Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo U. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-888-1004/2018 pagal ieškovo U. B. patikslintą ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo bei atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui U. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas U. B. ieškiniu bei pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų papildymo ir pakeitimo iš dalies kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant šalims santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovą vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufruktoriumi, priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), bei 1898/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 1897/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW GOLF, automobilio priekabą IFOR WILLIAMS, krautuvą KOMATSU SK04J, motociklą QINGQI PIONNER, automobilį MITSUBISHI PAJERO, nustatyti nepilnamečio vaiko K. B. bendravimo su atsakove tvarką, kad jai būnant Lietuvoje jos bendravimas būtų be jokių apribojimų, nenustatant konkretaus bendravimo grafiko, tačiau atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą bei atsakovės ir vaiko bendravimo poreikius bei galimybes, atsakovei būnant užsienyje – nustatyti atsakovės ir sūnaus bendravimą tik vasaros atostogų metu vieną mėnesį atsakovės pasirinkimu su galimybe išskaidyti bendravimo laikotarpį po dvi savaites (elektroninės bylos I t., 1–4, 71–72 b. l.)

Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė maždaug prieš 4 metus pradėjo bendrauti ir palaikyti artimus ryšius su kitais vyrais, tą pripažino pati, o 2016 metais išvyko gyventi į Angliją. Nuo to laiko yra nusišalinusi nuo visų sutuoktinės pareigų, negrįžta namo, veda bendrą ūkį su kitu vyru, nors ir dirba užsienyje, vaikų išlaikyti nepadeda. Toks santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinės elgesiu. Dukra K ir sūnus K pageidauja likti gyventi su ieškovu Lietuvoje, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiktų tokio amžiaus vaikų interesus. Vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga 300 Eur suma kiekvienam, todėl atsakovė turėtų skirti po 150 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui.

Atsakovė I. B. atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą pagal ieškinio reikalavimus, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 150 Eur per mėnesį (elektroninės bylos I t., 40–43 b. l.).

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žodiniu susitarimu sutuoktiniai buvo sutarę pasidalinti santuokos metu įgytą turtą, ieškinys pareikštas laikantis šio susitarimo, todėl atsakovė neprieštarauja, kad turtas būtų padalintas tokia tvarka. Dukrai K po dviejų mėnesių sueis 18 metų, o sūnaus K gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove. Sūnus K labai nori gyventi su mama, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiau atitiktų sūnaus interesus. Atsakovė sutinka, kad sūnaus K išlaikymui būtų priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį.

Priešieškiniu atsakovė I. B. prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą pagal ieškinio reikalavimus, priteisiant ieškovui žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),1897/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį VW GOLF, automobilio priekabą IFOR WILLIAMS, krautuvą KOMATSU SK04J, motociklą QINGQI PIONNER, atsakovei priteisti butą adresu (duomenys neskelbtini), 1898/266214 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype esantį gyvenamąjį namą bei automobilį MITSUBISHI PAJERO, priteisti ieškovui butą (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyti sūnaus K gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti vaiko naudai 150 Eur dydžio išlaikymą (elektroninės bylos I t., 95–99 b. l.).

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas U. B. nurodė, kad sūnaus K gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus, o iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas vaikui po 150 Eur per mėnesį, su atsakovės reikalavimu padalinti turtą atsakovės pageidaujamu būdu nesutinka, prašo santuokoje įgytą turtą padalinti pagal ieškovo reikalavimus (elektroninės bylos I t., 107–109 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką, įregistruotą 1992-08-08 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. B. ir U. B. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui U. B. paliko pavardę B., atsakovei I. B. paliko santuokinę pavardę B., nustatė, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Nustatė nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamąją vietą su tėvu U. B. jo gyvenamojoje vietoje, priteisė iš motinos I. B. nepilnamečio sūnaus K. B. išlaikymui 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2017-04-13 iki sūnaus pilnametystės, paskyrė vaiko tėvą U. B. priteisto išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, priteisė iš motinos I. B. 322,31 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės dukros K. B. išlaikymui, susidariusį laikotarpiu nuo 2017-04-13 iki 2017-07-26, ieškovui U. B.. Nustatė tokią motinos I. B. dalyvavimo auklėjant nepilnametį sūnų K. B. ir bendravimo su juo tvarką: I. B. būnant Lietuvoje, jos bendravimas būtų be jokių apribojimų, nenustatant konkretaus bendravimo grafiko, tačiau atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą bei atsakovės ir vaiko bendravimo poreikius bei galimybes, atsakovei būnant užsienyje – nustatyti atsakovės ir sūnaus bendravimą atostogų metu ieškovo ir atsakovės pasirinkimu, su galimybe išskaidyti bendravimo laikotarpį po lygiai (t. y. per pusę lygiomis dalimis). Taip pat nustatė, jog tėvas U. B., atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą bei atsakovės ir vaiko bendravimo poreikius bei galimybes, turi sudaryti galimybę kas dieną bendrauti su jo motina I. B. laikotarpyje nuo 18 val. iki 21 val. 30 min., nuotoliniu būdu ir nekliudomai, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos ryšio priemonėmis ir jų trukmės. Ieškovui U. B. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur vertės, automobilio priekabą IFOR WILLIAMS, valst. Nr. EF 446, 800 Eur vertės; krautuvą KOMATSU SK04J, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Eur vertės; motociklą QINGQI PIONNER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, atsakovei I. B. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė santuokos metu įgytą automobilį MITSUBISHI PAJERO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur vertės. Po santuokos nutraukimo ieškovui U. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, malkinę, tvartą, kluoną, malkinę ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); 1897/26621 dalis žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei I. B. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamąjį turtą: 1898/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, gyvenamąjį namą (statusas formuojamas), esančius (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo U. B. atsakovei I. B. priteisė 6122 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalį santuokos metu įgyto turto natūra, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai daugiau nei vieneri metai gyvena skyrium, bendro ūkio netvarko, santuokinio gyvenimo negyvena ir tarpusavyje nebendrauja. Santuokiniai sutuoktinių ryšiai galutinai nutrūko nuo 2016 m. spalio mėnesio ir atstatyti jų neįmanoma.

Teismas konstatavo, kad šalių sūnus šiuo metu gyvena su tėvu, o atsakovė nuo 2016 m. spalio mėnesio išvyko į užsienį, vaikas šiuo metu lanko ugdymo įstaigos pradines klases, papildomus sporto užsiėmimus, tęsiamas jo nustatytų ugdymo specialiųjų ir kitų mokymosi poreikių tenkinimas. Atsižvelgdamas į vaiko gyvenimo su tėvu laikotarpį jo mamai išvykus ir įvykusius reikšmingus įvykius jo ugdyme, sporto veikloje, teismas vertino, jog šiuo metu yra svarbus vaiko gyvenamosios vietos aplinkos pastovumas, kurioje jis pragyveno nuo pat gimimo, ir keisti vaiko gyvenamosios vietos aplinkos nėra pagrindo. Aplinka, kurioje dabar gyvena K. B., yra jam pastovi ir saugi bei užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis. Teismui neturint duomenų apie atsakovės gyvenamojoje vietoje jos sūnui sudarytas sąlygas gyventi, vertino, jog tik ieškovas turi tinkamas sąlygas vaikui gyventi.

Teismas, atsižvelgęs į bylos rašytinius įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį, konstatavo, jog 150 Eur dydžio išlaikymas iš motinos (atsakovės) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui įvertinus ir vaiko amžių.

Teismo vertinimu, atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2017-04-13 iki 2017-07-26, nes tinkamai nepasirūpino jo teikimu dukrai K. B.. Teismas iš dalies tenkino ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo K. B. priteisimo, iš atsakovės priteisė išlaikymo įsiskolinimo 322,31 Eur sumą ieškovui už K. B. išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės (104 d. x 5 Eur dienai – 197,69 Eur sumą).

Teismas nurodė, kad šalys sutarė, jog nekilnojamasis turtas: automobilis VW GOLF, 3000 Eur vertės, automobilio priekaba IFOR WILLIAMS, 800 Eur vertės; krautuvas KOMATSU SK04J, 5000 Eur vertės; motociklas QINGQI PIONNER, 500 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovui. Atsakovei neprieštaraujant dėl tokio minimo kilnojamojo turto padalinimo, teismas šį susitarimą patvirtino.

Tarp šalių kilo ginčas, kam po santuokos nutraukimo atiteks automobilis MITSUBISHI PAJERO, 1500 Eur vertės. Ieškovui naudotis turtu, kartu tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, asmeninės nuosavybės teise priskyrė lengvąjį automobilį VW GOLF, o atsakovei, taikant sutuoktinių lygių turto dalių padalinimo principą, taip pat tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius natūra – automobilį MITSUBISHI PAJERO.

Teismas atmetė nemotyvuotą ieškovo argumentą, dėl ko jam turi būti priteistas sodas su nameliu (statusas formuojamas), esantis (duomenys neskelbtini), ir vertino anksčiau šalių pateiktą teismui susitarimą dėl likusio nekilnojamojo turto padalinimo, jį padalinant natūra. Po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, malkinę, tvartą, kluoną, malkinę ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (3886 Eur vertės); 1897/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamąjį turtą: 1898/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (statusas formuojamas), esančius (duomenys neskelbtini). Viso santuokos metu įgyto šalių nurodyto turto, kuris sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, vertė yra 66 836 Eur (ieškovo turto vertė yra 36 479,00 Eur, atsakovės – 30 357,00 Eur).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 17 d nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2018 m. gegužės 14 d. sprendime, papildomai nutaręs ieškovui U. B. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini), atsakovei I. B. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas U. B. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą, t. y. vietoje priteisto buto (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nepriteisti iš atsakovės ieškovui jokios piniginės kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus šio prašymo, pakeisti priteistinos kompensacijos dydį, t. y. priteisiant iš ieškovo atsakovei 3311 Eur kompensaciją, priteisti valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas už apeliantui suteiktas teisines paslaugas (elektroninės bylos I t., 162–165 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Ieškovas, iš dalies keisdamas reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, t. y. priteisiant jam 0,0796 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu (statusas formuojamas (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisiant ženkliai vertingesnį butą, esantį (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškus pradinį ieškinį jis suprato, jog sodas, kurį savomis rankomis prižiūrėjo bei statė namą, yra jam be galo brangus ne tiek pinigine išraiška, kiek įdėtu savo darbu, o, be to, bylos nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad norėtų namą baigti statyti, jį įsirengti ir ten persikelti gyventi su sūnumi. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė prie sodo priežiūros ir namelio statybos faktiškai niekuo neprisidėjo, be to, ji gyvena užsienyje, tad neturės jokių galimybių rūpintis šiuo nekilnojamuoju turtu, t. y. prižiūrėti aplinką, kad pastaroji neapželtų piktžolėmis, prižiūrėti ten nebaigtą statyti namą, ko pasėkoje yra didelė tikimybė gauti nuobaudas už aplinkos nepriežiūrą bei neprižiūrimas namas gali būti nuniokotas, o taip pat pradėti irti, nes jam skubiai yra būtini statybos darbai tvarkant fasadą ir stogą bei įrengiant namo šildymą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokiu būdu ji prižiūrės šį turtą, tad tikėtina, kad jis bus apleistas, kai tuo tarpu ieškovas šį turtą galėtų prižiūrėti ir toliau tvarkyti.

17.2. Butai, esantys (duomenys neskelbtini), šalių yra nenaudojami, jie yra nuomojami, ko pasėkoje, juos priteisus atsakovei, jie ir toliau sėkmingai galėtų būti nuomojami bei už tai dar atsakovė gautų nuompinigius. Ieškovas turi visas galimybes prižiūrėti tiek aplinką, tiek ir toliau tęsti namo statybas, todėl dėl šio turto padalijimo ieškovas teikia skundą ir mano, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, ko pasėkoje prašo priteisti atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, esančius (duomenys neskelbtini).

17.3. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui tenka didesnės, t. y. 6122 Eur vertės turtas (padaryta klaida, turėtų būti – 6622 Eur didesnės vertės), visą šią sumą kaip kompensaciją priteisė iš ieškovo. Teismas neteisingai paskaičiavo mokėtinos kompensacijos dydį, kadangi 6622 Eur priklauso abiem šalims, todėl pastaroji turėjo būti padalinta per pusę, t. y. 3311 Eur.

Atsakovė I. B. atsiliepimu į ieškovo U. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, ištaisyti sprendime aritmetinę klaidą dėl kompensacijos dydžio ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (elektroninės bylos I t., 170–172 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad dar iki kreipimosi į teismą dienos šalys buvo susitarusios, kaip dalinsis turimą turtą, ir ginčų dėl to nekilo. Vienintelis ginčas, dėl ko šalys nesutarė, buvo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Pradiniame ieškinyje ieškovas pareiškė reikalavimus turto padalijimo dalyje, kurie visiškai atitiko šalių susitarimą. Dėl to atsakovė savo atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškovo siūloma turto padalijimo tvarka. Ieškinys buvo pareikštas laikantis susitarimo, todėl atsakovė neprieštaravo dėl turto padalijimo būdo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pakeitė ieškinio reikalavimus ir, tiek rašytiniame pareiškime teismui, tiek žodinio nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimus pakeitė tik dėl to, kad sužinojo, jog žemė, esanti po pastatu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl jai priteistinas ir butas. Atsakovė iš karto sutiko žemę perleisti ieškovui ir sudaryti taikos sutartį turto pasidalijimo dalyje. Aplinkybės, kuriomis grindžiama apeliacinio skundo dalis dėl turto padalijimo būdo, tai yra apie tai, kad ginčo namas gali būti nuniokotas, kad namas apeliantui yra be galo svarbus, pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos. Atsakovė neturėjo galimybės atsikirsti į šiuos teiginius, teikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti ir pasisakyti dėl naujai nurodyto apeliacinio skundo argumento ir jo pagrindu suformuotus reikalavimus, taip pat neturėtų prijungti naujai teikiamų įrodymų, nes jie nebuvo teikiami pirmosios instancijos teisme, nors galimybė pateikti buvo. Atsakovė sutinka, kad teismas, padalindamas turtą ir nustatydamas, jog U. B. privalo sumokėti 6122 Eur kompensaciją I. B., padarė aritmetinę klaidą, ir kad kompensacijos dydis, priklausantis I. B., mokėtinas ieškovo, yra 3311 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto U. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliaciniame skunde apeliantas pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – sodo namo nuotraukas, darytas 2018-05-21, nurodė, kad šie įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, tačiau, apelianto vertinimu, naujų įrodymų prijungimas būtinas siekiant suvokti sodo pastato būklę. Atsakovė prašo naujų įrodymų nepriimti, nes jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nors tokia galimybė buvo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apelianto pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.).

Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Ieškovas U. B. ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakove įsigijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurį prašė padalinti ieškovo nurodytu būdu. Nurodė, kad bendrą santuokinį turtą sudaro: 0,30 ha žemės sklypas su pastatais ir kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) , 3795/26621 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 0,0796 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 0,22 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , butas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), automobilis VW Golf, automobilio priekaba Ifor Williams, krautuvas Komatsu SK 04J, motociklas Qingqi. Ieškiniu U. B. prašė atsakovei I. B. priteisti 0,0796 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), bei 1898/26621 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos I t., 1–4 b. l.). Pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų papildymo ir pakeitimo iš dalies ieškovas pakeitė savo reikalavimus ir prašė atsakovei I. B. priteisti butą (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), ir 1898/26621 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ieškovas prašė priteisti jam. Atsakovė priešieškiniu nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti jam žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prašė šį žemės sklypą priteisti jai (elektroninės bylos I t., 90–91 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei. Apeliantas, argumentuodamas atsakovės gyvenimu užsienyje ir neturėjimu galimybės prižiūrėti žemės sklypą bei nebaigtą statyti sodo namelį, nesutinka su minėto turto padalijimo būdu, nurodydamas, jog teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

Aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas keitė savo poziciją dėl santuokoje įgyto turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Pradiniame ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė, tik vėliau pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateikė šį reikalavimą.

Ieškovo teigimu, žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini) turėtų būti priteistas jam, nes ieškovas norėtų jį įsirengti ir su sūnumi persikelti į jį gyventi, ko pasėkoje vaikas turėtų savo kiemą.

Iš byloje pateiktos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, jog ieškovas su vaikais gyvena ieškovo motinai L. Š. priklausančiame name adresu: (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, šiame name gyvena jis su vaikais K ir K, kiti asmenys čia negyvena. Taigi, ieškovas su vaikais gyvena privačiame name, kuriame yra visi patogumai bei kiemas, todėl ieškovas nepagrįstai argumentuoja, kad jam reikalingas nuosavas gyvenamasis būstas su kiemu. Be to, ieškovui teismo sprendimu priteistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais ir kiemu, (duomenys neskelbtini) ,todėl ieškovas su vaikais gali gyventi ir šiame name.

Apelianto teigimu, atsakovė gyvena užsienyje, todėl neturi jokių galimybių rūpintis šiuo žemės sklypu, kad jis neapželtų žolėmis, o taip pat rūpintis nebaigtu statyti sodo namu, kurį gali nuniokoti pašaliniai asmenys. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neturi tikslo visą laiką gyventi Didžiojoje Britanijoje, ji taupo lėšas namo statybų užbaigimui. Baigus statybos darbus, atsakovė ketina grįžti gyventi į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas iki pat santuokos nutraukimo galėjo rūpintis nebaigtu sodo namu, jį pabaigti statyti, prižiūrėti aplinką, tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, kad juo nesirūpino ir neprižiūrėjo. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovė nesirūpins šiuo nekilnojamuoju turtu.

Dėl priteistos piniginės kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį

Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį, kadangi 6622 Eur suma priklauso abiem šalims, todėl pastaroji turėjo būti padalinta per pusę, t. y. 3311 Eur. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

Byloje nustatyta, kad bendras turto balansas yra 67 336 Eur. Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklauso po 1/2 dalį šios sumos, t. y. po 33668 Eur (CK 3.119 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad ieškovui tenka turto už 36 979 Eur (nekilnojamojo turto už 16 587 Eur; kilnojamojo registruoto turto už 9 300 Eur), atsakovei – už 30 357,00 Eur (nekilnojamojo turto už 28 857 Eur; kilnojamojo registruoto turto už 1 500 Eur), iš ieškovo atsakovei priteistina 3 311 Eur kompensacija.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamos dalies 71 punkte ir rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertę (3 386 Eur), nes šio turto vertė yra 3 886 Eur, todėl sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalis tikslintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantas U. B., pateikdamas apeliacinį skundą, prašo priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai įrodančius dokumentus (elektroninės bylos I t., 166–167 b. l.). Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, jog ji patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, kurias prašo priteisti iš apelianto (elektroninės bylos I t., 176–177 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo (sprendimas tik patikslinamas kompensacijos paskaičiavimo dalyje, nekilnojamojo turto padalinimo dalyje patikslinama tik suma (3 886 Eur vietoj 3 386 Eur), atsakovei I. B. iš ieškovo U. B. priteistinos apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos 550 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl nekilnojamojo turto priteisimo ir ją išdėstyti taip:

Po santuokos nutraukimo ieškovui U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 956 Eur vertės, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 456 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 Eur vertės, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22 Eur vertės, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 213 Eur vertės, kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 157 Eur vertės, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49 Eur vertės, ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini) (3 886 Eur vertės); 1897/26621 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 486 Eur vertės, esančias (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 215 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini).

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl kompensacijos priteisimo ir ją išdėstyti taip:

Iš ieškovo U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 3 311 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai vienuolika eurų) piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalį santuokos metu įgyto turto.

Likusiose dalyse Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo U. B. atsakovei I. B. 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.