- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-263-935/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41427-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskirta ir atlikta bausmės dalis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendis buvo priimtas ir A. J. ir D. P., tačiau šie nuteistieji patys apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą ADB-BUTINACA, kurio masė yra 0,0302 g, iki tol, kol 2022 m. spalio 31 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), šias medžiagas neteisėtai perdavė A. J.. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad psichotropinės medžiagos laikymas yra jos buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo laikymo vietos ir trukmės. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodytos jokios faktinės psichotropinės medžiagos laikymo aplinkybės, t. y. nenurodyta, kur šios medžiagos buvo laikomos, kiek laiko jos buvo nuteistojo žinioje. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis laikė draudžiamą medžiagą. Vien faktas, kad psichotropinė medžiaga buvo rasta pas A. J., nėra pagrindas daryti išvadą, jog šią medžiagą laikė nuteistasis.
4. Nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o ne šio nuteistojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Šiuo atveju nebuvo paneigta hipotezė, kad policijos pareigūnai A. J. ikiteisminio tyrimo metu darė poveikį.
5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, kad jo ir A. J. versiją, jog jų susitikimas 2022 m. spalio 31 d. vyko dėl A. J. automobilio gedimo, paneigia liudytojo K. S. parodymai. Iš tikrųjų K. S. parodymai nepaneigia nuteistųjų nurodyto susitikimo tikslo, nes liudytojas nuteistųjų pokalbio negirdėjo. Be to, liudytojo K. S. parodymų nepatvirtina liudytojo A. S. parodymai, iš kurių matyti, kad nuteistųjų susitikimas, kurį liudytojas stebėjo 500 metrų atstumu, vyko kelias minutes, o ne keliolika sekundžių, kaip teigė K. S.. Duomenų, kad pareigūnai stebėjo nuteistųjų susitikimą iš skirtingų vietų, skirtingą laiko tarpą, nėra. Akivaizdu, kad psichotropinės medžiagos perdavimo fakto nepatvirtino nei vienas pirmosios instancijos teisme apklaustas asmuo. Susitikimo metu pasisveikinimas paduodant vienas kitam ranką negali būti prilyginamas draudžiamų medžiagų perdavimo faktui.
6. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistojo kaltę dėl psichotropinės medžiagos perdavimo A. J. netiesiogiai patvirtina jų susirašinėjimų turinys. Joks nuteistųjų susirašinėjimas 2022 m spalio 31 d. apskritai nevyko. Panašaus pobūdžio susirašinėjimas, koks anksčiau buvo tarp nuteistųjų, fiksuotas ir su kitais asmenimis, tačiau A. M. nebuvo kaltinamas ir nuteistas dėl kokių nors kitų draudžiamų medžiagų platino atvejų.
7. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad susirašinėjimo metu nurodomi skaičiai reiškia draudžiamų medžiagų dozę, nepatvirtina jokie baudžiamosios bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nuteistasis neteisėtai perdavė psichotropinę medžiagą A. J., šią išvadą grindė iš esmės tik A. J. policijos pareigūnams duotais pirminiais parodymais, kurių jis nepatvirtino nei vėlesnėse apklausose, vykusiose ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje. Be to, A. J. nurodyta versija, kad jis iki susitikimo su A. M. įgijo psichotropinę medžiagą iš (duomenys neskelbtini) tautybės asmens stoties rajone, taip pat nėra paneigta. Duomenų, kurie leistų teigti, kad A. J. nebuvo stoties rajone iki susitikimo su A. M., baudžiamojoje byloje nėra. Duomenų, kurie paneigtų A. J. parodymus apie policijos pareigūnų darytą jam neteisėtą poveikį apklausos metu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. A. J. procesinis statusas neįpareigoja jo sakyti tiesos, jis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie psichotropinės medžiagos išplatinimą yra pagrįsta tik nenuosekliais ir nepatikimais kito nuteistojo parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai.
8. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai be jokių pagrįstų abejonių patvirtina, kad A. M. 2022 m. spalio 31 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), A. J. neteisėtai perdavė psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą ADB-BUTINACA, kurio masė yra 0,0302 g.
10. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1) A. J. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. spalio 31 d., 10.30 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (šiame name nuteistasis ir gyvena);
2) A. J. striukės kišenėje, atliekant asmens kratą nuo 10.30 val. iki 10.40 val., buvo rasta psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas ADB-BUTINACA, kurio masė yra 0,0302 g;
3) A. J. prieš sulaikymą ir psichotropinės medžiagos radimą, apie 10.10 val., buvo susitikęs su A. M. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar A. J. pas jį rastą psichotropinę medžiagą įgijo iš A. M., kuris neigė ir neigia, kad 2022 m. spalio 31 d., apie 10.10 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė šią medžiagą A. J..
11. Iš A. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis paaiškino, jog 2022 m. spalio 31 d. buvo susitikęs su A. J. pasikalbėti apie automobilius. Susitikimo metu jis buvo įsėdęs į A. J. automobilį ir šiek tiek pavažiavo, nes norėjo išsiaiškinti, kas negerai su šiuo automobiliu. Automobiliu pavažiavo apie 100 metrų. Kiek atsimena, buvo sugedusi A. J. automobilio pakaba. A. J. parekomendavo automobilių meistrą, kurio garažas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susitikimas užtruko apie 8-10 minučių, galėjo užtrukti ir 10-20 minučių. Jis manė, kad po susitikimo A. J. nuvyko pas automobilių meistrą. Nežinojo, kad A. J. vartojo psichotropines medžiagas (t. 4, b. l. 4-6). Iš A. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis tvirtino, jog neįsigijo psichotropinės medžiagos iš A. M.. Rastą psichotropinę medžiagą galimai įsigijo Stoties rajone iki susitikimo su A. M.. Su A. M. susitiko pasikalbėti apie automobilį. Susitikimas buvo trumpas, truko kelias minutes, nuteistasis A. M. paklausė serviso numerio ir išvažiavo namo. Iki sulaikymo nežinojo A. M. pavardės, ją nuteistajam nurodė policijos pareigūnai, taip pat jis nežinojo A. M. gyvenamosios vietos adreso (t. 4, b. l. 3-4). Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad abiejų nuteistųjų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, apie jų susitikimo tikslą, bendravimo turinį iš esmės sutampa. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma paneigia aptartą nuteistųjų versiją apie susitikimo tikslą ir bendravimo turinį.
12. Iš liudytojo K. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad, gavus informaciją, jog A. M. galimai platina narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo stebima namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. M., laiptinė. Minėto namo laiptinę stebėjo maždaug iš dvidešimties metrų atstumo. Vienu metu buvo pastebėta, kad prie laiptinės privažiavo automobilis, iš kurio išlipo A. J.. A. J. priėjo prie laiptinės, kur susitiko su A. M.. Susitikimas truko apie dvidešimt sekundžių, todėl buvo nutarta patikrinti, ką A. J. galimai įsigijo. Važiavo paskui A. J. automobilį, kol automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Anksčiau sustabdyti automobilio ir patikrinti nuteistojo nebuvo galimybės. Automobilis nebuvo pradingęs iš liudytojo akiračio. Radus psichotropinę medžiagą, A. J. nurodė, kad ją įsigijo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tačiau nenurodė asmens, iš kurio įsigijo šią medžiagą, o pasakė, jog liudytojas ir jo kolegos patys viską žino. K. S. teigė, kad jis nematė, jog susitikimo metu abu nuteistieji būtų nuėję prie A. J. automobilio, kuris stovėjo apytiksliai dešimties metrų atstumu nuo susitikimo vietos, po pokalbio prie automobilio nuėjo tik A. J.. Susitikimo metu buvo nuteistųjų rankų kontaktai, trumpai pakalbėta ir išsiskirta. Nuteistieji nebuvo užėję į laiptinę (t. 4, b. l. 60-62). Liudytojas K. S. tokias pačias esmines aplinkybes nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Iš liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad buvo stebima pirma namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė, kuri buvo įkalnėje. Liudytojas su kolegomis šią laiptinę stebėjo iš automobilio, kuris stovėjo prie antros namo laiptinės, iš kur gerai matėsi pirmoji laiptinė, iki kurios buvo apie dvidešimties metrų atstumas. Iš laiptinės išėjo A. M. ir laukė. Prie A. M. priėjo A. J., jie paspaudė vienas kitam rankas, pakalbėjo 20-30 sekundžių ir išsiskyrė. A. J. automobilis buvo sekamas, nuteistasis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas jį buvo rasta psichotropinė medžiaga. A. J. paklausus, iš kur gavo psichotropinę medžiagą, šis atsakė, jog policijos pareigūnai patys viską žino (t. 2, b. l. 179-180). Aptarti liudytojo parodymai leidžia daryti šias išvadas: 1) policijos pareigūnai nuteistųjų susitikimą stebėjo būdami prie antros namo laiptinės, kuri yra anksčiau nei pirmoji laiptinė, prie kurios ir vyko nuteistųjų susitikimas (liudytojo nurodytas laiptinių išdėstymas atitinka įvykio vietos apžiūros protokolo priede (Fotolentelė Nr. 1) užfiksuotus duomenis (t. 3, b. l. 12-14)), 2) nuteistųjų bendravimas vyko trumpai (pagal liudytojo subjektyvų laiko suvokimą keliasdešimt sekundžių), 3) susitikimo metu nuteistieji nebuvo įsėdę į A. J. automobilį ir niekur juo nevažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojo K. S. teiginiai, jog nuteistųjų bendravimas susitikimo metu vyko trumpai, nuteistieji nebuvo įsėdę į automobilį, neprieštarauja A. J. parodymams, duotiems pirmosios instancijos teisme, o su šiais parodymais sutampa. Tuo pačiu liudytojo parodymai paneigia A. M. teiginius, kad susitikimas galėjo trukti ilgiau nei dešimt minučių, jis buvo įsėdęs į A. J. automobilį, kuriuo buvo pavažiuota apie 100 metrų tam, kad tariamai būtų išsiaiškintas automobilio gedimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą, jog nuteistųjų susitikimas užtruko itin trumpai, A. M. nebuvo įsėdęs į automobilį, kuriuo į susitikimo vietą atvyko kitas nuteistasis, patvirtina A. J. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Iš šio nuteistojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad susitikimo metu jis A. M. tik paklausė serviso numerio ir išvažiavo (t. 4, b. l. 3), o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjai, nurodė, jog susitikimas vyko labai trumpai, porą minučių (t. 3, b. l. 109).
14. Iš liudytojo A. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad buvo stebima laiptinė, prie kurios įvyko nuteistųjų susitikimas. Nuteistieji susitiko ir bendravo kieme prie pat namo. Liudytojas negalėjo nurodyti, iš kokio atstumo stebėjo laiptinę bei nuteistųjų susitikimą, kiek šis susitikimas truko (iš parodymų matyti, kad liudytojas darė prielaidą, kurios niekaip nepagrindė, jog susitikimas galimai truko kelias minutes, galėjo trukti 5 ar 10 minučių). Liudytojas teigė, kad neprisimena, ar asmenys ėjo prie automobilio, tačiau nurodė, jog automobilis stovėjo netoli susitikimo vietos, nuteistieji stovėjo netoli automobilio. Jis negalėjo nurodyti, ar tarp nuteistųjų vyko koks nors fizinis kontaktas, nes neatsiminė. Taip pat liudytojas negalėjo nurodyti, ar nuteistieji buvo nuėję kur nors kitur, nors tuo pačiu teigė, kad nuteistieji susitikimo metu nuo namo toliau nebuvo nuėję. A. S. nurodė, kad vėliau važiavo paskui A. J. automobilį, kuris nebuvo dingęs iš liudytojo akiračio. Kai pas A. J. buvo rastos psichotropinės medžiagos, šis pasakė, jog patys policijos pareigūnai žino, iš kur ir iš ko nuteistasis šias medžiagas gavo. Liudytojas nematė, iš kur prieš nuteistųjų susitikimą išėjo A. M.. Paskui A. J. automobilį buvo sekama, nes kilo įtarimas, jog šis nuteistasis įsigijo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (t. 4, b. l. 62-64 ir teisiamojo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 8 d., garso įrašas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti liudytojo parodymai iš esmės neprieštarauja nei liudytojo K. S., nei nuteistojo A. J. parodymams apie nuteistųjų susitikimo trukmę. Taip pat šio liudytojo parodymai nepaneigia K. S., su kuriuo liudytojas buvo tame pačiame automobilyje ir kuris, akivaizdu, geriau atsiminė įvykio aplinkybes, teiginio, jog susitikimas buvo stebimas iš apytiksliai dvidešimties metrų atstumo.
15. Liudytojas A. S. pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, kad laiptinė buvo stebima iš 300-500 metrų atstumo. Vis tik A. J. gynėjai pasiteiravus, ar tikrai laiptinė buvo stebima iš pusės kilometro atstumo, liudytojas iš karto patikslino, kad atstumas tikrai buvo mažesnis, galimai buvo stebima iš 100 metrų atstumo, tačiau iš tikrųjų atstumo jis neatsimena (t. 4, b. l. 64 ir teisiamojo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 8 d., garso įrašas). Čia būtina atsižvelgti į tai, kad ir prieš tai liudytojas teigė, jog jis tikrai stebėjimo detalių neatsimena, neatsimena, iš kokio atstumo stebėjo namą (t. 4, b. l. 63), taip pat negalėjo nurodyti ir stebėto nuteistųjų susitikimo detalių. Taigi akivaizdu, kad nurodydamas 300-500 metrų atstumą, iš kurio tariamai galėjo būti stebima laiptinė, liudytojas, kuris parodymus davė praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo baudžiamajai bylai reikšmingų įvykių, paprasčiausiai sąžiningai suklydo, darė nemotyvuotą prielaidą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis liudytojas teigė, jog namą stebėjo nuo nuokalnės, kas iš dalies sutampa su liudytojo K. S., kuris, kaip jau minėta, geriau atsiminė įvykio aplinkybes, nurodyta įvykių stebėjimo vieta.
16. Iš A. J. parodymų, kuriuos jis davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą, matyti, kad jis paaiškino, jog psichotropinę medžiagą įgijo iš nepažįstamo asmens, su kuriuo susirašinėjo „Wickr Me“ programėle. Su šiuo asmeniu susitarė, kad psichotropinė medžiaga bus palikta ant laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), laiptų. Apie 10.00 val. atvyko prie laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), kur rado du popieriaus lankstinukus su psichotropine medžiaga. Lankstinukus paėmė, įsidėjo į striukės kišenę. Už narkotines medžiagas susitarė sumokėti kito susitikimo metu. Pas tą patį asmenį psichotropines medžiagas yra įsigijęs ir anksčiau, tačiau apie šį asmenį atsisakė duoti parodymus, nes bijo dėl savo ir vaikų saugumo (t. 1, b. l. 110-113). Iš antrosios apklausos metu, kuri vyko tą pačią dieną kaip ir pirmoji apklausa, A. J. duotų parodymų matyti, kad psichotropinę medžiagą jis įsigijo iš asmens vardu A. Iš šio asmens psichotropinę medžiagą yra įsigijęs ir anksčiau. Dėl psichotropinės medžiagos įsigijimo susitarė susirašinėdamas programėle „Wickr Me“. Su A. susitiko apie 10.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės. Už įsigytą medžiagą neatsiskaitė, susitarė, kad dėl atsiskaitymo išsiaiškins vėliau (t. 1, b. l. 114-117). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. J. atpažino A. M. kaip A., kuris jam 2022 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini), perdavė psichotropinę medžiagą (t. 1, b. l. 118-125). Vėliau A. J. pakeitė parodymus ir nurodė, kad psichotropinę medžiagą apie 08.00-09.00 val. įsigijo Stoties rajone iš nepažįstamo asmens. Tą pačią dieną dėl asmeninių reikalų susitiko su A. M.. Jų susitikimas vyko labai trumpai, apie porą minučių. Nuteistasis paaiškino, kad pirmųjų dviejų apklausų metu buvo streso bei abstinencijos būsenoje. Jis žinojo, kad tuo atveju, jeigu nenurodys, jog psichotropinę medžiagą įsigijo iš A. M., kaip įtarė policijos pareigūnai, tai nebus paleistas iš sulaikymo vietos. Pirmosios apklausos metu nurodė, kad psichotropinę medžiagą įgijo (duomenys neskelbtini), nes grįždamas iš Stoties rajono užvažiavo pas A. M., tačiau nenorėjo jo painioti į šį reikalą, todėl pasakė, jog medžiagą rado ant laiptų (t. 3, b. l. 108-112). Pirmosios instancijos teisme A. J. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog psichotropinę medžiagą įsigijo iš A. M., nes buvo streso būsenoje, policijos pareigūnai nurodė, kad, jeigu duos parodymus, greičiau bus paleistas, jam grąžins pinigus. Būdamas abstinencijos būsenoje sutiko su policijos pareigūnų pasiūlymu. Pirmųjų apklausų metu jis nežinojo A. M. pavardės, kurią jam nurodė policijos pareigūnai (t. 4, b. l. 3-4). Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad A. J. parodymai, duoti pirmųjų dviejų apklausų metu, skiriasi nuo trečiosios apklausos metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų. Vis tik šis faktas neleidžia tvirtinti, kad A. J. parodymais, duotais pirmųjų dviejų apklausų metu, negalima remtis, o turi būti remiamasi tik vėlesniais jo parodymais.
17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tuomet, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106-693/2016, 2K-73-689/2019, 2K-94-303/2019 ir kt.). Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus, daiktinius įrodymus ir pan.). Be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-976/2015, 2K-292-693/2018 ir kt.), kuris, aišku, turi būti grindžiamas baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Pastebėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, jog tais atvejais, kai nacionaliniai teismai susiduria su keliomis prieštaraujančiomis to paties asmens pateiktomis įvykių (tiesos) versijomis, pirmenybės suteikimas ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duotiems parodymams savaime nekelia problemų dėl viso proceso teisingumo, kai toks parodymų vertinimas yra argumentuotas ir asmens parodymai buvo duoti laisva valia (pavyzdžiui, EŽTT 2020 m. kovo 5 d. sprendimas byloje Makeyan ir kt. prieš Armėniją, peticijos Nr. 46435/09, EŽTT 2024 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Mehmet Zeki Doğan prieš Turkiją (Nr. 2), peticijos Nr. 3324/19). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, galima remtis tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus ir įrodymais pripažintus duomenis, bei tiek, kiek yra reikalinga patikrinti šių įrodymų (taip pat ir paties A. J. parodymų) patikimumą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad versija, jog A. M. ir A. J. susitiko, nes šis norėjo sužinoti, kokiame servise galėtų sutvarkyti automobilio gedimą, buvo nurodyta tik pirmosios instancijos teisme. A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant jo gynėjai, paklausus apie susitikimo su A. M. tikslą, nurodė, jog susitikimas vyko dėl asmeninių reikalų, tačiau apie norą iš kito nuteistojo sužinoti meistro ar serviso, kuriame galėtų sutvarkyti automobilio gedimą, kontaktus ar darbo vietą neužsiminė.
19. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad iš daiktų apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėtas A. J. mobiliojo ryšio telefonas, protokolo priedo turinio matyti, jog A. J. su A. M. apie automobilių servisą, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir jame dirbančius asmenis bendravo 2022 m. spalio 3 d., t. y., A. J. teiravosi, ar servise dirba A. M. pažįstami, o šis atsakė, jog servise „seniai“ automobilius tvarko, jis anksčiau ten automobilį tvarkė, tačiau, jeigu reikia ką nors rimčiau tvarkyti, nepasitikėtų jais (t. 1, b. l. 196-197). Toks susirašinėjimo turinys patvirtina, kad klausimas dėl automobilio gedimų šalinimo buvo sprendžiamas gerokai anksčiau nei 2022 m. spalio 31 d., o A. M. meistro ar serviso, kuris būtų netoli jo namų, iš tikrųjų rekomenduoti negalėjo. Tuo pačiu teigtina, kad yra visiškai akivaizdu, jog A. J. susitikti su A. M. vien tam, kad gautų informaciją apie automobilio meistrą, iš tikrųjų nebuvo jokios būtinybės. Reikiamą informaciją A. J. galėjo gauti paskambinęs arba susirašęs su A. M., tuo labiau, kad A. J. vykstant namo iš Stoties rajono, A. M. gyvenamoji vieta nėra visiškai pakeliui.
Žemesnės instancijos teismas
20. Iš daiktų apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėtas A. J. mobiliojo ryšio telefonas, protokolo priede, taip pat kitų objektų apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėtas A. M. naudoto mobiliojo ryšio telefono turinys, protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog A. J. su A. M. nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 30 d. susirašinėjo dėl susitikimų. A. J. prieš susitikimus su A. M. visuomet, šiam paklausus arba savo iniciatyva, nurodydavo keli asmenys atvyks į susitikimus, dėl kurių, akivaizdu, iš anksto nebuvo tariamasi (t. 2, b. l. 119-127, t. 1, b. l. 193-214). Pirmosios instancijos teisme nuteistieji aiškino, kad jie susirašinėjo apie asmenų, kurie ketina atvykti į susitikimą, skaičių. A. M. aiškino, kad jis vengdavo didesnių kompanijų, kuriuose tarp mažai pažįstamų asmenų gali kilti konfliktų, todėl ir domėdavosi keli asmenys atvyksta į susitikimą. Vis tik apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, domintis į susitikimą neva atvykstančių asmenų skaičiumi ir nurodant konkrečius skaičius, iš tikrųjų konspiruotai buvo susitariama dėl pageidaujamo įsigyti psichotropinės medžiagos kiekio. Tokią išvadą leidžia daryti faktas, kad nepriklausomai nuo nurodomo tariamai į susitikimą atvykstančių asmenų skaičiaus (2, 3, 4 ar 6) A. M. nei vienu atveju nepaprieštaravo dėl susitikimų. Kita vertus, visiškai nėra aišku, kodėl A. J. A. M. informuodavo, kad į susitikimą vyksta ar susitikimo vietoje jau laukia vienas. Iš nuteistųjų susirašinėjimo, vykusio 2022 m. spalio 5 d. nuo 19.45 val. iki 20.01 val., matyti, kad A. J. teiraujasi A. M., kaip jis laikosi, o šis atsako, jog yra namuose, ir klausia, per kiek laiko A. J. gali atvykti. A. M. teiraujamasi, ar jis išvyksta, ir atsakoma, kad galėtų būti po 6-10 minučių. A. M. nurodo, kad geriau po 6 minučių (žinutė „Dw za 6“ išversta, kaip „Du už šešis“, tačiau iš pokalbio konteksto yra akivaizdu, jog „Dw“ yra rusų kalbos žodžio „davai“, o ne skaičiaus „du“ trumpinys), klausia, kiek ir kada bus. A. J. atsako, kad bus dviese už dviejų minučių. Šio pokalbio turinys rodo, kad A. M. vien iš A. J. pasiteiravimo, kaip jis laikosi, yra aišku, jog norima susitikti. A. M. iš karto, neatsakydamas į užduotą klausimą, nurodo, jog yra namuose ir teiraujasi, per kiek laiko kitas nuteistasis galėtų atvykti, nors yra akivaizdu, jog bendrai leisti laiko jie neketina, kitas nuteistasis yra skubinamas atvykti kaip įmanoma greičiau. Iš susirašinėjimo, vykusio 2022 m. spalio 6 d., nuo 16.50 val. iki 17.31 val., matyti, kad A. M. klausiama, „ką jis?“, o jis atsako, jog yra namuose. A. J. nurodo, kad užvažiuos. Jo paklausiama, už kiek laiko. A. J. atsako, už kiek laiko bus. A. M. nurodo susitikimo vietą, o A. J. nurodo, „bet mūsų 6“. A. M. aiškino, kad šiuo atveju tarėsi, jog A. J. jį paveš, tačiau jo automobilyje nebuvo vietos. Toks nuteistojo susirašinėjimo turinio aiškinimas yra nelogiškas, nes nuteistieji susitaria susitikti ir, akivaizdu, dar prieš susitikimą A. J. informuoja, jog bus šešiese, kas leidžia daryti išvadą, kad joks pavežimas automobiliu nebus galimas, tačiau susitikimas nėra atšaukiamas. Be to, pažymėtina ir tai, kad aptariamo susirašinėjimo iniciatorius buvo A. J., nors tariamu pavežimu buvo suinteresuotas A. M., kas taip pat rodo, jog iš tikrųjų bendravimas vyko ne apie kokį nors pavežėjimą. Atkreiptinas dėmesys ir į susirašinėjimą, vykusį tarp nuteistųjų 2022 m. spalio 22 d., nuo 09.16 val. iki 09.18 val., iš kurio matyti, kad A. M. teiraujasi, kiek atvyko, ir nurodo ateiti (vartodamas vienaskaitą) prie laiptinės, į ką A. J. atsako, jog nesvarbu vienas arba du, informuoja, kad yra atvykęs. A. J. atsakymas akivaizdžiai rodo, kad susirašinėjimas iš tikrųjų vyko ne apie atvykusių asmenų skaičių.
21. Iš kitų objektų apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėtas A. M. naudoto mobiliojo ryšio telefono turinys, protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog A. M. panašiai kaip su A. J. susirašinėjo ir su kitais asmenimis. Vieno iš susirašinėjimo su nenustatytu asmeniu, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), metu A. M. nurodo, kad padarys vieną į du, o nenustatytas asmuo nurodo „2“. Tuomet nenustatytas asmuo dar prašo vienos premijos, o A. M. nurodo, kad pusę premijos įmes. Kito susirašinėjimo su nenustatytu asmeniu, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), metu A. M. nurodo, kad įdės premijos kaip vakar. Taip pat asmuo, kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), skirtingų susirašinėjimų metu A. M. prieš susitikimus nurodo skaičius 1, 2, 4. Iš A. M. susirašinėjimų su nenustatytu asmeniu, kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), matyti, kad šis asmuo nuteistajam ne kartą siuntė žinutes nurodydamas 2 atskirai, 3 atskirai, 4 atskirai, 5 atskirai ir pan., taip pat jis nurodydavo laiką, už kiek bus arba informuodavo, jog yra atvykęs. Vieno susirašinėjimo metu šis asmuo A. M. nurodo, jog atvyks, o nuteistasis klausia, kiek jų bus, nes mažai liko, o jam atsakoma, kad tris tikrai paliktų. Pirmosios instancijos teisme A. M. negalėjo paaiškinti, apie ką bendravo, kai buvo nurodoma skaičius ir žodis atskirai (t. 4, b. l. 6). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartų susirašinėjimų turinys, vertinant jį kartu su A. J. parodymais, duotais pirmųjų dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, leidžia daryti išvadą, jog susirašinėjimų metu konspiruotai buvo bendraujama apie nenustatytų asmenų iš A. M. pageidaujamą įsigyti psichotropinės medžiagos kiekį. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. spalio 27 d. buvo gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenantis galimai nepilnametis vaikinas galimai platina draudžiamas medžiagas. Į butą ateina žmonės, kurie po kelių minučių išeina iš buto. Bute ir prie namo dažnai renkasi jaunimas (t. 1, b. l. 10).
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad nuteistojo A. J. nurodytos priežastys, dėl kurių jis keitė pirmųjų dviejų apklausų metu duotus parodymus, yra nelogiškos ir neįtikinamos. A. J. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad pirmųjų apklausų metu nežinojo nei A. M. pavardės, nei jo gyvenamosios vietos adreso, šiuos duomenis jis sužinojo iš policijos pareigūnų. Tokie nuteistojo paaiškinimai niekaip neleidžia daryti išvados, kad prieš pirmąsias dvi apklausas ar šių apklausų metu nuteistajam buvo daromas koks nors neleistinas, neteisėtas poveikis. Čia pažymėtina, kad A. J. 2022 m. spalio 31 d. prieš pirmąją apklausą buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame buvo nurodyta, jog yra įtariama, kad jis „kaip įtariama narkotinę medžiagą“ įgijo (duomenys neskelbtini), iš A. M. (t. 1, b. l. 107). Taigi akivaizdu, kad A. J. iš tikrųjų būtent iš pranešimo apie įtarimą turinio buvo aišku, kokie duomenys apie psichotropinės medžiagos įgijimą policijos pareigūnams yra žinomi. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad iš liudytojo K. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog A. J. iš karto po jo sulaikymo pasakė, kad psichotropinę medžiagą įgijo (duomenys neskelbtini) rajone, t. y. tame rajone, kuriame yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios apklausos metu A. J. nurodė, kad psichotropinė medžiaga jam pagal susitarimą buvo palikta ant laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), laiptų. A. J. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad tokią psichotropinės medžiagos įgijimo vietą nurodė, nes vykdamas iš Stoties rajono buvo užsukęs pas A. M., kurio nenorėjo painioti į problemas. Toks nuteistojo paaiškinimas yra akivaizdžiai nelogiškas, nes tuo atveju, jeigu A. J. iš tikrųjų nebūtų norėjęs susieti kito nuteistojo su nusikalstamais veiksmais, jis iš karto ir būtų nurodęs, jog psichotropinę medžiagą įgijo kitu laiku, kitoje vietoje, o ne sukūręs istoriją apie tai, kad pas jį rastą medžiagą paėmė nuo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), laiptų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog A. J. apklausos metu dėl savo būsenos negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teisėmis. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad šis nuteistasis apklausos metu pasinaudojo teise neduoti parodymų apie asmenį, iš kurio įgijo psichotropinę medžiagą, taip pat nurodė aiškią priežastį, dėl kurios šia teise apklausos metu naudojasi, t. y. baimė dėl savo ir artimųjų saugumo. Tuo pačiu nuteistojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis iš tikrųjų žinojo, iš ko įsigijo psichotropinę medžiagą. Tvirtinti, kad A. J. buvo daromas koks nors neteisėtas poveikis prieš antrą apklausą ar jos metu, taip pat nėra pagrindo. Čia pastebėtina, kad trečiosios apklausos metu, dalyvaujant gynėjai, A. J. nenurodė, jog prieš antrąją apklausą jam buvo daromas koks nors neteisėtas poveikis, jis parodymus davė, nes norėjo greičiau būti paleistas iš sulaikymo vietos, t. y. laisva valia, subjektyviai įvertinęs savo tuo metu susiklosčiusią padėtį. Tuo pačiu įvertintina ir tai, kad antrosios apklausos protokole nei vienu atveju nebuvo nurodyta A. M. pavardė, o asmuo, išplatinęs psichotropinę medžiagą, buvo įvardijamas tik vardu. Šis faktas iš dalies patvirtina, kad iš tikrųjų A. J. niekaip nebuvo verčiamas duoti parodymus apie kitą nuteistąjį, nurodyti tokius faktus, kurių iš tikrųjų nežino ar kurių nebuvo. Pats A. J. pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad policijos pareigūnai veikė nuteistąjį taip, jog jis duotų tokius parodymus, kokie užfiksuoti dviejų pirmųjų apklausų metu.
23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi A. J. parodymais, duotais pirmųjų dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, kiek jie atitinka kitus bylos duomenis. Šiuo atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, jog A. J. psichotropinė medžiaga buvo perduota 2022 m. spalio 31 d., apie 10.10 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šią medžiagą perdavė A. M.. Tuo pačiu teigtina, kad aplinkybė, jog nuteistųjų susitikimą stebėję policijos pareigūnai nepastebėjo momento, kai A. J. buvo perduota psichotropinė medžiaga, nei paneigia, nei patvirtina A. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką. Taip pat nuteistojo kaltės nepaneigia aplinkybė, kad 2022 m. spalio 31 d. nebuvo užfiksuotas joks nuteistųjų kontaktavimas jų naudotomis mobiliojo ryšio priemonėmis, tarimasis dėl susitikimo. Akivaizdu, kad nuteistųjų susitikimas nebuvo atsitiktinis. Tokį teiginį patvirtina aplinkybė, jog A. M. prie laiptinės buvo dar iki A. J. atvykimo. Be to, įvertintina ir tai, kad abiejų nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonuose buvo įdiegta programėlė „Wickr Me“, kuri naudotojui užtikrina itin aukštą bendravimo privatumo lygį, joje yra galimybė pasirinkti automatinį pranešimų ištrynimą, o siųstų pranešimų negalima atkurti.
24. BK 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal šią normą. Pripažįstant asmenį kaltu ir nuteisiant jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, privalu nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Kurios nors iš baudžiamajame įstatyme numatytų alternatyvių veikų padarymo faktas negali būti preziumuojamas (išvedamas) iš neginčijamai įrodytos vėlesnės veikos (veikų) (pavyzdžiui, narkotinės ar psichotropinės medžiagos įgijimas negali būti preziumuojamas vien remiantis nustatytu tokios medžiagos laikymo faktu ir pan.).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų tai, jog A. M. laikė psichotropinę medžiagą. Čia pažymėtina, kad jokios tokios medžiagos laikymo aplinkybės nebuvo nustatytos ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodytos A. M. suformuluotame kaltinime. Vien aplinkybė, kad baudžiamojo proceso metu buvo įrodyta, jog A. M. išplatino kitam asmeniui psichotropinę medžiagą, nėra pagrindas konstatuoti, jog jis šią medžiagą laikė taip, kaip laikymas yra suprantamas pagal baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios priežasties iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad A. M., turėdamas tikslą platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą ADB-BUTINACA, kurio masė yra 0,0302 g. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paminėtos aplinkybės pašalinimas neturi reikšmės nuteistojo teisinei padėčiai ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, kuri yra artima BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmės minimaliai ribai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti ir iš jo aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad A. M. turėdamas tikslą platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą ADB-BUTINACA, kurio masė yra 0,0302 g.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.