbtini) kilimo riziką, bet ir kelia grėsmę vaiko gyvybei. Sūnui diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sindromai, neminint sunkiai gydomos (duomenys neskelbtini), nustatytos lydinčios diagnozės: (duomenys neskelbtini). Vaikas yra visapusiškai priklausomas nuo slaugančio asmens, valgo trintą maistą, poreikius išreiškia emocijomis, jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai būti su vaiku, neturi, o iš aptartų kartu su ieškiniu teikiamų duomenų akivaizdu, kad vaiko sveikatos būklė, sūnaus spec. poreikiai šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi atveju yra objektyvus ir pakankamai svarus pagrindas nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Dėl vaiko raidos sutrikimo, itin reikšminga, kad atsakovo pastangos siekiant atkurti ryšį su vaiku būtų ne epizodinės, o su vaiku būtų bendraujama pastoviai, priešingu atveju, atsakovui pageidaujant neplanuotų ir retų susitikimų, vaikui bus sukuriamos stresinės sveikatai kenkiančios situacijos ir neabejotina, realiai atsakovo siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas ne tik, kad nebus pasiektas, bet ir bus pakenkta vaiko gerovei.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktais pranešimais (laikomais atsiliepimais) su ieškiniu nesutiko. Mano, kad vaiko lankymas turėtų vykti „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centre, nes sūnus ten praleidžia didžiąją gyvenimo dalį, jaučiasi saugus, aplinka nekelia streso, yra personalas, kuris suteiktų reikiamą pagalbą sutrikus sūnaus sveikatai, susitikimai šioje įstaigoje būtų kokybiškiausi. Ieškovės reikalavimas baigti gaivinimo kursus būtų naudingas, nes neturint praktikos, patirties gali netinkamai panaudoti įgytas žinias ir pakenkti sūnui. Dėl reikalavimo aprūpinti inventoriumi neįgaliam sūnui, jis negali įgyvendinti, pritaikyti patalpų, nes neturi nuosavo būsto. Reikalavimas jam nusipirkti įrangą, mano, yra siekis jog jis negalėtų matyti vaiko, nes neturi galimybių susipirkti reikalaujamos įrangos ir pritaikyti namus pagal ieškovės reikalavimus. Dėl to, kad galėtų pasiimti sūnų tėvo dienos, gimtadienio proga, ieškovė išreiškė reikalavimą, jog nedalyvautų kiti asmenys, jis turi dukrą, dėl to ją diskriminuotų. Atsižvelgiant į sūnaus sveikatos būklę, „(duomenys neskelbtini)“ įstaigos darbuotojų, atvejo vadybos darbuotojo nuomonę, pasimatymai turėtų vykti tik ugdymo įstaigoje.
Išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centro pateiktoje išvadoje nurodyta, kad M. K. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centrą lanko nuo (duomenys neskelbtini). Berniukas ugdomas (duomenys neskelbtini) lavinamojoje klasėje pagal individualizuotas bendrąsias programas, teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo, judesio korekcijos pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalba. Atliekamos reabilitacijos procedūros: kineziterapija, masažas, individualūs užsiėmimai baseine. M. supranta savo ir kitų emocijas, balsu, mimika, kūno judesiais išreiškia savo norus, poreikius, klausosi muzikos, pasakų su garsiniais signalais, orientuojasi aplinkoje, užduotis atlieka bendrų veiksmų pagalba, siekia akių kontakto, reiškia emocijas. Ugdytinis puikiai jaučiasi, klasėje, noriai ima įvairias ugdymo priemones, žaislus, juokiasi, būna linksmas. M. patinka žaisti, t. y. mesti ant žemės paduotą žaislą. Su pedagogais, reabilitacijos specialistais M. bendrauja noriai, reikšdamas geras emocijas (juoką), į visus užsiėmimus vyksta su gera nuotaika. Įstaigoje M. maitinamas pagal atskirą mamos ir įstaigos maitinimo organizavimo administratorės suderintą valgiaraštį. Maistas trinamas. Berniukas maitinamas 3 kartus per dieną. Kiekvieno maitinimo metu dalyvauja įstaigos bendrosios praktikos slaugytojas. Po kiekvieno maitinimo (3 kartus per dieną) M. girdomi gydytojo paskirti vaistai. Berniukas valgydamas sunkiai ryja, kartais maistą atpila. M. ugdymu rūpinasi mama D. S.. Į įstaigą M. atvedamas laiku, švarus, tvarkingai aprengtas. Vaiko nepriežiūros ar galimo smurto atvejų nepastebėta. Visomis ugdymo bei pagalbinės technikos priemonėmis berniukas aprūpintas. M. tėvas A. K. domisi sūnaus ugdymu, sveikata telefonu. Dažnai skambina į įstaigą ir teiraujasi, ar sūnus mokykloje, kaip jis jaučiasi, ar nieko jam netrūksta. A. K. 2 kartus buvo atvykęs aplankyti sūnaus M. K. į įstaigą (2022 metų pavasarį ir gruodžio mėn.). Pirmo susitikimo metu kartu dalyvavo klasės auklėtoja. Berniukui stresas nebuvo sukeltas. Paimtas ant rankų vaikas šypsojosi, juokėsi. Tėvas pažaidė, pakalbino vaiką, domėjosi kaip jam sekasi, atnešė dovanų įgarsintą knygutę ir su sūnumi ją vartė. Antro susitikimo metu dalyvavo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos vaikui tarnybos atstovas.
Išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pateiktoje išvadoje nurodyta, kad atvejo vadybos procesas D. S. atžvilgiu buvo inicijuotas nuo 2022 m. liepos 28 d. 2022 m. rugpjūčio 1 d. organizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio metu sudarytas pagalbos planas D. S. atvejui, numatytos pagalbos priemonės. Nemažėjamai konfliktinei situacijai tarp mažamečio M. K. tėvų, 2022 m. rugsėjo 2 d. organizuotas pakartotinis atvejo vadybos posėdis, kviečiant į posėdį ir vaiko tėvą A. K.. Posėdžio melu išklausytos tėvų ir specialistų nuomonės, priimtas sprendimas dėl tėvo bendravimo su sūnumi galimybių. Socialiniai darbuotojai teikia šeimai kompleksines socialines paslaugas, informuoja, konsultuoja įvairiais socialiniais klausimais, lankosi šeimoje pagal poreikį. Šeima gyvena nuosavame, dviejų kambarių su patogumais bute. Būstas švarus, tvarkingas, yra visi reikalingi baldai bei buities apyvokos daiktai. Socialiniai darbuotojai, lankydamiesi šeimoje, pastebi, kad vaikas būna aprengtas švariais, tinkančiais pagal sezoną rūbais. Namuose berniukas juda neįgaliam vaikui pritaikytos vaikštynės pagalba, su mama bendrauja rankos judesiais arba skleisdamas garsus. Lankantis šeimoje, socialiniai darbuotojai mato švelnų, rūpestingą mamos dėmesį sūnui: ji supranta kiekvieną berniuko judesį ir nedelsiant atliepia vaiko poreikius. (duomenys neskelbtini) turinčiam vaikui namuose sudarytos tinkamos sąlygos augti, ugdytis, suteiktos reikalingos techninės pagalbos priemonės berniuko poreikiams tenkinti. D. S. stengiasi suteikti vaikui kuo geresnes sveikatos stiprinimo, priežiūros bei ugdymo paslaugas ir tikina, kad vaiko situacija po truputį gerėja. Moteris teigia, kad teigiami vaiko pokyčiai reikalauja ir daug emocinių, fizinių pastangų bei finansinių išlaidų. D. S. pagalbos šeimai plane numatytus uždavinius vykdo, geranoriškai bendrauja, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, vykdo įsipareigojimus mažamečio sūnaus atžvilgiu. D. S. lanko psichologo konsultacijas, yra motyvuota, esant galimybei, dalyvauti ir pozityvios tėvystės, socialinių įgūdžių ugdymo bei stiprinimo programose bei seminaruose. Socialinių darbuotojų nuomone D. S. tinkamai rūpinasi savo mažamečiu sūnumi M. K.. Sunkią negalią turinčio sūnaus auginimas iš mamos pareikalauja didelių emocinių, fizinių pastangų bei finansinių iššūkių, tačiau moteris nepailstamai rūpinasi berniuku, skirdama jam visą įmanomą dėmesį bei pastangas. Atvejo vadybos proceso metu įvyko du vaiko M. K. susitikimai tėvu A. K.: 2022 m. rugsėjo 9 d. Socialinių paslaugų centro patalpose nuo 10.24 val. iki 10.46 val. Tėvas paėmęs sūnų ant rankų jį kalbino, bučiavo, M. šypsojosi. 10.32 val., pasak vaiko mamos, vaikui įvyko (duomenys neskelbtini) pasireiškęs sustingimu, žvilgsnio fiksavimo į viršų. Kitas susitikimas vyko 2022 m. gruodžio 30 d. „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centre nuo 14.37 val. iki 15.29 val. Tėvas atvežė sūnui (duomenys neskelbtini), su sūnumi žaidė, dainavo daineles. M. juokėsi, vartė knygelę. Daugiau A. K. nei į vaiko motiną D. S., nei į socialinius darbuotojus dėl susitikimo su sūnumi organizavimo nesikreipė.
Ieškovės D. S. atstovas advokato padėjėjas V. Milkonas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendravimo tvarka, kokios prašo nustatyti, labiausiai atitiktų vaiko interesus ir paties tėvo galimybę bendrauti ir palaikyti ryšį su vaiku, turint galimybę vienų metų laikotarpiu, įdedant daugiau pastangų ir bendradarbiavimo, ateityje tik suintensyvinti bendravimą su sūnumi. Iš atsakovo dėstomos pozicijos, galima daryti išvadą, kad jis iš dalies sutinka su ieškiniu. Jis patvirtina, kad bendravimas turi būti vykdomas „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centre. Atsakovas nesutinka su įrangos įsigijimu, bet įranga šiuo atveju yra būtina, atsižvelgiant į vaiko sveikatą ši įranga yra būtina, jeigu atsakovas norėtų su vaiku bendrauti savo namuose. Vaikas, kuriam reikia nustatyti bendravo tvarką, nėra įprastas vaikas, jis turi tam tikrų specialių poreikių. Dėl bendravimo tvarkos susidarė tokia situacija, kad tėvas neatsižvelgdamas į sūnaus būklę, nutraukęs su juo bendravimą, prieš kurį laiką buvo pradėjęs netikėtus vizitus, nepasitaręs nei su specialistais, nei informavęs mamos, kad ketina aplankyti sūnų. Tai labai atsiliepia vaiko sveikatai, dėl to buvo nuspręsta, kad būtų sudarytas normalus bendravimo grafikas, nustatyta bendravimo tvarka tėvui su sūnumi, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko sveikatą, kad jis būtų paruoštas, prižiūrimas specialistų, kad žinotų nustatytą grafiką, kad nebūtų siurpriziniai vizitai, kuriam niekas nebūtų pasiruošę. Būtų sudarytos pačiam atsakovui sąlygos bendrauti su vaiku, kad jis neprarastų su vaiku ryšio. Atsakovas pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, šia galimybe pasinaudojo tik vieną kartą. Jeigu atsakovas nuspręstų bendrauti su sūnumi, tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, kad žinotų tiek mama, tiek specialistai, kada ir kur bus rengiami susitikimai. Jeigu būtų nustatyta tokia tvarka, atsakovas turėtų tobulėti šioje srityje, reikėtų investuoti į tam tikrą inventorių, išklausyti kursus, užmegzti ryšį su vaiku. Patikslino lankymo valandos, kad penktadienį būtų nustatyta nuo 15 val. iki 16 val., t. y. vieną valandą paankstinant, kadangi ugdymo įstaigos specialistai nebūna iki 17 val. Pagal bendravimo tvarkos 4.19 punktą atsakovas bendravimo metu su sūnumi metu užtikrina nuolatinę ir nepertraukiamą vaiko priežiūrą, tai reiškia, kad jo gyvenamoje aplinkoje bendraujant su vaiku gali būti ir kitų asmenų, tačiau vaikas nebūtų paliekamas kitų asmenų priežiūrai, atsakovas būtų betarpiškai atsakingas už vaiko priežiūrą. Bus netgi geriau, kad kartu bus ir sesuo, vaikas ją matys ir gali atsirasti tarp jų ryšys. Įranga būtų reikalinga praėjus pereinamajam laikotarpiui. Atsakovas turi laiko daugiau nei metus tam pasiruošti, tam reikia kursus išklausyti ir įrangą turėti. Atsakovas turi atsižvelgti į vaiko poreikius ir turi tai namuose turėti, kad galėtų pilnavertiškai su sūnumi bendrauti ir nesukeltų jam jokio pavojaus.
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikui reikalinga įranga, nes jis pats neišsėdi, jam reikalinga atrama, dėl to reikalinga vaikiška maitinimo kėdutė, turi būti vaiko lovytė, kur jis pagal režimą turi miegoti pietų miego. Reikalinga technika maistui pasigaminti, ji ruošia maistą su garintuvu, nes vaikui negalima valgyti nei riebalų, nei kepto maisto. Technika yra minimali ir galima ją turėti. Ji vaikui naudotą kėdutę nusipirko už 100 Eur. Jeigu norės su vaiku savo būste bendrauti, be šios įrangos jis neišsiverstų. Suderino, kad pagalbos šeimai tarnybos darbuotojas atvyktų į ugdymo centrą dėl dalyvavimo atsakovui bendraujant su vaiku. Iki ieškinio pateikimo teismui, atsakovas tik vieną kartą bendravo su sūnumi.
Išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centro atstovė E. J. teismo posėdžio metu pateiktą išvadą palaikė. Pritarė ieškovės nuomonei, kad norint pasiimti vaiką į namus, atsakovas turi turėti visas technines pagalbos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys ieškovė D. S. ir atsakovas A. K. yra nepilnamečio vaiko M. K. tėvai. Iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo matyti, kad nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.6 papunktyje nustatyta, kad šalys bendravimo su sūnumi M. K. tvarkos nenustato, ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Byloje iš pateiktos viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) klinikų filialo Vaikų ligoninės 2022 m. gegužės 10 d. M. K. stacionaro epikrizės matyti, kad ginčo šalių sūnui nustatyta pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini), lydinčios diagnozės: (duomenys neskelbtini). Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) klinikų filialo Vaikų ligoninės 2019 m. lapkričio 13 d. stacionaro epikrizėje nurodyta, kad šalių sūnui diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sindromai, neminint sunkiai gydomos (duomenys neskelbtini), nustatytos lydinčios diagnozės: (duomenys neskelbtini).
Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) klinikų Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro Vaikų reabilitacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 30 d. Psichologinio vaiko įvertinime rekomenduota, pritaikyti aplinką ir mokymo priemones pagal vaiko poreikius (specialūs baldai, specialios priemonės, zona poilsiui), mokyti vaiką rasti aplinkoje kasdienio naudojimo daiktus ir atlikti manipuliacijas, skatinti tyrinėti, kuo įvairesnius aplinkoje esančius objektus, mokyti žaisti funkcinius žaidimus, veiką struktūruoti, mokyti laikytis taisyklių, pradėtą užduotį atlikti iki galo, taikyti paskatinimus, pagyrimus. (duomenys neskelbtini) miesto pedagoginės psichologinės tarnybos 2021 m. birželio 17 d. pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ginčo šalių sūnus emociškai teigiamai reaguoja į šeimos narių kalbinimą, yra emociškai labilus, (duomenys neskelbtini), pažįsta artimiausią aplinką, artimus žmones (šeimos narius), pedagogus (mokytojas), vaiko pažintiniai gebėjimai (duomenys neskelbtini) vaiko amžiaus, turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų, sūnui nustatyti (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) II teritorinio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), šalių vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini).
Ieškovė, vadovaudamasi vaiko interesais, kaip prioritetu šalių ginče, atsižvelgdama į sūnaus sveikatos būklę ir jo poreikius, prašė nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo A. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. K., nustatant vienerių metų pereinamąjį bendravimo su vaiku tvarkos laikotarpį, šį laikotarpį pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kurią: 1. Atsakovas pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu su sūnumi bendrauja du kartus per savaitę, t. y. pirmadienį ir penktadienį. Tėvo (atsakovo) ir sūnaus susitikimas vyksta pirmadieniais nuo 16 val. iki 17 val., (ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad penktadieniais susitikimai vyktų nuo 15 val. iki 16 val.). 2. Atsakovas pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu bendrauja su vaiku (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centro patalpose. 3. Pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu atsakovo bendravimas su vaiku vyksta kartu dalyvaujant vaiko motinai (ieškovei) ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos darbuotojui (atvejo vadybininkui ar socialiniam darbuotojui). Atsakovui draudžiama bendrauti su sūnumi atsakovui sergant užkrečiama liga. 4. Atsakovui pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu dėl objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, lankymasis ar artimo asmens lydėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, darbo funkcijų vykdymas išvykstant į komandiruotę užsienio šalyje, kitos aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovo valios) negalint bendrauti su vaiku nustatytą darbo dieną, atsakovas raštu/susižinojimo priemonėmis pateikia ieškovei dokumentą, įrodantį atsakovo negalėjimą susitikti su vaiku ir ne vėliau, kaip prieš tris darbo dienas iki nustatyto tėvo ir sūnaus susitikimo raštu/susižinojimo priemonėmis su ieškove ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos darbuotoju (atvejo vadybininku ar socialiniu darbuotoju) suderina kitą susitikimo su vaiku darbo dieną ir laiką, užtikrinant, kad atsakovo ir sūnaus susitikimo (bendravimo) trukmė bus 1 valanda. Atsakovo ir vaiko susitikimas vyks popamokinės veiklos metu, tokiu būdu užtikrinant vaiko dalyvavimą ugdymo veiklose ir reabilitacijos procedūrose pagal vaiko individualaus ugdymo planą. Atsakovas apie suderintą susitikimo su vaiku kitą dieną ir laiką ne vėliau, kaip prieš tris darbo dienas iki nustatyto tėvo ir sūnaus susitikimo raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centrą. 5. Atsakovas pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu vykdo atvejo vadybos individualios kompleksinės pagalbos, teikiamos skyrium gyvenančiam neįgalaus nepilnamečio vaiko tėvui (atsakovui), planą, su atsakovu dirbant atvejo vadybininko sudarytai specialistų grupei: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologines, socialines paslaugas savivaldybėje teikiančių įstaigų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko poreikius užtikrinant sūnaus fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tėvo ir vaiko bendravime nedalyvaujant ieškovei, tretiesiems asmenims. Atsakovas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ieškovei raštu/susižinojimo priemonėmis pateikia dokumentą, patvirtinantį atvejo vadybos plano tinkamą įvykdymą. 6. Atsakovas pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu dalyvauja praktiniuose vaikų pirmosios pagalbos ar vaikų gaivinimo kursuose tikslu įgyti pirmosios pagalbos vaikui teikimo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių užtikrinant sūnaus fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tėvo ir vaiko bendravime nedalyvaujant ieškovei, tretiesiems asmenims. Atsakovas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ieškovei raštu/susižinojimo priemonėmis pateikia vaikų pirmosios pagalbos ar vaikų gaivinimo kursų pažymėjimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį šių kursų baigimą. 7. Atsakovas pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu užtikrina aplinkos, kurioje vyks bendravimas su vaiku nedalyvaujant ieškovei, tretiesiems asmenims, pritaikymą pagal vaiko poreikius: įsigyja maitinimo kėdutę, lovytę, vaikštynę, spec. kėdutę maudymui (nuprausimui), vežimą, automobilinę kėdutę ir vaikų higienos priemones. Atsakovas raštu/susižinojimo priemonėmis ieškovei pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos yra pritaikytos vaiko poreikiams. 8. Pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu vaikui susirgus, ieškovei įvertinus vaiko sveikatos būklę ir reikalingą būtiną priežiūrą, ar vaikui akivaizdžiai išreiškus neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. nenorą susitikti su tėvu (tampa irzlus, verksmingas, nesišypso, įsitempia, nepaleidžia mamos, nesileidžia būti įsodinamas į transporto priemonę ir esant panašioms pykčio, baimės ir kitoms neigiamoms emocijoms) ir dėl to vaikui negalint bendrauti su tėvu, vaiko hospitalizacijos, reabilitacinio gydymo metu atsakovas susitikimo su vaiku galimybės netenka. Atsakovui prarasta bendravimo su vaiku diena kita nekompensuojama. Ieškovė nedelsdama raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja atsakovą apie šiame punkte atsiradusias ir išnykusias aplinkybes. 9. Atsakovui pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu praleidus 20 procentų ir daugiau nustatytų susitikimų su vaiku dienų, išskyrus kai atsakovas susitikimo su vaiku galimybės netenka vaikui susirgus, ieškovei įvertinus vaiko sveikatos būklę ir reikalingą būtiną priežiūrą, ar vaikui akivaizdžiai išreiškus neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. nenorą susitikti su tėvu (tampa irzlus, verksmingas, nesišypso, įsitempia, nepaleidžia mamos, nesileidžia būti įsodinamas į transporto priemonę ir esant panašioms pykčio, baimės ir kitoms neigiamoms emocijoms) ir dėl to vaikui negalint bendrauti su tėvu, vaiko hospitalizacijos, reabilitacinio gydymo metu, pereinamasis laikotarpis pratęsiamas praleistų susitikimų dienų skaičiumi, šias dienas išdėstant laikantis nustatyto atsakovo bendravimo su sūnumi periodiškumo du kartus per savaitę darbo dienomis. 10. Atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos pereinamasis laikotarpis jų tarpusavio emociniams ryšiams atkurti pasibaigia atsakovui tinkamai įvykdžius bendravimo tvarką ir ieškovei raštu/susižinojimo priemonėmis pateikus atsakovo bendravimą su sūnumi stebėjusio atvejo vadybos šeimos psichologo išvadą dėl atsakovo ir sūnaus emocinio ryšio atkūrimo. Pasibaigus pereinamajam vienerių metų laikotarpiui, 11. atsakovas su sūnumi bendrauja du kartus per savaitę, t. y. pirmadienį ir penktadienį. Tėvo (atsakovo) ir sūnaus susitikimas vyksta nuo 17 val. iki 19.30 val. vaiką pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytos vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytą vietą. 12. Atsakovas du kartus per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) šeštadienį nuo 8 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 8 val. iki 18 val. be galimybės vaiką pasilikti nakvynei, pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytos vietos ir grąžina vaiką motinai į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytą vietą. 13. Atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvienais metais šv. Kalėdų ir šv. Velykų vieną dieną nuo 9 val. iki 19 val., konkrečią šventinę dieną raštu/susižinojimo priemonėmis suderinęs ne vėliau kaip prieš tris dienas iki šventinės dienos su ieškove, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, kitos su ieškove raštu/susižinojimo priemonėmis sutartos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą, ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytą vietą. Jeigu šv. Kalėdų ir (ar) šv. Velykų diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų ieškovės ir vaiko bendravimui, motina savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarasta savaitgalio diena kita nekompensuojama. 14. Kiekvienais metais atsakovas su vaiku praleidžia Tėvo dieną. Jeigu Tėvo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų ieškovės ir vaiko bendravimui, motina savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarasta savaitgalio diena kita nekompensuojama. Tėvas Tėvo dieną su vaiku bendrauja nuo 9 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą, ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytą vietą. 15. Kiekvienais metais atsakovas su vaiku praleidžia tėvo gimimo dieną. Jeigu tėvo gimimo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų ieškovės ir vaiko bendravimui, motina savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarasta savaitgalio diena kita nekompensuojama. Tėvas savo gimimo dieną su vaiku bendrauja nuo 9 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą, ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytą vietą. 16. Poriniais metais tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną. Metais, kuriais vaiko gimimo diena bus savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarasta savaitgalio diena kita nekompensuojama. Jeigu vaiko gimimo diena būna savaitgalį, tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos 9 val. ir grąžina vaiką į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 19 val. Jeigu vaiko gimtadienis būna darbo dieną, tėvo ir vaiko susitikimas perkeliamas į artimiausio savaitgalio dieną. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalys turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas raštu/susižinojimo priemonėmis. 17. Atsakovui dėl objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, lankymasis ar artimo asmens lydėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, darbo funkcijų vykdymas išvykstant į komandiruotę užsienio šalyje, kitos aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovo valios) negalint bendrauti su vaiku nustatytą dieną, atsakovas nedelsdamas ir ne vėliau, kaip prieš vieną dieną iki susitikimo dienos, raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja ieškovę ir pateikia ieškovei dokumentą, įrodantį atsakovo negalėjimą susitikti su vaiku pagal nustatytą tvarką. Atsakovas nedelsdamas raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja ieškovę apie negalėjimo susitikti su vaiku išnykusias aplinkybes ir su ieškove suderina kitą susitikimo su vaiku dieną ir laiką, užtikrinant tėvo pastovų ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Jei atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaiku darbo dieną, išnykus tėvo negalėjimo susitikti su vaiku aplinkybėms, tėvo ir vaiko susitikimas perkeliamas į kitą artimiausią su ieškove raštu/susižinojimo priemonėmis suderintą darbo dieną, laikantis darbo dienos bendravimo laiko režimo. Jei atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaiku savaitgalio dieną, išnykus tėvo negalėjimo susitikti su vaiku aplinkybėms, tėvo ir vaiko susitikimas perkeliamas į kitą artimiausią su ieškove raštu/susižinojimo priemonėmis suderintą savaitgalio dieną, laikantis savaitgalio dienos bendravimo laiko režimo. Jei atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaiku šventinę dieną, išnykus tėvo negalėjimo susitikti su vaiku aplinkybėms, tėvo ir vaiko susitikimas perkeliamas į kitą artimiausią su ieškove raštu/susižinojimo priemonėmis suderintą tų pačių metų šventinę dieną, nesant galimybės - į kitą artimiausią su ieškove raštu/susižinojimo priemonėmis suderintą savaitgalio dieną, laikantis tos dienos rūšies bendravimo laiko režimo. 18. Pasibaigus pereinamajam vienerių metų laikotarpiui atsakovas su sūnumi bendrauja savarankiškai, t. y. nedalyvaujant ieškovei ir kitiems tretiesiems asmenims, atsakovo parinktoje vaikui saugioje aplinkoje. Atsakovui draudžiama bendrauti su sūnumi atsakovui sergant užkrečiama liga, būnant aplinkoje, kai matyti, kad šioje aplinkoje yra užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys. Atsakovas raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja ieškovę apie vaiko buvimo vietą (nurodo adresą) ir užtikrina atsakovo pasiekiamumą mobiliojo ryšio priemonėmis jo ir vaiko bendravimo metu. 19. Atsakovas bendravimo su sūnumi metu užtikrina nuolatinę ir nepertraukiamą vaiko priežiūrą pagal ieškovės sudarytą ir atsakovui pateiktą vaiko dienos režimo planą ir vaiko priežiūros reikalavimus. Atsakovo ir vaiko bendravime dalyvauja tik vaiko tėvas ir vaikas. Vaikas negali būti paliekamas trečiųjų asmenų priežiūrai. 20. Vaikui susirgus, ieškovei įvertinus vaiko sveikatos būklę ir reikalingą būtiną priežiūrą, ar vaikui akivaizdžiai išreiškus neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. nenorą susitikti su tėvu (tampa irzlus, verksmingas, nesišypso, įsitempia, nepaleidžia mamos, nesileidžia būti įsodinamas į transporto priemonę ir esant panašioms pykčio, baimės ir kitoms neigiamoms emocijoms) ir dėl to vaikui negalint bendrauti su tėvu, vaiko hospitalizacijos, reabilitacinio gydymo metu atsakovas susitikimo su vaiku galimybės netenka. Atsakovui prarasta bendravimo su vaiku diena kita nekompensuojama. Ieškovė nedelsdama raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja atsakovą apie šiame punkte atsiradusias ir išnykusias aplinkybes. 21. Kiekvienais metais ieškovė su vaiku praleidžia Motinos dieną. Jeigu Motinos diena būna savaitgalį kuris pagal eilę priklausytų atsakovo ir vaiko bendravimui, atsakovas susitikimo galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. 22. Kiekvienais metais ieškovė su vaiku praleidžia motinos gimimo dieną. Jeigu ieškovės gimimo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų atsakovo ir vaiko bendravimui, atsakovas savaitgalio praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. 23. Likusiomis dienomis su vaiku bendrauja ir jo auklėjime dalyvauja ieškovė. 24. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai atsakovas turi teisę nekliudomai lankyti vaiką jo ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, lankymo laiką raštu/susižinojimo priemonėmis suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki apsilankymo. 25. Ieškovė ir atsakovas esant būtinybei informuoja vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius, esminį sveikatos būklės pokytį ir sudaro galimybes vienas kitam dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose (ugdymo įstaigos šventėse, kuriuose dalyvauja vaikas). 26. Ieškovė ir atsakovas nedelsiant raštu informuoja vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų pasikeitimą.
Ieškovė nurodė, kad atsakovui pageidaujant bendrauti su sūnumi, situacija yra komplikuota dėl vaiko (duomenys neskelbtini) sutrikimo, dėl ko nenuspėjamas atsakovo elgesys įgyvendinant tėvo valdžią, neužtikrina vaiko gerovės, nes vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs. Atsakovas neturi nei žinių, nei įgūdžių, kaip rūpintis (duomenys neskelbtini) vaiku ir bendrauti su sūnumi, tėvo netikėti susitikimai pažeidžia vaiko saugią ir sveiką aplinką, trikdo vaiko įprastą režimą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvas neatsižvelgdamas į sūnaus būklę, nutraukęs su juo bendravimą, prieš kurį laiką buvo pradėjęs netikėtus vizitus, nepasitaręs nei su specialistais, nei informavęs mamos, kad ketina aplankyti sūnų. Tai labai atsiliepia vaiko sveikatai, dėl to buvo nuspręsta, kad būtų sudarytas normalus bendravimo grafikas, nustatyta bendravimo tvarka tėvui su sūnumi, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko sveikatą.
(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centro pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaiko tėvas A. K. domisi sūnaus ugdymu, sveikata. Dažnai skambina į įstaigą ir teiraujasi ar sūnus mokykloje, kaip jis jaučiasi, ar nieko jam netrūksta. A. K. 2 kartus buvo atvykęs aplankyti sūnaus M. K. į įstaigą. Pirmo susitikimo metu kartu dalyvavo klasės auklėtoja, berniukui stresas nebuvo sukeltas. Paimtas ant rankų vaikas šypsojosi, juokėsi. Tėvas pažaidė, pakalbino vaiką, domėjosi kaip jam sekasi. Antro susitikimo metu dalyvavo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos vaikui tarnybos atstovas. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro išvadoje nurodyta, kad įvyko du vaiko M. K. susitikimai tėvu A. K.: 2022 m. rugsėjo 9 d. Socialinių paslaugų centro patalpose nuo 10.24 val. iki 10.46 val. tėvas paėmęs sūnų ant rankų jį kalbino, bučiavo, M. šypsojosi. Kitas susitikimas vyko 2022 m. gruodžio 30 d. „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centre nuo 14.37 val. iki 15.29 val., tėvas atvežė sūnui (duomenys neskelbtini), su sūnumi žaidė, dainavo daineles. M. juokėsi, vartė knygelę.
Atsakovas su ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka sutiko tik iš dalies. Nurodė, kad vaiko lankymas turėtų vykti „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centre, nes sūnus ten praleidžia didžiąją gyvenimo dalį, jaučiasi saugus, aplinka nekelia streso, yra personalas kuris suteiktų reikiamą pagalbą sutrikus sūnaus sveikatai, susitikimai šioje įstaigoje būtų kokybiškiausi. Ieškovė prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 2 punktu prašo nustatyti, kad atsakovas pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu bendrautų su vaiku (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centro patalpose, bendravimas su vaiku vyksta kartu dalyvaujant vaiko motinai (ieškovei) ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos darbuotojui (3 punktas), o 18 punktu pasibaigus pereinamajam vienerių metų laikotarpiui atsakovas su sūnumi bendrauja savarankiškai, t. y. nedalyvaujant ieškovei ir kitiems tretiesiems asmenims, atsakovo parinktoje vaikui saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovo siūloma nustatyti vaiko bendravimo vieta, iš esmės atitinka ieškovės siūlomą nustatyti bendravimo vietą, nes ir pasibaigus pereinamajam vienerių metų laikotarpiui atsakovui neapribojamos galimybės su sūnumi bendrauti atsakovo parinktoje vaikui saugioje aplinkoje.
Atsakovas sutiko su prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 6 punktu, jog pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu dalyvautų praktiniuose vaikų pirmosios pagalbos ar vaikų gaivinimo kursuose, nurodydamas, kad kursai bus naudingi, nes neturint praktikos, patirties gali pakenkti sūnui. Atsakovas nesutiko su bendravimo tvarkos 7 punkte reiškiamu reikalavimu, - įsigyti inventorių neįgaliam sūnui. Tiek ieškovė, tiek ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, šią įrangą būtina turėti, jeigu atsakovas norėtų su vaiku bendrauti savo namuose. Išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centro teismo posėdžio metu patvirtino, kad norint pasiimti vaiką į namus, atsakovas turi turėti visas technines pagalbos priemones. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko sveikatos būklę, sprendžia, kad bendravimo tvarkos 7 punkte nurodyta įranga, kurią atsakovas privalo įsigyti, yra būtina ir ją privaloma atsakovui turėti, siekiant su vaiku bendrauti savo gyvenamojoje vietoje. Pastebėtina, kad ieškovės išvardyta įranga (maitinimo kėdutė, vaikštynė, automobilinė kėdutė ir kt.), nėra stacionarūs įrenginiai, todėl, teismo vertinimu, gali būti naudojami ir atsakovui gyvenant jam nuosavybės teise nepriklausančiame būste, nesant būtinybės juos kažkaip specialiai būste įrengti, sumontuoti (galimai darant poveikį būsto konstrukcijoms (sienoms, luboms, grindims) ar pan.).
Atsakovas išreiškė nesutikimą su ieškovės reikalavimu, jog bendravime su vaiku nedalyvautų kiti asmenys, nes jis turi dukrą, dėl to ją diskriminuotų. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad pagal bendravimo tvarkos 19 punktą atsakovas bendravimo metu su sūnumi metu užtikrina nuolatinę ir nepertraukiamą vaiko priežiūrą, nurodydamas, kad jo gyvenamoje aplinkoje bendraujant su vaiku gali būti ir kitų asmenų, tačiau vaikas nebūtų paliekamas kitų asmenų priežiūrai, atsakovas būtų betarpiškai atsakingas už vaiko priežiūrą. Atsižvelgiant į tai tikslintina ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 19 punkto sąlyga, nurodant, jog „atsakovui bendraujant su sūnumi jo gyvenamoje ar parinktoje aplinkoje, vaikas negali būti paliekamas kitų asmenų priežiūrai, už vaiko priežiūrą atsakingas tik atsakovas.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, šalių nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, specifinius jo priežiūros poreikius, nesant duomenų apie artimą atsakovo ryšį su vaiku, jo gebėjimus, reikiamus įgūdžius vaiku savarankiškai pasirūpinti be kitų asmenų (specialistų) pagalbos, ieškovės ieškinys tenkinamas, nustatoma skyriumi gyvenančio tėvo A. K. ir nepilnamečio vaiko M. K. bendravimo tvarka.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatytą laikiną atsakovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K. tvarką, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė įrodymus, jog byloje turėjo 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 50 Eur už mediacijos vykdymą ir 1000 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Įvertinus bylos sudėtingumą (posėdžių, procesinių dokumentų skaičių), bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – maksimalūs dydžiai), todėl ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos 1050 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Mokėtinas žyminis mokestis, kurios sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, sudaro 105 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 33,20 Eur.
Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo valstybei priteisiama: 105 Eur žyminio mokesčio ir 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų pereinamąjį bendravimo su vaiku tvarkos laikotarpį, šį laikotarpį pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kurią:
1. Atsakovas pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu su sūnumi bendrauja du kartus per savaitę, t. y. pirmadienį ir penktadienį. Tėvo (atsakovo) ir sūnaus susitikimas vyksta pirmadieniais nuo 16 val. iki 17 val., penktadieniais nuo 15 val. iki 16 val.
2. Atsakovas pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu bendrauja su vaiku (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centro patalpose.
3. Pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu atsakovo bendravimas su vaiku vyksta kartu dalyvaujant vaiko motinai (ieškovei) ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos darbuotojui (atvejo vadybininkui ar socialiniam darbuotojui). Atsakovui draudžiama bendrauti su sūnumi atsakovui sergant užkrečiama liga.
4. Atsakovui pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu dėl objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, lankymasis ar artimo asmens lydėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, darbo funkcijų vykdymas išvykstant į komandiruotę užsienio šalyje, kitos aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovo valios) negalint bendrauti su vaiku nustatytą darbo dieną, atsakovas raštu/susižinojimo priemonėmis pateikia ieškovei dokumentą, įrodantį atsakovo negalėjimą susitikti su vaiku ir ne vėliau, kaip prieš tris darbo dienas iki nustatyto tėvo ir sūnaus susitikimo raštu/susižinojimo priemonėmis su ieškove ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos darbuotoju (atvejo vadybininku ar socialiniu darbuotoju) suderina kitą susitikimo su vaiku darbo dieną ir laiką, užtikrinant, kad atsakovo ir sūnaus susitikimo (bendravimo) trukmė bus 1 valanda. Atsakovo ir vaiko susitikimas vyks popamokinės veiklos metu, tokiu būdu užtikrinant vaiko dalyvavimą ugdymo veiklose ir reabilitacijos procedūrose pagal vaiko individualaus ugdymo planą. Atsakovas apie suderintą susitikimo su vaiku kitą dieną ir laiką ne vėliau, kaip prieš tris darbo dienas iki nustatyto tėvo ir sūnaus susitikimo raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo centrą.
5. Atsakovas pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu vykdo atvejo vadybos individualios kompleksinės pagalbos, teikiamos skyrium gyvenančiam neįgalaus nepilnamečio vaiko tėvui (atsakovui), planą, su atsakovu dirbant atvejo vadybininko sudarytai specialistų grupei: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologines, socialines paslaugas savivaldybėje teikiančių įstaigų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko poreikius užtikrinant sūnaus fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tėvo ir vaiko bendravime nedalyvaujant ieškovei, tretiesiems asmenims. Atsakovas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ieškovei raštu/susižinojimo priemonėmis pateikia dokumentą, patvirtinantį atvejo vadybos plano tinkamą įvykdymą.
6. Atsakovas pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu dalyvauja praktiniuose vaikų pirmosios pagalbos ar vaikų gaivinimo kursuose tikslu įgyti pirmosios pagalbos vaikui teikimo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių užtikrinant sūnaus fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tėvo ir vaiko bendravime nedalyvaujant ieškovei, tretiesiems asmenims. Atsakovas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ieškovei raštu/susižinojimo priemonėmis pateikia vaikų pirmosios pagalbos ar vaikų gaivinimo kursų pažymėjimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį šių kursų baigimą.
7. Atsakovas pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu užtikrina aplinkos, kurioje vyks bendravimas su vaiku nedalyvaujant ieškovei, tretiesiems asmenims, pritaikymą pagal vaiko poreikius: įsigyja maitinimo kėdutę, lovytę, vaikštynę, spec. kėdutę maudymui (nuprausimui), vežimą, automobilinę kėdutę ir vaikų higienos priemones. Atsakovas raštu/susižinojimo priemonėmis ieškovei pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos yra pritaikytos vaiko poreikiams.
8. Pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu vaikui susirgus, ieškovei įvertinus vaiko sveikatos būklę ir reikalingą būtiną priežiūrą, ar vaikui akivaizdžiai išreiškus neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. nenorą susitikti su tėvu (tampa irzlus, verksmingas, nesišypso, įsitempia, nepaleidžia mamos, nesileidžia būti įsodinamas į transporto priemonę ir esant panašioms pykčio, baimės ir kitoms neigiamoms emocijoms) ir dėl to vaikui negalint bendrauti su tėvu, vaiko hospitalizacijos, reabilitacinio gydymo metu atsakovas susitikimo su vaiku galimybės netenka. Atsakovui prarasta bendravimo su vaiku diena kita nekompensuojama. Ieškovė nedelsdama raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja atsakovą apie šiame punkte atsiradusias ir išnykusias aplinkybes.
9. Atsakovui pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu praleidus 20 procentų ir daugiau nustatytų susitikimų su vaiku dienų, išskyrus kai atsakovas susitikimo su vaiku galimybės netenka vaikui susirgus, ieškovei įvertinus vaiko sveikatos būklę ir reikalingą būtiną priežiūrą, ar vaikui akivaizdžiai išreiškus neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. nenorą susitikti su tėvu (tampa irzlus, verksmingas, nesišypso, įsitempia, nepaleidžia mamos, nesileidžia būti įsodinamas į transporto priemonę ir esant panašioms pykčio, baimės ir kitoms neigiamoms emocijoms) ir dėl to vaikui negalint bendrauti su tėvu, vaiko hospitalizacijos, reabilitacinio gydymo metu, pereinamasis laikotarpis pratęsiamas praleistų susitikimų dienų skaičiumi, šias dienas išdėstant laikantis nustatyto atsakovo bendravimo su sūnumi periodiškumo du kartus per savaitę darbo dienomis.
10. Atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos pereinamasis laikotarpis jų tarpusavio emociniams ryšiams atkurti pasibaigia atsakovui tinkamai įvykdžius bendravimo tvarką ir ieškovei raštu/susižinojimo priemonėmis pateikus atsakovo bendravimą su sūnumi stebėjusio atvejo vadybos šeimos psichologo išvadą dėl atsakovo ir sūnaus emocinio ryšio atkūrimo.
11. Pasibaigus pereinamajam vienerių metų laikotarpiui, atsakovas su sūnumi bendrauja du kartus per savaitę, t. y. pirmadienį ir penktadienį. Tėvo (atsakovo) ir sūnaus susitikimas vyksta nuo 17 val. iki 19.30 val. vaiką pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytos vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytą vietą.
12. Atsakovas du kartus per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) šeštadienį nuo 8 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 8 val. iki 18 val. be galimybės vaiką pasilikti nakvynei, pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytos vietos ir grąžina vaiką motinai į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytą vietą.
13. Atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvienais metais šv. Kalėdų ir šv. Velykų vieną dieną nuo 9 val. iki 19 val., konkrečią šventinę dieną raštu/susižinojimo priemonėmis suderinęs ne vėliau kaip prieš tris dienas iki šventinės dienos su ieškove, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, kitos su ieškove raštu/susižinojimo priemonėmis sutartos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą, ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytą vietą. Jeigu šv. Kalėdų ir (ar) šv. Velykų diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų ieškovės ir vaiko bendravimui, motina savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarasta savaitgalio diena kita nekompensuojama.
14. Kiekvienais metais atsakovas su vaiku praleidžia Tėvo dieną. Jeigu Tėvo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų ieškovės ir vaiko bendravimui, motina savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarasta savaitgalio diena kita nekompensuojama. Tėvas Tėvo dieną su vaiku bendrauja nuo 9 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą, ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytą vietą.
15. Kiekvienais metais atsakovas su vaiku praleidžia tėvo gimimo dieną. Jeigu tėvo gimimo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų ieškovės ir vaiko bendravimui, motina savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarasta savaitgalio diena kita nekompensuojama. Tėvas savo gimimo dieną su vaiku bendrauja nuo 9 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą, ieškovės raštu/susižinojimo priemonėmis nurodytą vietą.
16. Poriniais metais tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną. Metais, kuriais vaiko gimimo diena bus savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarasta savaitgalio diena kita nekompensuojama. Jeigu vaiko gimimo diena būna savaitgalį, tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos 9 val. ir grąžina vaiką į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 19 val. Jeigu vaiko gimtadienis būna darbo dieną, tėvo ir vaiko susitikimas perkeliamas į artimiausio savaitgalio dieną. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalys turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas raštu/susižinojimo priemonėmis.
17. Atsakovui dėl objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, lankymasis ar artimo asmens lydėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, darbo funkcijų vykdymas išvykstant į komandiruotę užsienio šalyje, kitos aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovo valios) negalint bendrauti su vaiku nustatytą dieną, atsakovas nedelsdamas ir ne vėliau, kaip prieš vieną dieną iki susitikimo dienos, raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja ieškovę ir pateikia ieškovei dokumentą, įrodantį atsakovo negalėjimą susitikti su vaiku pagal nustatytą tvarką. Atsakovas nedelsdamas raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja ieškovę apie negalėjimo susitikti su vaiku išnykusias aplinkybes ir su ieškove suderina kitą susitikimo su vaiku dieną ir laiką, užtikrinant tėvo pastovų ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Jei atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaiku darbo dieną, išnykus tėvo negalėjimo susitikti su vaiku aplinkybėms, tėvo ir vaiko susitikimas perkeliamas į kitą artimiausią su ieškove raštu/susižinojimo priemonėmis suderintą darbo dieną, laikantis darbo dienos bendravimo laiko režimo. Jei atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaiku savaitgalio dieną, išnykus tėvo negalėjimo susitikti su vaiku aplinkybėms, tėvo ir vaiko susitikimas perkeliamas į kitą artimiausią su ieškove raštu/susižinojimo priemonėmis suderintą savaitgalio dieną, laikantis savaitgalio dienos bendravimo laiko režimo. Jei atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaiku šventinę dieną, išnykus tėvo negalėjimo susitikti su vaiku aplinkybėms, tėvo ir vaiko susitikimas perkeliamas į kitą artimiausią su ieškove raštu/susižinojimo priemonėmis suderintą tų pačių metų šventinę dieną, nesant galimybės - į kitą artimiausią su ieškove raštu/susižinojimo priemonėmis suderintą savaitgalio dieną, laikantis tos dienos rūšies bendravimo laiko režimo.
18. Pasibaigus pereinamajam vienerių metų laikotarpiui atsakovas su sūnumi bendrauja savarankiškai, t. y. nedalyvaujant ieškovei ir kitiems tretiesiems asmenims, atsakovo parinktoje vaikui saugioje aplinkoje. Atsakovui draudžiama bendrauti su sūnumi atsakovui sergant užkrečiama liga, būnant aplinkoje, kai matyti, kad šioje aplinkoje yra užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys. Atsakovas raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja ieškovę apie vaiko buvimo vietą (nurodo adresą) ir užtikrina atsakovo pasiekiamumą mobiliojo ryšio priemonėmis jo ir vaiko bendravimo metu.
19. Atsakovas bendravimo su sūnumi metu užtikrina nuolatinę ir nepertraukiamą vaiko priežiūrą pagal ieškovės sudarytą ir atsakovui pateiktą vaiko dienos režimo planą ir vaiko priežiūros reikalavimus. Vaikas negali būti paliekamas trečiųjų asmenų priežiūrai.
20. Vaikui susirgus, ieškovei įvertinus vaiko sveikatos būklę ir reikalingą būtiną priežiūrą, ar vaikui akivaizdžiai išreiškus neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. nenorą susitikti su tėvu (tampa irzlus, verksmingas, nesišypso, įsitempia, nepaleidžia mamos, nesileidžia būti įsodinamas į transporto priemonę ir esant panašioms pykčio, baimės ir kitoms neigiamoms emocijoms) ir dėl to vaikui negalint bendrauti su tėvu, vaiko hospitalizacijos, reabilitacinio gydymo metu atsakovas susitikimo su vaiku galimybės netenka. Atsakovui prarasta bendravimo su vaiku diena kita nekompensuojama. Ieškovė nedelsdama raštu/susižinojimo priemonėmis informuoja atsakovą apie šiame punkte atsiradusias ir išnykusias aplinkybes.
21. Kiekvienais metais ieškovė su vaiku praleidžia Motinos dieną. Jeigu Motinos diena būna savaitgalį kuris pagal eilę priklausytų atsakovo ir vaiko bendravimui, atsakovas susitikimo galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas.
22. Kiekvienais metais ieškovė su vaiku praleidžia motinos gimimo dieną. Jeigu ieškovės gimimo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų atsakovo ir vaiko bendravimui, atsakovas savaitgalio praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas.
23. Likusiomis dienomis su vaiku bendrauja ir jo auklėjime dalyvauja ieškovė.
24. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai atsakovas turi teisę nekliudomai lankyti vaiką jo ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, lankymo laiką raštu/susižinojimo priemonėmis suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki apsilankymo.
25. Ieškovė ir atsakovas esant būtinybei informuoja vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius, esminį sveikatos būklės pokytį ir sudaro galimybes vienas kitam dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose (ugdymo įstaigos šventėse, kuriuose dalyvauja vaikas).
26. Ieškovė ir atsakovas nedelsiant raštu informuoja vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso) pasikeitimą.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) žyminį mokestį, ir 33,20 Eur (trisdešimt trijų eurų 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatytą laikiną atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu M. K. gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.