Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Linsva“ patikslintą ieškinį atsakovui L. B. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – North American Fur Auctions Inc.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7.9. Iš ekspertizės akto matyti, kad įrangos rinkos kainos (vertės) skirtumas įrangos įsigijimo momentu yra net 65 258,66 Eur, kas taip pat patvirtina tariamo sandorio sudarymo faktą.

7.10. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui. Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Šiuo atveju iš civilinėje byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad įranga buvo įgyta ne ginčo sandoriais, o kitais sandoriais (pvz., dovanojimo), apie kuriuos atsakovas nepateikė jokių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad įranga nebuvo įgyta ginčo sandoriais, negalima teigti, kad ginčo sandoriai yra įvykdyti ir dėl to jie negali būti pripažinti kaip sudaryti dėl akių.

8.1. Byloje ginčijamais sandoriais iš? esmės buvo siekiama ne sukurti civilinius teisinius padarinius, o sudaryti sąlygas išvesti is? itin prastoje finansinėje padėtyje esanc?ios Bendrovės pinigines lėšas.

8.3. Įstatymas suteikia teisę teismui esant atitinkamam pagrindui net sandorio negaliojimo atveju pakeisti taikytinos restitucijos būdą arba jos netaikyti, jei restitucijos taikymas nėra įmanomas ar sukeltų nepatogumų šalims (CK 6.146 straipsnis). Akivaizdu, kad dvišalė? restitucija šiuo konkrečiu atveju apskritai negalima, nes pirkimo–pardavimo sandorių antroji s?alis, remiantis s?iuo metu byloje pateiktais duomenimis, net neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą grindžia bylos sudėtingumu, byloje esančių įrodymų prieštaringumu, siekiu, kad byloje būtų priimtas teisingas ir objektyvus sprendimas. Ieškovė BUAB „Linsva“ nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Mano, kad tokiu būdu atsakovas siekia vilkinti procesą.

11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

12. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio apeliacinio proceso tvarka. Atsakovas byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose išsamiai ir aiškiai išdėstė savo poziciją dėl jam reiškiamų reikalavimų, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, apeliaciniame skunde kitokių, negu buvo tirtos ir nustatytos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodyta, jokių naujų įrodymų, kuriuos reikėtų ištirti laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų (CPK 183 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijose teismui nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad apeliantui buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje tiesiogiai išdėstyti savo poziciją, jis buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

13. Byloje nustatyta, kad UAB „Linsva“ įregistruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre 2013 m. lapkričio 8 d. Nuo įregistravimo momento Bendrovė vykdė veiklą, susijusią su švelniakailių žvėrelių auginimu ir jų kailiukų pardavimu. Atsakovas nuo 2013 m. lapkričio 13 d. buvo vienintelis Bendrovės akcininkas ir vadovas. Jo vadovavimo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Bendrovė su fiziniais asmenimis, kurie visi yra užsienio valstybių piliečiai, sudarė pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias Bendrovė įsigijo įrangą, skirtą žvėrelių kailių apdirbimo veiklai vykdyti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla. Teismo paskirtas nemokumo administratorius, perėmęs Bendrovės turtą ir dokumentus, nustatė, kad minėtos įrangos rinkos vertė yra žymiai mažesnė nei jos kaina, nurodyta Bendrovės vardu sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse. Dėl to Bendrovė pareiškė ieškinį, kuriame ginčijo buvusio vadovo sudarytus sandorius kaip tariamus ir prieštaraujančius Bendrovės veiklos tikslams ir teisnumui bei, atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės taikyti restitucijos, prašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, kurį apskaičiavo kaip įrangos realios vertės ir už ją sumokėtos kainos skirtumą.

14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų apie įrangos pardavėjus, nėra galimybės su jais susisiekti ir įsitikinti, kad sutartys buvo realiai sudarytos. Spręsdamas dėl ginčo įrangos realios vertės jos įsigijimo momentu, teismas vadovavosi byloje paskirtos ekspertizės išvadomis. Atsakovas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijami sandoriai realiai įvykdyti, todėl nėra tariami. Taip pat apeliantas nesutinka, kad šie sandoriai prieštarauja Bendrovės veiklos tikslams ir teisnumui. Be to, apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo įrodymų, tarp jų ir ekspertizės akto, vertinimo, netinkamo civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų nustatymo. Nurodytais aspektais apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo tariamais (CK 1.86 straipsnis)

15. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tariamas sandoris yra toks sandoris, kuris yra sudarytas tik dėl akių – neketinant sukurti teisinių pasekmių.

16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016).

17. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

20. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nors byloje nėra ginčo, kad Bendrovė sandoriuose nurodyta įranga faktiškai disponuoja (po bankroto bylos iškėlimo ši įranga perduota nemokumo administratoriui), tai patvirtintų tik vienos iš sandorių šalies, t. y. pardavėjų įsipareigojimų įvykdymą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų priešingos sandorių šalies, t. y. pirkėjos (Bendrovės) tinkamą įsipareigojimų įvykdymą įrangos pardavėjams, t. y. kad būtent jiems buvo tikrai sumokėta pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta visa kaina. Atsakovas, kaip matyti iš bylos medžiagos, paaiškino, kad už įrangą su pardavėjais buvo atsiskaityta grynais pinigais. Ši pozicija kelia pagrįstų abejonių, atsižvelgiant į tai, kad įranga buvo pirkta pagal skelbimus iš užsienio valstybėse esančių pardavėjų, kurie, anot apelianto, patys pristatė įsigytus daiktus Bendrovei. Apeliantas nepateikė jokio susirašinėjimo su pardavėjais. Be to, pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytos įrangos kainos sudaro pakankamai dideles pinigų sumas, todėl būtų neįprasta jas sumokėti grynaisiais ir negauti iš pardavėjų tokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų (pakvitavimų ar pan.). Apeliantas taip pat teigia, kad visus Bendrovės dokumentus, tarp jų ir įrangos pardavėjų duomenis, perdavė nemokumo administratoriui, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent šie duomenys administratoriui buvo perduoti, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliantas byloje neįrodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu Bendrovė faktiškai atsiskaitė su pardavėjais pagal minėtas pirkimo–pardavimo sutartis (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

21. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti įrangą pardavusius asmenis ir su jais susisiekti, nėra galimybės įsitikinti, ar šie asmenys apskritai egzistuoja. Dėl šios priežasties atmestinas ir minėtas apelianto argumentas, kad pardavėjai nepareiškė jokių pretenzijų dėl nesumokėtos kainos. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, išvadą, kad ginčijami sandoriai yra fiktyvūs, suponuoja ir ta aplinkybė, jog viename iš pateiktų skelbimų, pagal kurį atsakovas neva įsigijo jame pavaizduotą įrangą (du kailių barabanus), matyti, jog ta įranga nufotografuota po pastoge, kurios fragmentai yra identiški pastogei, po kuria ta pati įranga užfiksuota jau Bendrovės teritorijoje, kai buvo atliekama ekspertizė (žr. Kilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 20/10-054 pateiktas kailių barabanų nuotraukas).

22. Nesant duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad Bendrovė faktiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis jose nurodytiems asmenims, taip pat nesant galimybės susisiekti su pardavėjais ir įsitikinti sutarčių sudarymo realumu, bei įvertinus byloje pateiktus duomenis apie tikrąją įrangos vertę jos įsigijimo momentu ir kitas minėtas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad šie sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, siekiant pasisavinti atitinkamas pinigų sumas iš Bendrovės prieš jos bankroto bylos iškėlimą, o įranga iš tikrųjų buvo įsigyta kitų sandorių pagrindu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis tariamais sandoriais (CK 1.86 straipsnio 1 dalis), todėl niekiniais ir negaliojančiais.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai vis dėlto nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė įsigytos įrangos faktiškai negalėjo panaudoti savo veikloje, nes neturėjo darbuotojų, kurie būtų galėję dirbti su šia įranga. Minėtoje FNTT specialisto išvadoje nustatyta, kad Bendrovės fermoje dirbo du darbuotojai (L. M. ir G. T.), kurių darbo funkcijos buvo susijusios su žvėrelių priežiūra. Šie darbuotojai buvo atleisti 2018 m. rugsėjo 29 d. ir Bendrovėje liko dirbti tik buhalterė ir atsakovas. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad žvėrelių kailiai su įsigyta įranga buvo apdirbami 2018 m. lapkričio mėnesį. Tačiau pagal Sodros duomenis, po 2018 m. rugsėjo 29 d. jokių laikinai dirbančių darbuotojų Bendrovėje nebuvo įdarbinta.

25. Be to, net jeigu minėta įranga ir buvo naudojama Bendrovės veikloje žvėrelių kailiams apdirbti, ši aplinkybė vis tiek nepaneigia teismo padarytos išvados, kad ginčijami sandoriai yra sudaryti fiktyviai tuo aspektu, kad juose nurodytos įrangos įsigijimo kainos yra žymiai didesnės nei eksperto nustatyta tikroji jos rinkos vertė šių sandorių sudarymo momentu.

26. Ieškovė prašė pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais ne tik pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį kaip tariamus, bet ir kitu pagrindu – kaip akivaizdžiai prieštaraujančius Bendrovės veiklos tikslams ir teisnumui (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad konstatavus, jog ginčijami sandoriai yra tariami, t. y. sudaryti tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), nėra pagrindo juos pripažinti negaliojančiais dėl to, kad jie prieštarauja Bendrovės veiklos tikslams ir teisnumui.

Dėl restitucijos (ne)taikymo ir civilinės atsakomybės sąlygų

27. Aptartu teisiniu pagrindu pripažinus ginčijamus sandorius niekiniais ir negaliojančiais, tokiu atveju turėtų būti taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tačiau išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

28. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra galimybės identifikuoti įrangos pardavėjų, juos surasti ir įtraukti į šį civilinį procesą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti restituciją, o vietoj to nusprendė taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo žalos atlyginimą.

29. Įmonės vadovo deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi įmonės vadovas.

30. Įmonės vadovas turi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas, t. y. turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, turi būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu, ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis konstatuotas Bendrovės vardu sudarytų sandorių neteisėtumas, taip pat patvirtina ir atsakovo kaip Bendrovės vadovo pareigas ėjusio asmens veiksmų neteisėtumą. Atsakovas sudarė minėtus sandorius, kuriais už nepagrįstai didelę kainą, tariamai sumokėtą užsienio valstybių piliečiams (kurių atliekant ikiteisminį tyrimą dėl duomenų trūkumų nepavyko nustatyti), neva buvo įsigyta įranga, dėl kurios realaus panaudojimo Bendrovės veikloje, kaip minėta, kyla pagrįstų abejonių. Dėl to konstatuotina, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė minėtas fiduciarines pareigas ir taip padarė žalą Bendrovei. Byloje pateikti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia atsakovo kaltės prezumpcijos.

33. Apeliantas ieškovei padarytos žalos faktą ir dydį neigia, remdamasis įrangos gamintojų „Hedenstend Gruppen“ ir „Jasopels“ katalogų duomenimis bei Schmitz Cargobull produktų atstovo komerciniu pasiūlymu. Tačiau ieškovė teisingai pažymėjo, kad ginčo įranga buvo įsigyta jau panaudota, o ne nauja, todėl nėra pagrindo vadovautis gamintojų nurodytomis naujos įrangos kainomis. Apeliantas byloje taip pat yra pateikęs „Hedenstend Gruppen“ A/S Pardavimų techninės priežiūros konsultanto Giedriaus Gedmino sudarytą lentelę, kurioje nurodytos naudotos įrangos, atitinkančios ginčo sandoriais įsigytus daiktus, vidutinės rinkos kainos 2018 metais. Pagal šiuos duomenis visos įrangos bendra vidutinė rinkos kaina be PVM sudarytų 74 200 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo rašytiniu įrodymu vadovautis taip pat negalima, nes dalis minėtos įrangos yra kitų gamintojų, nurodytas asmuo nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jis nevertino konkrečios įrangos būklės. „Hedenstend Gruppen“ atstovo pažyma dėl įrangos kainų prieštarauja Kilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 20/10-054 išvadoms, kuriose nurodyta, kad visos įrangos bendra rinkos kaina ginčijamų sandorių sudarymo momentu buvo 16 000 Eur. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą).

34. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus, kuriais remdamasis teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi minėtu ekspertizės aktu. Anot apelianto, byloje pateiktas Kilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. 20/10-054 nėra pagrįstas jokiais duomenimis ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

35. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

36. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje pateikto ekspertizės akto turinys yra prieštaringas, kad ekspertizės akte eksperto padarytos išvados nepagrįstos, tyrimas atliktas neišsamiai ar turi kitų trūkumų. Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 58 punktu, pagal kurį, taikant lyginamąjį metodą, 1) surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; 2) įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Apelianto teigimu, iš ekspertizės akto turinio nėra aišku, su kokiais konkrečiais objektais buvo lygintas vertinamas turtas, ir ar apskritai palyginimas buvo atliktas. Šis argumentas atmestinas, nes ekspertizės akte yra nurodyta, kad taikant lyginamąjį metodą buvo konsultuojamasi su analogiška veikla (žvėrelių auginimu) užsiimančiais asmenimis, įmonėmis, nagrinėjama pasiūlomoji antrinė rinka ir ekspertiniu būdu nustatytos nagrinėjamo turto rinkos kainos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo vertinamas specifinis kilnojamasis turtas, kuris nėra registruojamas įstatymų nustatyta tvarka, nesutiktina su apeliantu, kad konkrečių palyginamųjų sandorių nenurodymas ekspertizės akte reiškia minėtų teisės akto reikalavimų pažeidimą, dėl kurio negalima vadovautis šiuo ekspertizės aktu. 2021 m. sausio 28 d. teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad konkrečių panaudotų duomenų iš savo turimos duomenų bazės nenurodė dėl didelio jų kiekio. Be to, paaiškino, kad 2016–2018 metais audinių augintojų verslas visame pasaulyje išgyveno didelę krizę, nemažai ūkių per šį laikotarpį bankrutavo, nes ženkliai krito kailiukų supirkimo kainos, todėl antrinė rinka buvo perpildyta naudotos įrangos skelbimais. Apelianto argumentas, kad ekspertizei atlikti pasirinktas netinkamas metodas, stokoja pagrįstumo, apeliantas nenurodo, koks, anot jo, būtų buvęs tinkamas metodas ginčo turto vertei nustatyti.

37. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 219 straipsnis). Toks prašymas nesuformuluotas ir apeliaciniame skunde. Taigi, atmetus apelianto argumentus dėl ekspertizės akto išvadų nepagrįstumo ir jo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo įrodymu, nustatydamas Bendrovei padarytą žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žalos faktas ir dydis byloje nustatytas tinkamai.

38. Kadangi byloje įrodytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė jos naudai iš atsakovo 65 258,66 Eur dydžio žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apelianto skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir jos pusėje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui North American Fur Auctions Inc. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatei sumokėjo 1 200 Eur, trečiasis asmuo – 600 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, atitinka konkrečios bylos sudėtingumą ir advokatų darbo ir laiko sąnaudas, todėl iš atsakovo ieškovei ir trečiajam asmeniui priteistinos visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

41. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovui atidėtas žyminio mokesčio dalies (1 405 Eur), mokėtinos už apeliacinį skundą, sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Dėl to, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ši žyminio mokesčio suma iš jo priteistina valstybės naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Linsva“ (juridinio asmens kodas 303183392) naudai.

Priteisti iš atsakovo L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) trečiojo asmens North American Fur Auctions Inc. (Kanadoje registruoto juridinio asmens kodas 10242 0353) naudai.

Priteisti iš atsakovo L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 405 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai. Išaiškinti, kad žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.