Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Ž. atstovei advokatei Onai Gailiuvienei,

institucijos, surašiusios nutarimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Michaelai Kaslovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Ž. (toliau – ir pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2022-12-16 nutarimo Nr. VDI-ANR­_N-852-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikrinimo metu nustatyta, kad 2022-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė darbo sutartį su U. A. (Uzbekistano piliečiu), darbo sutartyje sulygta darbo funkciją – tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojas. Nuo 2022-08-26 yra išnaudota kvota minėtai profesijai. Darbuotojas turėjo vizą „prašymas leidimui gyventi“, dokumentas išduotas 2022-09-06, o 2022-10-20 asmeniui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, dokumentas išduotas darbo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini) “. Leidimo dirbti asmuo neturėjo.

Remiantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalimi, darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyras šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

Remiantis įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu; atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

Nagrinėtinu atveju, kvota yra išnaudota, darbo santykiai taip šalių buvo sudaryti ir faktiškai prasidėjo po kvotos pasibaigimo. Užsienietis su viza „prašymas leidimui gyventi“ dirbti negalėjo ir minėto užsieniečio darbas buvo neteisėtas.

Darbuotojas U. A. faktiškai atlygintinai dirbo įmonės naudai nuo 2022-09-27 iki 2022-10-19 neturėdamas leidimo dirbti, t. y. neteisėtai.

Pažymėtina, kad taip pat patikrinimo metu, buvo surinkti duomenys, kad buvo keičiami VSDFV duomenys apie darbuotojo įdarbinimo pradžią – įdarbinimo pradžia iš 2022-10-19 pakeista į 2022-09-13,

Taip pat, peržiūrėjus tarptautinių krovimų vežimo transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio rėžimą, nustatyta, kad įmonėje pasitaiko atvejų, kai darbuotojas dirba daugiau nei 10 val. per kiekvieną 24 val., laikotarpį, nors pamainoje buvo naktinio darbo, kaip pvz.: darbuotojas K. A. S. dirbo 2022-10-12, 14:02 val., iš kurių 1.00 val., yra naktinio darbo; 2022-10-17 dirbo 14.23 val., iš kurių 0.45 min. val., yra naktinio darbo; darbuotojas U. E. dirbo 2022-09-16, 10:54 val., iš kurių 2.19 val. yra naktinio darbo, (pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso įgyvendinimo Nr. 496, II skyriaus 14.4. punktas).

Tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalis, 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 64 straipsnis, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso įgyvendinimo Nr., 496, II skyriaus 14.4. punktas.

Atnaujinus įrodymų tyrimą šalys naujų paaiškinimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje būtina nustatyti vieną esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo).

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalyje ir numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; arba 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį, darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies arba 155 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį. Šio įstatymo 58 straipsnis numato išimtis, kada užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, vienos tokių yra leidimas nuolat gyventi arba atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį (3, 11 punktai). Šio Įstatymo 62 straipsnio 3 dalis nurodo, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

Skundu neginčijama, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovė I. Ž. 2022-09-12 sudarė darbo sutartį (b. l. 89-92) su Uzbekistano piliečiu A. U. tik turėdama užsieniečio Migracijos departamento prie VRM Klaipėdos skyriaus išduotą A. U. vizą „prašymas leidimui gyventi“ 2022-09-06 – 2023-01-03 laikotarpiui ir galiojančią Šengeno valstybės vizą (b. l. 16-17), manydama, kad jo profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota. Tačiau pateikus prašymą Migracijos departamentui iš jo 2022-08-30 buvo gautas pranešimas, kad A. U. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galės būti išduotas, jeigu Užimtumo tarnyba priims sprendimą dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, nes kvota, nustatyta užsieniečiams, kurie atvyksta į gyventi Lietuvos Respubliką dirbti tarptautinio krovinio vežimo transporto priemonės vairuotojais, išnaudota 2022-08-26. Užimtumo tarnybos direktoriaus 2022-09-27 įsakymu nusprendė, kad užsieniečio A. U. darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (b. l. 14). Šio sprendimo pagrindu A. U. 2022-10-20 išduotas leidimas laikinai gyventi (b. l. 18). Taigi, akivaizdu, jog 2022-09-12 darbo sutartis su A. U. sudaryta, kai kvota, nustatyta užsieniečiams, kurie atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką dirbti tarptautinio krovinio vežimo transporto priemonės vairuotojais, buvo išnaudota, o sprendimas, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dar nebuvo priimtas. Todėl tokiu atveju sudarant 2022-09-12 darbo sutartį su A. U. šis turėjo turėti leidimą dirbti. Užimtumo tarnybos direktoriaus 2022-09-27 įsakyme nurodyta, kad A. U. darbo sutarties laikotarpis yra 24 mėn., nuo 2022-10-08 iki 2024-10-07 (b. l. 14). Iš Nelegalaus darbo tyrimo 2022-11-18 akto nustatyta, kad remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, tachografo duomenimis, darbo užmokesčio apskaičiavimą patvirtinančiais duomenimis, darbuotojas dirbo įmonės naudai nuo 2022-09-27 iki 2022-10-19, nors tik 2022-10-20 jam išduotas leidimas laikinai gyventi (b. l. 18), ir tik nuo šios datos jis galėjo būti įdarbinamas (b. l. 114-117).

Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovės nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo administracinėje byloje Nr. AN2-104-360/2022 situacija nėra analogiška šiai bylai, nes viena vertus, šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įdarbinęs užsienio piliečius, kuriems taikomas bevizis režimas ir kad tokiu atveju pati Institucija dažnu atveju nelaikė to norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos pažeidimu. Kita vertus, byla buvo nutraukta ne dėl to, kad veika pripažinta mažai pavojinga, o pripažinus, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neabejotinai nepatvirtina asmens veikoje subjektyviosios pusės – kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.

Skunde ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovė tvirtino, kad A. U. įdarbino ne tyčia, o tikėdamasi greito institucijų sprendimo, nes prašymo Migracijos departamentui pateikimo metu kvota darbuotojo profesijai dar nebuvo išnaudota, tačiau administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo, todėl tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja nusižengė tyčia, ir nepaneigta, kad ji galėjo sąžiningai klysti, netinkamai aiškindamasi gana sudėtingą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančius teisės aktus, nepaneigia jos kaltės. Ypač atsižvelgiant į tai, kad minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje pažymėta ir tai, kad sudėtingas teisinis reglamentavimas savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės. Todėl, kad aptartos aplinkybės ir leidžia daryti išvadą, jog I. Ž. veikė ne tyčia, o neatsargiai, esant nerūpestingumui, kadangi ji nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (būdama bendrovės vadove ir įdarbindama ne pirmą trečiųjų šalių pilietį), galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis), tačiau tai nešalina pareiškėjos atsakomybės.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad I. Ž. įdirbino trečiosios šalies pilietis, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, todėl jos padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Pareiškėja taip pat pripažinta padariusi ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatą administracinį nusižengimą, kuris numato atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį kilti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė darbo įstatymą ar darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius norminius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ 14.4 punkte nurodoma, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, bei jos tikslų įgyvendinimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, laikantis įstatymų, todėl nusižengimas, numatytas ANK 96 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti ne tik tai, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, bet kad darbuotojai šių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikytųsi, o neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai irgi sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti.

Šiuo atveju I. Ž., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu neužtikrino, kad bendrovėje dirbantys tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai laikytųsi darbo ir poilsio rėžimą, ką pripažino ir pati pareiškėja skunde.

Taigi, I. Ž. padaryta veika atitinka ir ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir jai pagrįstai skirta nuobauda.

Pareiškėja prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtas nuobaudas sušvelninti.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Sutiktina su pareiškėjos atstove, kad pareiškėja, neturinti teisinio išsilavinimo, galėjo klaidingai traktuoti gana sudėtingą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo reglamentavimą ir sąžiningai klysti taikydama teisės aktus, be to, veikos padarytos ne tyčia, žala valstybei bei darbuotojams nebuvo padaryta, apie asmenų įdarbinimą buvo laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kas patvirtina, kad nebuvo siekiama nuslėpti darbo santykių ir pasipelnyti iš nelegalaus darbo. I. Ž. savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl nusižengimų padarymo, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skunde nesutinkama tik su jos veiksmų teisiniu vertinimu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. I. Ž. už analogiškas veikas nėra bausta. A. U. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Užimtumo tarnybos direktoriaus 2022-09-27 įsakymu pripažinta, kad užsieniečio A. U. darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl nelegalus darbas truko gana trumpą laikotarpį. Darbuotojams, perdirbusiems darbo valandas, už perdirbtą laiką buvo atlyginta. Taigi nagrinėjamų nusižengimų padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki ir jų pavojingumas yra mažesnis, už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje.

Ir nors aptartos aplinkybė neeliminuoja pareiškėjos kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų, tačiau vien formalus ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 96 straipsnio 2 dalies sankcijų laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

Todėl, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti Institucijos nutarimu paskirtas nuobaudas, ypač atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos tikslas nėra vien tik nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Dėl šių aplinkybių Institucijos nutarimas keičiamas, ir I. Ž., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą paskirtas nuobaudas sumažinamos.

Kiti pareiškėjos skunde ir jos atstovės teisme išdėstyti argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-12-16 nutarimą Nr. VDI-ANR­_N-852-2022, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, I. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirtą 1000,00 Eur baudą sumažinti iki 500,00 Eur, o už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirtą 240,00 Eur baudą sumažinti iki 100,00 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, I. Ž. paskirti galutinę 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.