Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DIZ group“ atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DIZ group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jūros būstas“ dėl skolos sumažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. J., Y. Y., H. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl 2015-12-31 PVM sąskaitos – faktūros Serija JRB1501644

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2015-11-03 iki 2015-12-30 priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-617 atsakovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Už suteiktas paslaugas atsakovė pateikė ieškovei 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą Serija JRB1501644 (toliau - 2015-12-31 PVM sąskaita – faktūra) 190,01 Eur sumai. Atsakovė su pateikta 2015-12-31 PVM sąskaita – faktūra sutinka iš dalies ir nurodo, kad nesutinka su 165,29 Eur (be PVM) suma bei prašo šios PVM sąskaitos – faktūros dalį dėl ieškovei suteiktų paslaugų 2015 m. gruodžio mėnesį sumažinti minėta suma.

Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju ieškovė prašo 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą sumažinti 165,29 Eur (be PVM) suma, kuri apskaičiuota už šilumos mazgo darbus, tačiau ieškinyje ieškovė nurodo, jog nėra aišku, kodėl už tas pačias paslaugas minėtoje sąskaitoje - faktūroje priskaičiuota dvigubai, bei nėra aišku, kodėl į sąskaitą yra įtraukta 2,94 Eur suma už šalto vandens sistemos remontą ir 3,15 Eur suma už šildymo ir k.v. sistemos remontą. Be to, nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovei pateikus 2017-11-22 rašytinius paaiškinimus paaiškėjo, už kokias paslaugas ir kokiu būdu buvo apskaičiuotos tam tikros ieškinyje ginčijamos sumos, tačiau ieškinio reikalavimų neatsisakė, juos palaikė. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, siekdamas išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu pasisakyti dėl visų ieškovės ieškinyje ginčijamų sumų.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnis). Ieškovė nurodo, jog nėra aišku, kodėl už tas pačias paslaugas 2015-12-31 PVM sąskaitoje – faktūroje priskaičiuota dvigubai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog ieškovė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke tapo 2015-11-03, tačiau atsakovė apie tai buvo informuota tik 2015 m. gruodžio mėn., todėl ieškovei nebuvo pateikta PVM sąskaita – faktūra už 2015 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas, o į 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą buvo įtrauktos sumos tiek už 2015 m. lapkričio mėn., tiek už 2015 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2015-11-03 iki 2015-12-30 priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė ieškovei 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą 190,01 Eur sumai už 2015 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas. Duomenų apie tai, kad ieškovei būtų pateikta atskira PVM sąskaita – faktūra už 2015 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas, byloje nėra. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad suma, mokėtina už 2015-12-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas paslaugas, už kurias priskaičiuota dvigubai, t.y. laiptinės valymas, namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra, namo bendrosios nuosavybės administravimas, privalomos kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui, sezoniniai teritorijos priežiūros darbai, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, teritorijos nuolatinė priežiūra, yra apskaičiuota už ieškovei 2015 m. lapkričio mėn. ir 2015 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas. Minėta suma yra pagrįsta, todėl ieškovė turi prievolę sumokėti atsakovei už šias paslaugas.

Ieškovė nurodo, jog nėra aišku, kodėl į 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą yra įtraukta 2,94 Eur suma už šalto vandens sistemos remontą ir 3,15 Eur suma už šildymo ir k.v. sistemos remontą. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad 2015-12-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta 2,94 Eur suma yra už šalto vandens stovo dn25 dalies keitimą 2-oje laiptinėje, o 3,15 Eur suma yra už karšto vandens stovo dn25 dalies keitimą 2-oje laiptinėje. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės internetinėje klientų savitarnos svetainėje skelbiama, jog 2015-11-30 name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas karšto ir šalto vandens stovo dn25 dalies keitimas 2-oje laiptinėje. Tarp atsakovės ir rangovo UAB „Mano būstas“ buvo sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. V-V15-388543-4, kuriuo ieškovė priėmė rangovo 2015 m. lapkričio mėn. atliktus šalto vandens stovo dn25 dalies keitimo 2-oje laiptinėje darbus už 148,35 Eur sumą. Tarp atsakovės ir rangovo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ buvo sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. Š-V15-388543-4, kuriuo ieškovė priėmė rangovo 2015 m. lapkričio mėn. atliktus karšto vandens stovo dn25 dalies keitimo 2-oje laiptinėje darbus už 161,24 Eur sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atlikti darbai yra susiję su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų remontu, jie buvo atlikti 2015 m. lapkričio mėn., t.y. laikotarpiu, kai butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ieškovei, konstatuotina, kad ieškovė turi prievolę sumokėti atsakovei už minėtus darbus, todėl 2015-12-31 PVM sąskaitoje – faktūroje mokėjimai už šalto vandens sistemos remonto darbus ir šildymo ir k.v. sistemos remonto darbus įtraukti pagrįstai.

Tarp šalių kilo ginčas dėl 2015-12-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos 165,29 Eur (be PVM) sumos už šilumos mazgo remonto darbus. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėtų defektų akto Nr. 826 duomenimis nustatyta, jog namo karšto vandens šilumokaičio 08VK114-4000x19x3 (ekploatuojamas nuo 1987 m.) korpusas iš termofikacinio vandens pusės yra nesandarus, užfiksuota, kad korpusas stipriai paveiktas vidinės ir išorinės korozijos, per korpusą sunkiasi vanduo, karšto vandens šilumokaitis tolimesnei eksploatacijai netinkamas. Akte nurodyta, jok iki 2015-11-09 reikalinga pakeisti greitaeigį karšo vandens šilumokaitį plokšteliniu. Pagal gautų pasiūlymų vertinimo protokolą namo, esančio (duomenys neskelbtini), automatizuoto šilumos punkto remonto darbus pavesta atlikti UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ už 10 136,70 Eur. Ieškovė informaciniu pranešimu nurodė namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams, jog UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atliko automatizuoto šilumos punkto įrengimą už 8 377,44 Eur (be PVM), išsimokėjimas per 12 mėn. Atsakovės internetinėje klientų savitarnos svetainėje skelbiama, jog 2015-08-17 buvo atlikti automatizuoto šilumos punkto remonto darbai už 7 661,14 Eur, išsimokėjimas per 8 mėn. 2015-12-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, jog automatizuoto šilumos punkto įrengimo kaina yra 6 331,52 Eur be PVM, išsimokėjimas per 8 mėn. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog internetinėje klientų savitarnos svetainėje ir PVM sąskaitoje – faktūroje buvo nurodyta klaidinga automatizuoto šilumos punkto remonto darbų kaina. Tikroji darbų kaina yra 8 377,44 Eur (be PVM), t.y. 10 136,70 Eur su PVM, išsimokėjimo terminas 12 mėn. Už minėtus darbus buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas turi sumokėti iš viso 239,96 Eur su PVM. Pirmoji buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams skirta sąskaita už šiuos darbus buvo pateikta už 2015 m. rugsėjo mėn. Ankstesnis buto savininkas sumokėjo sąskaitas už 2015 m. rugsėjo mėn. ir 2015 m. spalio mėn., todėl ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, buvo pateikta PVM sąskaita – faktūra už likusius 10 mėnesių, t.y. 165,29 Eur sumai be PVM.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 29 dalyje numatyta, kad PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal PVMĮ nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra PVM mokėtoja. PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos (PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punktas). PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVMĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto prekių tiekimo atveju apskaičiuotą PVM už perduodamą pastato (statinio) esminį pagerinimą, t. y. PVM mokėtojas – pagerinto pastato (statinio) daikto savininkas (PVMĮ 96 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (PVMĮ 15 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė už šilumos mazgo remonto darbus turi sumokėti pirkėjo PVM, kuris apskaičiuojamas nuo visos paslaugos, t.y. atliktų darbų, sumos, kuri dar buvo neapmokėta ieškovei įsigyjant butą.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti šilumos mazgo remonto darbai už 10 136,70 Eur. Teismas pažymi, jog nors atsakovės internetinėje klientų savitarnos svetainėje ir ieškovei pateiktoje PVM sąskaitoje – faktūroje buvo nurodyta kita darbų suma, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, gautų pasiūlymų vertinimo protokolą ir rangovų pateiktas sąmatas už šilumos mazgo remonto darbus, darytina išvada, kad šios sumos yra klaidingos, tikroji darbų kaina 10 136,70 Eur, išsimokėjimo terminas 12 mėn. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai už šilumos mazgo remonto darbus turėjo sumokėti per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo mėn. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas už minėtus darbus per 12 mėn. turėjo sumokėti iš viso 239,36 Eur, kuri ieškovės suapvalinta iki 240,00 Eur. Atsakovė nurodo, jog trečiasis asmuo H. J. už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. spalio mėn. sumokėjo 40,00 Eur, todėl ieškovei įsigijus minėtą butą likusi mokėtina suma sudarė 200,00 Eur, t.y. 165,29 Eur be PVM.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė yra PVM mokėtoja ir už šilumos mazgo remonto darbus turi sumokėti pirkėjo PVM nuo visos likusios neapmokėtos darbų atlikimo kainos, minėtą PVM teikdama PVM sąskaitą – faktūrą turi apskaičiuoti atsakovė, teismas konstatuoja, jog atsakovė į 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą pagrįstai įtraukė 165,29 Eur (be PVM) sumą, t.y. sumą už likusius 10 mėn. už šilumos mazgo remonto darbus. Svarbu įvertinti ir tai, kad ieškovė apie tai, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2015-12-30 pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo tretieji asmenys G. J. ir Y. Y., atsakovei nepranešė, todėl pastaroji rengdama 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą nežinojo, jog faktiškai ieškovė butą nuosavybės teise valdė tik 2 mėnesius, todėl teikdama 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą negalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Vis dėlto teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklausė tik laikotarpiu nuo 2015-11-03 iki 2015-12-29, todėl vadovaujantis teisingumo protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams suteikta teisė už šilumos mazgo remonto darbus išsimokėti per 12 mėnesių, darytina išvada, jog ieškovė turėtų sumokėti už šiuos darbus už 2 mėnesius, todėl yra pagrindas mažinti ieškovės mokėtiną sumą už minėtus darbus, nustatant, jog ieškovė už šilumos mazgo remonto darbus turi sumokėti 33,06 Eur be PVM (165,29 Eur/10 mėn. x 2 mėn.).

Dėl 2016-07-31 PVM sąskaitos – faktūros Serija JRB Nr. 160044198

Ieškovė prašo 2016-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą Serija JRB160044198 (toliau - 2016-07-31 PVM sąskaita – faktūra) sumažinti 54,95 Eur (be PVM) suma. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad sąskaitos išrašymo metu ji neturėjo duomenų, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ieškovei. Atsakovės duomenimis šis butas nuosavybės teise priklausė fiziniam asmeniui, todėl minėta sąskaita - priešingai nei nurodo ieškovė – nėra PVM sąskaita – faktūra, o yra paprasta sąskaita, skirta fiziniam asmeniui. Pažymėjo, kad ieškovė neturi prievolės apmokėti šią sąskaitą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2016-07-01 pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta su Tatiana Senina, nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įvertinus 2016-07-31 sąskaitos turinį, matyti, jog tai nėra PVM sąskaita – faktūra, joje, ir priešingai nei kitose sąskaitose, kurias atsakovė pateikė ieškovei, nėra numatyta, kad 2016-07-31 sąskaita skirta ieškovei UAB „Diz group“. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė patvirtino, jog 2016-07-31 sąskaita nėra skirta ieškovei, ji neturi prievolės sumokėti atsakovei už paslaugas, numatytas šioje sąskaitoje, ieškovės reikalavimas dėl mokėtinos sumos sumažinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 2016-08-31 PVM sąskaitos – faktūros Serija JRB Nr. 1601199

Ieškovė prašo 2016-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą Serija JRB Nr. 1601199 (toliau - 2016-08-31 PVM sąskaita – faktūra) sumažinti 271,30 Eur (be PVM) suma. Nurodo, kad 2016-08-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta 26,60 Eur suma (be PVM) už karšto vandens sistemos remontą, 29,43 Eur (be PVM) suma už šalto vandens sistemos remontą, 16,53 Eur suma (be PVM) už šilumos mazgo montavimo darbus, tačiau 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo atliktas tik kanalizacijos vamzdynų pravalymas, daugiau jokie darbai šiuo laikotarpiu atlikti nebuvo. Atsakovė 2017-11-22 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog 2016-08-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta 26,60 Eur suma (be PVM) už karšto vandens sistemos remontą yra darbai, atlikti pagal atliktų darbų priėmimo aktus Nr. R-Š-V16-192946 ir Nr. Š-V16-097622. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės internetinėje klientų savitarnos svetainėje skelbiama, jog 2016-07-26 name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti karšto vandens vamzdyno jungčių d50 keitimo darbai bei nuotekų vamzdyno keitimas 2-oje laiptinėje. Tarp atsakovės ir rangovo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ buvo sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-Š-V16-192946, kuriuo ieškovė priėmė rangovo 2016 m. liepos mėn. atliktus karšto vandens vamzdynų dn32-50 keitimo darbus už 2 437,68 Eur. Tarp atsakovės ir rangovo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ buvo sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. Š-V16-097622, kuriuo ieškovė priėmė rangovo 2016 m. liepos mėn. atliktus karšto vandens vamzdynų jungčių dn50 keitimo darbus už 281,31 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms atsižvelgus į tai, kad 2016-08-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyti karšto vandens sistemos remonto darbai buvo atlikti 2016 m. liepos mėn., kai butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ieškovei, konstatuotina, kad mokėjimas už šiuos darbus į PVM sąskaitą – faktūrą įtrauktas pagrįstai, ieškovė turi prievolę sumokėti atsakovei už šias paslaugas.

Atsakovė 2017-11-22 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog 2016-08-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta 29,43 Eur suma (be PVM) už šalto vandens sistemos remontą yra darbai, atlikti pagal atliktų darbų priėmimo aktus Nr. Š-V16-016724 ir Nr. Š-V16-016727. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog 2016-08-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyti šalto vandens sistemos remonto darbai buvo atlikti 2016 m. vasario mėn., tačiau sąskaitos gyventojams už šiuos darbus buvo pateiktos 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn., todėl mokestis už šias paslaugas buvo įtrauktas į 2016-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą, skirtą ieškovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir rangovo UAB „Mano būstas“ buvo sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. V-V16-016724, kuriuo ieškovė priėmė rangovo 2016 m. vasario mėn. atliktus šalto vandens vamzdyno dn32, 40, 50 keitimo darbus 2 640,77 Eur be PVM sumai. Tarp atsakovės ir rangovo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ buvo sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. Š-V16-016727, kuriuo ieškovė priėmė rangovo 2016 m. vasario mėn. atliktus karšto vandens magistralinio vamzdyno dn32-50 su ventiliais remonto darbus 2 967,90 Eur (be PVM) sumai. Teismas pažymi, jog nors minėti darbai buvo atlikti 2016 m. vasario mėn., kai butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise nepriklausė, tačiau prievolė atsiskaityti už šias paslaugas namo bendraturčiams atsirado 2016 m. rugpjūčio mėn. - atsakovei parengus sąskaitas už suteiktas paslaugas. Tai reiškia, kad 2016-07-01 pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu ieškovė nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudarymo metu apie šią prievolę sutarties šalims nebuvo žinoma, todėl sudarant sutartį sutarties šalys į šią aplinkybę, pavyzdžiui, nustatydamos nekilnojamojo turto kainą, atsižvelgti negalėjo. Be to, pažymėtina, kad ieškovė naudojasi atliktų darbų rezultatu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad mokėjimas už šalto vandens sistemos remonto darbus į PVM sąskaitą – faktūrą įtrauktas pagrįstai, ieškovė turi prievolę sumokėti atsakovei už šias paslaugas.

Atsakovė nurodo, jog 16,53 Eur suma (be PVM) už šilumos mazgo montavimo darbus yra už jau anksčiau minėtus darbus, kuriuos atlikto UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ už 10 136,70 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko šilumos mazgo remonto darbus už darbus 10 136,70 Eur (8 377,44 Eur be PVM), išsimokėjimo terminas 12 mėn. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios sąskaitos bendraturčiams buvo pateiktos už 2015 m. rugsėjo mėnesį. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė nuosavybės teise įsigijo 2016-07-01, t.y. kai už minėtus darbus buvo likę mokėti 2 mėn., t.y. 16,53 Eur (be PVM) (15,49 kv. m. x 8 377,44 Eur/1308,33 kv. m./ 12 mėn. x 2 mėn.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog atsakovė 2016-08-31 PVM sąskaitoje – faktūroje 16,53 Eur (be PVM) sumą už šilumos mazgo montavimo darbus nurodė pagrįstai, ieškovė turi prievolę sumokėti atsakovei už šias paslaugas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 198,74 Eur skolos, nurodytos 2016-08-31 PVM sąskaitoje – faktūroje. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog nors 198,74 Eur skola yra įtraukta į 2016-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodyta, kad ji pateikiama už butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau minėta skolos suma nėra siejama su šiuo butu ir apima visą ieškovės įsiskolinimą atsakovei. Nurodė, kad šiuo atveju skola susidaro iš: 190,01 Eur pagal 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą (už butą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir 8,73 Eur pagal 2016-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą (už butą, esantį (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymi, jog nors sutiktina su ieškove, jog dėl 2016-08-31 PVM sąskaitos – faktūros pobūdžio ir struktūros, t.y. dėl to, jog PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma, kad objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei galėjo kilti pagrįstos abejonės dėl susidariusios skolos, ji galėjo būti suklaidinta ir manyti, jog ši skola susidarė būtent už butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau įstatymas nedraudžia atsakovei į pateikiamą PVM sąskaitą – faktūrą kartu įtraukti ir įsiskolinimą už ankstesnes paslaugas, neatsižvelgiant į šių paslaugų objektą. Taigi, atsakovė į 2016-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą galėjo įtraukti ir ieškovės įsiskolinimą už paslaugas, suteiktas kietiems butams. Tarp šalių ginčo dėl skolos susidarymo fakto, t.y. kad 198,74 Eur skola susidaro iš: 190,01 Eur pagal 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą (už butą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir 8,73 Eur pagal 2016-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą (už butą, esantį (duomenys neskelbtini)), nėra. Pažymėtina, kad 2016-08-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta skola yra ieškovės skola, kuri buvo susidariusi iki 2016-08-31, todėl teismui patenkinus dalį ieškovės reikalavimų ji turės būti perskaičiuota. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės skola atsakovei po 2016-08-31 PVM sąskaitos – faktūros išrašymo kito, kadangi ieškovei buvo pateikiamos naujos sąskaitos, ji atlikto tam tikrus mokėjimus atsakovei. Taigi, akivaizdu, kad 2016-08-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta skolos suma šiuo metu yra pakitusi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant, į tai, kad patenkinus dalį ieškovės reikalavimų atsakovė turės perskaičiuoti ieškovės įsiskolinimą, esantį šiuo metu, ieškovės reikalavimas dėl skolos dydžio, nurodyto 2016-08-31 PVM sąskaitoje – faktūroje, sumažinimo atmestinas.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, pakeisti 2015-12-31 PVM sąskaitos – faktūros Serija JRB Nr. 1501644 dalį dėl ieškovei suteiktų paslaugų 2015 m. gruodžio mėnesį, sumažinant mokėtiną sumą 132,23 Eur (be PVM) suma (165,29 Eur - 33,06 Eur), t.y. nustatyti, kad ieškovė už šilumos mazgą atsakovei turi mokėti 33,06 Eur (be PVM). Kita ieškinio dalia atmestina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 165,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 150,00 Eur už teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė sumažinti atsakovei mokėtiną sumą pagal 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą 165,29 Eur (be PVM), pagal 2016-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą - 54,95 Eur (be PVM), pagal 2016-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą - 271,30 Eur (be PVM) iš viso 491,54 Eur. Pažymėtina, kad į 271,30 Eur (be PVM) sumą (2016-08-31 PVM sąskaita – faktūra) yra įtraukta 165,29 Eur (be PVM) suma pagal 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą, kadangi dalį ieškovės ginčijamos 271,30 Eur (be PVM) sumos sudaro įsiskolinimas už suteiktas paslaugas pagal ankstesnes PVM sąskaitas – faktūras. Tokiu būdu faktinis ieškovės reikalavimas sudaro iš viso 326,25 Eur (491,54 Eur - 165,29 Eur). Patenkinus 40 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 64,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 15,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 40 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovės priteistina 6,31 Eur (15,77 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus 60 proc. ieškinio reikalavimų iš ieškovės 9,46 Eur (15,77 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija JRB Nr. 1501644 dalį dėl ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DIZ group“ suteiktų paslaugų 2015 m. gruodžio mėnesį, nustatant, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „DIZ group“ už šilumos mazgą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jūros būstas“ turi mokėti 33,06 Eur (be PVM).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DIZ group“ 64,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jūros būstas“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DIZ group“ į valstybės biudžetą 9,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jūros būstas“ į valstybės biudžetą 6,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.