- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-19
- Bylos Nr.
- e2-2870-853/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02083-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- V. F.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės V. F. (V. F.) ieškinio atsakovams, tai yra Kauno apylinkės teismo teisėjai V. S., Kauno apygardos teismo teisėjai V. G. ir antstoliui R. S., dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė V. F. 2017 m. liepos 10 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakovus ir priteisti iš jų kiekvieno po 10000,00 Eur žalos bei nurodyti atsakovų asmens kodus ir adresus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina Valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, Valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga Valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia Valstybės vardu. Todėl Valstybė, o ne teisėjas ar teismas, turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-437/2013).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tik įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu dėl žalos atlyginimo, pareikštu atsakovams Kauno apylinkės ir apygardos teismo teisėjoms V. S. ir V. G. bei antstoliui R. S., prašant iš jų kiekvieno priteisti ieškovei po 10000,00 Eur moralinės žalos, dėl šių asmenų galimai sudariusių nusikalstamą susivienijimą traumuoti ieškovės sveikatą, nagrinėjant ieškovės civilinę bylą.
Atsižvelgiant į CK 6.272 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 4 dalis nuostatas, darytina išvada, kad ieškovė šiuo atveju netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, pareikšdama ieškinį subjektui, kuris negali būti ginčo šalimis nagrinėjamu atveju, todėl yra pagrindas tokį pareikštą ieškinį atsisakyti priimti kaip nagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-938-619/2014).
Ieškovei išaiškintina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys turi būti reiškiamas Valstybei dėl galimai neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant bylas, o bylą dalyje dėl galimai neteisėtų antstolio R. S. veiksmų turėtų būti pateikiama Kauno miesto apylinkės teismui. Taip pat ieškovei išaiškintina ir tai, kad CPK 340 straipsnis laiduoja, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys CPK XVII skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.
Paminėtina ieškovei ir tai, jog dėl asmenų nusikalstamų veikų padarymo, ji turi teisę kreiptis į teismines institucijas, pavyzdžiui, į policiją ar prokuratūrą.
Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 291-292, straipsniais,
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės V. F. (V. F.) ieškinį kaip nagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Ieškovei išaiškinti, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų teisėjų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą turi būti reiškiamas Valstybei, o dėl antstolio galimai neteisėtų veiksmų paduodamas Kauno miesto apylinkės teismui.
Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.