- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- I3-2806-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00283-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrius
- Trečiasis asmuo
- F. Š., M. K.
- Advokatai
- Asta Usevičiūtė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims F. Š., M. K. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Biržų skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 27 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. 21SD-1554-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo, 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymo išnagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 12 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. 21SD-1740-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo Nr. 21GS-12 ir šio skundo 2017 m. liepos 26 d. papildymo Nr. 21GS-14 išnagrinėjimo“ (toliau – ir Ginčijami sprendimai).
Skunde (I tomas, b. l. 2-9, 155-163) nurodo, kad jis ir jo sutuoktinė M. K. yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su F. Š. priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), savininkai. Teigia, kad 2017 m. liepos 20 d. jis kreipėsi į NŽT Biržų skyrių, prašydamas nederinti ginčo sklypo kadastrinių duomenų bylos bei panaikinti ginčo sklypo kadastro duomenų bylos 2017 m. liepos 20 d. tikrinimo kameraliai aktą Nr. KAM-60072 (toliau – ir Tikrinimo aktas). Skunde nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai metu buvo pažeisti ar netinkamai taikyti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, (toliau – ir Taisyklės), 8.3, 8.4 punktai, nesilaikyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Kadastro nuostatai), 64 punkto 13 papunkčio reikalavimų, nustatant ginčo sklypo kadastro duomenis, buvo neleistinai reguliuojami nuosavybės teisiniai santykiai, be pagrindo keičiama faktinė ginčo sklypo ir pareiškėjui bei M. K. priklausančio sklypo riba, vienašališkai įtvirtinama vieno asmens subjektinė teisė. 2017 m. liepos 26 d. NŽT Biržų skyriui pateikė 2020 m. liepos 20 d. skundo papildymą bei papildomus dokumentus ir nurodė, kad prašymą nederinti ginčo sklypo kadastro duomenų bylos ir panaikinti Tikrinimo aktą taip pat grindžia Taisyklių 10 punkto bei Kadastro nuostatų 67 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad ginčo sklypo kadastro duomenų byla suderinta ir Tikrinimo aktas surašytas, neišnagrinėjus jo skundų.
Pareiškėjo teigimu, Ginčijami sprendimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nepagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Tikrinimo aktas priimtas, pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus, turėjusius užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei šio dokumento pagrįstumą. Šiuo teiginius grindžia Tikrinimo taisyklių 8.3, 8.4, 10, 13, 14 punktų, Kadastro nuostatų 21 punkto, 64 punkto 13 papunkčio, 67 punkto nuostatomis.
Pareiškėjas pažymi, kad, atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus paskaičiuota leistina žemės sklypo paklaida (+0,0091 ha) nesiejama su aplinkybe, ar naujai nustatytos ginčo sklypo ribos atitinka anksčiau nustatytas šio žemės sklypo ribas. Cituoja Kadastro nuostatų 21 punktą ir pabrėžia, kad atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus, žemės sklypo ploto pakeitimai leistini tik su sąlyga, jei dėl to nesikeičia žemės sklypo ribos (konfigūracija). Atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, sklypo ribos pakito, tame tarpe ir bendra ginčo sklypo riba su jo žemės sklypu.
Teigia, kad ginčo sklypo kadastro duomenų byloje sukomplektuotame 1996 m. vasario 12 d. F. Š. asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte nėra duomenų, kad žemės sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais.
Pareiškėjo nuomone, ginčo sklypo kadastro duomenų tikrinimo metu turėjo būti atliktas ginčo sklypo kadastrinių matavimų ir žemės klypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje, tokių veiksmų faktą pažymint Tikrinimo akte (Tikrinimo taisyklių 13, 14 punktai). Atkreipiamas dėmesys, kad po Tikrinimo akto surašymo NŽT Biržų skyrius 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d. atliko ginčo sklypo faktinių duomenų patikrinimus vietoje (patikrino ginčo sklypo ribas žyminčių riboženklių koordinates bei atitinkamų posūkio taškų koordinates). 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo metu konstatuota, jog prisirišimo taškas (kelio vidurys) yra galimai pasikeitęs dėl kelio rekonstrukcijos, prisirišimo taško tikslaus nustatymo galimybės yra ribotos bei abejotinos; atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, 0,24 m buvo pažeista pareiškėjui ir M. K. priklausančio žemės sklypo šiaurinė riba. 2017 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo rezultatai dar kartą patvirtino, jog nustatyti tikslių žemės sklypų ribų atskaitos taškų vietą pagal turimus žemės sklypų dokumentus nėra galimybių. Teigiama, kad remiantis atliktų patikrinimų vietoje duomenimis, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčo sklypo matavimų metu užpildytuose ribų paženklinimo parodymo aktuose nurodoma prieštaringa informacija apie vietovėje esančius riboženklius, o parengtas ginčo sklypo kadastrinių matavimų planas turi trūkumų, todėl kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai metu turėjo būti pripažintas taisytinu (Tikrinimo taisyklių 18 punktas) ir negalėjo būti derinamas.
Grįsdamas aplinkybę, kad Ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, pareiškėjas nurodo, kad Ginčijamuose sprendimuose išdėstyti faktai ir argumentai nepakankami, nepagrįsti įrodymais ir teisės aktų normomis. Ginčijamame NŽT Biržų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendime Nr. Nr. 21SD-1554-(14.21.104.), priimtame išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. liepos 20 d. skundą Nr. 21GS-11 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų rezultate pažeistų teisių“, atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 20 d. skunde pateiktų argumentų, jog kadastriniais ginčo sklypo matavimais buvo koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai bei dėl skundo dalyko – reikalavimo nederinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos. Ginčijamuose sprendimuose pateikta išvada, kad pažeidimų nenustatyta, bei aplinkybė, kad matininkas, atlikdamas ginčo sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi matuojamo žemės sklypo suformavimo dokumentais <...> natūroje išlikusiais riboženkliais, nepagrįsta dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Atkreipiamas dėmesys, jog NŽT Biržų skyriaus specialistai neturi vieningos nuomonės, kokiu dokumentu reikalinga vadovautis, atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad matavimus atlikęs specialistas vadovavosi natūroje išlikusiais riboženkliais, paneigia atsakovo 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nustatytos aplinkybės, kad ginčo sklype yra riboženklių, nepažymėtų kadastrinių matavimų rezultate parengtame žemės sklypo plane.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Biržų skyrius atsiliepimuose į skundą ir jo patikslinimą (I tomas, b. l. 140-141, 171-173) nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai nesutinka visais ginčo sklypo kadastrinių matavimų atlikimo klausimais ir priimtais sprendimais. Teigia, kad Tikrinimo aktas buvo surašytas, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir terminų. Toks aktas nebuvo nustatyta tvarka apskųstas, todėl yra laikomas galiojančiu. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjo nurodomi pažeidimai nėra pagrįsti įrodymais. Pažymi, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „Šiaurinis taškas“ matininkas T. B. atliko ginčo sklypo kadastrinius matavimus, vadovaudamasis matuojamo žemės sklypo ir besiribojančio žemės sklypo suformavimo dokumentais, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir natūroje išlikusiais riboženkliais. Išnagrinėjęs žemės sklypų planą, abrisą ir teritorijų planavimo dokumentus, nustatė, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba nebuvo pažeista, ginčo sklypas pažymėtas riboženkliais, kurie nekerta pareiškėjo sklypo ribos. Ginčo sklypo matavimo teisingumą patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 28 d. atlikti pakartotiniai žemės sklypo matavimai. Sutikrinus ginčo sklypo ribas žyminčių riboženklių koordinates ir patikrinimo metu nustatytas posūkio taškų koordinates, padaryta išvada, kad ribos atitinka matininko T. B. parengtame plane nustatytas koordinates.
Trečiasis suinteresuotas asmuo F. Š. atsiliepime į skundą (II tomas, b. l. 2-5) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime bei paaiškinimuose (II tomas, b. l. 30, 61-63) nurodo, kad riba tarp ginčo sklypo ir pareiškėjui bei M. K. priklausančio sklypo nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu pagal ginčijamais kadastriniais matavimais nustatytą ribą tarp šių sklypų, todėl nėra jokio pareiškėjo teisių pažeidimo. Pareiškėjo keliamas kadastrinių matavimų teisingumo klausimas yra betarpiškai susijęs su nustatyta sklypų riba, toks ginčas jau yra išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas ginčą kelia dėl NŽT administracinės procedūros sprendimų, tačiau iš skundo turinio ir argumentų matyti, jog iš esmės nesutinka tik dėl ribos tarp sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatymo. Tokiu būdu pareiškėjas siekia galimybės naudotis įvažiavimu į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą taip, kad važiuotų ne savo sklypo dalimi, o ginčo sklypu prie pat jos gyvenamojo namo pamatų. Pareiškėjo keliamu ginču yra siekiama sukelti sumaištį, dar vienos bylos nagrinėjimu vilkinti ribos tarp sklypų įteisinimą. Pabrėžia, kad sklypų ribos nustatymas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalį, šia savo teise pareiškėjas yra pasinaudojęs kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėjas skunde kartoja ieškinyje civilinėje byloje jau išnagrinėtas aplinkybes. Atlikdamas ginčo sklypo kadastrinius matavimus, matininkas T. B. vadovavosi VĮ Registrų centras pažyma Nr. 36/7321, 1996 m. vasario 12 d. asmeninio ūkio žemės sklypo planu M 1:2000, 1995 m. gruodžio 14 d. namų valdos situacijos planu M 1:500, gretimų sklypų dokumentais – sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planu bei pareiškėjo sklypo žemės valdos ribų paženklinimo abrisu. Pareiškėjas teikia savo skaičiavimus dėl ginčo sklypo padidėjimo, tačiau iš matininko T. B. aiškinamojo rašto matyti, jog atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, gautas žemės sklypo ploto pasikeitimas yra 0,0991 ha, kuris pagal galiojančias teisės aktų nuostatas yra galimas. Pabrėžia, kad ginčo sklypo plotas padidėja dėl už ūkinių pastatų esančios žemės, tačiau sklypo riba su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu lieka ta pati, kokia yra nurodyta ankstesniuose dokumentuose, todėl ginčo sklypo ploto padidėjimas nėra niekaip susijęs su pareiškėjo žemės sklypo ploto mažėjimu. Atliktų kadastrinių matavimų aplinkybės nagrinėtos civilinėje byloje Nr. 2A-209-278/2019 ir Panevėžio apygardos teismas priimtame galutiniame neskundžiamame sprendime įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo bei ribos tarp sklypų nustatymo. Panevėžio apygardos teismas pripažino, jog nustatant ribą tarp sklypų kadastriniais matavimais pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į skundą (II tomas, b. l. 52-54) nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie pateikti pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčydamas NŽT Biržų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 21SD-1554-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo, 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymo išnagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 21SD-1740-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo Nr. 21GS-12 ir šio skundo 2017 m. liepos 26 d. papildymo Nr. 21GS-14 išnagrinėjimo“ teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjas iš esmės siekia nustatyti ribą tarp pareiškėjui ir M. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei F. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuri tenkintų pareiškėjo interesus.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi pareiškėjas prašo panaikinti procedūrinius NŽT Biržų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 21SD-1554-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo, 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymo išnagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 21SD-1740-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo Nr. 21GS-12 ir šio skundo 2017 m. liepos 26 d. papildymo Nr. 21GS-14 išnagrinėjimo“, priimtus išnagrinėjus jo skundus dėl pažeidimų, galimai padarytų atliekant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant šią bylą, todėl nagrinėjant šią bylą, privaloma atsižvelgti į civilinėje byloje nustatytas aplinkybes.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Teigdamas, kad Tikrinimo aktas ir gretimo žemės sklypo plano suderinimas turi reikšmę jo teisėms, pareiškėjas pripažįsta, kad tik administraciniu aktu patvirtinus gretimo žemės sklypo kadastro duomenis, jam kils realios materialinės teisinės pasekmės.
Pareiškėjo galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus, kol nėra priimtas administracinis aktas, yra numatytos teisės aktais suteikiant teisę skųsti viešojo administravimo subjekto sprendimus administracinio akto priėmimo procedūros metu.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo red., galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 65 punktas nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr.1P-(1.3.)-500 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 9, 10 punktą, atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktas, kurį surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas, o suderina teritorinio padalinio vadovas ar jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas. Taisyklių 25 punktas numato, kad teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai <...> gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 26.1 p.).
Jau minėta, pareiškėjas ginčija procedūrinius NŽT Biržų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 21SD-1554-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo, 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymo išnagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 21SD-1740-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo Nr. 21GS-12 ir šio skundo 2017 m. liepos 26 d. papildymo Nr. 21GS-14 išnagrinėjimo“, priimtus išnagrinėjus jo skundus dėl pažeidimų, galimai padarytų atliekant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai.
Sprendžiant dėl Ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, būtina įvertinti, ar juose yra pasisakyta dėl visų pareiškėjo skundo argumentų, tarp jų dėl nurodytų faktinių aplinkybių, Taisyklių nuostatų galimų pažeidimų. Turi būti įvertintas atsisakymo patenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl Tikrinimo akto panaikinimo ir gretimo žemės sklypo ribų suderinimo teisėtumas ir pagrįstumas, tokiu būdu užtikrinant pareiškėjo teisę į jo teisių ir teisėtų interesų gynimą teisme.
Žemesnės instancijos teismas
NŽT Biržų skyrius 2018 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. 21SD-1554-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo, 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymo išnagrinėjimo“ (I tomas, b. l. 11-12) nurodė, kad Tikrinimo aktas nebus naikinamas, nes nenustatyta pareiškėjo 2017 m. liepos 20 d. skunde ir jo 2017 m. liepos 26 d. skundo papildyme nurodytų pažeidimų. Pažymėta, kad atlikdamas ginčo sklypo kadastrinius matavimus, matininkas T. B. vadovavosi matuojamo žemės sklypo suformavimo dokumentais, Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei gretimų žemės sklypų planais ir natūroje išlikusiais riboženkliais. Nustačius, kad Tikrinimo taisyklės buvo taikytos teisingai, konstatuota, jog nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai metu pažeidimų nepadaryta. Nurodyta, kad Taisyklių 8.3, 8.4 punktai nepažeisti, kadangi kadastrinių matavimų metu gauta paklaida yra leistinumo ribose.
NŽT Biržų skyrius 2018 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 21SD-1740-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo Nr. 21GS-12 ir šio skundo 2017 m. liepos 26 d. papildymo Nr. GS-14 išnagrinėjimo“ nurodytos analogiškos aplinkybės, patikslinant pareiškėjo 2017 m. liepos 20 d. bei šio skundo 2017 m. liepos 26 d. papildymo registracijos numerius (I tomas, b. l. 13-14).
Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo tvarką reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių 3 punktas nustato, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimas NŽT teritoriniame padalinyje pagal žemės sklypo buvimo vietą atliekamas Nuostatų 65 punkte nurodytu atveju. NŽT Teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai (toliau – tikrinimas kameraliai), nustato, ar ši byla parengta pagal Kadastro nuostatus (Taisyklių 7 p.). Taisyklių 8 punkte yra numatyta, kad tikrinimo kameraliai metu teritorinis padalinys nustato, ar: žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra visi dokumentai, nurodyti Kadastro nuostatų 64 punkte; visuose žemės sklypo kadastro duomenų bylos egzemplioriuose komplektuojamų dokumentų duomenys sutampa tarpusavyje ir sutampa su skaitmenine forma parengtų bylos dokumentų, pateiktų per informacinę sistemą „GeoMatininkas“ arba žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamoje skaitmeninėje laikmenoje, duomenimis; žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas; žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet nesuformuoto ir neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, ploto skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Kadastro nuostatų 1 priede; žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto skirtumas nėra didesnis nei leidžiama ploto santykinė paklaida 1/1000, nurodyta Kadastro nuostatų 211 punkte (išskyrus Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytą atvejį); žemės sklypo planas sudarytas pagal Kadastro nuostatų 35–37 punktų reikalavimus; atliktos procedūros, nurodytos Kadastro nuostatų 32.1.1.2, 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 papunkčiuose; teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; teisingai užpildyta žemės sklypo kadastro duomenų forma; teisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės. Atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 9 p.). Jeigu tikrinimo kameraliai metu nenustatoma Taisyklių 8.1–8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, ir jeigu neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas (Taisyklių 10 p.). Tuo atveju, kai žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas suderinamas atlikus tikrinimą kameraliai, Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodoma, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje netikrinami (Taisyklių 11 p.). Jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti. Jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir (arba) situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje (Taisyklių 12, 13 p.). Kai žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas, ir kai teritoriniam padaliniui yra pateiktas žemės sklypo savininko ar jo įgalioto asmens prašymas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą(-us)ir patvirtinti pertvarkyto(-ų)žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis (toliau – prašymas), dėl šio prašymo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą (Taisyklių 21, 22, 23 p.).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ, ginčui aktuali teisės akto redakcija) 2 straipsnio 8 dalis pateikia kadastro apibrėžimą, pagal kurį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą (NTKĮ 6 str. 1 d. 13 p.). Pagal NTKĮ 2 straipsnio 6 dalį bei 8 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi šio daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (NTKĮ 8 str. 3 d. 2, 5 p.). NKTĮ 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Kadastro nuostatai; ginčui aktuali teisės akto redakcija) 65 punktas nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama, vadovaujantis Taisyklėmis. Kadastro nuostatų 67 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo.
Pareiškėjo teigimu, atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, pasikeitė jo plotas ir ribos, tame tarpe bendra ginčo sklypo su jo žemės sklypu riba. Dėl to, kad ginčo sklypo kadastro duomenų byloje sukomplektuotame 1996 m. vasario 12 d. F. Š. asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte nėra duomenų, kad žemės sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais, vadovaujantis Tikrinimo taisyklių 13 punktu, kadastro duomenų tikrinimo metu turėjo būti atliktas ginčo sklypo kadastrinių matavimų ir žemės klypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje. Pareiškėjas pažymi, kad paskaičiuota leistina ginčo sklypo paklaida (+0,0091 ha) nesiejama su aplinkybe, ar naujai nustatytos ginčo sklypo ribos atitinka anksčiau nustatytas šio žemės sklypo ribas. Pareiškėjo nuomone, ginčo sklypo kadastro duomenų tikrinimo metu turėjo būti atliktas ginčo sklypo kadastrinių matavimų ir ginčo sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje, tokių veiksmų faktą pažymint Tikrinimo akte (Tikrinimo taisyklių 13, 14 punktai). Pareiškėjo teigimu, remiantis atliktų patikrinimų vietoje duomenimis, ginčo sklypo matavimų metu užpildytuose ribų paženklinimo parodymo aktuose nurodyta prieštaringa informacija apie vietovėje esančius riboženklius, o parengtas ginčo sklypo kadastrinių matavimų planas turi trūkumų, todėl kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai metu šis trūkumas turėjo būti pripažintas taisytinu (Tikrinimo taisyklių 18 punktas) ir kadastro duomenų byla negalėjo būti derinama.
Pareiškėjo skunde nurodytus galimus Taisyklių nuostatų pažeidimus paneigia civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018, išnagrinėtoje Panevėžio apygardos teisme, nustatytos aplinkybės.
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018Iš pažymėta, kad bendra riba tarp pareiškėjui (kartu su M. K.) ir F. Š. priklausančių žemės sklypų nustatyta teismo sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Nurodyta, kad žemės sklypų riba pagal R. K. prašomą 2017 m. liepos 28 d. UAB „Geodezinių matavimų projektai“ parengtą planą negali būti nustatyta, nes planas neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, be to, pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad F. Š. žemės sklypo 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „Šiaurinis taškas“ atlikti kadastiniai matavimai yra neteisingi ar juose nustatyta bendra žemės sklypų riba pažeidžia ieškovo ar trečiojo asmens teises. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 50 dalyje konstatuota, kad žemės sklypo Nr. 15, priklausančio atsakovei F. Š. sklypo kraštinė ties (duomenys neskelbtini) gatve nepailgėjo, kas leistų daryti prielaidą apie ieškovo bei trečiojo asmens teisių pažeidimus, ir į Nr. 13 žemės sklypo pusę nepasislinko. Pažymėta, kad iš 2016 m. spalio 24 d. UAB „Šiaurinis taškas“ matininko T. B. sprendimo dėl R. K. ir M. K. raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus matyti, kad išnagrinėjęs žemės sklypų planus, abrisus ir teritorijų planavimo dokumentus, matininkas nustatė, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba nebuvo pažeista ir žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas riboženkliais, nekertant gretimo sklypo ribos. Iš minėto sprendimo matyti, kad matininkas minėtą išvadą darė įvertinęs ir 1999 m. gegužės 28 d. žemės valdos ribų paženklinimo abrise (sklypo Nr. 13) užfiksuotą prisirišimo tašką ir tai patvirtina jo parengta schema. Iš 2017 m. rugsėjo 4 d. ir 2018 m. kovo 15 d. UAB „Šiaurinis taškas“ parengtų papildomų planų matyti, jog atlikus šiuos kadastrinius matavimus, atstumas nuo F. Š. gyvenamojo namo kampo iki sklypų ribos yra 3,34 m, o nuo R. K. bei M. K. gyvenamojo namo kampo iki nustatytos sklypų ribos – 8,10 m. Pažymėta, kad apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas T. B. nurodė, jog atlikdamas F. Š. priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, vertino tiek 1995 metais D. B. sudarytus preliminarius matavimus, tiek gretimų sklypų planus, abrisus, be to, aplinkiniuose sklypuose pažymėtuose Nr. 11 ir Nr. 17 geodeziniai matavimai jau buvo atlikti ir atliekant F. Š. priklausančio sklypo matavimus atskaitos tašku imta tiek Nr. 17 sklypo riba (ją žymi gyvatvorė, kuri sutampa su sklypo riba nustatyta geodeziniais matavimais), tiek lyginta su Nr. 11 sklypo (esančio kitoje R. K. bei M. K. žemės sklypo pusėje) geodezinių matavimų duomenimis. Be to, nurodė, kad žemės sklypo Nr. 13 abrise yra aiškiai nurodytas atstumas nuo (duomenys neskelbtini) vidurio iki sklypų Nr. 13 ir 15 ribos, tai yra 64,5 m ir šis atstumas, atliekant kadastrinius matavimus, buvo išlaikytas. Nurodė, kad pagal nuosavybės dokumentus F. Š. priklausantis žemės sklypas padidėja leistinumo ribose, be to, sklypas padidėja ne (duomenys neskelbtini) sklypo sąskaita, o į ilgį. Sklypo kraštinės ilgis (ties R. K. ir M. K. sklypu) buvo pratęstas, atsižvelgiant į faktinį statinio naudojimą, o bendras įvažiavimas dokumentuose nėra užfiksuotas.” Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 52 dalyje pažymėta, kad nors ieškovas R. K. ieškiniu tvirtino, kad atsakovės žemės sklypas, atlikus kadastrinius matavimus, padidėjo bei nustatytas sklypo dydis (0,0991 ha) nebeatitinka jo juridinio dydžio (0,0900 ha), tačiau pažymėtina, kad atsakovės sklypas padidėjo teisės aktais nustatytos leistinos paklaidos ribose. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei F. Š. žemės sklypas padidėjo būtent jam ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo sąskaita. Byloje nepaneigta aplinkybė, jog atsakovės žemės sklypo padidėjimą nulėmė žemės ploto ruožas, esantis už ūkinių pastatų.
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 54 dalyje konstatuota, kad ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovės F. Š. žemės sklypo 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „Šiaurinis taškas“ atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi ar juose nustatyta bendra sklypų Nr. 13 ir 15 riba pažeidžia ieškovo bei trečiojo asmens nuosavybės teises, reikšdamas reikalavimą dėl sklypo ribų pakeitimo, ieškovas neįrodė su sklypo ribų nustatymu susijusių jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos duomenys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad F. Š. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti, nesivadovaujant aukščiau paminėtais duomenimis, o sklypų riba taškuose 2 ir 3 nustatyta neteisingai.
Jau minėta, kad bendra riba tarp pareiškėjui (kartu su M. K.) ir F. Š. priklausančių žemės sklypų nustatyta teismo sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Tikrinimo akto teisėtumas nėra ginčo dalyku. Įvertinus tai, jog NŽT Biržų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 21SD-1554-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo, 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymo išnagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 21SD-1740-(14.21.104.) „Dėl 2017 m. liepos 20 d. skundo Nr. 21GS-12 ir šio skundo 2017 m. liepos 26 d. papildymo Nr. 21GS-14 išnagrinėjimo“ turinį matyti, kad juose iš esmės yra nurodyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2020 m. liepos 20 d. skundą Nr. 21GS-11, 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymą Nr. 21GS-12, 2020 m. liepos 20 d. skundą Nr. 21GS-12 ir 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymą Nr. 21GS-14 argumentai, nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl laikytina, jog šie administraciniai aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotus administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl jų panaikinimui pagrindo nėra.
Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo F. Š. prašo jiems priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi skundas atmestas, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys tretieji suinteresuoti asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą išaiškino, kad ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę pretenduoti į ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tik tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti, ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, taip pat nustatyti, kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-71/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-165/2011 ir kt.).
Kadangi pareiškėjas siekė pripažinti, jog Ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, skundą atmetus kaip nepagrįstą, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens F. Š. teisės, todėl laikytina, jog ji įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 39 straipsnyje reglamentuotos kitos bylos nagrinėjimo išlaidos. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.)
Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo F. Š. prašo jai priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į skundą ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos (II tomas, b. l. 2-5, 93-96).
Į bylą pateiktos 2017 m. spalio 24 d. atstovavimo sutartis Nr. 19/0328/1 ir 2019 m. kovo 28 d. teisinių paslaugų sutartis (II tomas, b. l. 6, 97) patvirtina, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį šioje byloje atstovavo advokatės padėjėja Asta Usevičiūtė. Patirtų išlaidų pagrindimui pateikti 2019 m. balandžio 10 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1028440 ir 2019 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1055124 (II tomas, b. l. 7, 97). Nors 2019 m. balandžio 10 d. pinigų priėmimo kvite, serija LAT, Nr. 1028440 nepažymėta, už kokią teisinę paslaugą sumokėta 150 Eur suma, įvertinus, kad šis pinigų priėmimo kvitas išrašytas atsiliepimo į skundą surašymo dieną, laikytina, kad 2019 m. balandžio 10 d. 150 Eur suma buvo sumokėta už atsiliepimo į skundą surašymą.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi atsiliepimas į skundą surašytas 2019 m. I ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 935,70 Eur, todėl maksimali už atsiliepimą į skundą priteistina suma laikytina 1 871,40 Eur (935,70 × 2,5 × 80 proc.).
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Kadangi atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2019 m. IV ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2019 m. II ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 289,00 Eur, todėl maksimali už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistina suma laikytina 412,48 Eur (1289 × 0,4 × 80 proc.).
Kadangi prašoma priteisti bendra bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto kiekvienos iš prašymui aktualių paslaugų dydžio, prašymas tenkintinas ir trečiajam suinteresuotam asmeniui F. Š. priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo R. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens F. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti ir iš pareiškėjo R. K. trečiajam suinteresuotam asmeniui F. Š. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.