Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos už patiektą šilumą ir kitas paslaugas bei delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys A. V., A. M., D. M., A. V., A. V., M. K., M. K., E. K., A. P., R. P., E. P., D. P., A. R., R. R., A. L., institucijos teikiančios išvadas byloje, - Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo V. P. 406,89 Eur skolą už tiektą šilumos energiją ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., 42,74 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (449,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. vasario 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 25,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

2. Atsakovas V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatė atsakovui V. P. dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad V. P. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba apeliacinį skundą turi surašyti ir kartu su fiziniu asmeniu pasirašyti advokatas.

4. Teismas nurodė, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog apeliacinį skundą surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Šiuo atveju apeliacinį skundą surašė ir pasirašė fizinis asmuo V. P., tačiau nepateikė įrodymų, jog jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovas V. P. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti; kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui; arba bylą sustabdyti, kol bus priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo Nr. 1B-4/2018 ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą asmeniškai, nes teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, įtvirtintų LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje. Ši teisė negali būti ribojama reikalaujant, kad žmogus, kreipdamasis į teismą, samdytų verslininką, t. y. advokatą, tam, kad galėtų pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą. Apeliantas tvirtina, kad yra pagrindas manyti, jog CPK 306 straipsnio 3 dalis prieštarauja LR Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismą.

5.2. Šalių galimybė siekti, jog būtų peržiūrėtas priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra viena iš pagrindinių civilinių procesinių teisių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, jog jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teismo instancija. Taigi, tokiu atveju, kai norint kreiptis į apeliacinės instancijos teismą asmuo verčiamas kreiptis į advokatą, pernelyg ir neproporcingai ribojama minėta asmens teisė.

5.3. Šiuo atveju buvo paneigta atsakovo teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su apeliaciniu skundu, nes atsakovas neturi pakankami lėšų kreiptis į advokatą dėl apeliacinio skundo surašymo, o nemokama teisinė pagalba jam neteikiama. Be to, atsakovas yra socialiai remtinas asmuo, kas taip pat apriboja jo galimybes susirasti atstovą.

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Litesko“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Ieškovės nuomone, CPK 306 straipsnio 3 dalis ne tik neprieštarauja LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, bet netgi ją įgyvendina, užtikrindama asmens teisę kreiptis į teismą.

6.2. Apelianto nurodomi argumentai, jog jis neturi pakankamai lėšų kreiptis į advokatą dėl apeliacinio skundo surašymo, o nemoka teisinė pagalba jam neteikiama, laikytini nepagrįstais, kadangi neįrodyti jokiais dokumentais/leistinais įrodymais.

6.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konkrečiai įvardijo apeliacinio skundo trūkumus ir nurodė, kokiu būdu jie galėtų būti pašalinti. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai konstatavo apeliacinio skundo neatitikimą CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimas, todėl atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą

8. Apeliantas prašo teismo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau ir Konstitucinį Teismą) dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies, įsigaliojusios nuo 2017 m. liepos 1 d., atitikimo LR Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms.

9. LR CPK 163 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą šio CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal Konstituciją, pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinė instancijos teismui nekyla abejonių dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies atitikimo Konstitucijai dėl apelianto išdėstytų teiginių. Todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra ir byla aukščiau nurodytos teisės normos pagrindu negali būti stabdoma.

Dėl atskirojo skundo esmės

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, o kartu ir teisę į apeliaciją, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su apeliaciniu skundu reikalavimus (apeliacinio skundo formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 115, 306, 311, 316 straipsniai). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies, 316 straipsnio nuostatas, jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis).

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas V. P. dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-51329/2018, pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą, pasirašytą paties atsakovo vardu, ką pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertino apeliacinio skundo trūkumu ir nurodė jį atsakovui ištaisyti – pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinį skundą pasirašęs asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba apeliacinį skundą turi surašyti ir kartu su fiziniu asmeniu pasirašyti advokatas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas turėtų aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog apeliacinį skundą surašė tinkamas subjektas. Todėl teismas konstatavo šį apeliacinio skundo trūkumą ir nustatė terminą jam pašalinti.

13. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodytas trūkumas buvo konstatuotas pagrįstai. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimai, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teisme įstatyme nurodytus procesinius veiksmus iš byloje dalyvaujančio asmens yra reikalaujama atlikti privalomai atstovaujamam advokato. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį ‑ apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Minėtų CPK normų tikslas ‑ užtikrinti, jog apeliacinės instancijos teismą pasiekiantys skundai būtų parengti tinkamai, juose būtų nurodyti esminiai teisiniai motyvai, kurie gali lemti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmenims teismo posėdžiuose atstovautų profesionalūs atstovai.

14. Kaip nustatyta byloje, šiuo atveju apeliacinį skundą pateikė ir jį pasirašė pats atsakovas V. P. (fizinis asmuo). Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, patvirtinančių, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir apeliacinį skundą galėjo surašyti ir pasirašyti jis pats (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu dėl 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovo V. P. apeliacinio skundo pasirašymas laikytinas apeliacinio skundo trūkumu, dėl ko pagrįstai teismas nustatė apeliantui terminą šiam trūkumui pašalinti, t. y. įpareigojo apeliantą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba apeliacinį skundą turi surašyti ir kartu su fiziniu asmeniu pasirašyti advokatas (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

15. Teisės norma, kurios neatitinka atsakovo apeliacinis skundas (CPK 306 straipsnio 3 dalis), yra galiojanti, o aplinkybė, jog kitas teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl jos konstitucingumo, savaime nereiškia, jog ši teisės norma nustojo galioti.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kadangi apeliantui pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumų šalinimui jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. P. 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.