Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1690-661/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
2A-1690-661/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Petkuvienė, Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Ieškovas
L. S.
Trečiasis asmuo
A. B., AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1690-661/2018Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01739-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.16.; 2.6.10.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Petkuvienės ir Jūratės Varanauskaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl negautų pajamų priteisimo, tretieji asmenys A. B., AAS „Gjensidige Baltic“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 2350,83 Eur negautų transporto priemonės nuomos pajamų nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 12 265,20 Eur negautų transporto priemonės nuomos pajamų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2012 m. sausio 20 d. trečiasis asmuo A. B., vairuodamas automobilį „Rover 620“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo L. S. sveikata. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-468/2013 pripažino A. B. kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, pripažino ieškovui teisę į civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų. Dėl 2012 m. sausio 20 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų ieškovas iki 2013 m. sausio 17 d. buvo nedarbingas, o nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2016 m. vasario 2 d. jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2018 m. vasario 7 d. – 35 proc. darbingumo lygis. Sveikatos sužalojimai yra sunkūs – ieškovui amputuota dešinė koja žemiau kelio, sulaužytas kairės kojos šlaunies kaulas, sutraiškyti blauzdikaulis ir šeivikaulis, kurie vėliau, gydymo metu, buvo sujungti iš fragmentų ir iki šiol nėra suaugę, dėl šių sužalojimų kairė koja iki šiol nėra funkcionali, ją reikės papildomai operuoti, kyla grėsmė, kad ją žemiau kelio taip pat gali tekti amputuoti. Iš sveikatos sužalojimų pobūdžio matyti, kad darbingumo ieškovas neatgaus. Eismo įvykio kaltininkas eismo įvykio metu, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo kelių transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iki eismo įvykio ieškovas dirbo autokrautuvo vairuotoju UAB „Normantas ir Co“, tačiau dėl padarytų sveikatos sužalojimų neteko galimybės dirbti ir tapo bedarbis. 2014 metais ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui, kuris pradėjo mokėti faktinį skirtumą tarp ieškovo gauto darbo užmokesčio ir tuo metu gautų socialinių išmokų, tačiau vėliau nutraukė jų mokėjimą, o kitas negautas pajamas apskritai atsisakė kompensuoti. Ieškovas teigia, kad jis su savo darbdaviais nuo 2008 metų sudarinėdavo automobilio, kuris ieškovui priklausė nuosavybės teise, nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartis. Įvykio metu ieškovas dirbo UAB „Normantas ir Co“ ir su šia darbdave ieškovas taip pat buvo sudaręs automobilio „MAN 8.163“ nuomos sutartį, šį automobilį vairavo pats ieškovas, pagal šią sutartį darbdavė ieškovui mokėdavo 144,81 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius – 123,09 Eur. Kadangi minėta transporto priemonė buvo 1997 metų gamybos, puikios techninės būklės, ji galėjo būti naudojama mažiausiai 10 metų, šį laikotarpį ieškovas būtų galėjęs gauti pajamų iš automobilio nuomos. Ieškovas taip pat nurodė, kad, nuomodamas darbdavei savo automobilį, jis patirdavo išlaidų, susijusių su automobilio eksploatavimu, iš viso per metus jos sudarydavo 250,52 Eur. Degalų išlaidas apmokėdavo darbdavė. Ieškovas, įvertinęs išlaidas ir gautas pajamas, bei tai, kad transporto priemonę jis dar būtų galėjęs naudoti ir nuomoti ne mažiau kaip dešimt metų, prašė teismo priteisti negautų pajamų atlyginimą.Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalį žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, Biuras atlygina nukentėjusiajam eismo įvykio metu tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovas turėjo įrodyti realius nuostolius, tačiau jis nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo tariamai negautas pajamas. Ieškovo pateikti skaičiavimai dėl automobilio eksploatavimo dešimt metų ir negautų pajamų apskaičiavimas pagrįsti tik dalinėmis prielaidomis. Taip pat nebuvo aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis ieškovas teigė, kad dar dešimt metų būtų galėjęs gauti pajamų iš automobilio „MAN 8.163“ nuomos, nes ieškovo su UAB „Normantas ir Co“ sudarytoje automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties 11 punkte susitarta, kad sutartis galioja, kol nėra nutraukta, t. y. jokie ilgalaikiai susitarimo terminai minėtoje sutartyje nėra nurodyti. Be to, ieškovas, pardavęs transporto priemonę, pats apribojo savo galimybę gauti pajamas dėl automobilio nuomos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 14 326,18 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Teismas, vertindamas ieškovo su UAB „Normantas ir CO“ sudarytos nuomos sutarties turinį, sutiko su atsakovo argumentais, kad, skaičiuojant ieškovo negautas pajamas pagal paminėtą sutartį, būtina įvertinti automobilio eksploatavimo išlaidas, kurias automobilio savininkas pagal sutarties sąlygas prisiėmė sau. Teismas nustatė, kad nuo eismo įvykio dienos iki 2014 m. sausio mėnesio, ieškinio pareiškimo teismui dienos, ieškovas būtų gavęs 2350,83 Eur pajamų, o įvertinus, kad transporto priemonę dar būtų galėjęs naudoti ir nuomoti ne mažiau kaip dešimt metų, jis būtų gavęs 12 265,20 Eur pajamas, skaičiuotinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Teismas ieškovo argumentą, kad jam priklausantį automobilį buvo galima dar dešimt metų naudoti, laikė pagrįstu, nes ieškovas pateikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad vidutinis tokio automobilio, kurį naudojo ieškovas, amžius yra 23 metai. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, ir priteisė jam iš atsakovo 2350,83 Eur negautų pajamų ir negautų pajamų už dešimt metų – 12 265,20 Eur, skaičiuotinų nuo ieškinio teismui padavimo dienos, atėmus 289,85 Eur automobilio pardavimo kainą, iš viso – 14 326,18 Eur žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas nepagrindė savo ieškinio tinkamais įrodymais, dėl ko teismas neturėjo pagrindo jo tenkinti. Atkreipia dėmesį, jog net ir esant draudimo sutarčiai (ko šiuo atveju nebuvo) draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas per se nesuponuoja draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2012). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų, negautų pajamų dydį galima nustatyti tik preliminariai, bet ne realiai. Preliminarus nuostolių priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, suteikė ieškovui galimybę pateikti atitinkamus įrodymu, tačiau ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo tariamai negautas pajamas.Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimą. Mano, kad ieškovo teiginiai, kad automobilio, kurį buvo planuojama eksploatuoti neva ne mažiau kaip 10 metų, vertė tik 1 000 Lt, kad būtinos didelės išlaidos, siekiant sugrąžinti sveikatą, nors Lietuvoje yra užtikrinamas nemokamas gydymas ir pan., turėjo teismui sukelti rimtas abejones dėl ieškinio pagrįstumo.Ieškovui dar Vilniaus apygardos teismo 2016-01-12 nutartimi c. b. Nr. 2A-58-794/2016 buvo suteikta galimybė pateikti pastarojo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Tačiau ieškovas ja nepasinaudojo. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas bylą iš naujo ir motyvuodamas negalimumu išnagrinėti bylą, 2016-05-09 nutartimi atnaujino byloje procesą, įpareigodamas ieškovą pateikti papildomus pastarojo reikalavimą, pagrindžiančius įrodymus. Tačiau tokia teismo nutartis pažeidžia rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principus. Teismas analogiškai turėjo įpareigoti pateikti papildomus įrodymus ir atsakovą, tačiau to nepadarė. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-26 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas savo ieškinį pagrindė įrodymais, atitinkančiais civilinio proceso normų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti teismo sprendimą esant nepagrįstu, o ieškovo ieškinį neįrodytą. Ieškovas teismui pateikė turimus įrodymus, kurie pakankamai įrodo realius, o ne tikėtinus nuostolius ir pajamas. Iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo atsižvelgta į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus ir byla buvo papildyta naujais įrodymais.Apeliantas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus, nepagrindė savo atsikirtimų. Atsakovas pasirinko pasyvaus dalyvio poziciją, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas, pažeistas rungimosi principas ar lygiateisiškumo principas.Skundas grindžiamas teisinės reikšmės neturinčiais argumentais, prielaidomis, deklaratyviomis frazėmis ir siekia vilkinti procesą bei piktnaudžiauja teise.Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 170,35 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų pagrindu nustatyta ieškovo gauta pajamų per mėnesį suma – 102,21 Eur, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo negautų pajamų suma turėjo būti skaičiuojama už visą ieškovo prašomą laikotarpį, nes teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas automobilį „MAN 8.163“ 2012 m. kovo 20 d. pardavė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi nutarė Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas surinktų įrodymų pagrindu teisingai nustatė, kad su transporto priemonės nuoma susijusių ieškovo per mėnesį gautų pajamų suma yra 102,21 Eur (šios sumos neginčija nei ieškovas, nei atsakovas), tačiau bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai neteisingai nustatė laikotarpį, už kurį galėtų būti priteistos su transporto priemonės nuoma susijusios negautos pajamos.Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas pardavė transporto priemonę, kurią nuomodamas, kartu suteikdamas vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, gaudavo pajamų, yra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl šių pajamų priteisimo, bet negali būti pagrindas priteisti negautas pajamas tik už laikotarpį iki transporto priemonės pardavimo dienos. Šioje byloje sprendžiant dėl laikotarpio, už kurį ieškovui turėtų būti priteistos su transporto priemonės nuoma susijusios negautos pajamos, esminę reikšmę turi ne tiek transporto priemonės turėjimas nuosavybės teise, kiek galimybė nuomoti ją gaunant pajamų, nes, turėdamas turtą nuosavybės teise, bet neturėdamas galimybės gauti, inter alia (be kita ko), nuomojant turtą, jo teikiamą ekonominę naudą, turto savininkas patiria tik išlaidas, susijusias su turto išlaikymu. Byloje nenustatyta, kokį laikotarpį po 2012 m. sausio 20 d. eismo įvykio ieškovas, būdamas pakankamai rūpestingas, dėl objektyvių priežasčių, susijusių su eismo įvykyje patirtais sunkiais sužalojimais, neturėjo galimybės imtis priemonių, susijusių su pajamų gavimu iš automobilio nuomos, nesuteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, nepriklausomai nuo to, ar iki eismo įvykio ieškovo nuomotas automobilis tebepriklausė jam nuosavybės teise, ar jau buvo parduotas. Ši aplinkybė yra esminė pasisakant dėl laikotarpio, už kurį spręstinas negautų pajamų, susijusių su transporto priemonės nuoma, priteisimo ieškovui klausimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, nurodė, kad dėl trečiojo asmens A. B. kaltų veiksmų jis negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jei nebūtų įvykęs eismo įvykis ir ieškovui nebūtų buvusi sužalota sveikata, nes dėl padarytų sveikatos sužalojimų ieškovas neteko galimybės dirbti ir buvo priverstas parduoti nuosavybės teise priklausantį automobilį, kurį iki eismo įvykio ieškovas pagal nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartį nuomojo UAB „Normantas ir Co“. Dėl šio reikalavimo ieškovas pateikė įrodymus, kad, nuomodamas darbdavei savo automobilį, jis turėdavo išlaidų, susijusių su automobilio eksploatavimu, taip pat kad transporto priemonė buvo 1997 metų gamybos, ieškovo teigimu, ji buvo puikios techninės būklės, todėl galėjo būti naudojama dar mažiausiai dešimt metų ir šį laikotarpį ieškovas būtų galėjęs gauti pajamų iš automobilio nuomos. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas surinktų įrodymų pagrindu teisingai nustatė, kad su transporto priemonės nuoma susijusių ieškovo per mėnesį gautų pajamų suma yra 102,21 Eur (šios sumos neginčija nei ieškovas, nei atsakovas), tačiau bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai neteisingai nustatė laikotarpį, už kurį galėtų būti priteistos su transporto priemonės nuoma susijusios negautos pajamos.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė krovininis automobilis MAN 8.163, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio gamybos metai 1997-12-09 ( t.1, b.l. 36). Iš darbo sutarties turinio, nustatyta, kad ieškovas nuo 2009-10-22 dirbo UAB „Normantas ir Ko“ autokrautuvo vairuotoju ( t.1, b.l. 147), šios bendrovės direktorius teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriuo nurodė, kad ieškovas savo automobiliu teikė šiai bendrovei automobilio nuomą su vairavimo paslauga, sutarties šalys turėjo planų tęsti šiuos santykius 2012, 2013, 2014 ir vėlesniais metais ( t.1, b.l. 150). Aplinkybė, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo išnuomotas bendrovei UAB „Normantas ir Ko“ su vairavimo paslauga, kurią teikė ieškovas, patvirtina 2010-05-03 automobilio nuomos neterminuota sutartis ( t.1, b.l. 24-25). Byloje, anksčiau nagrinėjusių teismų nustatyta, jog visos automobilio eksploatavimo išlaidos per metus sudarydavo 250,52 Eur. Įvertinus, kad gaunamos pajamos iš automobilio nuomos per 12 mėnesių yra 5100 Lt ( 1477,06 Eur), atėmus metines išlaidas 250,52 Eur, gaunama 1226,54 Eur tenkančios pajamos per metus arba 102,21 Eur per mėnesį. Todėl 2012-02-01, nuo eismo įvykio dienos iki 2014 m. sausio mėnesio, ieškinio pareiškimo teismui dienos, ieškovas būtų gavęs 2350,83 Eur pajamų, o įvertinus, kad transporto priemonę dar būtų galėjęs eksploatuoti ir nuomoti ne mažiau, kaip 10 metų, ieškovas būtų gavęs 12265,20 Eur pajamas, skaičiuotinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Aplinkybei, kad ieškovui priklausęs automobilis galėjo dar būti eksploatuojamas dar 10 metų, įrodyti, ieškovas pateikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose“ 9 Valstybės žinios, 2008, Nr. 141-5606), kur nurodyta, jog vidutinis amžius tokio automobilio, kurį eksploatavo ieškovas, yra 23 metai ( t.2, b.l. 119-121), todėl ieškovo argumentacija, jog sutarties sudarymo metu jo automobiliui buvo 13-14 metų amžiaus, ir kad minėtas automobilis būtų buvęs eksploatuojamas dar 10 metų, nes ieškovas šį automobilį atsakingai prižiūrėjo, laikytina pagrįsta ir logiška, nes byloje nėra duomenų, kad automobilis būtų buvęs neprižiūrimas, neteisingai eksploatuojamas. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė.Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2012-03-20 automobilį pardavė už 1000 Lt ( t.1, b.l. 29), paaiškindamas, jog pardavimo kaina neteigia, kad automobilio techninė būklė buvo bloga, automobilį pardavė praktiškai po eismo įvykio, nes jam gydymui skubiai buvo reikalingos lėšos, todėl nebuvo laiko ieškoti kitų pirkėjų. Šių ieškovo argumentų atsakovas nepaneigė. Šias ieškovo gautas pajamas už parduotą automobilį pagrįstai pirmosios instancijos teismas atėmė iš jo prašomos priteisti negautų pajamų sumos. Taigi, iš nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, jog ieškovas įrodė ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo. Todėl, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina nuo 2012-02-01 (nuo eismo įvykio dienos) iki 2014 m. sausio mėnesio, ieškinio pareiškimo teismui dienos, 2350,83 Eur negautų pajamų, ir negautas pajamas už 10 metų, kurias sudaro 12265,20 Eur skaičiuotinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos, atimant automobilio pardavimo 1000 Lt ( 289,85 Eur) kainą, todėl galutinė priteistina negautų pajamų suma už 10 metų yra -11 975,35 Eur, iš viso – 14326,18 Eur žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

apelianto atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-26 sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą

Teisėjai Alvydas BarkauskasRūta PetkuvienėJūratė Varanauskaitė