Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1000-1015/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-16
Bylos Nr.
1-1000-1015/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00473-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
D. S.
Nukentėjusysis
J. G.
Advokatai
Povilas Latvys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1000-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00473-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorams Gaudentui Balčiūnui, Agnei Stankevičiūtei,kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Povilui Latviui,nukentėjusiajam J. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis 2016 m. spalio 7 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia su ranka sudavė ne mažiau keturis kartus J. G. į galvą, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, tada užsėdo ant J. G. ir su plyta sudavė ne mažiau šešis kartus į kaktos sritį ir į pakaušį, tuo nukentėjusiajam J. G. padarydamas muštines pakaušio ir kaktos kairės pusės žaizdas, apatinio kairio 8 ir viršutinio dešinio 6 dantų vainikų lūžius, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis D. S., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies bei paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną, t.y. 2016 m. spalio 7 d. vakare jis šventė G. V. gimtadienį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartojo alkoholį. Po to poros valandų bėgyje pas G. į svečius pasveikinti jį su gimtadieniu taip pat atvažiavo nukentėjusysis ir G. brolis D. V.. Jiems atvykus iš pradžių buvo viskas gerai, tačiau po to G. V. norėjo paraginti savo jaunesnį brolį D., kad šis atiduotų jam (kaltinamajam) 30-50 eurų, kuriuos šis skolinosi prieš metus laiko ir dėl to įvyko konfliktas. Nukentėjusysis ir D. V. ant jo supyko, nors jis nieko nesakė ir skolos nereikalavo. Po to jie visi keturi išėjo į lauką parūkyti, ten J. G. pasakė žodį „Fight“ ir kartu su D. V. jį užsipuolė, stovėdami priešais jį, suduodami jam daug smūgių į veidą, į galvą ir suplėšydami marškinėlius. Kur tuo metu buvo G. V., jis nežino. Jis buvo parblokštas ant žemės, jam bėgo kraujas. Jis bandė atsitraukti nuo nukentėjusiojo ir D. V., tačiau jie jį vijosi ir dar jis liko kaltas. Kaltinamasis gynėsi nuo jų su lazda, galimai per stipriai suduodamas ja nukentėjusiajam. D. S. neneigė, kad galėjo suduoti kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam, tačiau teigė, kad tai darė tik gindamasis. G. V. ramino savo brolį D., jie galynėjosi, bet D. vis rasdavo progų suduoti ir jam. Kai J. G. ir D. V. nuo jo atstojo, D. V. dar sulaužė broliui G. nosį. Kaltinamojo teigimu, jis mušėsi ne tik su nukentėjusiuoju, bet ir su D. V.. Kaltinamajam buvo praskelta galva, nes D. jam spyrė iš kojos į galvą, todėl jam reikėjo laimėti šią kovą, nes priešingu atveju jam būtų baigęsi blogai. Po to D. V. ir J. G. išėjo, nes pamatė, kad jie nelaimės kovos, o jo atvažiavo pasiimti žmona. Policija į įvykio vietą kviečiama nebuvo. Po šio įvykio jis į medikus nesikreipė. Kaltinamasis nurodė, kad anksčiau jie visi dirbo vietoje darbovietėje ir iki nagrinėjamo įvykio sutarė gerai, dabar jis taip pat nejaučia jiems jokio piktumo. Kaltinamasis nurodė, kak konfliktą pradėjo ne jis ir nukentėjusiajam kaltinime nurodytus smūgius sudavė tik gindamasis. Tą vakarą jie gėrė degtinę ir jis neatsimena, kiek buvo išgėręs, taip pat nežino, ar konfliktas įvyko dėl alkoholio poveikio. Po įvykio jis nesikreipė į policiją, nes manė, kad nukentėjusysis taip pat nesikreips į policiją ir supras, kad taip elgtis negalima. Tik po kelių dienų jis sužinojo, kad J. G. buvo ligoninėje. Jis norėjo J. atsiprašyti, bet konflikto iniciatorius buvo ne jis, jis pats vos išnešė sveiką kailį. Sutiktų atlyginti J. dalį moralinės žalos. Po šio įvykio jis su nuketėjusiuoju ir D. V. nebendravo, bendravo tik su G. V.. Jis supranta, kad viskas pasisuko bloga linkme, savo poelgį vertina blogai, gailisi, bet atgal kelio nėra.

Nukentėjusysis J. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis pažįsta kaltinamąjį D. S., kadangi su juo apie pusę metų dirbo vienoje darbovietėje, įvykio metu jie kartu jau nedirbo. Nagrinėjamo įvykio dieną, baigęs darbą, jis kartu su D. V. nuvažiavo pasveikinti pastarojo brolio G. su gimtadieniu. Prieš tai užsuko į parduotuvę, paėmė butelį degtinės. G. V. pasveikino su gėlėmis ir buteliu. Pas G. svečiuose buvo D. S.. Jie prisėdo prie stalo, kažką kalbėjo ir jokio konflikto nebuvo. Galimai kažkas kažką sakė apie skolą, tačiau jis į tas kalbas nekreipė dėmesio, vengė tos kalbos. Išgėrus porą stikliukų degtinės, namuose pasidarė karšta ir jie išėjo į lauką pakvėpuoti grynu oru. Jis sėdėjo kambaryje prie durų, atsistojo ir basas išėjo pro duris. D. ir G. išėjo jam iš paskos, o D. V. liko kambaryje. Išeidamas pro duris atsistojo ant pirmo laiptelio, sušlubavo ir pajuto smūgį į galvą, nuo kurio iš karto nukrito, susibraižė krūtinę. Gulėdamas ant pilvo jautė smūgius į galvą, jam skaudėjo nepakeliamai, per akis bėgo kraujas. Jis norėjo apsiversti, bet ant jo sėdėjo D. S.. Jis apsivertė, matė, kaip G. V. jam porą kartų spyrė, o D. smūgiavo ir ranka, ir su plyta, kurią laikė kitoje rankoje, nes jam buvo praskelta galva. Kęsdamas skausmą jis gulėjo ant nugaros ir girdėjo, kaip D. grasina jį nužudyti, pakasti po velėna, pakarti. Jis šaukėsi pagalbos, kvietė D. V.. Išbėgęs D. nustūmė D. nuo jo ir jie išėjo pro vartus. G. sūnus išnešė jam batus ir pasakė, kad telefoną ir piniginę jam atiduos kitą dieną. Išėjęs kartu su D. V., jie iškvietė policiją ir greitąją. Patys ėjo link parduotuvės „Maxima“, kad juos lengviau rastų. Nukentėjusysis nežino, kodėl jis buvo sumuštas. Nurodė, kad jis visą laiką bandė keltis, bet ant jo sėdėjo vienas žmogus. Pasisukęs matė, kad tai D. S.. Nukentėjusysis vartė galvą kad jam jos nepraskeltų, nes jis į galvą buvo daužomas su plyta, kuri gulėjo atremta į duris ir kurią laisvai D. galėjo pasiekti ranka. Taip pat jis matė, kaip G. V. jam smūgiavo su koja į galvą. Iš viso jam buvo suduota daug smūgių, 4-6 smūgiai jam buvo suduoti iš nugaros. Prieš jam nukrentant ant žemės, jis gavo krušą smūgių. D. jam smūgiavo su plyta arba akmeniu. G. smūgiavo iš kojos. Jis neatsimenu, ar G. buvo su avalyne ar be jos. Kai jam pradėjo grasinti, jis pradėjo rėkti, kad D. jam padėtų. Tada D. išbėgo iš namo ir nustūmė D. nuo jo. G. jis nepastebėjo, bet D. jam sakė „ką tų darai, neseniai mūsų brolį nužudė ir tu dabar ką darai?“ G. po šių žodžių pasitraukė. Pas kaltinamąjį jokios žaizdos jis nematė. Prieš šį įvykį jis turėjo su D. S. konfliktą ceche, tuomet D. S. taip pat grasino jį nužudyti. Po šio įvykio jis buvo susiskambinęs su G. V., jis jo atsiprašė ir pasakė, kad palaikė ne tą žmogų, galėjo apginti jį (nukentėjusįjį). Nukentėjusysis nurodė, kad jam su D. atvykus pas G. iki konflikto pradžios jis spėjo išgerti tik dvi taureles, t.y. apie 100 g degtinės, buvo blaivus, o D. S. ir G. V. jau buvo išgėrę, jiems matyt buvo per daug degtinės. Greitąją medicinos pagalbą jie išvietė apie 19 valandą, praėjus maždaug 4 minutėms po muštynių pabaigos. Išėję iš G. V. namų ir eidami link parduotuvės, jie sutiko policijos pareigūnus, D. V. juos palydėjo pagal adresą. Jiems atėjus į namus, G. V. pasakė, kad D. S. pabėgo. Po to jis ir D. V. buvo išvežti į ligoninę, greitosios medicinos pagalbos laukė Salininkuose, prie parduotuvės „Maxima“. Iki parduotuvės apie vieną kilometrą jį vedė D. V., nes jis pats nieko nematė, jo akies vokas buvo užkritęs. Atvykę greitosios pagalbos medikai praplovė jam akis, pasakė, kad sužalojimai yra sunkūs ir reikia važiuoti į ligoninę juos siūti. Ligoninėje jam keliose vietose buvo susiūta galva, užklijuoti nubrozdinimai. Taip pat jam buvo subraižyta krūtinė ir nugara, labai skaudėjo galvą. Iš ligoninės jis buvo išleistas tik ryte ir nedarbingumas tęsėsi 21 dieną. Dantis jis buvo išspjovęs bei apie juos pamiršęs, vėliau pasakė apie juos per apžiūrą. Jam buvo sužaloti du dantys šone iš vienos pusės, jie buvo nuskilę, o šaknys likusios. Šie dantys buvo plombuoti. Nukentėjusiojo teigimu, jis kaltinamajam nesudavė nei vieno smūgio, o pirmas gavo smūgius. D. V. tiesiog buvo nustūmęs D. S. nuo jo. Jis palaiko pareikštą civilinį ieškinį, nes mokėjo už eksperto išvadą, turėjo pirkti vaistus, daryti žaizdų perrišimus, kreiptis į advokatą, nenuėjo su vaikais į renginį. Ateityje jis ruošiasi daryti plastinę operaciją, nes jo antakis dabar yra šiek tiek nusileidęs.

Liudytojas G. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį. Su nukentėjusiuoju po šio įvykio jis nebendrauja. Liudytojas nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo jo gimtadienis. Po darbo apie 16.00-16.30 val. jis su D. S. atvyko pas jį į namus. Apie 17 valandą pasveikinti jį su gimtadieniu atvažiavo J. G. ir liudytojo brolis D.. Jie visi sėdėjo prie stalo, kartais išeidavo į lauką parūkyti. Būnant namuose jo brolis D. susibarė su D. dėl pinigų, bet po to jie viską išsprendė ir toliau sėdėjo namuose, kartais išeidavo į lauką parūkyti. Praėjus maždaug valandai laiko D. susiruošė eiti namo, nes jo žmona turėjo atvažiuoti jo pasiimti. Prieš tai D. su J. dar buvo išėję į lauką parūkyti, o jis bei brolis liko namuose ir tada prasidėjo muštynės. Jam išėjus į lauką, D. su J. jau mušėsi prie namo, maždaug 10 metrų atstumu nuo durų. Jie buvo susikabinę, gal mostelėjo vienas kitam porą kartų. Jis įsitraukė į šias muštynes ir puolė brolį D., nes jis puolė D., bet gavo smūgį į nosį nuo nukentėjusiojo, prarado sąmonę, todėl nematė, kas vyko toliau. Jo brolis D. taip pat buvo išbėgęs į lauką, nes jie norėjo atitraukti vienas nuo kito besimušančius ir gynė nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo jis kojomis nespardė. Jis atsigavo tik tuomet, kai namo apie 18 valandą grįžo žmona. Jis paskambino D. žmonai ir ji buvo atvykusi ieškoti D. į jo namus, tačiau namuose nieko jau nebuvo. Jis nematė, kad D. būtų įlipęs į savo žmonos automobilį. Po to į jo namus buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie ieškojo D.. Liudytojas nurodė, kad tą dieną jis buvo išgėręs, tačiau nesijautė esantis girtas. Po šio įvykio į medikus jis nesikreipė, nors jam buvo sulaužyta nosis. Dėl suduoto smūgio jis nieko neatsimena. Atsimena, kad atsigavęs jis susibarė su žmona. Po to jam paskambino brolis D. bei pranešė, kad jis su J. yra Lazdynų ligoninėje. Po šio įvykio jis su nukentėjusiuoju nebendrauja, nes jis nesisveikina. Jie kalbėjo su broliu apie įvykį ir mano, kad visas šis reikalas neturėjo nueiti iki teismo. Liudytojas nurodė, kad iš pradžių konfliktas dėl pinigų kilo tarp jo brolio D. ir D., jiems sėdint namuose. Kilęs konfliktas namuose ir aprimo. Jis nežino, prie ko čia J., galimai jis kišosi į tą konfliktą, bet jis pats to nematė. Po šio įvykio D. iš karto išėjo. Jo brolis D. taip pat išėjo kartu su nukentėjusiuoju. Apie 20 val. -21 val. buvo atvažiavusi D. žmona, bet tuo jis nėra tikras. Po muštynių jis matė pas D. mėlynę ant veido. Po įvykio D. rūbų iš jo nesiskolino ir jis neatsimena, ar buvo kokia nors kalba apie rūbus. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 77), G. V. nurodė, kad jis davė būtent tokius parodymus, tik nepasakė, kad į nosį jis gavo nuo J. G.. Ikiteisminio tyrimo metu jis minėjo, kad nuo smūgio buvo praradęs sąmonę, tačiau kodėl tai neužfiksuota parodymuose, jam nežinoma. Po kelių dienų po įvykio jis buvo sutikęs D., matė pas jį aplink akį mėlynę. D. jam neminėjo, kad muštynių metu jam buvo prakirsta galva. Taip pat G. V. nurodė, kad jam išėjus į kiemą, jis matė stovinčius ir besimušančius kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Gulinčių jis jų nematė. Jis taip pat nurodė, kad kieme vyksta statybos ir ten mėtosi statybinės medžiagos.

Liudytojas D. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra buvę jo bendradarbiai. Santykiai su J. G. normalūs. Liudytojas nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su J. G. apie 17 val. po darbo užvažiavo pasveikinti brolį G. V. su gimtadieniu. Ten jau sėdėjo D. S.. D. pradėjo klausinėti jo apie skolą, jie persimetė keliais žodžiais ir tuo viskas baigėsi, jie sėdėjo toliau, šventė gimtadienį, retkarčiais išeidavo į lauką parūkyti. Paskutinį kartą jiems visiems išėjus parūkyti, jis su broliu grįžo namo, o D. su J. liko lauke. Maždaug po 5 minučių jis išgirdo triukšmą, rėkimą, išbėgo į lauką ir pamatė ant žemės, maždaug 6 metrų atstumu nuo durų gulintį J., ant kurio sėdėjo D., dešinėje rankoje laikė plytą ir daužė jam plyta per galvą. Liudytojas matė vieną smūgį. Brolis išbėgo jam iš paskos. Jam nežinoma, dėl ko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo lauke įvyko konfliktas. Toje vietoje auga žolė, aikštelė yra paruošta statyboms ir ten mėtėsi visokių statybos reikmenų. J.s buvo kruvinas. Jis nustūmė D. nuo J., smogė D., kad šis apsiramintų, t.y. jam pavyko labai greitai juos išskirti. J. tuo metu gulėjo ant žemės. Po to prie jo pribėgo brolis, manydamas, kad jis puls muštis su D. ir jie su broliu apsistumdė, brolis nustūmė jį nuo D.. Tuo metu jis nematė ant D. jokių sumušimo žymių. Tada J. jį apsikabino ir jie kartu išėjo nieko vieni kitiems nesakydami ir bijodami, kad toliau nesitęstų muštynės. Einant link parduotuvės „Maxima“ iškvietė policiją bei greitąją. Vesdamas J. jis su juo nekalbėjo, nes J. buvo netekęs daug kraujo, skundėsi, kad jam viską skaudą ir vis praradinėjo sąmonę. Policijos pareigūnai ir greitoji atvyko maždaug po 5-10 minučių, jie tuo metu buvo netoli parduotuvės „Maxima“, iki kurios nuo G. namų yra apie 15 minučių kelio. Atvykę greitosios pagalbos medikai suteikė pagalbą J. ir po to išvežė jį į ligoninę, o jis su policijos pareigūnais iš karto nuvyko pas G. ieškoti D., tačiau jo pas G. jau nebuvo, nors po įvykio buvo praėję apie 15-20 minučių. Brolis buvo namuose, atrodė normaliai.. Liudytojo teigimu, jis nieko D. nėra skolingas, nors pastarasis mano kitaip. Vieną kartą D. pirko gėrimus, jį vaišino, o po kurio laiko pasakė, kad jis jam už tai yra skolingas. Tarp jo ir D. dėl to įvyko žodinis konfliktas, kuris truko apie 5 minutes, tačiau brolis juos apramino ir tuo viskas pasibaigė. Šio žodinio konflikto metu Jurijus buvo jį užstojęs ir pasakęs porą žodžių D.. Po muštynių pas J. buvo prakirstas antakis, galva, rūbai buvo suplėšyti. Apie išmuštus dantis jis nieko nežino. J. buvo su batais. Po muštynių brolis jam sakė, kad J. jam sulaužė nosį, bet jis asmeniškai to nematė. Jis neneigė, kad muštynių metu buvo susistumdęs su broliu. Brolis galvojo, kad jis nori muštis su D., todėl jie ir susistumdė. Jis su broliu nesimušė, jie tik susistumdė. D. V. taip pat nurodė, kad jie prieš tai keturiese buvo išgėrę butelį degtinės. Jis nematė ir nežino, ar prieš tai brolis su D. gėrė dviese. Jie visi buvo apgirtę maždaug vienodai. Nagrinėjamo įvykio dieną darbe jis negėrė, po konflikto į medikus nesikreipė, nes nepatyrė jokių matomų sužalojimų. Praėjus maždaug savaitei po įvykio jis matė brolį G. ir matė, kad jo nosis yra sumušta. Brolis sakė, kad į nosį jam sudavė J., tačiau jis pats to momento nematė ir nežino kokiu momentu J. galėjo trenkti G.. Pagarsinus liudytojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 64-65), jis juos patvirtino ir neatmeta galimybės, kad po viso šio įvykio buvo susikibimas, nes praėjo nemažai laiko ir jis visų aplinkybių gerai neatsimena. Liudytojas taip pat nurodė, kad anksčiau tarp D. ir J. darbe kildavo žodiniai asmeninio pobūdžio konfliktai.

Liudytojas P. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas, dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje, kaltinamojo ir nukentėjusiojo neatsimena. Liudytojas paaiškino, kad tai buvo seniai, jie važiavo pagal gautą iškvietimą ir dabar negali pasakyti, kuris pilietis buvo vietoje. Abu vaikinai buvo sumušti, vienas stipriau, kitas silpniau, tačiau neatsimena kuris. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 59), P. A. juos patvirtino bei nurodė, kad abu piliečiai buvo apgirtę ir buvo sunku suprasti, ką jie pasakoja. Pasakė, kad šventė su bendradarbiais ir po to susimušė. Jie buvo nuvykę į įvykio vietą, sunkiai rado tą namą, nes ten nėra numeracijos ir namuose rado tik vieną asmenį. Asmuo, kuris buvo sumuštas, kalbėjo nerišliai, tai galėjo įtakoti galvos žaizdos. Jis nepamena, ar buvo kraujo žymių ant laiptų ar kitose vietose. Jis neatsimena, ar namie buvęs asmuo buvo sumuštas. Liudytojas nurodė, kad jiems atvykus, greitoji medicinos pagalba jau buvo vietoje, medikai apžiūrinėjo sužeistus asmenis ir nusprendė juos vežti į ligoninę.

Liudytoja R. S. nurodė, kad D. S. yra jos vyras. Liudytoja paaiškino, kad tą vakarą vyras išvyko pasveikinti G. V. su gimtadieniu, pasakė, kad jai paskambins, kai reikės atvažiuoti jo pasiimti. Apie 17-18 val. sulaukusi skambučio ji pradėjo ruoštis, aprengė mažametį vaiką ir tai užtruko apie pusvalandį. Vyro kalba buvo rišli. Praėjus maždaug pusvalandžiui jai vėl paskambino vyras, pasakė apie muštynes ir liepė gal geriau nevažiuoti. Jokio triukšmo ji negirdėjo. Ji vis tiek aprengė vaiką, sėdo į automobilį ir pradėjo skambinti D., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Tuomet ji paskambino G., jis liepė jai nesijaudinti, nurodė, kad D. yra sveikas ir kad jį puolė D. su J.. Ji iš Pavilnio į Salininkus atvažiavo maždaug per pusvalandį, matė D. praskeltą galvą kairėje pusėje, prašė jo važiuoti į polikliniką, tačiau jis nesutiko. Su mažamečiu vaiku vykti į Lazdynų ligoninę ji nenorėjo, nes ten reikėtų ilgai laukti. Ji pamanė, kad įkalbės vyrą kitą dieną nueiti į polikliniką, bet jis nesutiko ir pasakė, kad nebus skundikas. Kai ji namuose padėjo D. nusirengti, pamatė jo kūną – nugarą, pilvą, rankas ir kojas nusėtą mėlynėmis. Šias mėlynes ji nufotografavo, tačiau nuotraukas vyras ištrynė. Liudytoja nurodė, kad jai atvažiavus jos vyras buvo apsirengęs kitais drabužiais, nes jo rūbai buvo sudraskyti ir turbūt išmesti, jo veidas buvo sumuštas. Vyras jai pasakojo, kad jiems sėdint prie stalo, tarp jo ir D. V. įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų, kuris ir baigėsi prie stalo. Vėliau įsikišo J. ir be priežasties pradėjo pulti D.. Jai atvykus pasiimti D., G. nosis buvo sulaužyta, labai ištinusi. Nukentėjusiojo ir G. brolio D. namuose nebuvo. Jos vyro būsena buvo normali. Ji nepastebėjo, kad jos vyras būtų smarkiai apgirtęs ir nesiorientuotų aplinkoje.

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra greitosios medicinos pagalbos medikas, nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo jis neatsimena. Susipažinęs su greitosios medicinos pagalbos stoties kortele liudytojas nurodė, kad jam sunku prisiminti įvykio aplinkybes, nes tokių sumušimų darbo metu būna daug. Nukentėjusiajam buvo padaryti tokie sužalojimai, kokie yra aprašyti kortelėje. Jis skundėsi galvos svaigimu, tai yra smegenų sutrenkimo požymis, kuris diagnozuojamas ligoninėje. Atvykęs į iškvietimą liudytojas pirmiausiai apžiūri, ar žmogus yra sąmoningas, ar orientuojasi aplinkoje, ar yra kraujavimų. Burnos ertmė neapžiūrima, nes tai nėra grėsmė gyvybei. Apie girtumą kortelėje niekada nerašo, nes negali jo pats nustatyti. Taip pat jis negali parašyti, kad sklinda alkoholio kvapas, nes tai yra tik jo pojūčiai. Liudytojas patikslino, kad kai nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pasakė, kad jam buvo suplėšyti marškinėliai, jis prisiminė daugiau šio įvykio aplinkybių. Liudytojas prisiminė, kad nukentėjusysis buvo su draugu, pasakojo, kad kažkuo sunkiu, su armatūra gavo per pakaušį ir nugarą, nugaroje buvo nubrozdinimas. Liudytoją pasitiko draugas, tačiau jis bendravo su nukentėjusiuoju. Tačiau jis negali būti tikras visu šimtu procentu, kad jis pasakoja būtent apie tą įvykį.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. spalio 7 d., 19.05 val. bendrajam pagalbos centrui D. V. pranešė apie tai, kad ką tik 30 metų amžiaus pranešėją bei jo draugą J. G. 34 metų amžiaus svečiuose sumušė pažįstamas, vardu D.. Tikslaus adreso nurodyti negalėjo. Pareigūnams atvykus nurodys kur gyvena. Šiuo metu jie pabėgo nuo mušeikos ir eina link Salininkų „Maximos“, lauks prie parduotuvės. Pranešėjo draugui stipriai sumuštas veidas, kraujuoja, mušeika sudavė su geležiu į galvos sritį (b.l. 1-2);

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. B. 2016 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. spalio 7 d., apie 19.22 val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo budėtojo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. yra sumušti du vyrai. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas D. V., kuriam buvo sumuštas veidas. Kartu su juo buvo J. G., kuriam buvo prakirsta galva. Vyrai paaiškino, kad kartu girtuokliavo draugų kompanijoje, tarpusavyje susipyko ir vienas iš kompanijoje buvusių vyrų vardu D., pasiėmęs metalinį strypą, sudavė kelis kartus J. G. per galvą, o D. V. kumščiais mušė į veidą. Pranešėjas minėtą D. pažįsta, kadangi anksčiau kartu dirbo, tačiau pavardės ir gyvenamosios vietos adreso nežino. Abu vyrus GMP pristatė į Lazdynų ligoninę (b.l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. K. 2017 m. sausio 4 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. G. 2016 m. spalio 10 d. gautą pareiškimą, kadangi D. S. veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, bet tokio pobūdžio bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir jos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka (b.l. 14-15).

Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro 2017 m. liepos 12 d. pateiktoje teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-297-15 nurodyta, kad vadovaudamasis J. G. teismo medicininio apžiūrėjimo bei aukščiau išvadoje išdėstytų medicininių dokumentų duomenimis, daro teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą: 1) J. G. 2016 m. spalio 7 d. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio-pakaušio kairės pusės riboje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje bei nugaroje, o taip pat nuskelti du dantys; 2) aprašytųjų kūno sužalojimų pobūdis nurodo, kad jie galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, o abi muštinės žaizdos aštriabriauniais daiktais, galimai net ir plyta ir galėjo gautis nukentėjusiojo nurodomu laiku, t.y. 2016 m. spalio 7 d.; 3) Kadangi medicininių dokumentų duomenys liudija, jog J. G. dėl šių sužalojimų gydėsi 21 dieną, darytina išvada, kad 2016 m. spalio 7 d. jam padaryti kūno sužalojimai priklauso vidutinio sunkumo sveikatos sutrikdymo mastui (b.l. 20-22).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 27-28).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2016 m. spalio 7 d., 19.19 val. J. G. konstatuoti galvos sumušimai, žaizdos (b.l. 33-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4073/2017(01) nurodyta, kad remiantis J. G. medicinos dokumentų duomenimis pateikiama išvada:

1) J. G. nustatyti šie sužalojimai: muštinės pakaušio ir kaktos kairės pusės žaizdos, apatinio kairio 8 ir viršutinio dešinio 6 dantų vainikų lūžiai, nepatikslinti sužalojimai nugaroje. Sužalojimai galimai padaryti kietu, buku daiktu ( daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2016 m. spalio 7 d.. Gydytojo R. S. 2017 m. birželio 7 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyti sužalojimai – galvos plaukuotoje dalyje buvo stebėtos daugybinės mėlynės, žaizdos, hematoma kairės akies srityje, veido sumušimas, mėlynės, dešinio peties srityje buvo matomi nubrozdinimai, žaizdos ir sumušimo žymės, nudraskymai nugaroje – nebuvo užfiksuoti jokiuose ankstesniuose medicinos dokumentuose ar gydytojų įrašuose, todėl šie sužalojimai nevertinami.

2) Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu, tačiau tikslesniam sužalojimų padarymo laikui nustatyti, medicinos dokumentų duomenų nepakanka.

3) Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

4) Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais.

5) Atsakyti ar sužalojimai atsirado ginantis, ar suduodant smūgius, pagal turimus medicinos dokumentų duomenis, nėra galimybės.

6) Nustatyti sužalojimai yra priešinguose kūno paviršiuose, todėl negalėjo atsirasti vienkartinio griuvimo metu (b.l. 43-44).

VSDFV duomenyse nurodyta, kad iki nagrinėjamo įvykio J. G., D. S., G. V. ir D. V. dirbo vienoje darbovietėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 90).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju D. S. kaltinamas, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei laiku sudavė su ranka ne mažiau keturių kartų J. G. į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, o tada užsėdęs ant J. G., su plyta sudavė jam ne mažiau šešių kartų į kaktos sritį ir į pakaušį, tuo padarydamas jam sužalojimus – muštines pakaušio ir kaktos kairės pusės žaizdas, apatinio kairio 8 ir viršutinio dešinio 6 dantų vainikų lūžius, įvertintus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Vertinant byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (dėl kai kurių duomenų vertinimo jų patikimumo ir kitais aspektais pasisakyta bus vėliau, juos aptariant), pripažintina, jog neabejotinai nustatyta, jog 2016 m. spalio 7 d., apie 19 val., G. V. gyvenamojoje vietoje, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp D. S. ir J. G., bei kad konflikto metu nukentėjusiajam J. G. buvo padaryti atitinkami sužalojimai. Šias aplinkybes patvirtina tiek ir kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tiek ir iš liudytojų G. V. ir D. V. parodymai, taip pat duomenys, susiję su greitosios medicinos pagalbos iškvietimu J. G., policijos pareigūnų iškvietimas bei apklausto policijos pareigūno P. A. parodymais, kai jis nors pažymėjo, kad tiksliai aplinkybių neatsimena, tačiau patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kiti rašytiniai duomenys byloje (pranešimas BPC ir kt.).

Dėl J. G. padarytų sužalojimų pažymėtina, kad specialisto išvadoje (b. l. 43-44), ištyrus medicininiuose dokumentuose užfiksuotą informaciją (specialisto išvada padaryta praėjus daugiau nei metams nuo įvykio) nurodyta, kad J. G. nustatyti šie sužalojimai: muštinės pakaušio ir kaktos kairės pusės žaizdos, apatinio kairio 8 ir viršutinio dešinio 6 dantų vainikų lūžiai, nepatikslinti sužalojimai nugaroje; sužalojimai galimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2016 m. spalio 7 d.; nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais; atsakyti, ar sužalojimai atsirado ginantis ar suduodant smūgius pagal turimus medicinos dokumentų duomenis nėra galimybės; nustatyti sužalojimai yra priešinguose kūno paviršiuose, todėl negalėjo atsirasti vienkartinio griuvimo metu. Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad gydytojo R. S. 2017 m. birželio 7 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyti sužalojimai – galvos plaukuotoje dalyje buvo stebėtos daugybinės mėlynės, žaizdos, hematoma kairės akies srityje, veido sumušimas, mėlynės, dešinio peties srityje buvo matomi nubrozdinimai, žaizdos ir sumušimo žymės, nudraskymai nugaroje – nebuvo užfiksuoti jokiuose ankstesniuose medicinos dokumentuose ar gydytojų išrašuose, todėl šie sužalojimai nevertintini. Taigi atsižvelgdamas į tai, jog duomenų, paneigiančių šioje specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, byloje nėra, teismas vadovaujasi šia specialisto išvada kaip įrodymu dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų bei sveikatos sutrikdymo masto.

Pažymėtina, kad dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo nukentėjusysis (jo atstovas) kreipėsi ir į A. Garmaus teismo medicinos tyrimų biurą. Teismo medicinos specialisto 2017 m. liepos 12 d. konsultacinėje išvadoje A-KI-297-15 nurodyta, kokie sužalojimai buvo padaryti bei atitinkamai kad jie galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodomu laiku bei kad jie priklauso vidutinio sunkumo sveikatos sutrikdymo laipsniui, nes nukentėjusysis dėl šių sužalojimų gydėsi 21 dieną. Vis dėlto pastebėtina, kad ši konsultacinė išvada buvo padaryta iš esmės remiantis pateiktais medicinos dokumentų išrašais (tarp jų – 2017 m. birželio 7 d. išrašu), tačiau šiame išraše nurodyti sužalojimai, kaip pažymėta jau minėtoje specialisto išvadoje, nėra užfiksuota pirminiuose medicinos dokumentuose, surašytuose iš karto po įvykio (ką patvirtina ir specialisto išvados aprašomojoje dalyje surašyti duomenys, užfiksuoti minėtuose pirminiuose medicinos dokumentuose), dėl ko atitinkamai ir minėta konsultacine išvada teismas nesiremia.

Tačiau nors nėra ginčo, kaip minėta, kad įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, buvo padaryti atitinkami sužalojimai, vis dėlto dėl šio konflikto pradžios, eigos, dalyvavusių jame asmenų vaidmens ir pan., kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų, dalyvavusių minėtame įvykyje (G. V. ir D. V.) parodymai skiriasi tam tikrais aspektais

Kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, pažymėdamas, jog jis galėjo padaryti atitinkamus sužalojimus nukentėjusiajam, tačiau jis šiuos sužalojimus padarė gindamasis, nes buvo pastarojo užpultas. Taigi iš esmės kaltinamasis savo kaltę neigia teigdamas, jog veikė būtinosios ginties situacijoje.

Pagal Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį; šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nurodyto instituto taikymui yra būtina, kad konkreti situacija atitiktų atitinkamas sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).

Taigi aptariant byloje surinktus duomenis, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, ar yra pakankamai patikimų duomenų, galinčių patvirtinti egzistavus būtinosios ginties situaciją, t. y. ar nagrinėjamu atveju yra nustatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Dėl konflikto aplinkybių kaltinamasis parodė, kad šiek tiek pasėdėję prie stalo (švęsdami G. V. gimtadienį), jie buvo išėję parūkyti, ir tada J. G. pasakė žodį „Fight“ ir jis (J. G.) su D. V. jį užpuolė, suduodami daug smūgių į veidą, galvą, suplėšydami marškinius; jis buvo parblokštas ant žemės, jam bėgo kraujas; kaltinamasis gynėsi nuo jų su lazda, galbūt tada per stipriai suduodamas nukentėjusiajam; kur tuo metu buvo G. V., jis nežino. Nukentėjusiojo parodymai iš esmės yra priešingi – jis parodė, kad norėjo išeiti į gryną orą pakvėpuoti, D. S. ir G. V. išėjo jam iš paskos, D. V. liko kambaryje; išeidamas nukentėjusysis ant laiptelių pajuto smūgį į galvą, nuo kurio nukrito, gulėdamas ant pilvo ir toliau jautė smūgius į galvą, norėjo apsiversti, tačiau ant jo sėdėjo D. S. (jis tai matė), kai pavyko apsiversti ant nugaros, matė, kad G. V. kelis kartus jam spyrė, o D. S. smūgiavo ir ranka ir su plyta (ją laikė kitoje rankoje); jis šaukėsi D. V. pagalbos, pastarasis išbėgęs nustūmė D. S. ir jie (nukentėjusysis ir D. V.) pasišalino iš kiemo, einant D. V. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją.

Pažymėtina, kad be to, jog iš esmės išsiskyrė kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl konflikto pradžios bei eigos, jame dalyvavusių asmenų vaidmenų, skiriasi ir liudytojų, dalyvavusių konflikte – G. V. ir D. V. parodymai – tiek nuo kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, tiek ir tarpusavyje. Nors abu šie liudytojai parodė, kad į lauką buvo išėję D. S. ir J. G., tada jie išgirdo, kad vyksta muštynės ir išėjo į lauką (t. y. nenurodė, kad vienas iš jų būtų ėjęs kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju), parodymai dėl aplinkybių, kurias jie matė, vėlgi skiriasi – G. V. parodė, kad apie 10 metrų atstumu nuo namo matė stovinčius ir besimušančius D. S. ir J. G., gulinčių jų nematė, o D. V. parodė, kad išbėgus iš namų pamatė apie 6 metrų atstumu nuo durų gulintį Jurijų, ant kurio sėdėjo D. S., dešinėje rankoje laikė plytą ir daužą ja per galvą; liudytojas matė vieną smūgį; jis nustūmė D. nuo J., smogė D., kad šis apsiramintų, J. tuo metu gulėjo ant žemės. Vertindamas pastarųjų liudytojų parodymus, teismas visgi nesiremia G. V., o remiasi D. V. parodymais tiek, kiek tai susiję su jo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis matė, jog J. G. guli ant žemės, o ant jo sėdi D. S. ir trenkė su plyta rankoje (matė bent vieną smūgį) J. G. į galvą, kadangi būtent jo parodymai atitinka kitus įrodymus – specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes dėl sužalojimų pobūdžio, tarp jų nustatyti sužalojimai ir nugaroje (pagal paaiškinimus, kieme vyko statybos, todėl mėtėsi įvairių statybinių medžiagų), nukentėjusiojo parodymus, kad jis gulėjo ant nugaros, kai ant jo sėdėjęs D. S. jam sudavė smūgius ranka ir su kita ranka, kurioje buvo plyta. Savo ruožtu G. V. parodymus, kad D. S. su J. G. mušėsi stovėdami bei kad gulinčių jų, prieš išskiriant, jis nematė, prieštarauja kitų surinktų duomenų visumai (minėtiems duomenims specialisto išvadoje, nukentėjusiojo išsamiems parodymams ir kt.). Todėl atsižvelgdamas į pastaruosius argumentus, teismas sprendžia, kad kaip patikimais vadovautinasi būtent nukentėjusiojo parodymais dėl esminių aplinkybių, kurie tiek pasižymėjo nuoseklumu viso proceso metu, tiek juos patvirtina ir kiti jau minėti ir aptarti duomenys, be to, ir pradinė informacija, užfiksuota pranešime bendrajam pagalbos centrui (b. l. 1, 2), nukentėjusiojo pareiškime, surašytame praėjus kelioms dienoms po įvykio (b. l. 4).

Padarius išvadą, jog būtent nukentėjusiojo parodymai yra patikimi, pripažintina ir tai, jog nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis su D. V. puolė jį (kaltinamąjį), suduodami daug smūgių į veidą, galvą, suplėšydami maršinius, kad jis buvo parblokštas ant žemės, todėl nuo tokio užpuolimo kaltinamasis gynėsi su lazda. Nors apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamojo sutuoktinė R. S. parodė, kad po įvykio ji atvyko į G. V. namus ir pasiėmė D. S., kuriam buvo praskelta galva kairėje pusėje, jis buvo apsirengęs kitais drabužiais, nes jo rūbai buvo sudraskyti ir tikriausiai išmesti, tačiau tokių jos parodymus patvirtinančių duomenų byloje nesurinkta, todėl jie vertintini kritiškai. Nors G. V. nurodė, kad jis paskambino D. S. žmonai ir ji buvo atvykusi ieškoti D. į namus, tačiau namuose nieko nebuvo, jis nematė, kad D. S. būtų lipęs į žmonos mašiną; dėl drabužių taip pat parodė, kad neatsimena, kad būtų skolinęs D. ar būtų kokia kalba apie rūbus. Jokių kitokių objektyvių duomenų apie D. S. padarytus ir nustatytus sužalojimus minėto įvykio metu taip pat nėra – nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į medicinos įstaigą ar kitaip būtų užfiksuoti sužalojimai, nors pagal jo bei jo sutuoktinės parodymus, jam turėjo būti padaryti pakankamai reikšmingi sužalojimai. Nors G. V. parodė, kad jis matė ant D. S. veido mėlynę, visgi spręsti iš tokių parodymų, kad mėlynė buvo padaryta būtent kaltinamąjį užpuolus, o ne minėtame konflikte, pavyzdžiui, siekiant jį atplėšti nuo nukentėjusiojo (atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas D. V. nurodė, kad siekdamas, jog D. S. apsiramintų, jį nustūmus nuo nukentėjusiojo, sudavė D. S.), negalima.

Remdamasis nurodytais argumentais, kad byloje patikimų ir pakankamų duomenų, jog atitinkamus smūgius kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam J. G. gindamasis nuo realaus ir pavojingo kėsinimo į jį (jo sveikatą ir gyvybę, užpuolus nukentėjusiajam su D. V., kaip kad nurodė kaltinamasis), teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Atitinkamai pripažintina, kad jau aptartų įrodymų visuma (dėl smūgių pobūdžio ir mechanizmo remiantis iš esmės daugiausia nukentėjusiojo parodymais) yra pakankama daryti išvadą, kad jau minėtomis aplinkybėmis D. S. su ranka sudavė ne mažiau keturis kartus J. G. į galvą, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, ir užsisėdęs ant pastarojo (jam gulint ant nugaros), su ranka ir su plyta sudavė ne mažiau šešis kartus į kaktos sritį ir į pakaušį, taip padarydamas jam muštines pakaušio ir kaktos kairės pusės žaizdas, apatinio kairio 8 ir viršutinio dešinio 6 dantų vainikų lūžius, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi pripažintina, kad D. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką (veikiant tiesiogine tyčia, kadangi suduodamas smūgius, juolab su plyta rankoje, jie neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes ir jų norėjo), numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo D. S., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, padaryta žala nukentėjusiajam. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) (aplinkybę dėl alkoholio vartojimo iš esmės pripažino tiek jis, tiek ir kiti įvykio metu dalyvavę asmenys – nukentėjusysis bei liudytojai G. V. bei D. V.)

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – dirba, neteistas (b. l. 108), administracine tvarka baustas (b. l. 107), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ar dėl psichikos sveikatos ligų, nėra (b. l. 111, 112). Teismui pateikta kaltinamojo D. S. charakteristika, išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, kurioje nurodyta, kad D. S. šioje įmonėje dirba nuo 2017 m. vasario 6 d. šaltkalviu suvirintoju. Jis pasižymi kaip pareigingas, gerai atliekantis savo pareigas darbuotojas. Jis visuomet laiku ir tiksliai įvykdo jam skirtas užduotis, kolegos jį apibūdina kaip draugišką ir nekonfliktišką darbuotoją. Tiesioginis vadovas darbuotoją apibūdino kaip tvarkingą, punktualų, rezultatyvų ir turintį norą kelti savo profesines kompetencijas. Per visą darbo bendrovėje laikotarpį šiam darbuotojui nebuvo taikoma atsakomybė dėl darbo pareigų pažeidimo. Taip pat pateikti duomenys, kad kaltinamasis yra vedęs, augina mažametį sūnų, gimusį 2015 m. rugsėjo 12 d.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta sankcija – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Sprendžiant klausimą dėl konkrečios bausmės rūšies parinkimo, būtina vadovautis, be kita ko, BK 55 straipsnio nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Todėl įvertinęs tai, kad, kaip minėta, nenustatyta atsakomybę lengvinančių, o nustatytą atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kita vertus – kaltinamasis dirba, darbovietės yra teigiamai charakterizuojamas, vedęs, augina mažametį vaiką, duomenų, kad jam būtų būdingas teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys, byloje nėra, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos terminą – 9 mėnesius. Taip pat jam skirtini įpareigojimai, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, kurie, teismo nuomone, padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą bei atitinka nukentėjusiojo interesus.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis J. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš D. S. 5000 eurų, nes jam buvo padaryta žala, jis patyrė gydymo išlaidas, lankėsi pas gydytojus, turėjo važinėti dėl to, kainavo vaistai, odontologas, patyrė teismo medicinos eksperto ir advokato išlaidas, dėl nedarbingumo nesilankė darbe (b. l. 54). Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio nurodė, kad buvo mokėti pinigai už eksperto išvadą, kreipėsi į advokatą, pirko vaistus, darė perrišimus, dėl sužalojimų nenuėjo su vaikais į renginį, patyrė daug žalos; ateityje dar ruošiasi daryti plastinę operaciją, nes po sužalojimų jo antakis yra šiek tiek nusileidęs.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Kaip matyti iš civilinio ieškinio, iš kaltinamojo prašoma priteisti 5000 eurų žalą, neidentifikuojant, kokio pobūdžio padarytą žalą prašoma priteisti. Tačiau iš civiliniame ieškinyje nurodytų motyvų bei iš teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo nurodytų paaiškinimų matyti, kad iš esmės prašoma tiek turtinės žalos, patirtos dėl gydymosi išlaidų, vaistų pirkimo, dėl to, kad nukentėjusysis turėjo važinėti pas gydytojus, kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, advokatą, tiek ir neturtinės žalos, kadangi dėl sužalojimų negalėjo su vaikais vyti į renginį, patyrė atitinkamų nepatogumų dėl sužalojimų, gydymo ir pan.

Sprendžiant dėl turtinės žalos, pirmiausia pažymėtina, kad nukentėjusysis, nors ne kartą jam buvo išaiškinta būtinybė pateikti atitinkamus duomenis, įrodančius jo patirtas išlaidas (t. y. įrodymus dėl jo patirtos žalos), tokių duomenų nepateikė, pastebint, kad tokią realią galimybę jis turėjo, nes byloje buvo padarytos dvi pertraukos (juolab prieš paskutinį posėdį jis pats prašė padaryti pertrauką, kad galėtų surinkti duomenis ir pateikti juos teismui). Tačiau teismui buvo pateiktas iš esmės vienas dokumentas (jo kopija) – teisinių paslaugų sutartis Nr. 2017-06-12, sudaryta su advokato padėjėju E. G., kuria pastarajam pavesta parengti prašymą dėl išvados apie sužalojimus gavimo, sutartas užmokestis – už valandą darbo ne mažiau kaip 10 eurų. Vis dėlto jokių kitokių konkrečių duomenų, kokios vis dėlto išlaidos už minėtų paslaugų suteikimą buvo patirtos (realiai sumokėtos), kaip kad ir jokių kitokių duomenų (įrodymų), patvirtinančių nukentėjusiojo patirtos kitos turtinės žalos dydį – išlaidas medicinos ekspertui (nors, kaip matyti, tokia paslauga buvo suteikta, t. 1, b. l. 20-22), vaistams, dėl gydymo, perrišimų ir pan., teismui nepateikta. Juolab pažymėtina, kad nepateikti ne tik atitinkamas išlaidas patvirtinantys įrodymai, tačiau iš esmės net ir nenurodytas konkretus patirtos turtinės žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas atlyginti turtinę žalą netenkintinas.

Kaip minėta, iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad jis prašo priteisti ir patirtą neturtinę žalą – nurodo, kad dėl sumušimų negalėjo vykti su vaikais į renginį, patyrė nepatogumus dėl važinėjimo pas gydytojus ir pan.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Nagrinėjamu atveju nors iš esmės nukentėjusysis detaliau argumentų dėl patirtų neturtinio pobūdžio pergyvenimų nenurodė, vis dėlto įvertinęs pačių sužalojimų pobūdį, medicininius duomenis apie juos, nedarbingumo trukmę ir pan., iš ko akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek reikšmingus nepatogumus, emocinius išgyvenimus, stresą ir pan., teismas sprendžia, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, nustato teismas. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant pirmiausia į vertybę, į kurią buvo kėsintasi ir padaryta žala – žmogaus sveikatą, padarytų sužalojimų pobūdį, jų pavojingumą (smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, ir pan., ), be to, į aplinkybę, kad dėl jau anksčiau patartų argumentų nukentėjusiajam nepriteistina turtinė žala, spręstina, kad iš kaltinamojo priteistina 1000 eurų neturtinė žala nukentėjusiajam, kuri šiuo atveju laikytina protinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai bei jos sukeltoms pasekmėms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, skirti D. S. įpareigojimus: 1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (BK 48 str. 7 d.) ir 2) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. G. naudai iš D. S. 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė