Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų, išdirbant po 20 val. kas mėnesį, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 4 punktu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, viešųjų darbų bausmę keičiant į baudą ir paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas S. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 16 d. 00.35 val. iki 2018 m. gruodžio 17 d. 11.09 val. ir nuo 2019 m. sausio 25 d. 2.05 val. iki 13.40 val., t. y. dvi paras, kas atitinka 4 MGL baudos ir nustatyti galutinę bausmę – 36 MGL (1800 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių eismo transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, S. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Dodge Caliber“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. B. nuteistas už tai, kad, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y.: 2018 m. gruodžio 16 d. apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilyje „Dodge Caliber“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame automobilių stovėjimo aikštelėje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto, įvykusio tarp jo ir jo žmonos D. B. metu, pavartojo prieš savo žmoną D. B. fizinį smurtą - tyčia sugriebė pirštais D. B. už nosies ir suspaudęs ją suko, tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą.

2. Be to, S. B. nuteistas ir už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę, o būtent: 2019 m. sausio 25 d. apie 2.05 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę „Dodge Caliber“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 1,77 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-133/2013, 2K-52-648/2017). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).

8. Vis dėlto kolegijos vertinimu, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra galimybių. S. B. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris ir lėmė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymą, padarė praėjus vos mėnesiui po to, kai jam Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla, kurioje apeliantas kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutraukta ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi susitaikė su nukentėjusiąja D. B.. Ankstesnis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nereiškia, jog asmuo nėra padaręs nusikalstamos veikos, kadangi tik padariusį nusikaltimą ir savo kaltę visiškai pripažinusį asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Taigi nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė pirmą kartą, todėl nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti BK 40 straipsnį. Be to, kadangi nuteistasis per trumpą laiko tarpą padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, abi jos susijusios su neatsakingu alkoholio vartojimu, yra pagrindas teigti, jog nusikalstamos veikos nebuvo visiškai atsitiktinės, todėl yra abejonių dėl to, ar S. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje, kaip tai deklaruoja apeliaciniame skunde, juolab, jog antrąją nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neseniai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei nepajutęs baudžiamosios atsakomybės padarinių. Negana to, S. B. per paskutinius penkerius metus ne kartą baustas ir administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, automobilio parkavimą neleistinoje vietoje), taigi teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Be kita ko, viena iš nusikalstamų veikų padaryta prieš sutuoktinę, kuri prašo ją skirti laiduotoja, ir nors iš esmės ji teigiamai charakterizuojama, tačiau kyla abejonių dėl to, ar ji sugebėtų būti patikima, autoritetinga laiduotoja, kadangi pati tapo smurtinio S. B. elgesio auka, apelianto nesulaikė net tai, jog moteris buvo nėščia, o šalia buvo ir mažametis vaikas, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai D. B. galėtų efektyviai įtakoti apelianto elgesį. Taigi atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos laidavimo taikymui jau aptartos būtinos aplinkybės, todėl taikyti laidavimo institutą S. B. nėra pagrindo.

9. S. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – taikymu, mano, kad tai neteisinga ir neproporcinga, kadangi taip bus nubaustas ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – individualizavimo aspektu, negali sutikti su apelianto argumentais.

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.) ir atitinka BK 72 straipsnyje numatyto konfiskuotino turto požymius.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas padarė išvadą, kad transporto priemonė – automobilis „Dodge Caliber“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl pagal BK 72 straipsnio nuostatas privalo būti konfiskuojama. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija to, kad jo automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, taigi nuteistojo vardu registruotas automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas.

12. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. S. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, vairavęs automobilį neblaivus, kai alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, nors tokia priemonė turi atitikti ir teisingą pusiausvyrą.

13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad S. B. tyčia vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, kuris viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios taikoma jau nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė ir atitinka vidutinį girtumo laipsnį). Buvo padarytas nors ir nesunkus, tačiau labai pavojingas tyčinis nusikaltimas, keliantis didelę grėsmę visų eismo dalyvių saugumui. Kaip matyti iš nuteistojo paaiškinimų procese, jis teigia prieš sėsdamas vairuoti vartojęs alaus, taigi alkoholio nuteistasis vartojo visiškai neatsakingai, suvokdamas, kad vairuos transporto priemonę, o automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu, apeliantas naudojosi lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų jis kelia. Nors nuteistasis pažymi, jog gailisi, kaltę pripažįsta, už analogišką nusikaltimą neteistas, tačiau praeityje ne kartą baustas administracine tvarka. Pažyma apie asmens baustumą per pastaruosius penkerius metus rodo, jog S. B. baustas tris kartus (du kartus už greičio viršijimą ir vieną kartą už neleistiną automobilio pastatymą). Tačiau išsamus išrašas apie įrašus registruose (b. l. 36-37, t. 2) rodo, jog nuo 2005 metų S. B. yra padaręs net 22 administracinius teisės nusižengimus, tarp kurių ir vairavimas neblaiviam (2007-09-19), ir vairavimas, kai teisė vairuoti atimta (2007-01-26, 2007-04-02), įvairūs transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimai (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pažeidimas 2005-12-19, 2006-04-20, 2009-06-17, 2009-07-02, 2009-10-09), Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies pažeidimas 2006-10-26), ir t. t. Nors teisės pažeidimai nebegaliojantys, tačiau itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, jog neatsakingas alkoholio vartojimas vairuojant jam jau yra buvęs užtraukęs administracinę atsakomybę, be to, teisės vairuoti atėmimas netrukdė S. B. vairuoti automobilį, dėl ko jis vėlgi buvo nubaustas administracine tvarka. Prie viso to, kas aptarta, būtina paminėti ir tai, kad vos kiek daugiau nei mėnuo iki vairavimo neblaiviam, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra padaręs ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kurią jis taip padarė būdamas neblaivus. Todėl, įvertinusi tiek nusikaltimą, jo pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, tiek ir patį S. B. apibūdinančius duomenis, kolegija nemato galimybių netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ar taikyti ją iš dalies, kaip to prašo apeliantas.

14. Apeliantas neteisus teigdamas, jog automobilis yra jo ir sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi turto, kuris pripažįstamas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, ręžimas siejamas su turto įgijimu po santuokos sudarymo (Civilinio kodekso 3.88 straipsnis). Šiuo atveju transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2018-05-14 (b. l. 36, t. 1), o santuoka sudaryta 2018-11-23, taigi praėjus praktiškai pusmečiui nuo automobilio įsigijimo. Apeliantas pažymi, jog dėl automobilio įsigijimo buvo paimtas kreditas, kurį, konfiskavus automobilį, teks ir toliau mokėti, pateikė 2018-05-08 kredito sutartį. Tačiau ši aplinkybė nuteistajam buvo žinoma ir nekliudė neblaiviam sėsti prie automobilio vairo.

15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas su sutuoktine augina neįgalų vaiką, kuriam nustatyti rimti sveikatos sutrikimai (spazminis hemipleginis cerebrinis paralyžius), vaiką reikia vežioti į ugdymo įstaigą, reabilitaciją. Iš tikrųjų suprantama, jog neįgalaus vaiko auginimas šeimai yra didelis iššūkis, vaiką reikia vežioti pas specialistus ir tai, be abejo, patogiausia daryti savo automobiliu, tačiau, nors ir žmogiškai suprantama sudėtinga situacija, ji nepaneigia anksčiau nustatytų bei aptartų aplinkybių, ypač susijusių su neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, kurie leidžia manyti, kad nekonfiskavus automobilio, gali būti neužtikrinta naujų nusikalstamų veikų prevencija. Bylos duomenys aiškiai parodo, jog S. B. pavartojęs alkoholio gali elgtis neatsakingai, nors jam žinoma, kokia sudėtinga situacija šeimoje ne tik dėl sveikatos sutrikimų turinčio vaiko, tačiau ir dėl to, jog sutuoktinė laukiasi dar vieno vaiko, kuriam šiuo metu vos keli mėnesiai, o šeima turi ir finansinių įsipareigojimų. Taikyti automobilio vertės ar jos dalies konfiskavimą, kolegija taip pat nemato galimybių, kadangi nusikaltimo padarymo priemonė priklauso kaltininkui, jos vertė nemaža, apie 4000 Eur. Nuteistajam nuosprendžiu jau yra paskirta finansinė sankcija – bauda, o jo pajamos pagal pateiktus dokumentus minimalios, sutuoktinė neseniai susilaukė vaiko, gauna pašalpą, taigi šeimos pajamos nedidelės, be to, reikia mokėti kreditą, o pagal pateiktą namo nuomos sutartį, išlaidos būsto nuomai šeimos pajamų kontekste labai didelės – 450 Eur. Taigi skirti dar vieną turtinio pobūdžio sankciją, kai jau ir paskirta bausmė šeimai yra finansinė našta, kolegija nemato galimybių.

16. Apygardos teismas, nagrinėdamas S. B. apeliacinį skundą, atsižvelgdamas į teismų praktiką ir į šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo be kita ko skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (šiuo atveju automobilio konfiskavimas) būtų aiškiai neproporcinga ar neteisinga, kaip tai įrodinėjama apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju S. B. vairavo sau nuosavybės teise priklausantį automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytos 1,77 promilės etilo alkoholio. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau jis, kaip minėta, pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, S. B. net iš savo asmeninės patirties žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, todėl turto konfiskavimas užtikrintų teisės pažeidimų prevenciją, juolab, jog teisės pažeidimai nėra visiškai atsitiktinis ar vienkartinis reiškinys jo gyvenime. Teisės pažeidimus, kurie susiję su alkoholio vartojimu, apeliantas daro nebe pirmą kartą ir ši informacija necharakterizuoja nuteistojo kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. S. B. skirtas automobilio konfiskavimas visiškai suderinamas su kita jam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti. Pastaroji, BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – nustatytas vidurkį atitinkantis teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimo terminas.

17. Natūralu, jog tyčinių nusikaltimų padarymas turi kaltininkui sukelti atitinkamus padarinius, priešingu atveju, asmeniui būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat sudarytos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Vieningai BK 72 straipsnio taikymo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, aiškinant šio straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, jog turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais.

18. Kolegija, atsižvelgusi į visą tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – kaltininkui priklausantį automobilį, bus įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai. Įvertinus bylos duomenų visumą, negalima pripažinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko bei jo šeimos interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. S. B. automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, nagrinėjamu atveju yra būtinas, todėl pagrįstai nuosprendžiu konfiskuotas nuteistojo automobilis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.