Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2024-11-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-9755-1154/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-05
Bylos Nr.
e2YT-9755-1154/2024
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02764-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Navickytė
Pareiškėjas
A. B. I.
Suinteresuotas asmuo
D. I., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9755-1154/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02764-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.4.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 5 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. I. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. I. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja A. B. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio G. J. I. palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis G. J. I. Sutuoktiniai bendrų vaikų neturėjo. G. J. I. turėjo sūnų iš pirmosios santuokos D. I., kuris šioje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Sutuoktinis testamento sudaręs nebuvo. Po jo mirties likusį palikimą turėjo teisę paveldėti jo įstatyminiai įpėdiniai sutuoktinė A. B. I. ir sūnus D. I., tačiau jie per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. G. J. I. palikimą sudaro 1/2 dalis dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą pareiškėja su sutuoktiniu yra įgijusi santuokoje pagal 1992 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi butas yra įgytas santuokoje, 1/2 jo dalis priklauso pareiškėjai. Iki G. J. I. mirties sutuoktiniai kartu gyveno šiame bute. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau jame gyvena, butą tvarko ir prižiūri kaip savo, moka mokesčius už elektros energiją, kitus komunalinius mokesčius. Po G. J. I. mirties pareiškėja taip pat perėmė ir visus jo dokumentus, asmeninius daiktus.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo D. I. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

4. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, nurodo, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, iš byloje esančių įrodymų visumos įsitikins, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. B. I. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio G. J. I. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti po sutuoktinio mirties.

8. Byloje esantis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad G. J. I. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos A. B. I. ir G. J. I. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), šį faktą pagrindžia prie pareiškimo pridėtas santuokos liudijimas. Iš 2024 m. liepos 31 d. Gyventojų registro pažymos matyti, kad G. J. I. mirė santuokoje, jo sutuoktinė – A. B. I. (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnus – D. I. (gim. (duomenys neskelbtini)). Byloje pateiktas 2024 m. spalio 8 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ir testamento sudarymo faktų. Po G. J. I. mirties nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

9. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad A. B. I. nuosavybės teise įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas pagal 1992 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjai būnant santuokoje su palikėju G. J. I. Vadovaujantis buto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, priklausė A. B. I. ir G. J. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

10. Pareiškėjos nurodytais duomenimis, ji po sutuoktinio G. J. I. mirties toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tęsė naudojimąsi butu, pradėtą dar iki sutuoktinio mirties, rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo. Aplinkybę, kad pareiškėja rūpinosi butu, patvirtina pateiktos sąskaitos už komunalines paslaugas (administravimą, vandens ir šilumos tiekimą, atliekų tvarkymą ir pan.), iš kurių matyti, kad įsiskolinimų už butą nėra, bei sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

11. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą nustatyti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti faktą, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

12. Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad pareiškėja A. B. I. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti G. J. I. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio G. J. I. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

14. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 9,39 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjos, išaiškinant, kad priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio G. J. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. B. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,39 Eur (devynis eurus 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti pareiškėjai, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Lina Navickytė