Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-10471-1167/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-21
Bylos Nr.: e2-10471-1167/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00105-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Adomaitytė
Ieškovas: „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Neringa Gylytė

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.16.1Bendrosios nuomos sutarties nuostatos

Civilinė byla Nr. e2-10471-1167/2024Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00105-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.16.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,dalyvaujant ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Neringai Gylytei,atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui vadovui T. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 12 155,66 Eur skolos, 133,10 Eur nuostolių, 87,68 palūkanų, 11,78 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys 2023 m. balandžio 27 d. sudarė Kliento sutartį Nr. 1627 (toliau – Sutartis), kurioje buvo nustatyta įrankių, įrangos, mechanizmų ir kitų daiktų nuomos nuomininkui tvarka bei specialiosios sąlygos, įskaitant mokėjimo ir nuolaidų taikymo sąlygas bei principus, reglamentuojančius atskirų nuomos sutarčių sudarymą. Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad Sutartyje ir jos prieduose nustatyta įrangos nuomos tvarka ir specialiosios sąlygos taikomos nuomojant nuomininkui bet kurį konkretų įrangos objektą pagal atskirą nuomos aktą. Atsakovė iki ieškinio teismui parengimo dienos pagal Sutartį nėra sumokėjusi ieškovei už įrangos nuomą ir patirtų nuostolių pagal išrašytas sąskaitas: 2023 m. spalio 31 d. Nr. RAMI-714922, 2023 m. lapkričio 30 d. Nr. 2023-11-30 ir 2023 m. gruodžio 31 d. Nr. RAMI-729615. Minėtos sąskaitos atsakovei buvo išrašytos Sutarties bei Priėmimo–perdavimo akto Nr. SUT-513920 (toliau – ir Priėmimo–perdavimo aktas) pagrindu už atsakovei perduotos įrangos nuomą bei nuostolius už įrangos remonto darbus. Ieškovė nurodė, kad kelis kartus ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau atsakovė prievolės neįvykdo, atsiskaityti vengia. Iki ieškinio teismui parengimo dienos atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 12 155,76 Eur skolos už perduotos įrangos nuomą pagal nurodytas PVM sąskaitas–faktūras. Ieškovės teigimu, atsakovė, nesumokėdama ieškovei pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras, pažeidžia susitarimo pagrindu tarp šalių susiklosčiusius įsipareigojimus, reikalaujančius šalis vykdyti sutartis sąžiningai, tinkamai ir laiku, ir dėl to atsakovė pagrįstai ir teisėtai laikytina pažeidusi prievolę. Be to, pagal Sutarties 5.4 punktą šalys susitarė, kad atsakovei vėluojant atlikti bet kokį mokėjimą, atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,06 proc. palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visus kitus nuostolius, priklausančias mokėti baudas, taip pat įskaitant ir išlaidas už teisines bei išieškojimo paslaugas, kurių nepadengia šios palūkanos ir (ar) baudos. Remiantis šia Sutarties nuostata, ieškovės teigimu, atsakovė iš viso privalo sumokėti ieškovei 87,68 Eur palūkanų už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas–faktūras, paskaičiuotas taikant 0,02 proc. palūkanas. Anot ieškovės, ji savo pareigas, kylančias iš Sutarties, įvykdė tinkamai – perduodama įrangą jos perdavimą vykdė priėmimo–perdavimo aktų pagrindu. Jokių pretenzijų dėl perduotos įrangos kiekio ir (ar) trūkumų atsakovė nereiškė. Be to, atsakovė aiškiai patvirtino, kad Sutartimi sulygta įranga (bei konkretūs jos kiekiai) jai yra perduota. Ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovė perdavė įrangą atsakovei, o atsakovė šią įrangą priėmė, nėra. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė akivaizdžiai pažeidė šalis siejančius sutartinius santykius ir tokie atsakovės veiksmai sąlygojo ieškovės nuostolių kilimą – ieškovė turėjo remontuoti sugadintą įrangą. Atsakovei sugadinus įrangą, jai kyla pareiga, vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir tvarka, atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė Sutartimi prisiimtas prievoles, kadangi neišsaugojo perduotos įrangos ir ją ieškovei grąžino apgadintą, neatlygino ieškovės patirtų nuostolių. Įranga buvo perduota atsakovei tinkamos kokybės ir komplektacijos, veikianti ir techniškai tvarkinga, tačiau atsakovė nesugebėjo šios įrangos išsaugoti, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių. Ieškovė nurodė, kad žala apskaičiuota remiantis remonto darbų sąmata, t. y. atliktas vidinis ieškovės darbuotojų (mechanikų) remontas, apskaičiuotas pagal 2023 m. valandinį įkainį: 1 val. = 55 Eur + PVM. Iš viso apskaičiuotos 2 val. Ieškovė pažymėjo, kad reikalauja tik tiesioginių dėl įrangos apgadinimo patirtų nuostolių atlyginimo, kurie yra 133,10 Eur. Anot ieškovės, įranga atsakovei buvo perduota be defektų, tinkamai ir laiku, tačiau atsakovė ieškovei įrangą grąžino apgadintą, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Nurodyti neteisėti veiksmai (Sutartimi sulygtų prievolių pažeidimas, įrangos negrąžinimas) nulėmė žalos ieškovei atsiradimą. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo prievolę ir būtų grąžinusi įrangą nesugadintą, jokių nuostolių ieškovė nebūtų patyrusi.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, o teismui tenkinus ieškinį – prašo priimtą teismo sprendimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, mokant sumas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį arba kitam teismo nustatytam terminui. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog tarp šalių buvo sudaryta Sutartis dėl technikos nuomos ir vykdant šią Sutartį atsakovei buvo pateiktos apmokėti trys PVM sąskaitos– faktūros, tačiau pateiktose apmokėti sąskaitose nurodyti nuomos terminai (kiekiai) ir nuomos įkainiai, taip pat remonto kaštai nėra pagrįsti ir neįrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nepateikta jokių duomenų apie nuomos termino skaičiavimus, taip pat nebuvo pateikti duomenys, pagrindžiantys nuomos terminų skaičiavimo ir suderinto įkainio teisingumą bei šių atitiktį Sutarties sąlygoms. Nesant galimybių įsitikinti sąskaitose nurodytų nuomos terminų ir įkainių bei remonto kaštų skaičiavimo pagrįstumu ir teisėtumu, atsakovė sustabdė prievolės įvykdymą, iki ieškovė pateiks sąskaitose nurodytų kiekių ir duomenų teisingumą patvirtinančius duomenis ir dokumentus. Atsakovės teigimu, šalių prievolės viena kitai kilo iš technikos nuomos sutarties – ieškovė turėjo pareigą nuomoti techniką ir teisingai apskaičiuoti nuomos mokestį bei kitus mokesčius, jei dėl šių šalys buvo susitarusios, o atsakovė – laiku mokėti nuomos mokestį ir naudotis technika. Taigi, šalių prievolės buvo priešpriešinės ir buvo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė pažeidė sutarčių nuostatas teisingai apskaičiuoti ir pagrįsti nuomos mokestį, remonto kaštus, kitas Sąskaitose nurodytas sumas. Anot atsakovės, prievolės vykdymo sustabdymas, ieškovei pažeidus sutarties nuostatą – teisingai apskaičiuoti ir pagrįsti nuomos mokesčio terminą bei nuomos mokestį (pagal sutartą įkainį) ir kt., buvo teisėta savigynos priemonė. Iš ieškovės pateiktos Sutarties turinio nėra matyti šalių sutarti nuomos įkainiai, terminai, įkainio skaičiavimo taisyklės, technikos remonto atlikimo sąlygos ir atvejai, taip pat nėra aptarti kiti Sąskaitose nurodyti įkainiai (kitos paslaugos), taigi, atsakovės teigimu, ji pagrįstai sustabdė šių sąskaitų apmokėjimą iki ieškovė pateikti prašomus duomenis. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovės pareikšti išvestiniai reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, atsakovei pažeidus Sutarties sąlygas, atmestini, kadangi atsakovė sustabdė prievolės vykdymą iki ieškovė pateiks prašomus duomenis, kurių ieškovė nepateikė. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra laikinai apsunkinta, kadangi su atsakove neatsiskaito kiti skolininkai, todėl skolos mokėjimas padarytų ypač didelę turtinę žalą įmonės interesams. Nors įmonė yra realiai veikiantis subjektas, tačiau dėl susidariusių nepalankių aplinkybių neturėtų galimybių teismo sprendimą įvykdyti, todėl būtinas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas. Anot atsakovės, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą vieneriems metams ir leidžiant mokėti skolą dalimis, būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, taip pat mažesnėmis sąnaudomis ir geruoju įvykdytas teismo sprendimas. Be to, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ieškovė gaus teismo sprendimu priteistas procesines palūkanas, kurios kompensuos jos nuostolius. Kadangi ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovės, tokia aplinkybė taip pat yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismo sprendimą vykdant priverstine tvarka per antstolį, atsakovė patirtų didelių išlaidų bei nuostolių, būtų apsunkinta įmonės veikla dėl taikomų turto ir piniginių lėšų areštų, išieškojimas būtų nukreiptas į turimas įmonės atsargas, įskaitant turtą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaikė pradiniame ieškinyje nurodytus argumentus bei reikalavimus. Papildomai nurodė, kad, kaip teisingai nurodo ir pripažįsta įsiskolinimą atsakovė, ieškovė savo reikalavimus grindžia trimis PVM sąskaitomis–faktūromis, pagal kurias atsakovė yra skolinga 12 155,66 Eur sumą už įrangos nuomą bei 133,10 Eur už įrangos remontą, kurį buvo privaloma atlikti, nes atsakovė nuomos laikotarpiu apgadino įrangą. Taigi, bendra suma pagal minėtas PVM sąskaitas–faktūras iš viso yra 12 288,76 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė teigdama, kad įrangos nuomos įkainiai neįrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, akivaizdžiai bando suklaidinti teismą bei užvilkinti prievolės įvykdymą. Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad Sutartyje ir jos prieduose nustatyta įrangos nuomos tvarka ir specialiosios sąlygos taikomos nuomojant nuomininkui bet kurį konkretų įrangos objektą pagal atskirą nuomos aktą. Be to, Sutarties 3.1.5 punkte nurodyta, kad „Klientas susipažino su Bendrovės kainoraščiu, taikomu Įrangos nuomai. Kainoraštis pateikiamas Bendrovės nuomos punkte arba skelbiamas Svetainėje“. Be kita ko, įrangos perdavimo momentu, šalys pasirašo priėmimo–perdavimo aktą, kuriame yra aiškiai nurodyta konkreti išnuomota įranga, nuomos pradžios data, kiekvienos įrangos nuomos įkainiai bei įrangos pakaitalo kainos. Atsakovė pasirašydama Priėmimo–perdavimo aktą Nr. SUT-513920 savo parašu patvirtino, kad įranga gauta tvarkinga, neturinti trūkumų, bei aiškiai išreiškė savo valią dėl įrangos nuomos kainos. Dublike taip pat nurodoma, kad vertinant, ar prievolių vykdymo sustabdymo metu ieškovė atsakovės atžvilgiu buvo neįvykdžiusi kokios nors priešpriešinės pareigos ir ar šalių pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą būtų galima pateisinti, atsižvelgtina į tai, jog ieškovė reikalavimus dėl skolos priteisimo grindžia konkrečiomis išrašytomis ir atsakovės neapmokėtomis PVM sąskaitomis–faktūromis, kuriose nurodytą įrangą atsakovė gavo (priėmė), pretenzijų dėl įrangos kokybės bei nuomos įkainių nereiškė. Ieškovei perdavus įrangą nuomai pagal atsakovės prašymą ir pateiktas apmokėti PVM sąskaitas–faktūras, ieškovė įvykdė jai tenkančias pareigas, o atsakovei kilo priešpriešinė sutartinė prievolė sutartais terminais sumokėti kainą už įrangos nuomą. Ieškovės teigimu, atsakovė nenurodo jokių pagrįstų neįvykdytų ieškovės prievolių pagal Sutartį ir jos priedus. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų dėl nuomos įkainių, yra absoliučiai nepagrįsti, nes atsakovė pasirašydama Priėmimo–perdavimo aktą Nr. SUT-5139250 aiškiai sutiko su įrangos nuomos kaina. Kadangi ieškovė neturi jokių neįvykdytų priešpriešinių prievolių pagal Sutartį ir jos neatsiejamus priedus, atsakovė neturi teisės sustabdyti prievolės sumokėti įrangos nuomos kainą, kylančios iš šių sandorių, vykdymo. Taigi, atsakovės nurodomas prievolės sustabdymo pagrindas negali būti vertinamas kaip protingas, sąžiningas ir neperžengiantis savigynos ribų. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė galėjo nepasirašyti priėmimo–perdavimo akto, jei būtų nesutikusi su įrangos nuomos kaina, tačiau akivaizdu, jog savo tiesioginiais veiksmais išreiškė valią išsinuomoti įrangą už tokią šalių sulygtą kainą, kurią neabejotinai žinojo anksčiau, nes tai buvo aptarta su ieškovės atstovais. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė ginčija įrangos kiekį, nors iš Priėmimo–perdavimo akte bei PVM sąskaitose– faktūrose pateiktos informacijos matyti, jog atsakovė nuomojosi ratinį ekskavatorių ir dviejų rūšių kaušus. Visose PVM sąskaitose–faktūrose kiekiai yra identiški, skiriasi tik nuomos laikotarpiai. Kadangi atsakovė net savo atsiliepime patvirtina, kad egzistuoja susidariusi skola pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras, byloje ginčo nėra dėl susidariusios skolos, taigi akivaizdu, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės ir 87,68 Eur palūkanų už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas–faktūras. Be to, atsakovė savo atsiliepime ginčija ir remonto išlaidų sumą, tačiau atsakovė pasirašydama Sutartį su ja susipažino, sutiko su visomis išdėstytomis nuostatomis, be kita ko, ir nuostolių atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė grąžino įrangą, kuri buvo apgadinta dėl atsakovės kaltės, dėl šios priežasties atsakovė privalo atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė ieškovė. Ieškovė apžiūrėjusi įrangą ir nustačiusi, kad yra padaryta žala ir įrangai reikalingas remontas, išsiuntė 2023 m. gruodžio 20 d. pranešimą apie žalą Nr. DA001149 v.1 atsakovei. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikia jokių duomenų apie prastą turtinę padėtį. Nepaisant to, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos sunkią turtinę padėtį, tokie deklaratyvūs teiginiai dar kartą patvirtina, jog atsakovė sąmoningai vengia įvykdyti prievolę.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaike atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovė dublike nepateikia faktiškai jokių nesutikimo su atsakovės atsiliepime nurodytais nesutikimo su ieškiniu motyvų, tačiau dublike savaip interpretuoja bei atkartoja ieškinio aplinkybes ir ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Atsakovė nėra teismui pareiškusi, kad ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, todėl nėra pagrindo ieškovei daryti išvadą apie prašomo priteisti įsiskolinimo priteisimą šį pripažįstant ir šiuo aspektu nebeįrodinėti ieškinio laikant, jog yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus. Atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad ji sustabdė prievolės įvykdymą iki ieškovė pateiks duomenis, kurie pagrįstų minėtose sąskaitose nurodytų sumų teisingumą, tačiau kartu su dubliku ieškovė tokių duomenų nepateikė, nenurodė ir priežasčių, kodėl tokių duomenų negali ar neturi galimybių pateikti, ar kad jų nėra arba jie yra, bet jų ieškovė dėl svarbių priežasčių negali gauti ir kt. Kadangi ieškovė nei su ieškiniu, nei su dubliku nepateikė atsakovės prašomų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimus, daroma išvada, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, todėl tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti visa apimtimi. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčas byloje yra ne tik susijęs su įkainiais, bet ir su kiekiais, dėl kurių teisingumo ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų. Kadangi tarp šalių kilo ginčas, ar sąskaitose nurodyti kiekiai, įkainiai ir galutinės sumos yra teisingi bei atitinka Sutarties sąlygas ir faktinę situaciją, kiekviena šalis turi įrodyti atitinkamas aplinkybes, taigi šiuo atveju ieškovė turi įrodyti, t. y. rašytiniais įrodymais pagrįsti, sąskaitose nurodytų kiekių ir sumų pagrįstumą bei teisingumą. Atsakovė yra įsitikinusi, kad teisėtai ir pagrįstai sustabdė prievolės įvykdymą iki ieškovė pateiks įrodymus apie sąskaitose nurodytų kiekių bei įkainių teisingumą, tačiau nei iki kreipimosi į teismą, nei vykstant bylos procesui ieškovė prašomų duomenų neteikia, kas rodo, jog prievolės sustabdymas laikomas būtinu, protingu, sąžiningu ir neperžengiančiu savigynos ribų. Tuo atveju, jei ieškovė būtų pateikusi prašomus duomenis, tuomet byloje ginčo nebūtų, taigi, faktiškai ginčas kilo ne dėl atsakovės veiksmų, bet dėl ieškovės vengimo pateikti duomenis. Atsakovės teigimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad įranga buvo apgadinta dėl atsakovės kaltės, o ne dėl įrangos (detalės) normalaus dėvėjimosi ar susidėvėjimo, ar detalės broko, ar dėl kitų asmenų kaltės ar neteisingo apgadinimo nustatymo. Be to, byloje nėra jokio atsakovės pripažinimo, kad ji yra atsakinga už žalą, nėra ir įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio aplinkybes dėl faktinio detalės taisymo išlaidų aplinkybių ir kt. Nepakanka nurodyti, kad yra padaryta žala įrangai, tačiau būtina leistinomis įrodinėjimo priemonės ieškovei įrodyti, jog žalą turi atlyginti atsakovė ir tam egzistuoja visos būtinosios sąlygos.

Šalies argumentai

6. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kad Sutarties 7.9 punkte nurodyta, jog su įranga, kuri turi motovalandų skaitiklį (t. y. kuri nėra skirta stacionariam naudojimui), galima dirbti darbo dienomis ir ne daugiau kaip 8 valandas per parą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl ilgesnių darbo valandų ieškovė yra iš anksto davusi rašytinį leidimą. Klientas (atsakovė), su nurodyta įranga dirbantis ilgiau kaip 8 valandas per parą arba ne darbo dienomis, moka nuomos mokestį už kiekvieną papildomą valandą. Valandinis nuomos mokestis apskaičiuojamas kainoraštyje nurodytą dienos mokestį dalinant iš aštuonių. Kadangi atsakovė išsinuomojo ratinį ekskavatorių, kuris turi motovalandų skaitiklį, nuoma skaičiuojama taikant Sutarties 7.9 punktą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė iš esmės ginčija nuomos laikotarpį 2023 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kadangi iki šio laikotarpio atsakovė visiškai atsiskaitė už nuomą, jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovė taip pat pateikė lentelę, kurioje nurodytas faktinis atsakovės darbo su įranga laikas. Ieškovė taip pat paaiškino, kad jeigu atsakovė dirba ne darbo dieną (savaitgalis / šventinė diena), tokiu atveju skaičiuojamos papildomos nuomos termino dienos, nepaisant to, kiek tą dieną valandų buvo dirbta. Šioje konkrečioje situacijoje aktualus yra nuomos laikotarpis nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., kurio metu buvo apmokestinamos darbo dienos bei papildomai ne darbo dienos, jei per jas buvo dirbta. Ieškovė paaiškino, kad 2023 m. spalio mėnuo turi 22 darbo dienas, todėl atsakovei buvo paskaičiuotas nuomos mokestis už 22 darbo dienas bei už dvi dienas savaitgalį (2023 m. spalio 8 ir 21 diena), iš viso buvo paskaičiuotos 24 nuomos dienos. Nepaisant to, kad iš 22 darbo dienų 6 dienas buvo viršytas 8 valandų naudojimasis įranga, ieškovė neapmokestino viršytų valandų. 2023 m. lapkričio mėnuo turi 20 darbo dienų, iš šių dienų keturias dienas buvo viršytas 8 valandų naudojimasis įranga, kurių ieškovė neapmokestino, nebuvo dirbta savaitgaliais ir (ar) šventinėmis dienomis, dėl šios priežasties buvo paskaičiuota nuoma už 20 dienų. Nuomos santykiai tęsėsi iki 2023 m. gruodžio 19 d., į šį laikotarpį patenka 13 darbo dienų, iš jų dvi dienas buvo dirbta su įranga savaitgalį (2023 m. gruodžio 9 ir 17 dieną) bei 3 dienas buvo viršytas 8 valandų naudojimasis įranga. Ieškovė apmokestino darbo dienas, savaitgalio dvi dienas, bet netaikė papildomo mokesčio už viršytas valandas, todėl buvo paskaičiuota nuoma už 15 dienų. Nuomos mokestis už išnuomotą įrangą apskaičiuojamas pagal darbo dienas, kurios pakliuvo į nuomos laikotarpį, bei ne darbo dienas, kuriomis buvo faktiškai naudojamasi įranga. Įrangoje įmontuotas skaitiklis nepertraukiamai registruoja įrangos veikimo laiką nuo įjungimo iki išjungimo momento, todėl pateikia tikslius duomenis apie tai, kada ir kiek įranga buvo naudojama. Šie duomenys yra pagrindinis įrodymas nustatant naudojimosi įranga intensyvumą bei atitikimą sutarties sąlygoms, ypač kai susitariama dėl specifinių naudojimo laikotarpių, pavyzdžiui, 8 valandų per dieną darbo režimo bei įrangos naudojimo ne darbo dienomis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad šalys buvo sutariusios, jog su įranga dirbama 8 val. per parą. Iki 2023 m. spalio mėnesio, sezono metu, buvo dirbama 8 val. per dieną, todėl dienos kaina atitiko susitarimą, tačiau nuo 2023 m. spalio mėnesio orai tampa netinkami žemės darbams, prasideda lietūs, todėl išnuomota technika neišdirbo susitartų 8 valandų, technika buvo išnaudojama tik 60–70 proc. Dėl šių priežasčių atsakovė prašė ieškovės sumažinti nuomos kainą, tačiau ieškovė to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta Kliento sutartis Nr. 1627, kurioje nustatyta įrankių, įrangos, mechanizmų ir kitų daiktų nuomos klientui (atsakovei) tvarka ir sąlygos, įskaitant mokėjimo ir nuolaidų taikymo sąlygos ir principai (Sutarties 2.1 punktas).

10. 2023 m. rugpjūčio 18 d. šalys pasirašė Priėmimo–perdavimo aktą Nr. SUT-513920, kurio pagrindu ieškovė nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei išnuomojo ratinį ekskavatorių 16T Cetepillar M314, ekskavatoriaus kasimo kaušą bei ekskavatoriaus planiruojantį kaušą Priėmimo–perdavimo akte nurodytais įrangos nuomos įkainiais.

11. Už suteiktą įrangos nuomą pagal Priėmimo–perdavimo aktą Nr. SUT-513920 ieškovė išrašė atsakovei tris PVM sąskaitas–faktūras: 2023 m. spalio 31 d. Nr. RAMI-714922, iš viso 4 922,28 Eur sumai; 2023 m. lapkričio 30 d. Nr. RAMI-722615, iš viso 4 162,40 Eur sumai, ir 2023 m. gruodžio 31 d. Nr. RAMI-729615, iš viso 3 204,08 Eur sumai.

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

13. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Be to, pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties Priedo Nr. 2 1 punkte atsakovė įsipareigojo visas Sutarties pagrindu pateiktas sąskaitas apmokėti per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išsiuntimo atsakovei dienos.

14. Atsakovė ieškovės pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų neapmokėjimą grindžia tuo, kad pateiktose apmokėti sąskaitose nurodyti nuomos terminai (kiekiai) ir nuomos įkainiai nėra pagrįsti, taip pat atsakovei nebuvo pateikti duomenys, pagrindžiantys nuomos terminų skaičiavimo ir suderinto įkainio teisingumą bei šių atitiktį Sutarties sąlygoms.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovės į bylą pateiktas 2023 m. rugpjūčio 18 d. Priėmimo–perdavimo aktas Nr. SUT-513920, kuriame, kaip jau buvo minėta, yra nurodyti nuomos įkainiai, yra pasirašytas ir atsakovės, taigi, atsakovė savo parašu patvirtino, kad jai tinka Priėmimo–perdavimo akte nurodyti nuomojamos įrangos įkainiai. Duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl Priėmimo– perdavimo akte nurodytų sąlygų, atsakovė nepateikė. Be to, ieškovė 2024 m. rugsėjo 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateiktoje lentelėje detaliai nurodė faktinį atsakovės darbo su įranga laiką (el. b. 1 t., b. l. 142–144), kartu su rašytiniais paaiškinimais pridėjo skaitiklio rodmenų išklotinę (el. b. 1 t., b. l. 147–148), kurioje laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. nurodytas įrangos veikimo ir neveikimo laikas, darbo laikas, sudegintas kuras, taip pat procentinė įrangos neveikimo bei darbo išraiška.

16. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad nors šalys Sutarties 7.9 punkte sutarė, jog su įranga, kuri turi motovalandų skaitiklį (t. y. įranga, kuri nėra skirta stacionariam naudojimui), dirbama darbo dienomis ir ne daugiau kaip 8 valandas per parą, tačiau nuo 2023 m. spalio mėnesio išnuomota įranga neišdirbo sutartų 8 valandų, esant prastoms oro sąlygoms, įranga buvo išnaudojama 60–70 proc., todėl atsakovė prašė ieškovės sumažinti nuomos kainą. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtų kreipusis į ieškovę dėl nuomos kainos sumažinimo, be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktos skaitiklio rodmenų išklotinės, atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. viršydavo Sutartimi nustatytą 8 valandų paros normą (2023 m. spalio 20, 24, 25 26 dienomis; 2023 m. lapkričio 6, 10, 13, 14 dienomis; 2023 m. gruodžio 6, 11, 18 dienomis), taip pat naudojosi įranga ir savaitgaliais (2023 m. spalio 8, 21 dienomis; 2023 m. gruodžio 17 d.), dėl ko ieškovė skaičiavo papildomą nuomos mokestį už įrangos naudojimąsi savaitgaliais, tačiau neapmokestino viršytos naudojimosi įranga 8 valandų paros normos. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtų informavusi ieškovę ir su ja sutarusi, jog nukryps nuo Sutartyje šalių sutartos įrangos naudojimosi 8 valandų paros normos darbo dienomis, arba būtų sutarusi dėl mažesnių nuomos įkainių įrangai neišdirbus sutartų 8 valandų per parą.

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę laiku atsiskaityti už suteiktą įrangos nuomą pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 155,66 Eur skolos pagal neapmokėtas PVM sąskaitas–faktūras Nr. RAMI-714922, RAMI-722615, RAMI-729615 už įrangos nuomą tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.487 straipsnis).

18. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 87,68 Eur metinių palūkanų, paskaičiuotų nuo kitos praleisto termino atsiskaityti pagal PVM sąskaitas–faktūras dienos, taikant 0,02 proc. palūkanų normą.

19. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Sutarties 5.4 punkte šalys susitarė, kad atsakovei vėluojant atlikti bet kokį mokėjimą, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 0,06 proc. palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodo, kad palūkanas apskaičiavo taikydama 0,02 proc. dydžio palūkanas.

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nustatė, jog atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą atsiskaityti su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 87,86 Eur palūkanų tenkina – priteisia ieškovei iš atsakovės 87,86 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo skolos sumos pagal neapmokėtas PVM sąskaitas–faktūras, taikant 0,02 proc. palūkanų normą.

Dėl prievolės įvykdymo sustabdymo

21. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad sustabdė prievolės įvykdymą, iki ieškovė pateiks sąskaitose nurodytų kiekių ir duomenų teisingumą patvirtinančius duomenis bei dokumentus. Prievolės įvykdymo sustabdymą atsakovė grindžia CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį įrodinėja, kad šalių prievolės viena kitai kilo iš technikos nuomos sutarties, todėl ieškovė turėjo pareigą nuomoti techniką ir teisingai apskaičiuoti nuomos mokestį bei kitus mokesčius, jei dėl šių šalys buvo susitarusios, o atsakovė – laiku mokėti nuomos mokestį ir naudotis technika.

22. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517- 219/2015).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių prievolės kyla iš 2023 m. balandžio 27 d. Kliento sutarties Nr. 1627 bei 2023 m. rugpjūčio 18 d. Priėmimo–perdavimo akto Nr. SUT-513920, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo išnuomoti atsakovei įrangą, o atsakovė įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį ir tinkamai naudotis įranga. Pasisakant dėl ieškovės ir atsakovės priešpriešinių reikalavimų nustatyta, kad ieškovė Priėmimo–perdavimo aktu perdavė atsakovei nuomojamą įrangą, o atsakovė pasirašydama šį Priėmimo–perdavimo aktą patvirtino, kad išsinuomojo techniškai tvarkingą įrangą ir yra supažindinta su įrangos naudojimo instrukcija bei sutiko su Priėmimo–perdavimo akte nurodytais nuomos įkainiais. Byloje nėra įrodymų, kad po Priėmimo–perdavimo akto pasirašymo iki bylos iškėlimo teisme dienos atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl įrangos ar nuomos įkainių ir (ar) kad būtų informavusi ieškovę apie prievolės vykdymo sustabdymą. Taigi, ieškovė savo prievolę įvykdė – perdavė nuomojamą įrangą atsakovei ir įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė už išnuomotą įrangą atsiskaitytų pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė savo prievolės perduoti įrangą atsakovei neįvykdė ar įvykdė netinkamai, be to, kaip jau buvo minėta, pati atsakovė pasirašydama Priėmimo–perdavimo aktą sutiko su jame išdėstytomis sąlygomis, pretenzijų dėl akte išdėstytų sąlygų bei dėl įrangos kokybės iki bylos iškėlimo teisme dienos nereiškė.

24. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neįrodė būtinosios prievolės įvykdymo stabdymo sąlygos – egzistavus neįvykdytų ieškovės priešpriešinių sutartinių prievolių.

Dėl nuostolių atlyginimo

25. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 133,10 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovei išnuomota įranga buvo perduota be defektų, tinkamai ir laiku, tačiau atsakovė ieškovei grąžino apgadintą įrangą.

26. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis); sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014).

27. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais dėl nuostolių atsiradimo, nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog įranga buvo apgadinta dėl atsakovės kaltės, o ne dėl įrangos (detalės) normalaus dėvėjimosi ar susidėvėjimo, detalės broko arba dėl kitų asmenų kaltės ar neteisingo apgadinimo nustatymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad Sutarties 7.15 punkte numatyta, jog „klientas įsipareigoja prieš priimdamas įrangą atidžiai patikrinti jos būklę, kiekį ir komplektaciją. Apie priimamos įrangos trūkumus, nustatytus defektus kliento atstovas privalo pažymėti akte. Neįvykdžius šios pareigos, preziumuojama, jog klientui perduota įranga buvo tinkama“. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovė pasirašė įrangos Priėmimo–perdavimo aktą tuo patvirtindama, kad jai suteikta įranga yra techniškai tvarkinga. Be to, remiantis Sutarties 7.10 punktu, įrangos eksploatavimo metu pastebėjus bet kokius įrangos darbo sutrikimus, atsakovė įsipareigojo iš karto nutraukti bet kokius darbus su šia įranga bei apie tai nedelsiant (ne vėliau kaip iki darbo dienos, kurią įrangos trūkumai pastebėti, pabaigos) raštu pranešti ieškovei. Duomenų, kad atsakovė būtų pastebėjusi įrangos trūkumus ir apie tai pranešusi ieškovei, byloje nėra. Kita vertus, sutiktina su ieškovės teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad jeigu atsakovei įranga būtų perduota jau sugadinta ar brokuota, naudojimasis tokia įranga būtų apsunkintas arba apskritai neįmanomas.

28. Ieškovė patirtus nuostolius grindžia į bylą pateiktais įrodymais: sugadintos įrangos nuotrauka (el. b. 1 t., b. l. 131–132) bei 2023 m. gruodžio 20 d. pranešimu apie žalą Nr. DA001149 v.1 (el. b. 1 t., b. l. 93), kuriuo, be kita ko, atsakovė buvo informuota, kad grąžintame įrenginyje buvo aptikti pažeidimai / defektai ir atsakovės buvo prašoma per 72 val. patikrinti pažeidimus, o negavusi grįžtamojo ryšio ieškovė laikys, kad (defektų remonto) darbų sąmata patvirtinta. Taigi, nors atsakovė buvo informuota, kad turi galimybę pati įvertinti nustatytus įrangos pažeidimus ir jiems prieštarauti, atsakovė duomenų, jog būtų pasinaudojusi šia teise, į bylą nepateikė. Ieškovė taip pat nurodė, kad žala apskaičiuota remiantis remonto darbų sąmata, t. y. buvo atliktas vidinis ieškovės darbuotojų (mechanikų) remontas, apskaičiuotas pagal 2023 m. valandinį įkainį: 1val. = 55 Eur + PVM. Iš viso apskaičiuotos 2 val. Įrangos remonto kainos yra nustatytos viešai prieiname ieškovės internetiniame tinklalapyje ((duomenys neskelbtini)).

29. Nurodytos aplinkybės bei į bylą pateikti įrodymai yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – atsakovė pažeidė Sutarties 7.5 punkte nustatytą prievolę rūpestingai naudotis kiekvienu išsinuomotu įrangos objektu pagal jo paskirtį ir naudotojo vadovą bei naudojimo instrukcijas, dėl ko atsakovei išnuomota įranga buvo sugadinta – nulaužta planiruojančio kaušo cilindro žarnelės auselė, o tai lėmė turtinės žalos ieškovei padarymą – ieškovė patyrė 133,10 Eur įrangos remonto išlaidų.

30. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Sutarties 7.20 punktu atsakovė įsipareigojo ieškovei visiškai atlyginti įrangos remonto (vertės, funkcionalumo atstatymo) išlaidas, taip pat dėl to patirtus nuostolius; pagal minėtą Sutarties punktą įrangos pabloginimu laikomas bet koks įrangos vertės ir / ar jos funkcionalumo sumažėjimas, nesąlygotas normalaus nusidėvėjimo, taip pat bet kokie kiti įrangos trūkumai, neaptarti įrangos akte įrangos perdavimo metu nuomos laikotarpio pradžioje. Sutarties 8.5 punkte nurodyta, kad ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė kompensuotų visas su įrangos remontu susijusias išlaidas, jei įranga sugedo dėl atsakovės netinkamo naudojimosi įranga. Pasirašydama Sutartį atsakovė patvirtino, kad susipažino bei sutiko su šiomis sąlygomis.

31. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų vykdant Sutartį (sutarties sąlygų nesilaikymo, įrangos sugadinimo) ir nuostolių atsiradimo (įrangos remonto išlaidų) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė įrodė visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, dėl to yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 133,10 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11,78 procentų metinių palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 11,78 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

33. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą – teismui tenkinus ieškinį, byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, mokant sumas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį arba kitam teismo nustatytam terminui.

34. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

35. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas (išdėstomas) tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui grindžia tuo, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis yra laikinai apsunkinta, atsakovei trūksta apyvartinių lėšų. Vis dėlto įrodymų, patvirtinančius sunkią ar (ir) laikinai apsukintą atsakovės turtinę (finansinę) padėtį, atsakovė nepateikė, nors būtent jai tenka šių aplinkybių įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis). Be to, teismo posėdžio metu pati atsakovė pripažino, kad turi daug turto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų, paskutinės sąskaitos apmokėjimo termino diena – 2024 m. sausio 15 d. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė, praėjus 10 mėn. po paskutinės PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimo termino dienos, turėjo pakankamai laiko sukaupti lėšų atsiskaityti su ieškove, kuri, kaip pagrįstai nurodė, neturi pareigos kredituoti atsakovės.

37. Dėl išdėstytų priežasčių atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą netenkinamas kaip faktiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 278 Eur žyminio mokesčio (208 Eur už ieškinį + 70 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo), 3 696,55 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 974,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 696,55 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti + 278 Eur žyminio mokesčio).

40. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 155,66 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus, 66 ct) skolos, 87,68 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus, 68 ct) palūkanų, 133,10 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus, 10 ct) nuostolių atlyginimo, 11,78 (vienuolikos ir septyniasdešimt aštuonių šimtųjų) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (12 376,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 974,55 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus, 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Adomaitytė