- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 1-21-549/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00323-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kaltinamasis
- V. A.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis, Saulius Putrius
- Kategorijos
Civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje Klaipėdos TLK atstovams pagal įgaliojimą – A. L., E. V., I. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)”, direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2015-08-28 apie 15 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, lauko terasoje, tarpusavio konflikto metu nesunkiai sutrikdė R. G. sveikatą, t.y., pastatomos rūbų kabyklos metaline dalimi tyčia, ne mažiau kaip du kartus smogė nukentėjusiajam į galvos ir kaklo sritį, dėl ko nukentėjusysis R. G. nugriuvo, gulinčiam R. G., tyčia, ne mažiau vieną kartą koja spyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas galvos sumušimą, kaklo (stuburo kaklinės dalies) raiščių patempimą ir kairio antdyglinio bei podyglinio raumenų plyšimus. Dėl patirtos stuburo kaklinės dalies raiščių patempimo ir kairio peties lanko raumenų plyšimo V. A. nukentėjusiajam R. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. A. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. su žmona A. A. ir ką tik gimusiu kūdikiu, dukra A. A., ilsėjosi prie jūros - Užkanavės g. nuomojosi patalpas pas pažįstamą. Kieme kartu buvo žmona, T. T. su savo drauge Kamile ir sodybos šeimininkas R. T.. Po kurio laiko žmona su vaiku ir šuniuku išėjo pasivaikščioti link pajūrio. Po kokių 10 min. netoliese išgirdo vyro rėkimą su keiksmažodžiais, kurie, kaip suprato, buvo skirti moteriai, nes buvo moteriškos giminės, tačiau kam jie skirti, nesuprato. Po to pamatė pareinantį besiplūstantį vyrą, kaip dabar suprato, nukentėjusįjį. Neužilgo parėjo apsiverkusi žmona ir papasakojo kad prieš ją iš krūmų iššoko vyras, nuspyrė šunį, apipurškė vežimėlį, šunį ir ją kažkokiomis dujomis. Po įvykio vaikui išbėrė veidą, iškart kvietė greitąją pagalbą. Jis po minėto incidento bėgo ieškoti to vyro. R. T. nurodė, jog vyras yra jo kaimynas, labai konfliktiškas žmogus. Jis nubėgo pas tą vyriškį į namus ir pašaukus, pastarasis išėjo į verandą, kur jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis rankose turėjo balionėlį. Jis paėmė nukentėjusįjį už rankos ir už ausies ir liepė eiti atsiprašysi žmonos, tačiau šis nesutiko, sakė, jog nieko nepadarė. Tuo metu nukentėjusysis griebė pakabą ir norėjo užsimoti, tačiau jis nukentėjusįjį nustūmė, nes šis buvo girtas, tai jautėsi iš kvapo, iš eisenos, pats jis blaivas. Nukentėjusysis sukdamasis nukrito ant nugaros ir liko gulėti. Jis pagalvojo, kad vaidina. Netoliese buvęs R. T. su draugu liepė nesivelti ir eiti namo. Jam nueinant, iš namų ėjo dvi moterys, kurios klausė, kas atsitiko, jis bandė joms paaiškinti, o jos sakė, kad reikia kviesti policiją. Jiems išėjus namo, po kokių 5 min., nukentėjusysis atėjo prie vartelių, tačiau sodybos šeimininkas nebeleido jam eiti aiškintis, žadėjo viską išsiaiškinti pats. Po to atėjo moteris ir prašė Ramūno nekreipti dėmesio į įvykusį konfliktą, nes nukentėjusysis konfliktiškas. Tada atvažiavo greitoji pagalba ir nuo jų sodybos pasiėmė nukentėjusįjį. Perskaičius parodymus iš įtariamojo apklausos protokolo, ( t. 1 , b.l. 143-145) nurodė, kad nukentėjusysis nukrito dėl girtumo. Pakaba buvo apie 2 m metalinė, o verandos terasa buvo II aukšte, patalpa žema, gal kokie 2.40 m., nukentėjusysis kažkaip sukosi ir neišlaikė lygsvaros. Nukrito ant grindų ir gulėjo. Kai draugai iš apačios jį pakvietė, prašydami nesivelti, tos moterys nukentėjusįjį pavertė ant šono ir šis pradėjo knarkti. Be to, kad buvo paėmęs už rankos ir ausies. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nemano, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė traumą. Taip pat mano, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti dėl sportinės traumos, nes jis jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo.
Ikiteisminio tyrimo metu V. A. taip pat nepripažino savo kaltės, davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 139-140).
Nukentėjusysis R. G. teismo posėdyje parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, tik matydavo, kad pas R. T., adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, būdavo draugų. Su Tiškais yra piktuoju jau trys metai, nes jis nupirko žemes, kurių norėjo jie.
2015 m. rugpjūčio 28 d. į jo namus (duomenys neskelbtini), atėjo dviese per kiemą: R. T. ir dar vienas vyras, kurio nepažįsta. Kaltinamasis atėjo iš dešinės, užlipo į terasą ir liepė atsiprašyti, o anie du stovėjo apačioje. Jis sakė, kad nieko nepadarė ir niekur neis, paprašė jų išeiti iš jo namų. Tuomet kaltinamasis puolė jį – trenkė dešine ranka į kaklo centrą ir jis prarado sąmonę, nieko daugiau neatsimena. Kaip krito – neatsimena. Nukrito terasoje, kas vyko toliau, nežino, tik tiek, kiek pasakojo liudytojai. Iki to įvykio, jis buvo išgėręs gal 50 g konjako su kava ir dar prieš pietus apie 50 g konjako, gali būti, kad atsipeikėjęs dar išgėrė kokį 100 g, gerai nepamena. Atvažiavusi greitoji pagalba suleido raminamuosius vaistus, jis atsipeikėjo jau prie Klaipėdos.
Perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad N. L., kai jis grįžo iš ligoninės, pasakė, kad jį spardė kojomis. Kairės rankos negalėjo pakelti, skausmo iš pradžių, matyt dėl šoko, nejautė. Gydytojai iš „Northway“ tikrino abi rankas, sakė, kad kairę reikia pirmą operuoti, o po to dešinę, kadangi negalima iš karto abiejų rankų operuoti. Kad reikia operuoti dešinę ranką, išaiškėjo 2015 m. spalio mėn., gydytojui tikrinant echoskopu abi rankas. Buvo nustatyta, kad kairės rankos du raiščiai yra trūkę, o dešinės rankos – vienas, todėl ją operuoti reikės vėliau, po 6 mėn., kai pilnai sugis kairioji. Iš pradžių nesiskundė dėl dešinės rankos, nes neskaudėjo stipriai. Prieš įvykį jo fizinė forma buvo gera, jis sportuodavo ir niekas neskaudėjo. Pirmiausia skundėsi dėl kairės rankos peties, nes jis stipriai skaudėjo. Mano, kad tai susiję su įvykiu, nes anksčiau neskaudėjo. Kada plyšo, nežino. Dėl ieškinio – turtinės žalos prašo priteisti tiek, kiek jam kainavo gydymas. Dėl neturtinės žalos pagrindimo – du mėnesius skausmas buvo nepakeliamas – reikėjo gulėti tik ant nugaros, negalėjo dirbti jokio fizinio darbo, reikėjo samdyti žmogų. Į mokamas gydytojų konsultacijas kreipėsi dėl kairio peties gydymo – gydytojas tikrino kaip gyja, aiškino, kaip reikia mankštintis. Važiavo su mašina į konsultacijas: į Klaipėdą ir Kretingą – išlaidoms patvirtinti pateikė kuro pylimo čekį, nepylė kuro kiekvieną kartą, įsipylė vieną kartą už 54 € ir apskaičiavus kilometražą, mano, kad turėjo užtekti. Patirtas sužalojimas atsilieps ir ateityje, dabar kaklas pastoviai skauda, o dešinei rankai reikės operacijos – vėl bus skausmas, nepatogumai. Be to, jaučia baimę, kad neužpultų, nesumuštų vėl, nepakenktų tai rankai gijimo laikotarpiu. Neturtinę žalą įvertina 4500 €, o turtinę 978 €, dar už advokato pagalbą – 500 €. Po įvykio su kaltinamuoju nebuvo susitikęs.
Parodė, jog jo parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu skiriasi dėl to, kad iškarto ne viską prisiminė, dabar po truputį prisimena kaip viskas galėjo būti. Jis buvo praradęs sąmonę po smūgio į kaklą, galva buvo sudaužyta, todėl iš pradžių visko aiškiai neprisimena. Dėl patirto sužalojimo lankėsi pas šeimos gydytoją, ji nukreipė pas gydytoją V. J. dėl kairės rankos. Iš šio gydytojo gautus duomenis pristatydavo savo šeimos gydytojai. Gydytojas J. dirba tiek „Northway“ medicinos centre, tiek „Ortogidoje“ – operuoja „Ortogidoje“, o konsultuoja „Northway“ medicinos centre. Kairį petį nusprendė operuoti pirmą, o paskui – dešinį. Dar buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Medicininius dokumentus surašė gydytojas V. J., juos pateikė šeimos gydytojui. Jis visą laiką skundėsi dėl kairio peties, dėl dešinio peties gydytojui pasisakė, tik jam paklausus apie tai. Ar buvo susitikęs su kaltinamojo žmona ir jos šuniu, nepamena. Pliažo teritorijoje vaikšto kasdien, prižiūri, kad nebūtų priteršta šunų. Šunų veislių neskiria – visiems liepia susirinkti, ką pridarė jų šuo ir tokiems žmonėms pasako, kad prisirištų savo šunis. Jis visada rankoje nešiojasi purškiamą nitrogliceriną, kadangi yra hipertonikas, su juo negalėjo papurkšti kaltinamojo žmonai ir pačiam kaltinamajam. Dujinio baliono nėra turėjęs. Kai tyrėja klausė apie smūgiavimą, visko neprisiminė, bet grįžtant sąmonei, po kurio laiko, prisiminė. Pamena, jog rašė tyrėjui pasiaiškinimą, o paskui rašė skundą prokurorui, nes buvo atsisakyta pradėti tyrimą. Greitojoje pagalboje dėl rankų nesiskundė, nes prieš išvežant, suleido vaistų nuo skausmo, sakė, kad kairės rankos nepakelia, gal neužrašė. Visą mėnesį gėrė vaistus, skausmas nepraėjo, todėl kreipėsi į gydytojus ir padarė operaciją. Kokias paslaugas apmokėjo ligonių kasa, nežino, pateikė kvitus kiek ir už ką pats sumokėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad susistumdė su prie jo namų atėjusiu ir į terasą užlipusiu vyru – V. A., po to, kai pastarasis pareikalavo jo eiti atsiprašyti, tačiau nepaaiškino kieno ir už ką, dėl ko jis pareikalavo išeiti iš kiemo. R. G. nurodė, kad vienas kitą stūmė rankomis, kas toliau vyko jis neatsimena, nes prarado sąmonę, atsigavęs buvo šoko būsenoje, atmintis grįžo tik ligoninėje. Jis negali tiksliai nurodyti su kuo jam buvo trenkta, tačiau daro prielaidą, kad kraujosruva kairėje kaklo pusėje galėjo atsirasti nuo smūgio su pakabos, kuri buvo terasoje, metaline dalimi (vamzdžiu) (1 t., b. l. 22-23).
Liudytoja V. P. - nukentėjusiojo sugyventinė parodė kad ji iš matymo pažįsta R. T., kaltinamojo nepažįsta, Įvykio metu ją pakvietė Aušra ir Nomeda, šaukdamos, kad Romą baigia užmušti. Kai ji atbėgo į verandą, Romas gulėjo ant grindų, ant nugaros, nerodė gyvybės ženklų. Draugės apvertė jį ant šono, o ji nubėgo kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyko greitoji pagalba, jis jau buvo atgavęs sąmonę, bėgo į miškus, lakstė, o jos jį gaudė, klausė, kur jis bėgioja, tuoj atvažiuos greitoji. Jam buvo sudaužtas sprandas, galimai su metaliniu strypu, kuris buvo numestas verandoje. Po įvykio jam buvo galvos, abiejų rankų skausmai, jis gėrė vaistus. Parodė, jog kartu gyvena virš 10 m., iki įvykio nesiskundė jokiais negalavimais. Iš pradžių gydėsi tepalais, tačiau skausmams nepraėjus, kreipėsi į gydytojus. Ji tris mėnesius jį slaugė – reikėjo aprengti, pamaitinti, maudyti. Taip pat parodė, kad Nitroglicerino balionėlį jis nešiodavosi visą laiką dėl ūminio kraujospūdžio, dujų balionėlio neturi. Nukentėjusysis iš ligoninės grįžo mikroautobusu ir iškart nuėjo miegoti. Dejavo, kad skaudą galvą, kaklą.
Liudytoja N. L. parodė, kad įvykio metu poilsiavo Užkanavės gatvėje ir pusryčiaujant su A. N., išgirdo triukšmą, girdėjosi vyriški balsai, riksmai. Sveitimo vaikino balsas buvo labai piktas, įsiaudrinęs, Romo balso tame triukšme negirdėjo. Atbėgo į Romo namus, pamatė muštynes, t.y. matė, kad Romas guli ant žemės, o vaikinas spyrė jam, tačiau į kurias kūno vietas spyrė – nematė, nes terasos sienos yra stiklinės, tačiau yra ir šiek tiek medžio. Vaikino, kuris spyrė Romui, veido neįsidėmėjo. Klausė to vaikino, kodėl jį muša, jis atsakė – todėl, kad įžeidė jo žmoną.
Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b.l. 71-72) paaiškino, kad dabar tiksliai neatsimena visko, tačiau tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jos buvo išsigandę, Romas buvo be sąmonės, perverstomis akimis, kriokė. Draugė apvertė jį ant šono ir jis paskui atsigavo. Pakvietė Romo žmoną Virgą, nes ji buvo kažkur viršuje. Joms atėjus, vaikinai tuoj išėjo. Matė, kad tuo metu Romas turėjo kažkokius vaistus. Taip pat matė, kad verandoje buvo išversta pakaba – ji gulėjo terasoje, kitokių muštynių ženklų nematė. Kur konkrečiai tas vyriškis trenkė Romui – nematė, matė tik, kad buvo spardymo veiksmai, Kad tas vaikinas spardė Romą nusprendė todėl, kad, kai ji atėjo į terasą, jis stovėjo šalia Romo, po to jis nusileido ir paaiškino už ką mušė. Apie tai, kaip sužalojo Romą, pats vaikinas pasisakė - jis sakė, kad su ta pakaba "atjungė" Romą ir dar sakė, nebijokit, tuoj atsigaus. Atsigavęs nukentėjusysis elgėsi keistai: klausinėjo, kas čia atsitiko, buvo kaip apdujęs.
Liudytoja A. N. parodė, kad nukentėjusįjį R. G. pažįsta daugiau nei 20 metų. Kaltinamojo nepažįsta. Įvykio metu ji išgirdo kažkokį bruzdesį kitoje namo pusėje. Su drauge nubėgo pažiūrėti. Ten pamatė vieną žmogų, kuris keikėsi, sakė, kad jį užmuš. Iš toli nematė, ką jis darė, nes terasa aukščiau, bet jai iš jo judesių atrodė, kad spardo. Užbėgus laiptais pamatė, kad terasoje ant grindų guli nukentėjusysis Romas, jis kriokė, šalia buvo žmogus, kurio ji paklausė, ką jis padarė. Pastarasis pasakė, kad kirto vamzdžiu per galvą ir atjungė. Paklaustas už ką, atsakė, kad už tai, jog įžeidė jo žmoną ir įspyrė šuniui. Kai Romas atgavo sąmonę, buvo vistiek apsvaigęs. Greitosios pagalbos sakė nekviesti, tačiau ji jau buvo iškviesta. Taip pat parodė, kad kai Romas grįžo iš ligoninės ir ji klausė, kaip jaučiasi, skundėsi, kad skauda vieną ranką, kurią, neatsimena. Rankas judino.
Liudytojas T. T. parodė, kad įvykio metu atostogavo pas R. T.. Sėdint kieme ant sūpynių kartu su R. T. ir V. A. ir išgirdo, kad kažkas rėkia už tvoros. Prabėgo vyriškis, kaip dabar žino, kaimynas Romas, parėjo Vytauto žmona su vežimėliu ir vaiku, apsiverkusi ir sakė, kad ją užpuolė, visokiais necenzūriniais žodžiais išvadino Romas ir dar kažko papurškė. T. V. A. išbėgo link jūros ieškoti to žmogaus, o jis su R. T. ėjo link to kaimyno namų. Romą sutiko pakeliui, maždaug pusiaukelėje, jam sakė, kad eitų atsiprašyti Vyto žmonos, tačiau jis atsakė necenzūriniais žodžiais, aiškiai buvo girtas, tai matėsi iš akių, iš elgesio. Vytautas parbėgęs nuo jūros, ėjo link Romo namo, jie ėjo kartu. Vytas užlipo laiptais į terasą, jiedu liko apačioje. Vytas liepė nukentėjusiojo atsiprašyti žmonos, tarp jų vyko toks apsistumdymas. Romas kažkaip sukosi, griebė už metalinės pakabos, kuri buvo verandoje. Jie nuo jų buvo 7-10 m atstumu. Įvyko grumtynės, pakaba kartu su Romu nukrito ant žemės. Vytas pradėjo leisti laiptais apačion, tada pasirodė moterys, kurios klausė, kas čia vyksta. Jie paaiškino, kad Romas užsipuolė Vyto žmoną. Nukentėjusysis liko verandoje, jis buvo nukritęs ir gulėjo ant žemės.
Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, (1 t., b.l. 55-57), patvirtino, kad nukentėjusysis turėjo kažkokį balionėlį rankoje, ar tai buvo dujų balionėlis, neįžiūrėjo, tačiau suprato, kad tai dujų balionėlis. Iš A. A. žodžių suprato, kad jai papurškė. Po šito įvykio bendravo su Vytauto žmona – ji sakė, kad tas vyriškis ją išplūdo visokiais žodžiais ir papurškė, ar tai šuniui, ar jai su balionėliu. Poveikio nuo dujų ant Agnės nematė, nebuvo. Vytautas tampė nukentėjusįjį už ausies ir traukė link laiptų, liepdamas atsiprašyti jo žmonos. Romas laikėsi rankomis įsikibęs į pakabą ir sukosi su pakaba link Vytauto. Po įvykio buvo atėjusi Romo žmona ir prašė nekviesti policijos, sakė, kad visiems žinoma, koks yra Romas išgėręs. Greitoji sustojo priešais R. T. namo vartus, iš ten jie paėmė Romą, nes jis ten buvo atėjęs. Kai Romas buvo jau po įvykio priėjęs prie jų, jokių sumušimo požymių ant jo nesimatė.
Liudytojas R. T. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, nukentėjusysis – kaimynas, jį pažįsta, tačiau jokių santykių su juo nepalaiko. Gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo kaimynystėje. Įvykio metu Vytauto žmona su mažu vaiku, su vežimėliu ir šunim išėjo pasivaikščioti. neužilgo pasigirdo šūksniai ir jis galvojo, kad R. G. šūkauja girtas, nes matė jį pareinantį takeliu pro sodybą. Po kelių minučių parėjo išsigandusi Agnė, skundėsi, kad ją užpuolė nepažįstamas vyras Jis iš karto suprato, kad tai buvo Romas. Vytas išpuolė pro vartelius ir bėgo jūros link ieškoti to vyro, o jis, supratęs, kad tai Romas, su T. T. nuėjo link jo namo. Žinodamas kaimyno būdą – yra buvę visokių įvykių, susijusių su jo paties šeima, suprato, kad tai greičiausiai jis. Eidamas pamatė, kad Romas pareina iš miško svirduliuodamas, visiškai girtas, jis dešinėje rankoje laikė daiktą, panašų į balionėlį. Jis liepė Romui eiti į jo kiemą atsiprašyti poilsiautojų, tačiau pastarasis pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Grįžus į savo kiemą, tuoj grįžo Vytas, kuris suprato, kad tas vyras išgasdinęs jo žmoną su vaiku, yra Romas. Jis išėjo pas kaimyną, užlipo laipteliais į lauko terasą, pašaukė, Romas išėjo iš vidaus. Vytas užlipo pas jį ant terasos ir liepė atsiprašyti jo žmonos. Po to Vytas nusiėmė marškinėlius, matyt pamatė, kad Romas rankoje laiko kažką ir viena ranka juos užmetė ant Romo rankos, kurioje buvo balionėlis, o kita griebė už ausies, tarp jų įvyko grumtynės. Romas sukosi, neišlaikė lygsvaros ir nukrito ant terasos grindų. Vytas nenugriuvo, o Romas nukritęs atrodė kaip negyvas. Jis atidžiai juos, stebėjo kad reikalui esant, išskirtų. Vytas buvo visiškai blaivus, o Romas - girtas. Vytas išsigandęs atsitraukė ir nulipo žemyn, tuo tarpu išgirdo moterų šūksnius. Jie nuėjo į savo kiemą, po kelių minučių išgirdo šūkaliojantį ir ateinantį Romą prie jo namo. Kartu su juo ėjo jo sugyventinė, kuri sakė, nekreipti į jį dėmesio.
Liudytoja A. A. - kaltinamojo žmona, parodė, jog įvykis buvo pernai rugpjūčio mėn. galimai apie 26 d. Ji buvo išėjusi su dukra vežimėlyje ir šuniu pasivaikščioti, o nukentėjusysis jas užpuolė miškelyje. Už tai, kad, kaip jis išsireiškė, jos ėjo per jo žemė link jūros, pradėjo keiksnoti, nuspyrė šunį, paskui su balionėliu nupurškė vežimėlį, šunį. Kas buvo balionėlyje, ji nežino. Kvapo neužuodė. Iš nukentėjusiojo elgesio, kalbos suprato, kad jis yra neblaivus. Kodėl nukentėjusysis purškė, ji negali pasakyti. Pamačiusi, kad jis yra neblaivus, pasiėmė šunį ir stovėjo, kol nukentėjusysis nuėjo. Grįžusi į sodybą, pasakė vyrui, kad ją užpuolė. Po kokių 5-10 min. nukentėjusysis priėjo prie sodybos, kurioje jie nuomojosi namelį, vartelių ir pradėjo kilnoti rankas. Kad jam būtų padaryti kokie sužalojimai, nesimatė. Kartu sodyboje buvo jos vyras, Tauras ir Ramūnas. Jai žinoma, kad jos vyras liepė nukentėjusiajam atsiprašyti. Po to dar atėjo nukentėjusiojo žmona, kuri prašė nekviesti policijos dėl jos užpuolimo, atsiprašė. Vyras jai sakė, kad buvo paėmęs nukentėjusiajam už ausies ir liepė eiti jos atsiprašyti. Sakė, kad nukentėjusiojo nemušė. Po įvykio ji buvo streso būsenoje, jai dingo pienas, nes ji maitino kūdikį, o vaikas buvo išbertas, jam kvietė greitąją medicininę pagalbą, tačiau rimtesnių pasekmių nenustatyta. Vyras nebuvo sužalotas. Greitoji medicininė pagalba buvo pas nukentėjusįjį ir jį išsivežė.
Specialistas D. V. patvirtino savo išvadą tvirtina. Parodė, kad išvadoje nėra duomenų dėl dešinio peties, nes išvadas teikia tik iš pateiktų dokumentų. Jam buvo pateikta ligos istorija iš Klaipėdos Universitetinės ligoninės, kurioje buvo įrašai apie suteiktą greitąją medicinos pagalbą po sumušimo. Buvo nustatyta diagnozė: galvos sumušimas, kaklo raiščių patempimas ir paskirtas gydymas. Paskui buvo pateikta ligos istorija iš Palangos PASPC, iš įrašų matėsi, kad rugsėjo 3d. pacientas kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl kitų ligų – erkės įsisiurbimo- dėl šito jam buvo paskirtas gydymas. Po to, rugsėjo 21 d. vėl kreipėsi pas šeimos gydytoją su nusiskundimais dėl įvykusio sumušimo. Vėliau jį konsultavo gydytojas V. J. – išraše buvo kalbama apie kairės rankos peties lanko rotacinių raumenų plyšimą ir rekomenduojamas operacinis gydymas. Spalio 9 d. konsultacijoje gydytojas V. J., rašydamas gyvenimo anamnezę, įrašė apie dešinį petį, o gydymo anamnezėje įrašė apie kairį petį – dėl raumenų plyšimo po rugpjūčio 28 d. patirto sumušimo, todėl suprato, kad dešinio peties raumenų plyšimai buvo padaryti anksčiau. Tuo remdamasis, davė išvadas. Kairio peties rotacinio lanko raumenų plyšimas būdingas netiesioginio kontakto traumai – jis gali plyšti griūnant nepatogioje padėtyje, daugiausia būdinga sportininkams, komandiniame žaidime- žaidžiant tinklinį, krepšinį, kuo vyresnis žmogus, tuo lengviau jie pažeidžiami. Iš papildomai pateiktos ligos istorijos matosi, kad kairysis petys operuotas sėkmingai ir gydytojas V. J., atlikęs objektyvius tyrimus, nustatė, kad yra ir dešinio peties pažeidimai. Daktaras aprašo, jog jam atrodo, kad ši trauma galėjo būti patirta irgi to įvykio metu, todėl reikalingas gydytojo paaiškinimas kodėl jis taip nusprendė. Susipažinus su pateiktais dokumentais, suprato, kad dešinio peties patologija yra buvusi iš anksčiau, o kairio peties patologija atsirado po sumušimo. Jeigu daroma prielaida, kad abu pečiai buvo sužaloti to įvykio metu, išvada būtų ta pati – liktų nesunkus sužalojimas. Taip pat nurodė, kad patyręs tokią traumą, žmgus laisvai valdyti rankų negali. Greitosios gydytojo parašymas, kad paliepimus vykdo visomis galūnėmis, reiškia, kad nėra paralyžiaus, galūnių jėga nebuvo užrašyta, todėl spręsti apie tai, kiek pakėlė ranką – negalima. Iš turimų dokumentų nėra objektyvių duomenų, kad tame tarpe nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. būtų įvykusi tokia trauma. Aprašyta ligos istorijoje nėra, nes šeimos gydytojas kreipė dėmesį tik į erkės įsisiurbimą, į kitką nežiūrėjo. Greitojoje R. G. buvo nustatytas 1,23 promilių girtumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį.
Civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje Klaipėdos TLK atstovė pagal įgaliojimą A. L. parodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Nukentėjusysis R. G. mokėjo papildomai dėl geresnių paslaugų nei apmoka TLK, suteikimo. TLK už suteiktas paslaugas gydymo įstaigoms apmoka bazinėmis kainomis, kadangi ieškinys buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 15 dienai, tad iki to laiko buvo paskaičiuotos gydymo išlaidos. Gydymo išlaidas sudarė šios paslaugos: už kompiuterinę tomografiją, gydytojo konsultacija, magnetinio rezonanso tomografija ir stacionarinės paslaugos. Medicinos centrui „Northway“ už operaciją, atliktą lapkričio 4 d. sumokėta 682,81 Eur, dėl kurio peties buvo atlikta operacija – nežino. Mano, kad nukentėjusysis primokėjo centrui, nes norėjo brangesnių, nei valstybė kompensuoja, medžiagų. Dėl byloje esančio kvito (II t., b. l. 14), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo 712 eurų UAB „Northway“, paaiškino, jog panašu, kad sumokėta kaip bazinė operacijos kaina. Jeigu už operaciją būtų mokėjęs pats asmuo, tai TLK neapmoka gydymo įstaigai šios sumos ir statistinėje kortelėje būtų nuliukai. Gali pateikti R. G. gydymo stacionare UAB „Northway“ pateiktą statistinę kortelę, iš kurios matosi suteiktos ir apmokėtos paslaugos. Būna, kai į TLK kreipiasi asmenys dėl dvigubo apmokėjimo. Jie sumoka tiesiogiai gydymo įstaigai, kai ji pateikia duomenis – kortelę, kurią pildo gydymo įstaiga, jos atsakingas darbuotojas, kuriam duomenis pateikia gydytojas. Iš pateiktos statistinės kortelės mato, kad pacientui buvo suteikta paslauga ir kiek reikia sumokėti už šią paslaugą. Priešpriešiniai patikrinimai yra nuolat vykdomi – jie būna planiniai ir gavus skundą. Ligoninė turėtų grąžinti pacientui, jeigu jie pateikė dvigubą apmokėjimą. Gydymo įstaiga gali pasiūlyti brangesnes paslaugas, tada apsimoka pats ligonis, todėl mano, kad šiuo atveju taip buvo. Operacijos kaina yra bazinė, ji nustatoma balais, kur 1 balas atitinka tam tikrą sumą, šiuo atveju – 0,99 euro. Jų įkainiai yra nustatomi pačios gydymo įstaigos tvarkose. Bazinė operacijos kaina yra vienoda, bet papildomi įkainiai gydymo įstaigose gali skirtis. Užperkami implantai yra visi vienodi – universalūs – o tie, kurie pritaikyti konkrečiam žmogui, jie daromi atskirai ir už juos susimoka ligonis. Kas konkrečiai įeina į operacijos kainą, ji negali įvardinti, yra nustatyta bazinė kaina. Kiekvienais metais TLK sudaro sutartis su gydymo įstaigomis, sutartyse yra nurodoma už kokias paslaugas bus apmokėta. Gydymo įstaigos pateikia tik atliktų paslaugų skaičių, o ne iš ko jos susideda, jie nemato tų duomenų, kas konkrečiai buvo padaryta per tą operaciją. Paslaugos procedūrų nedetalizuoja.
Civilinio ieškovo Klaipėdos TLK atstovė I. B. parodė, kad pagal A. L. 2016 m. balandžio 11 d. tarnybinį pranešimą Klaipėdos TLK direktoriui, buvo pradėtas neplaninis UAB „Northway medicnos centro“ patikrinimas šiuo klausimu. Buvo nustatyta, kad jie už suteiktas stacionarines paslaugas nukentėjusiojo gydymui, dėl ko kilo pagrindiniai ginčai, pateikė duomenis TLK apmokėti iš privalomojo socialinio draudimo fondo lėšų teisėtai ir pagrįstai, jog nukentėjusiajam R. G. buvo atliktos operacijos ir už jas atitinkamai buvo apmokėta, šie duomenys atsispindi pateiktame civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo. Dėl nukentėjusiojo pateikto kvito – mano, kad tai yra jo apmokėtos papildomos išlaidos, kurias apsimokėjo nukentėjusysis ir dabar reiškia asmeninį turtinį ieškinį. Atlikus operaciją nukentėjusiajam ir sugeneravus visus duomenis į duomenų sistemą, buvo įvertintos visos nukentėjusiajam suteiktos paslaugos ir jos buvo apmokėtos. TLK gydymo įstaigai už operaciją sumokėjo nustatytą bazinį dydį. Jie kompensuoja įprastu tarifu, o pats ligonis susimoka už tai, jeigu nori geresnio, brangiau kainuojančio gydymo. Dubliavimosi neturėtų būti, du kartus tos pačios medžiagos nėra kompensuojamos gydymo įstaigai – ligonis turėtų susimokėti skirtumą. Jų civilinio ieškinio suma yra 965,71 Eur, ji nesikeitė, suma yra išdėstyta priede, kuris yra generuojamas iš duomenų sistemos „Sveidra“, daugiau duomenų pateikti neturi. Už suteiktas ambulatorines paslaugas buvo apmokėta 289,73, o už stacionarines – 675,98 Eur. Iš tikrųjų stacionarių paslaugų kaina balais buvo 682,81 Eur, šią sumą sugeneruoja sistema, suteikus paslaugą ir įvedus duomenis apie tai į sistemą, bet jie paslaugas apmoka pagal plaukiojantį balą, todėl buvo apmokėti 675,98 Eur. Stacionarias paslaugas apmoka remiantis pateiktomis ataskaitomis iki kiekvieno mėnesio 10 d. Pagal sudarytas su įstaigomis sutartis ir pagal SAM patvirtintą kiekvieno mėn. balo vertę, suma už suteiktas paslaugas apskaičiuojama litais (eurais). Į ambulatorinių paslaugų apmokėjimą įeina: kompiuterinė tomografija – 2 kartai, neurologo, radiologo konsultacijos, magnetinio rezonanso tyrimas, ortopedo ir radiologo tyrimas – tai yra pagal išrašą iš TLK duomenų bazės „Sveidra“. Ataskaitose atsispindi, kad buvo teikta paslauga, bet lapuose yra nuliai, tai reiškia, kad pats pacientas susimokėjo, todėl jie neapmoka. Vienvietė palata, geresnės medžiagos – tai yra mokamos paslaugos, teikiamos paciento pasirinkimu, pagal nustatytą įstaigos vidaus tvarką. Už tą pačią operaciją negali būti dvigubai apmokėta. Jei gydytojas konsultuoja pacientą be šeimos gydytojo siuntimo – tokia konsultacija yra apmokama paties paciento, jie tokių paslaugų gydymo įstaigai neapmoka. Jie atlikdami patikrinimą, vertino tik suteiktas stacionarias paslaugas, o ambulatorinių nevertino. Jeigu už suteiktas paslaugas įstaigai sumokama iš PSDFV lėšų, nebegalima reikalauti paciento susimokėti už tai. Byloje yra elektroninio dokumento iš TLK naudojamos programinės sistemos, nuorašas, kuris patvirtintas TLK specialisto, kadangi jis pasirašytas elektroniniu parašu. Dokumento originalas yra sistemoje. Parašo patvirtinimo metaduomenų pateikti neturi. Vertinant ieškinį buvo žiūrimi tik tie duomenys, kas buvo padaryta tuo metu, kokia diagnozė, duomenys, kurie buvo skirti ne tai traumai gydyti, nepridedami.
Civilinio ieškovo Klaipėdos TLK atstovas E. V. parodė, kad gydymo įstaigoms už suteiktas stacionarias paslaugas apmokama pagal kompiuterizuotoje programoje suvestus duomenis, pagal tai programa modeliuoja, pritaiko koeficientą ir gaunasi suma eurais. Apmokėjimas už suteiktas paslaugas negali dubliuotis, nes duomenys suvedami į sistemą. Pagal tai, kas buvo suvesta į intervencijos paslaugas, tas apmokėta. Implantai eina kaip papildomai apmokama priemonė, kurią renkasi pacientas. Į civilinio ieškinio sumą įtraukta apmokėtos ambulatorinės ir stacionarinės paslaugos. Gydantis gydytojas surašo į statistinę formą visus duomenis apie tai, kokias suteikė paslaugas ir jie tada gaunami sistemoje, kiek TLK už tai turi sumokėti gydymo įstaigai.
Parodė, kad direktoriaus įsakymu pavesta atlikti patikrinimą, tikrino medicininę dokumentaciją. Tikrindami žiūri, ar yra padaryta žala PSDFV pagal jiems pateiktus duomenis. Jeigu žmogus perkasi papildomas priemones – sraigtus – tai nėra dvigubas apmokėjimas. Kad žmogus yra papildomai sumokėjęs, mato pagal įrašus, bet, jeigu žala PSDFV nėra padaryta –nežiūri. Šiuo atveju, kai tikrino, pacientas buvo pasirašęs sutikimą Nr. 1 (brangiau kainuojančios medžiagos ir medicininės paslaugos) ir sutikimą Nr. 2 (anesteziologija), bet kvitų apie tų paslaugų apmokėjimą pridėta nebuvo. Gydytojas turi teisę pasiūlyti, o pacientas turi teisę rinktis brangesnes medžiagas ir pan., tada šitos paciento patirtos išlaidos neįsiskaičiuoja į gydymo kainą. Tyrimas nėra pilnai baigtas, išvada dar nėra parašyta, bet gali patvirtinti – žalos PSDFV biudžetui nėra. Ką nukentėjusysis pirkosi sau – jo atsakomybė. Jeigu žmogui buvo komplikacijos po operacijos – jis gaus daugiau. Implantų nekompensuoja. Tai, ką pirko žmogus pats savo pasirinkimu, neatlyginama. TLK sumokėjo gydymo įstaigai už darbą.
Apklaustas liudytoju gydytojas V. J. parodė, kad paciento duomenis apie dešinio peties raumenų plyšimą įdėjo prie An.vitae (gyvenimo anamnezė), o ne prie A.morbi (ligos anamnezė) todėl, kad pats, išgydęs kairį petį, atsimintų apie dešinį. Kai ateina žmogus konsultuotis, jis išsiaiškina kas jam atsitiko, o tik tada žiūri objektyviai – tiria ultragarso aparatu, kuriuo galima nustatyti, kas yra atsitikę, viską įvertina. 2015 m. spalio 2 d. siuntime magnetiniam rezonansui yra parašyta, kad trauma – sumušimas – buvo padarytas prieš pusantro mėn., kairį petį jam labiau skaudėjo. Šiuo atveju nuo pat pradžių buvo kalbama apie abiejų pečių raumenų plyšimą, apie vieną kalbėjo dėl to, kad būtų susikoncentruojama į tai, kas šiuo laiku gydoma. Peržiūrėjęs echoskopu, įvertino, kad labiau reikalingas gydymas kairio peties, tačiau žemiau įrašė, kad yra problema ir dešiniame petyje. Sakė, kad, kai pasveiks kairys petys – imsis dešinio, t.y., po to, kai kairys petys pagis tiek, kad galės apsitarnauti kaire ranka, nes dešinio peties irgi yra masyvūs plyšimai ir jis 3 mėn. negalės dešine ranka apsitarnauti. Jis operavo kairį petį, dešinio dar ne, nes turi pilnai sugyti. Operuodamas matė, kad kairio peties trauma buvo nesena – ne senesnė kaip metų plyšimai. Pagal vaizdą mato, kad tai yra vienos traumos pasekmė, nes raumenį pavyko prisiūti. Kada įvyko trauma įrašo pagal paciento žodžius. Jeigu nėra ligos istorijoje jokių įrašų apie turėtas traumas prieš operaciją, reikia tikėti pacientu, kad tai įvyko tos traumos metu. Medicininėje dokumentacijoje rašo tai, kas reikalinga konkrečiam gydymui, apie kitus nusiskundimus, sužeidimus – nieko nerašo, nes tai blaško dėmesį. Taip pat parodė, jog be implantų operuoti yra sudėtinga ir praktiškai neįmanoma, kad raumenys sugytų. Su tokiais plyšimais, kokie buvo pas nukentėjusįjį normalaus gyvenimo negali būti: kėlimo funkcija sutrikusi, reikia pastoviai gerti vaistus, nes skauda, negali savęs pilnai apsitarnauti. Dėl eksperto išvados parodė, kad tai yra jo nuomonė, jos jis negali ginčyti. Tokia trauma galėjo atsirasti įvairiai: galima patempti tą ranką, pasukti, užversti, išnarinti, bet koks virtimas ant alkūnės arba bet kokių nepatogių padėčių. Rankas kilnoti po tokios traumos pacientas galėjo, bet turėjo pastebėti, kad sumažėjusi rankų jėga. Keliamoji rankos jėga kinta, bet šeimos daktarai to irgi nemoka įvertinti, tai konkrečiai vertina specialistai. Nukentėjusysis skundėsi, kad skauda abu pečius, sumažėjo judesiai, nebegali dirbti. Jis turi savo įmonę „Ortogidą“, kurioje konsultuoja, o „Northway“ medicinos centre operuoja. Pacientui buvo masyvūs rotorių plyšimai, tad geriausia siūti netirpiais siūlais, inkariniais siūlais su implantais, vienai nutrūkusiai sausgyslei sukabinti reikia 2-4 implantų. „Northway“ atliekant operacijas yra taikoma visa, kas geriausia šiandien Lietuvoje. Žmogus pasirinko ne viešą įstaigą, o privačią, nes norėjo pasveikti. Nukentėjusysis primokėjo, nes TLK kompensuoja už operaciją, bet skirtingai nei viešoms įstaigoms, neperka implantų privačioms gydymo įstaigoms ir nekompensuoja jų kainos, o didžiausią atliktos operacijos kainos dalį sudarė implantai – jų buvo įdėti 6. Be implantų gerai atlikti operacijos neįmanoma. Viešosios gydymo įstaigos gauna atskirus pinigus už implantus. TLK duoda vienodą sumą už tokio tipo operaciją, nepriklausomai nuo apimties ir sudėtingumo. Konsultacijos po operacijos yra būtinos, už šias konsultacijas TLK nemoka, praktiškai 95 proc. konsultacijų yra apmokamos pačių pacientų. Čekio iš „Northway“ chirurgijos centro, esančio II t. b.l. 14, komentuoti negali, nežino, kaip jie skirsto, jis sąskaitų neformuoja. 462 Eur – tikriausiai už implantus, o 250 Eur - už kitas medžiagas. Žmogui paaiškina paprastai: operacija kainuoja 250 Eur, į šią kainą įeina vienas implantas, o už kitus reikia primokėti po 100 eurų už kiekvieną.
Negali teigti to, kad tokia trauma yra galima tik kontaktiniu būdu. Gali būti, kad įspyrus tris kartus tokia trauma – abiejų pečių raumenų plyšimai – atsirado, tai labai priklauso nuo amžiaus, nuo fizinės būklės. Trinktelėjus vieną kartą į galvą ir jis krenta nesąmoningai ir krisdamas negali atsiremti, jis gali gauti tokią traumą. Ar krisdamas neblaivus žmogus gali gauti tokią traumą pasakyti negali. Gulinčiam žmogui galima net vienu spyriu padaryti tokią traumą.
Iš R. G. 2015-08-31 pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2015-08-28 į jo kiemą įbėgo trys piliečiai, tarp kurių buvo R. T.. Vienas jų, įbėgęs į terasą, smogė jam ten stovėjusia pakaba. Daugiau nieko nepamena, atsigavo ligoninėje (1t., b. l. 3).
Iš A. A. 2015-08-28 pareiškimo matyti, kad nurodo, jog ji, išėjusi pasivaikščioti, buvo užpulta neblaivaus vyro, kuris ją aprėkė, apipurškė vežimėlį bei šunį ir jį nuspyrė. Apie įvykį papasakojo savo vyrui, kuris nuėjo aiškintis su minėtu vyriškiu (1 t., b. l. 4).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Užkanavės g. 103, Palangoje. Terasoje ant grindų rasta dalis drabužių kabyklos (1 t. b.l. 15-20).
2015-11-02 nutarimu R. G. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t. b. l. 29).
Iš 2015-11-23 specialisto išvados Nr. G2182/15(03) matyti, kad joje nurodyta, jog R. G. nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas, kaklo (stuburo kaklinės dalies) raiščių patempimas ir kairio antdyglinio bei podyglinio raumenų plyšimas. Sužalojimai padaryti buka jėga, paaiškinami dviem poveikiais, atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką. R. G. patirtas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir kairio peties lanko raumenų plyšimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2015-08-28 15.40 val. iš R. G. paimtame kraujyje rasta 1,23 promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį(1 t., b.l. 42-43).
Iš alkotesterio šaknelės parodymų matyti, kad R. G. 2015-08-28 19.35 val. nustatytas 0,33 prom. girtumas (1 t., b. l. 46).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl 965,71 EUR žalos už nukentėjusiojo gydymą iš V. A. priteisimo (1 t., b. l. 49-52).
2016-02-04 nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 53).
Iš akistatos tarp R. G. ir V. A. protokolo matyti, kad nukentėjusysis patvirtino, kad jis susikibo su V. A. ir pastarasis jam sudavė vieną smūgį į kaklo pusę, tačiau kokiu įrankiu buvo smūgiuota, negali nurodyti, galimai su pakabos stovu arba smaugiant rankomis. Kokie veiksmai buvo atlikti papildomai, nurodyti negali, nes buvo be sąmonės. Patvirtino, kad tą dieną buvo vartojęs alkoholio, tačiau teigė buvęs blaivus. V. A. patvirtino, kad buvo atėjęs pas nukentėjusįjį aiškintis dėl žmonos užpuolimo, tačiau neigė šiam sudavęs smūgį (1t. b. l. 101-103).
Iš alkotesterio Alcotest 6810 šaknelės parodymų matyti, kad V. A. 2015-08-28 19.30 val. buvo blaivus – tikrinimo rezultatas 0,00 prom. (1 t., b. l. 104).
BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tam kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-484/2014).
Nors kaltinamasis V. A. savo kaltę neigia, įvertinęs išnagrinėtų byloje įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad jo kaltė dėl to, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, taip pat teismo posėdžio metu apklaustų gydytojo ir išvadą teikusio specialisto paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais: specialisto išvada, ekspertizės aktu, akistatos, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga.
Nukentėjusysis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad į jo namus atėjo V. A. su dar dviem vyrais ir, užlipęs į jo namo terasą, pareikalavo jo eiti atsiprašyti, tačiau jis nesuprato kieno ir už ką, todėl liepė pastarąjį palikti jo namus. Jis neneigė, kad susistumdė su V. A., tačiau nuo šio gavo smūgį į kaklą ir prarado sąmonę. Nukentėjusysis tvirtino, kad jokio dujų balionėlio neturi, jokios moters su vaiku nebuvo užpuolęs ir apipurškęs, nes pastoviai vartoja tik purškiamą nitrogliceriną. Iki sumušimo jo fizinė forma buvo gera, neturėjo problemų su rankomis.
Pats kaltinamasis taip pat neneigė, kad nuėjo į nukentėjusiojo namus išsiaiškinti dėl jo elgesio – dėl žmonos užpuolimo, kurio metu vaiko vežimėlis ir kartu vestasis šuo buvo apipurkšti neaiškios kilmės dujomis, o ji buvo labai išgąsdinta, patyrė stresą. Kaltinamasis patvirtino, kad turėjo ir fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju – pripažino, jog buvo jį suėmęs už rankos, nes pastarasis rankoje turėjo balionėlį, ir ausies, bei tokiu būdu bandė jį priversti nueiti atsiprašyti žmonos. Be to, patvirtino ir tai, kad jis nukentėjusįjį pastūmė, nes šis prieš jį užsimojo sugriebta metaline pakaba, po ko nukentėjusysis parkrito ant grindų. Liudytoja A. A. patvirtino, kad jos vyras V. A. ėjo pas nukentėjusįjį aiškintis dėl jos užpuolimo. Po vyras jai pasakojo, kad buvo paėmęs nukentėjusįjį už ausies, tokiu būdu norėdamas priversti jį eiti jos atsiprašyti. Kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko susistumdymas, po kurio nukentėjusysis nukrito ir liko gulėti ant terasos medinių grindų, patvirtino ir įvykio vietoje buvę bei jį stebėję liudytojai T. T. bei R. T.. Liudytojos N. L. ir A. N. patvirtino, kad atbėgusios į nukentėjusiojo kiemą, pamatė, kad šis guli ant grindų be sąmonės, o kaltinamasis jam spyrė. Šią aplinkybę jos buvo nurodžiusios ir ikiteisminio tyrimo metu. Paklaustas ką padarė, kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusiajam trenkė su pakaba per galvą ir jį „atjungė“. A. N. nurodė, kad paklaustas už ką mušė nukentėjusįjį, kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusysis įžeidė jo žmoną. Be to, liudytoja N. L. ir V. P. patvirtino, kad R. G. jokio balionėlio neturėjo. Liudytoja V. P. nurodė, kad paties įvykio nematė, nes po to, kai ją į įvykio vietą pakvietė liudytojos N. L. ir A. N., R. G. jau gulėjo be sąmonės. Ji tik iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Liudytoja aptvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis iki įvykio buvo fiziškai aktyvus – dirbo visus fizinius darbus.
Akistatos tarp R. G. ir V. A. metu, nukentėjusysis pasiliko prie savo parodymų, kad jam V. A. sudavė vieną smūgį į kairę kaklo pusę, tačiau negalėjo nurodyti kokiu įrankiu buvo suduotas smūgis, galimai tai buvo padaryta pakabos stovu. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Palangoje, terasoje ant grindų rasta dalis drabužių kabykla (1 t., b. l. 15-20). 2015-11-23 specialisto išvada Nr. G2182/15(03) patvirtina, jog R. G. nustatyti sužalojimai padaryti buka jėga, paaiškinami dviem poveikiais. O patirtas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir kairio peties lanko raumenų plyšimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Specialistas D. V. patvirtino specialisto išvadoje užfiksuotas sužalojimo aplinkybes, bei nurodė, kad kairio peties lanko raumenų plyšimas yra būdingas netiesioginio kontakto traumai – jis gali būti patiriamas griūnant nepatogioje padėtyje, o kuo vyresnis žmogus, tuo lengviau tokius sužeidimus patirti. Gydytojas V. J. taip pat patvirtino, kad kairio peties trauma nebuvo sena – ne senesnė kaip vienerių metų. Taip pat gydytojas patvirtino, jog tokia trauma patiriama virstant nepatogia padėtimi – trinktelėjus vieną kartą į galvą ir nesąmoningai krentant, dėl ko neatsiremiama, be to nurodė, kad ranką po tokios traumos nukentėjusysis galėjo kilnoti, tačiau jos jėga turėjo būti sumažėjusi.
Aptarti byloje apklaustų asmenų parodymai ir kiti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajam R. G. specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinime nustatytu laiku ir aplinkybėmis. Iš nukentėjusiojo, liudytojų taip pat ir paties kaltinamojo parodymų matyti, kad fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju turėjo tik kaltinamasis – tarp jų vyko susistumdymas, kaltinamasis pripažino, kad buvo paėmęs nukentėjusįjį už ausies, o po tarp jų įvykusio susistumdymo, nukentėjusysis nukrito ant žemės be sąmonės, dėl ko darytina išvada, kad smūgis turėjo būti pakankamai stiprus. Įvykio vietoje buvo rasta numesta metalinė rūbų kabyklos dalis, kuria suduotas smūgis atitinka specialisto išvadoje nurodytą buką jėgą. Nors kaltinamasis neigė, kad jis sudavė nukentėjusiajam šia kabyklos dalimi, priešingai tvirtindamas, kad tai nukentėjusysis prieš jį užsimojo šiuo daiktų, tačiau kaltinamojo pažįstami, t.y. bylos baigtimi suinteresuoti liudytojai, kurie stebėjo įvykį, stebėję liudytojai T. T. ir R. T. šios aplinkybės nepatvirtino – T. T. teigė, kad nukentėjusysis, apsistumdymo su kaltinamuoju metu, sukdamasis griebė už pakabos ir kartu su ja nukrito ant žemės. Tuo tarpu liudytojas R. T. tokios aplinkybės apskritai nenurodė, teigdamas, jog nukentėjusysis nugriuvo vien dėl apsistumdymo. Teismas tokius kaltinamojo ir šių liudytojų parodymus vertina tik kaip bandymą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojos N. L. ir A. N. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog paklaustas su kuo sudavė nukentėjusiajam, kaltinamasis pripažino, jog tai padarė su rūbų pakabos stovu. Be to, liudytojos tvirtino, kad matė, jog kaltinamasis prie nukentėjusiojo atliko judesius, būdingus spyriui, nors kaltinamasis ir liudytojai T. T. bei R. T. neigė šią aplinkybę. Minėtais kaltinamajam nepalankiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes V. A. negalėjo nurodyti priežasties, dėl kurios liudytojos siektų pakenkti kaltinamajam, iki įvykio jie nebuvo pažįstami, nenustatyta, kad jos turėtų ir suinteresuotumą bylos baigtimi, be to, liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Tuo tarpu liudytojai T. T. ir R. T. yra kaltinamojo draugai, todėl yra suinteresuoti kaltinamajam palankiu teismo sprendimu. Kad buvo sumuštas šia kabyklos dalimi, įsitikinęs ir nukentėjusysis. Specialisto išvadoje nustatyta, kad sužalojimai padaryti buka jėga, paaiškinami dviem poveikiais. Be to, specialistas D. V. ir gydytojas V. J. patvirtino, kad kairio peties lanko raumenų plyšimas galėjo būti patirtas nukentėjusiam nesąmoningai krentant ant žemės dėl patirto smūgio. Taigi, aptarti įrodymai neleidžia abejoti, jog būtent V. A. pastatomos rūbų kabyklos metaline dalimi nukentėjusiajam suduodamas ne mažiau kaip du kartus į galvos ir kaklo sritį, dėl ko šis nugriuvo, ir gulinčiam R. G. ne mažiau vieną kartą koja spirdamas į įvairias kūno vietas, padarė galvos sumušimą, kaklo (stuburo kaklinės dalies) raiščių patempimą ir kairio antdyglinio bei podyglinio raumenų plyšimus. O dėl patirtos stuburo kaklinės dalies raiščių patempimo ir kairio peties lanko raumenų plyšimo R. G. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip nurodė byloje apklaustas gydytojas V. J., R. G. iš karto po sumušimo galėjo pakelti rankas, todėl kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis, apsigavęs po kritimo, atėjęs prie jo nuomojamos sodybos vartų, kilnojo rankas, nepaneigia specialisto išvadų. Iš šių aplinkybių visumos darytina išvada, kad V. A. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su R. G. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininkas taipogi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-484/2014).
Nors V. A. neigė savo kaltę, teigdamas, jog nesiekė sužaloti nukentėjusiojo, o tik norėjo jį priversti atsiprašyti savo žmonos už jos užpuolimą, tačiau kaltinamojo pasirinktas būdas nebuvo adekvatus kilusiam konfliktui išspręsti –V. A. neturėjo jokio teisėto pagrindo nukentėjusiojo atžvilgiu naudoti fizinį smurtą. Jei, jo manymu, nukentėjusiojo elgesys buvo netinkamas, dėl jo jis turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, ką vėliau ir padarė, tačiau nesiimti savavališkų neteisėtų smurtinių veiksmų. Būdamas sąmoningas, pakankamai protingas asmuo, V. A. turėjo suvokti, kad kaltinime nurodytu smurtiniu elgesiu gali nukentėjusiajam padaryti sveikatos sutrikdymą, kas šiuo atveju ir atsitiko. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamasis privalo atsakyti už savo veiksmus, kurie atitinka BK 138 str.1 d. sudėtį.
Bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo atstovas advokatas Saulius Putrius pateikė prašymą keisti kaltinimą, nurodant, kad V. A. nugriuvusiam R. G. tyčia, nemažiau kai du kartus spyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas galvos sumušimą, kaklo (stuburo kaklinės dalies) raiščių patempimą ir kairio peties lanko raumenų plyšimą ir dešinio peties lanko sukamųjų raumenų sausgyslių plyšimus, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nors gydytojas V. J. patvirtino, jog R. G. kreipdamasis dėl kairės rankos skausmų, nurodė, kad jam skauda ir dešinės rankos pečius bei gydytojas nustatė, jog dešinės rankos raumenys taip pat plyšę ir galimai tai yra vienos bei tos pačios traumos pasekmė, tačiau 2016-05-13 ekspertizės akte Nr. EG 887/2016(03) nurodyta, kad nėra objektyvių medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar R. G. patirta dešinio peties trauma su peties lanko sukamųjų raumenų sausgyslių plyšimais padaryta tuo pačiu metu, kaip ir kairiojo peties trauma. Be to, abiejų pečių traumą nukentėjusysis negalėjo patirti nuo vieno spyrio gulimoje padėtyje iš vienos pusės. Taip pat, ekspertizės akte nurodoma, jog net ir esant abiejų pečių sąnarių sužalojimui, nustatytas sveikatos sutrikdymo mąstas nesikeistų – lieka nesunkus. Taigi, byloje nėra neginčijamų objektyvių įrodymų, kad nukentėjusysis patyrė kitokius sužalojimus nei jie konstatuoti pradiniame kaltinime, dėl ko kaltinime nustatytos aplinkybės turėtų būti keičiamos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, todėl nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad R. G. kaltinamojo V. A. veiksmais buvo padarytas ir dešinio peties lanko sukamųjų raumenų sausgyslių plyšimas, pagrindo keisti kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes nėra.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jo daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, yra vedęs, augina mažametį vaiką, kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad smurtinius kaltinamojo veiksmus iššaukė nepagarbus neblaivaus nukentėjusiojo elgesys su kaltinamojo sutuoktine. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad V. A. nėra linkęs nusikalsti, sistemingai pažeidinėti įstatymus, nėra itin pavojingas visuomenei, todėl bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti jam paskyrus BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
2015-11-10 nutarimu V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. G. pareiškė civilinį ieškinį 4 500 eurų neturtinei ir 978 eurų turtinei žalai atlyginti.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
R. G. nurodo, kad turtinę žalą sudaro savo lėšomis apmokėtos gydymo išlaidos dėl kairiojo peties raumenų chirurginės atstatymo operacijos medicinos centre „Northway“ –712 eur, šiam centrui sumokėti 62 eur už įvairius tyrimus ir konsultacijas, be to, jis penkis kartus vyko tyrimams ir konsultacijoms į privačią medicininę kliniką UAB „Ortogidas“, dėl ko patyrė 150 eur išlaidų, bei 54 eur kelionės išlaidų į minėtas gydymo įstaigas.
Byloje pateikti UAB „Ortogidas“ išrašyti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad už gydytojo V. J. konsultacijas nukentėjusysis sumokėjo 165 Eur (2 t., b. l. 12-13), o už medicinines paslaugas medicinos centrui „Northway“ – 774 Eur (2 t., b. l. 14). Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad R. G. buvo atlikta kairės rankos peties operacija (2 t., b. l. 8-11), jis lankėsi pas gydytoją pooperaciniu laikotarpiu. Liudytoju apklaustas gydytojas V. J. patvirtino, kad R. G. atliktas gydymas buvo būtinas, o „Northway“ operacijos atliekamos taikant geriausius metodus. Teritorinės ligonių kasos apmoka tik pačią operaciją, tačiau nekompensuoja už tokiai operacijai būtinus implantuos, konsultacijas. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovai A. L., I. B., E. V. patvirtino, kad teritorinės ligonių kasos už ligoniui atliktą operaciją apmoka tik nustatytą bazinį dydį. Už geresnes, brangiau kainuojančias paslaugas, turi susimokėti pats ligonis. I. B. nurodė, kad gydytojų specialistų konsultacijos be siuntimo taip pat nėra apmokamos. E. V. patvirtino, kad implantai nėra kompensuojami.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuo atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos sugrąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad dėl patirto sužalojimo R. G. lankėsi konsultacijoms pas gydytoją specialistą privačioje gydymo įstaigoje, 2015-11-04 jam buvo atlikta operacija, taikytas pooperacinis gydymas, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovai patvirtino, kad ligonių kasa gydymo įstaigoms apmoka tik dalį gydymo išlaidų, pagal bazinius dydžius. Pasirinkęs geresnes, pažangesnes paslaugas, skirtumą turi apmokėti pats ligonis. Be to, nukentėjusysis, lankydamasis pas gydytojus gydymosi įstaigose, esančiose Klaipėdoje ir Kretingoje, patyrė ir kelionės išlaidų. Visas gydytojų konsultacijoms, operacijai, tyrimams bei kitoms medicininėms paslaugoms patirtas išlaidas bei išlaidas transportui (kurui) nukentėjusysis pagrindė mokėjimo dokumentais, šios išlaidos yra pakankamai realios, susijusios su padarinių šalinimu ir neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, civilinis ieškinys šioje dalyje pripažintinas teisėtu, pagrįstu, žala nėra atlyginta, ji padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, todėl žala priteistina (BPK 115 str. 1 d.).
Taip pat R. G. prašo priteisti 4 500 EUR neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012; 2K-117-303/2016; 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016).
Akivaizdu, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų ir patirtų sužalojimų R. G. patyrė tam tikrų nepatogumų, emocinį diskomfortą, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, jo gyvenimo kokybė suprastėjo, jam buvo daroma operacija, jis patyrė skausmą, privalėjo vartoti medikamentus, lankytis pas gydytojus, sumažėjo jo darbingumas. Pooperacinis laikotarpis, kurio metu nukentėjusysis privalėjo laikytis paskirto rėžimo, buvo apribotas fizinis krūvis, jis buvo nedarbingas yra gana ilgas (daugiau nei 4 mėnesiai). Kaip matyti iš 2016-01-04 išrašo iš medicininių dokumentų, nukentėjusiam rekomenduota pradėti ambulatorinę reabilitaciją tik nuo 2016-01-15, kontrolė po 6 savaičių, o iki to laiko nedarbingas. Vis dėlto nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad jam yra sukelti neatstatomi sveikatos sutrikimai, kad yra neišnykstančių liekamųjų reiškinių, ar kad jo fizinė ar emocinė būklė šiuo metu būtų itin bloga. Nepateikta duomenų ir apie tai, kad dėl įvykio jis neatstatomai yra praradęs darbingumą. Gydytojas V. J. patvirtino, kad išgijimas yra geras. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, smurtinį kaltinamojo elgesį išprovokavo jo netinkamas poelgis su kaltinamojo sutuoktine ir vaiku, tad ir jis pats elgėsi neatsakingai.
Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, formuojamą teismų praktiką, padaryto tyčinio nusikaltimo pobūdį, R. G. sukeltas pasekmes, tai, kad kaltinamasis nesiekė išspręsti žalos atlyginimo klausimų, perkeldamas tai nukentėjusiajam, į tai, kad nukentėjusysis taip pat elgėsi neatsakingai, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pripažintina, kad R. G. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2 000 eurų.
Taip pat R. G. prašo priteisti jo išlaidas, patirtas dėl pasinaudojimo advokato teisine pagalba. Byloje yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas, patvirtinanti, kad nukentėjusysis už advokato teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur (2 t. b.l. 15). Advokatas procese dalyvauja nuo teisminio nagrinėjimo pradžios, pateikė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo interesus teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, R. G. prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą yra realios, teisingos ir pagrįstos, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa už R. G. gydymą pateikė civilinį ieškinį 965,71 Eur sumai (t. 1 b.l. 49-51), pateiktas civilinis ieškinys teisėtas, pagrįstas suteiktų paslaugų įkainiais, išdėstytais prie ieškinio pateiktame gydymo paslaugų išraše (1 t., b. l. 51). Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovai A. L., I. B., E. V. patvirtino, kad teritorinės ligonių kasos už ligoniui suteiktas gydymo paslaugas ir atliktą operaciją apmoka pagal nustatytus bazinius dydžius, išlaidas paskaičiuoja speciali programa pagal įvestus intervencinius kodus. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiam sužalojimai buvo padaryti tyčiniais kaltinamojo veiksmais, ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,
nusprendė:
V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iš V. A. priteisti R. G. 978,00 EUR (devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) turtinei žalai atlyginti, 2 000 EUR (du tūkstančius eurus) neturtinės žalos atlyginimui bei 500 EUR (penkis šimtus eurų) proceso išlaidoms atlyginti.
Iš V. A. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įm. k. 188783981, (atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, Swedbank, AB, banko kodas 73000) 965,71 EUR (devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 71 ct) R. G. gydymo išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.